2020-01-08 Nr. AB-418-3-63-3-02113-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-18-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02113-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Karodenta“ (toliau – ir Bendrovė) padavė skundą, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 27 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-21 (toliau – ir Aktas), kuriuo pareiškėjas, kaip pastatų (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatai), savininkas, įpareigotas: 1) „paskirti techninį prižiūrėtoją, atitinkantį jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Įsigyti visus privalomuosius statinių techninės priežiūros dokumentus, atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, pildyti aktus ir žurnalus, vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir informuoti Statybos skyrių atskiru raštu“; 2) „vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 atlikti pastatų ekspertizę, nes naudoti dabartinės būklės pastatus gali būti nesaugu.“ „<...> nedelsiant imtis priemonių pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, nes dabartinės būklės pastatų eksploatavimas negalimas ir net buvimas šalia jo galimai kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai“; 3) iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti preliminarius darbų kiekius fasado ir inžinerinių sistemų defektams pašalinti. Organizuoti pastato defektų pašalinimo darbus ir informuoti Statybos skyrių atskiru raštu“.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (toliau – ir RUP) – sustabdyti Akto galiojimą iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti RUP.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytų RUP taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių RUP, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. RUP gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) nustatoma, kad skundžiamo akto galiojimas ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). RUP, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). RUP taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti RUP, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašyme taikyti RUP nurodė, jog, netaikius RUP, Bendrovei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su nepagrįstai didelėmis piniginėmis išlaidomis ir (ar) esamų pastatų praradimu, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad, netaikius RUP, Bendrovei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad Bendrovės teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, kad bus įvykdyti Akto reikalavimai imtis priemonių pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, o vėliau išaiškės aplinkybės, kurios bus pasekmė neteisėtų veiksmų, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, o reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais, tačiau šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir tenkinti prašymą taikyti RUP – sustabdyti Akto galiojimą iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad Akte numatyti reikalavimai yra neadekvatūs siekiamiems tikslams įgyvendinti, kadangi pastatų avarinė būklė ir (ar) pastatų avarinės būklės požymiai patikimais tyrimais nėra nustatyti. Pareiškėjo pasitelktas teismo ekspertas 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 19-66 (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad nenustatyta, jog pastatai turi avarinės būklės požymių, nenustatyta ir kitų priežasčių, kodėl pastatų naudojimas gali kelti grėsmę žmonėms ir aplinkai, dėl to nėra pagrindo atlikti pastatų ekspertizę.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 70 straipsnį bei LVAT praktiką. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios yra cituotuose LVAT procesiniuose sprendimuose. Teismas skundžiamą nutartį pagrindė tik aplinkybe, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokia žala, nepritaikius RUP, jam gali kilti ateityje.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi šioje bylos stadijoje pareiškėjas neturėtų rinkti įrodymų, kokia žala jam gali atsirasti ateityje, kadangi tokia žala yra tik numanoma. Pats Akto turinys suponuoja, kad vykdant Akto reikalavimus būtų būtinos atitinkamos pareiškėjo išlaidos, kadangi atsakovas reikalauja, jog pareiškėjas pastatus suremontuotų arba nugriautų, o Akto reikalavimas nugriauti pastatus savaime patvirtina, kad pareiškėjui, kaip pastatų savininkui, bus padaryta neatitaisoma žala. Todėl aplinkybės, kad bus padaryta neatitaisoma žala, įrodinėti šioje bylos stadijoje nėra būtina. Dėl to nepagrįstas ir teismo argumentas, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymą taikyti RUP, turėjo pateikti būsimos žalos dydžio apskaičiavimus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tik hipotetinio pobūdžio argumentais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius RUP, Bendrovė patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, o reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Todėl taikyti RUP nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo Bendrovės prašymas taikyti RUP – sustabdyti Administracijos Akto galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti RUP, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog, netaikius RUP, Bendrovei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su nepagrįstai didelėmis piniginėmis išlaidomis ir (ar) esamų pastatų praradimu.

Pareiškėjas atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir tenkinti prašymą taikyti RUP, t. y. sustabdyti Akto galiojimą iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, grindžia tuo, kad: 1) Akte numatyti reikalavimai yra neadekvatūs siekiamiems tikslams įgyvendinti, kadangi pastatų avarinė būklė ir (ar) pastatų avarinės būklės požymiai patikimais tyrimais nėra nustatyti (tai patvirtina pareiškėjo pasitelkto teismo eksperto Išvada); 2) teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 70 straipsnį bei LVAT praktiką. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios yra cituotose LVAT procesiniuose sprendimuose; 3) teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi šioje bylos stadijoje pareiškėjas neturėtų rinkti įrodymų, kokia žala jam gali atsirasti ateityje, kadangi tokia žala yra tik numanoma.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pirmąją pareiškėjo argumentų grupę, pažymi, kad net jeigu pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamas paties Akto (jame nurodytų reikalavimų) pagrįstumas, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, ir galėtų būti vertinami kaip tikėtinai pagrindžiantys pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Aktą pagrįstumą tiek, kiek būtina pagrįsti prašymą taikyti RUP, tačiau vien tik jų nepakanka pagrįsti minėtam prašymui. Sprendžiant RUP klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti RUP turi būti būtinai pagrįstas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu susijusiomis aplinkybėmis, t. y. su tuo, kad netaikius RUP gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą.

Pasisakant dėl antrosios pareiškėjo argumentų grupės, pabrėžtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose, t. y., kuriose nagrinėtas klausimas dėl RUP taikymo pagrįstumo. Skundžiamoje teismo nutartyje pacituoti LVAT praktikos išaiškinimai šiai bylai yra aktualūs, nepaisant to, kad nurodytos nutartys priimtos bylose, kuriuose vertintos ne analogiškos aplinkybės šioje byloje nagrinėjamoms.

Teisėjų kolegija, atsakydama į trečiąją pareiškėjo argumentų grupę, pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje pacitavęs LVAT praktikoje suformuotus išaiškinimus, būtent proceso dalyvis, kuris prašo taikyti RUP, turi nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, jog, netaikius RUP, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jam nagrinėjamu atveju teko pareiga įrodyti, kad, netaikius RUP, Bendrovei bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau šios pareigos pareiškėjas neįvykdė, nes pateikė abstrakčius, hipotetinio pobūdžio argumentus, kad, netaikius RUP, jis patirs žalą, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pats ginčijamo Akto turinys savaime neįrodo, kad, nepritaikius RUP, pareiškėjas realiai patirs sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą didelę žalą, iš Akto apskritai negalima nustatyti galimos žalos dydžio, dėl to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, šis Aktas savaime nepatvirtina prašymo taikyti RUP pagrįstumą. Tad pareiškėjas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti RUP, dėl to teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti RUP (sustabdyti Akto galiojimą), yra pagrista.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė aktualias teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį, kurios keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė