c423faed-87b6-40d1-9be6-5f1b8bb759d1 · Klaipėdos apygardos teismas

BaudžBaudž. byla Nr. 1-165-557/2012                    (S)                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.           KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,       sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,       dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,      gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,   nukentėjusiajai V.

U. ir jos įgaliotajai atstovei adv. Stefanijai Taluntienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. R., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., ir                                                 nustatė:kaltinamasis A. R. 2012-02-10 vakare po 16 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), kilus Å¡eimyniniam konfliktui su sugyventinės R.

N. motina S. N., namo kieme mėgindamas sulaikyti ir tokiu bÅ«du apsaugoti nuo galimo suÅ¡alimo nusprendusiÄ eiti nakvoti į neÅ¡ildomÄ namo dalį neblaiviÄ S. N., įveikdamas S. N. pasiprieÅ¡inimÄ jėga užsuko jos deÅ¡inę rankÄ už nugaros ir parvedė S. N. į Å¡ildomÄ namo dalį. Sukdamas S. N. rankÄ , kaltinamasis padarė S. N. atvirÄ spiralinį fragmentinį deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, masyviÄ netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniajame petyje ir deÅ¡iniajame žaste su perforacine žaizda deÅ¡inio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame pavirÅ¡iuje, dėl ko lūžgaliai sužalojo žasto dvigalvį raumenį bei lūžio fragmento apatinis lūžgalys padarė smulkiÄ perforacinę žaizdÄ deÅ¡inio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame pavirÅ¡iuje, kas sukėlė embolizacijÄ Ä¯ plaučius ir Å«mų kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ , ko pasekoje S. N. 2012-02-12 prieÅ¡ 13.30 val. namuose mirė.

Tokiu bÅ«du kaltinamasis A. R. dėl neatsargumo atėmė gyvybę S. N.. Apklaustas teismo, kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su sugyventine R. N. ir jos motina S. N. gyveno kartu apie 7 metus S. N. name (duomenys neskelbtini), sutardavo normaliai. VasarÄ S. N. gyveno savo namo pusėje, kuri buvo neÅ¡ildoma, o žiemÄ visi trys gyvendavo Å¡ildomoje namo pusėje. Sugyventinė ir mama nedirbo, jis abi jas iÅ¡laikė. 2012-02-10 ryte iÅ¡eidamas į darbÄ Ä¯davė S. N. 50 litų, kad Å¡i nupirktų maisto.

Grįžęs apie 16 val. rado S. N. girtÄ . Sugyventinė tuo metu buvo namuose, tačiau sirgo ir gulėjo lovoje. Kartu su N. iÅ¡gėrė parsineÅ¡tÄ 200 g talpos degtinės buteliukÄ , begeriant iÅ¡siaiÅ¡kino, kad S. N. jo duotus pinigus pragėrė ir maisto nenupirko. Dėl to kilo ginčas, uoÅ¡vė ėmė jį plÅ«sti, Å¡aukti, rėkti, po to ėjo į savo namo pusę, kur buvo nekÅ«renta. Sakė, kad neitų į savo namo pusę, tačiau uoÅ¡vė neklausė, eidama kieme trenkėsi į sienÄ ir nugriuvo ant pilvo.

Bijodamas, kad girta uoÅ¡vė nekÅ«rentoje namo pusėje per naktį suÅ¡als, nutarė jÄ parvesti į savo namo pusę. Sugriebęs ant pilvo gulinčiÄ uoÅ¡vę už deÅ¡inės rankos ir už pakarpos, jÄ pakėlė, tuo metu užlauždamas jai deÅ¡inę rankÄ ir, laikydamas rankÄ stipriai užsuktÄ , besiprieÅ¡inančiÄ uoÅ¡vę parvedė namo ir paguldė į lovÄ . Nemanė, kad dėl rankos užsukimo uoÅ¡vei galėjo bÅ«ti padarytas koks nors sužalojimas, jos nemušė, smÅ«gių nesudavė.

UoÅ¡vė kažkÄ Å¡aukė, sakė, kad jai skauda rankÄ , kuriÄ buvo užsukęs. Jis siÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , tačiau uoÅ¡vė pasakė, kad nereikia, kad praeis ir taip, ir užmigo. Naktį uoÅ¡vė buvo iÅ¡kritusi iÅ¡ lovos, tačiau jis vėl įkėlė jÄ atgal. Ryte atsikėlus jie vėl ėmė bartis dėl uoÅ¡vės pragertų pinigų, paskui uoÅ¡vė išėjo, netrukus (tai buvo apie pietus) atvyko policija ir jis sužinojo, kad uoÅ¡vė iÅ¡kvietė policijÄ dėl to rankos pasukimo.

Atvykus policijai uoÅ¡vė pradėjo rėkauti, Å¡aukti, ir pareigÅ«nai pasiÅ«lė jam iÅ¡eiti pasivaikščioti į miestÄ , kad uoÅ¡vė nusiramintų. Jis grįžo namo vakare, uoÅ¡vė jau buvo nusiraminusi. Sekmadienio naktį ji vėl iÅ¡krito iÅ¡ lovos, ir jis vėl jÄ Ä¯kėlė. Sekmadienio rytÄ uoÅ¡vė jau buvo mirusi. Jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ , atvykę pareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė. Savo kaltės dėl uoÅ¡vės nužudymo nepripažįsta, kadangi nesiekė jos sužaloti ar nužudyti, o rankÄ užsuko, keldamas pargriuvusiÄ uoÅ¡vę nuo žemės ir prievarta vesdamas namo miegoti, kad Å¡i nesuÅ¡altų neÅ¡ildomoje namo dalyje.

Sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas uoÅ¡vės laidojimo ir proceso iÅ¡laidas, praÅ¡o mažinti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 87-99). Kaltinamasis nesugebėjo paaiÅ¡kinti teismui, kodėl visose apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grįžęs iÅ¡ darbo, su uoÅ¡ve iÅ¡gėrė parsineÅ¡tÄ butelį degtinės, o apklausiamas teisme nurodė, kad parsinešė tik 200 g talpos degtinės buteliukÄ .Nukentėjusioji V.

U. parodė, kad jos mama S. N. jau ilgÄ laikÄ nuolat girtaudavo. Jos sesuo R. N. ir sesers sugyventinis A. R. gyveno kartu su mama, kartu su ja girtaudavo. Kadangi toks gyvenimo bÅ«das jai buvo nepriimtinas, su mama, seserimi ir jos sugyventiniu bendraudavo retai. IÅ¡ sesers yra girdėjusi, kad A. R. muÅ¡davo jÄ ir mamÄ , jie konfliktuodavo. Paskutinį kartÄ su mama kalbėjosi telefonu gruodžio mėnesį, mama sakė, kad A. R. iÅ¡varys. Apie mamos ir sesers mirtį sužinojo iÅ¡ policijos, paaiÅ¡kėjo, kad po mamos mirties policijai sulaikius A.

R., sesuo suÅ¡alo neÅ¡ildomoje troboje. A. R. paleidus iÅ¡ suėmimo, leido jam toliau gyventi mamos name. Ji palaidojo mamÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo laidojimo iÅ¡laidas ir patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ .Liudytojas policijos pareigÅ«nas V. R. parodė, jog su kolega V. Č. vyko pagal iÅ¡kvietimÄ , kad Å iaulių gatvėje vyksta konfliktas, žentas puola ant uoÅ¡vės. Nuvykus kieme juos pasitiko neblaivi purvina moteris. Paklausus kas nutiko, ji nieko neaiÅ¡kino ir isteriÅ¡kai klykė. Namo viduje buvo pilna dÅ«mų nuo krosnies ir betvarkė.

Lovoje gulėjo dar viena moteris, kuri nieko nekalbėjo. Ant stalo stovėjo tuščias normalaus dydžio degtinės butelys ir maisto likučiai. Moteris pasakė, kad žentas iÅ¡suko rankÄ , rodė kairę rankÄ ir skundėsi, kad skauda. PasiÅ«lius kviesti medikus, ji atsisakė ir liepė jiems kartu su žentu neÅ¡dintis lauk. Kaltinamasis jÄ ramino, sakėsi nieko nedaręs ir elgėsi ramiai, nors matėsi, kad yra neblaivus. SiÅ«lė moteriai raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau ji atsisakė. PasiÅ«lė kaltinamajam važiuoti su jais, kad uoÅ¡vė apsiramintų, nuvežė jį iki komisariato ir paleido.Liudytojas policijos pareigÅ«nas V.

Č. parodė, kad nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ lauke pasitiko neblaivi purvina moteris. Moteris aiÅ¡kino, kad žentas sužalojo rankÄ kilus barniui, kad žentas nenori iÅ¡eiti. Užėjus į vidų, troboje buvo pilna dÅ«mų, kambaryje buvo dvi lovos, stalas, vienoje lovoje gulėjo dar viena moteris, o A. R. sėdėjo prie staliuko ir kažkÄ valgė. Jis buvo iÅ¡gėręs, ant stalo stovėjo tuščias pusės litro talpos butelys nuo degtinės. UoÅ¡vė sakė, kad skauda rankÄ , kad žentas sužalojo rankÄ .

DeÅ¡inę rankÄ kilnojo ir judino be kitos rankos pagalbos, rodė į dilbį. PasiÅ«lius iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , moteris pradėjo ant jų Å¡aukti, kad žento čia nebÅ«tų. A. R. jos atsipraÅ¡inėjo, kad nenorėjo. SiÅ«lė moteriai raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau ji atsisakė. PasiÅ«lė kaltinamajam važiuoti su jais, kad uoÅ¡vė apsiramintų, nuvežė jį iki komisariato ir paleido.Liudytoja J. L. parodė, kad 2012-02-11 apie 13 val. kieme matė stovinčiÄ kaimynę S. N.. Tada atvyko policija.

Kita kaimynė sakė, kad S. N. pati pasikvietė policijÄ . Nepastebėjo, kad S. N. kaip nors keistai laikytų rankas. 2012-02-12 prieÅ¡ pietus kieme pamatė greitÄ jÄ ir sužinojo, kas S. N. mirė. A. R. charakterizuoja teigiamai, o S. N. neigiamai. Nurodė, kad S. N. nuolat bÅ«davo girta, griuvinėdavo kieme, gatvėje, nebepajėgdavo įeiti į kambarį, voliodavosi kieme.Liudytoja G. B. parodė, kad 2012-02-11 apie 13 val. pas jÄ Ä¯ namus atbėgo kaimynė S. N. girta ir pasakė, kad žentas Antanas jÄ sumušė ir iÅ¡suko rankÄ .

DeÅ¡inės rankos ji negalėjo visiÅ¡kai pakelti, o kairiÄ ja ranka parodė, kaip jai buvo užsukta ranka. Matėsi nubrozdinimas deÅ¡iniajame smilkinyje. Stasė sakė, kad norėjo pabėgti į savo trobÄ , Antanas neleido ir pasuko rankÄ . Ji paprašė paskambinti policijai. Surinkusi numerį, ji perdavė telefonÄ kalbėtis S. N.. Atvykusi policija sakė važiuoti į ligoninę, bet važiuoti į ligoninę ji atsisakė. Kiek vėliau matė, kad policija iÅ¡sivežė AntanÄ . 2012-02-12 apie pietus iÅ¡ kiemo atėjęs jos vyras pasakė, kad Stasei blogai su Å¡irdimi ir ji tikriausia jau yra mirusi.

A. R. ji charakterizavo teigiamai, nurodė, kad jis iÅ¡laikė N. su dukra. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, kad 2012-02-11 apie pietus pas jį į namus atėjo kaimynė S. N. ir pasakė, kad A. R. jai iÅ¡suko rankÄ ir sumušė. S. N. skambino ir kvietė policijÄ . Matė, kad atvyko pareigÅ«nai, kurie su A. R. buvo užėję pas juos į butÄ ir klausė ar jis matė, kaip A. R. mušė S. N.. 2012-02-12 apie pietus kieme prie jo priėjo A. R. ir pasakė, kad blogai Stasei. Nuėjęs į kambarį pamatė lovoje gulinčiÄ S. N., o dukra daužė jai per skruostus rėkdama „mama, mama...“.

Jam pasirodė, kad S. N. yra mirusi. A. R. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . AsmeniÅ¡kai nėra matęs, kad Antanas muÅ¡tų uoÅ¡vę, bet S. N. buvo sakiusi, kad Antanas muÅ¡a. Gerdavo visi trys.GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2012-02-12 13.38 val. R. kvietė pagalbÄ S. N., nes Å¡i prarado sÄ monę. Atvykus į vietÄ užfiksuota, kad rastas moteriÅ¡kos lyties lavonas, gulintis lovoje. KÅ«nas atÅ¡alęs, veide sumuÅ¡imo požymiai (b.l. 9, 58).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2012-02-12 (duomenys neskelbtini) kambaryje viengulėje lovoje guli moters lavonas.

Lavonas pusiau užklotas, yra su virÅ¡utiniais drabužiais, veide matyti sužalojimai (b.l. 3-8).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų matyti, kad S. N. mirė maždaug prieÅ¡ dvi paras iki mirusiosios kÅ«no tyrimo atlikimo nuo padaryto atviro spiralinio fragmentinio deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžio, sukėlusio embolizacijÄ Ä¯ plaučius ir Å«mų kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ . Å is kÅ«no sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iuo atveju baigęsis mirtimi. DeÅ¡inio žasto sužalojimas padarytas paros bėgyje iki mirties.

Patyrus deÅ¡inio žasto sužalojimÄ , vienos paros bėgyje iÅ¡sivystė embolizacija į plaučius ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. DeÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžis susidarė vienmomentiÅ¡kai žasto stipraus sukimo pasekoje. Užsukant rankÄ už nugaros žastikaulis sukasi apie savo ašį, kas įgalina įvykti spiraliniam fragmentiniam lūžiui. Lūžiui padaryti reikėjo panaudoti ganėtinai didelę jėgÄ . Užfiksuoti daugybiniai pavirÅ¡iniai sužalojimai veide, kakle, rankose, kojose, krÅ«tinėje.

Dalis šių sužalojimų padaryti savaitė iki mirties, dalis 2 paros iki mirties, dalis paros bėgyje. Visi paviršiniai sužalojimai nežymūs ir įtakos mirčiai neturėjo. Kraujyje rasta 1,17 promilės, o šlapime – 2,04 promilės etilo alkoholio (b. l. 14-22). Šioms specialisto išvadoms paaiškinti ir patikslinti teisme apklaustas išvadas davęs teismo medicinos ekspertas G. P. patvirtino, kad galimas S. N. mirties laikas 2012-02-12 ryte neprieštarauja turimiems medicininiams duomenims. Dešinio žasto sužalojimas galėjo būti padarytas ir pusantros paros bėgyje iki mirties, t. y. 2012-02-10 vakare.

Nustatytas žasto lūžis negalėjo įvykti kaltinamajam keliant gulinčiÄ S. N., kadangi bÅ«tina tokio lūžio sÄ lyga yra fiksuota peties sÄ nario padėtis. Laiku suteikus S. N. medicininę pagalbÄ , buvo didelė tikimybė iÅ¡gelbėti jos gyvybę.ApžiÅ«rėjus S. N. drabužius (megztinis, džinsai, bliuzelė, kojinės) nustatyta, kad drabužiai purvini, mechaninių sugadinimų neužfiksuota. Bliuzelės deÅ¡inės rankovės priekinėje dalyje užfiksuotos dvi netaisyklingos formos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės (b.l. 23-29).Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė S. N. 2012-02-11 13.14 val. telefoninio praneÅ¡imo apie smurtavimÄ jos atžvilgiu garso įraÅ¡Ä .

Å is garso įraÅ¡as apžiÅ«rėtas padarant stenogramÄ . S. N. pranešė, kad „siautė dukros sugyventinis. Vos rankos man nesulaužė. Parėjo namo prigėręs, neįmanoma troboj bÅ«t, gyvent...“. Pokalbio metu S. N. atsisakė, kad jai bÅ«tų kviečiama greitoji pagalba (b. l. 49-55).2012-02-12 15.02 val. patikrinus alkotesteriu, A. R. nustatytas 1,32 promilės girtumas (b. l. 62).IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti iÅ¡ esmės nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais kaltinamojo parodymais apie smurto panaudojimo prieÅ¡ S. N. aplinkybes.

Kaltinamasis aiÅ¡kina, jog keldamas nuo žemės pargriuvusiÄ S. N., buvo užlaužęs jai deÅ¡inę rankÄ , o pastatęs S. N. ant kojų, užsuko jai deÅ¡inę rankÄ ir tokiu bÅ«du jėga parvedė jÄ namo, kadangi S. N. prieÅ¡inosi ir norėjo eiti miegoti į neÅ¡ildomÄ namo dalį, kur, bÅ«dama girta, galėjo mirtinai suÅ¡alti. Kaip paaiÅ¡kino teismo medicinos specialistas, žastikaulio lūžis pagal nurodytas aplinkybes negalėjo įvykti kaltinamajam keliant S. N. nuo žemės, tačiau galėjo bÅ«ti padarytas sukant rankÄ , kuomet kaltinamasis vedė S. N. iÅ¡ kiemo į namus.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų matyti, kad deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžis susidarė vienmomentiÅ¡kai žasto stipraus sukimo pasekoje, kas paneigia tikimybę, kad S. N. galėjo susižaloti kitomis kaltinamojo ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis (atsitrenkdama į aplinkos daiktus, griÅ«dama ant žemės, iÅ¡krisdama iÅ¡ lovos ir pan.) Skambindama bendruoju pagalbos telefonu, bendraudama su kaimynais ir policijos pareigÅ«nais S. N. ir pati nurodė, kad rankÄ jai sukdamas, lauždamas sužalojo kaltinamasis.

Atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto teismui duotus paaiÅ¡kinimus apie galimÄ S. N. sužalojimų padarymo laikÄ , jokiais bylos duomenimis nėra paneigtas ir kaltinamojo aiÅ¡kinimas, jog rankos sužalojimas S. N. buvo padarytas 2012-02-10 vakare po 16 val. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad aptariamu laikotarpiu 2012 m. vasario 10-12 dienomis kaltinamasis bÅ«tų naudojęs S. N. atžvilgiu kokį nors kitÄ smurtÄ , siekdamas jÄ sužaloti ar atimti gyvybę.

Tokių aplinkybių nenustatė ir policijos pareigÅ«nai, atvykę aiÅ¡kintis konflikto aplinkybių pagal S. N. 2012-02-11 telefoninį praneÅ¡imÄ . Nors S. N. telefonu skundėsi, kad A. R. „...parėjo namo prigėręs, neįmanoma troboj bÅ«t, gyvent...“, policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje nustatė, kad pati S. N. buvo neblaivi ir elgėsi agresyviai tiek A. R., tiek policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, tuo tarpu kaltinamasis, nors ir iÅ¡gėręs, elgėsi ramiai, kaimynai taip pat nurodė nematę jokio konflikto.

Minėtos aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina kaltinamojo versijÄ , jog 2012-02-11 ryte atsinaujinus jo ginčui su S. N. dėl pastarosios pragertų maistui skirtų pinigų, S. N. kerÅ¡taudama iÅ¡kvietė policijÄ dėl iÅ¡vakarėse įvykusio konflikto metu patirto sužalojimo. Tuo bÅ«du nenustatyta, kad visi kiti teismo medicinos specialisto tyrimo metu S. N. nustatyti kÅ«no sužalojimai bÅ«tų padaryti kaltinamojo veiksmais, Å¡ių sužalojimų padarymas kaltinamajam ir nėra inkriminuojamas.A. R. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. tuo, kad tyčia nužudė savo Å¡eimos narį: laikotarpiu nuo 2012-02-10 16 val. iki 2012-02-11 13 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su sugyventine R.

N. ir jos motina S. N., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. N. metu tyčia suko jos deÅ¡inę rankÄ už nugaros, taip jÄ sužalodamas, ir padarė atvirÄ spiralinį fragmentinį deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, masyviÄ netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniajame petyje ir deÅ¡iniajame žaste su perforacine žaizda deÅ¡inio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame pavirÅ¡iuje, dėl ko lūžgaliai sužalojo žasto dvigalvį raumenį bei lūžio fragmento apatinis lūžgalys padarė smulkiÄ perforacinę žaizdÄ deÅ¡inio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame pavirÅ¡iuje, kas sukėlė embolizacijÄ Ä¯ plaučius ir Å«mų kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ , dėl ko S. N. 2012-02-12 prieÅ¡ 13.30 val. namuose mirė.

Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija.Kaip matyti iÅ¡ jau aptartų kaltinamojo parodymų, kaltinamasis, užsukdamas S. N. už nugaros rankÄ , siekė ne smurtauti, o įveikti neblaivios ir dėl to savimi deramai pasirÅ«pinti negalinčios S. N. bandymÄ Å¾iemos metu eiti nakvoti į neÅ¡ildomÄ namo dalį, kas grėsė S. N. suÅ¡alimu (suÅ¡alimo tikimybės realumÄ patvirtina V. U. parodymai, kad po mamos mirties policijai sulaikius A.

R., likusi viena jos serganti sesuo R. N. mirtinai suÅ¡alo neÅ¡ildomoje troboje). Kaltinamojo teigimu, kilus konfliktui dėl S. N. pragertų maistui skirtų pinigų, neblaivi S. N. supykusi ėjo miegoti į neÅ¡ildomÄ namo dalį, nepaisydama jo įkalbinėjimų nakvoti Å¡ildomoje namo dalyje ir jėga prieÅ¡inosi jo mėginimams jÄ sulaikyti bei parvesti į Å¡ildomÄ patalpÄ , todėl įveikti S. N. pasiprieÅ¡inimÄ ir tokiu bÅ«du apsaugoti jÄ nuo gresiančio suÅ¡alimo jam pavyko tik užlaužus S. N. rankÄ , tokiu bÅ«du jėga parvedus iÅ¡ kiemo į Å¡ildomÄ patalpÄ ir jėga paguldžius į lovÄ miegoti.

Taigi A. R. elgesio motyvai buvo apspręsti siekio sulaikyti S. N. nuo alkoholio įtakotos neadekvačios reakcijos (iÅ¡eiti miegoti į neÅ¡ildomÄ namo dalį) į kilusį tarpusavio konfliktÄ , grėsusios S. N. sveikatai ir gyvybei, o ne siekio daryti žalÄ Å¡ioms vertybėms. Kaltinamojo elgesys po padarytos veikos taip pat nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams – užsukęs S. N. rankÄ , jis parvedė S. N. namo ir paguldė į lovÄ , o pastarajai ėmus skųstis rankos skausmu, pasiÅ«lė iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , tačiau S. N. atsisakė medikų pagalbos, abi naktis, praėjusias nuo konflikto iki S. N. mirties, įkeldavo iÅ¡kritusiÄ iÅ¡ lovos S. N. atgal į lovÄ .

Medikų pagalbos S. N. pakartotinai atsisakė tiek telefonu kviesdama policijÄ , tiek ir atvykus policijos pareigÅ«nams. Nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų atlikęs kokį nors fizinį poveikį į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ S. N. kÅ«no vietÄ , kuris leistų spręsti apie jo siekį padaryti žalÄ S. N. sveikatai ar sukelti grėsmę jos gyvybei arba sÄ moningÄ leidimÄ kilti paminėtoms pasekmėms. Todėl byloje surinkti įrodymai neduoda pakankamai pamatuoto pagrindo A. R. veiksmus vertinti nei kaip tyčinį S. N. gyvybės atėmimÄ , nei kaip tyčinį sunkų jos sveikatos sutrikdymÄ .Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A.

R. veiksmais užsukant S. N. už nugaros rankÄ padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginė S. N. mirties priežastis, kadangi atviro žastikaulio lūžio pasekoje kilo mirtinos komplikacijos, negrįžtamai sutrikdžiusios S. N. gyvybines funkcijas. Vienok kolegija, atsižvelgdama į nustatytus kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ S. N. pobÅ«dį ir motyvus laiko, jog kaltinamasis nesuprato savo veikos pavojingumo nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad nuo rankos užsukimo nukentėjusiajai už nugaros, parvedant nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ kiemo į namo vidų pastarajai gali bÅ«ti padarytas atviras žastikaulio lūžis, sukėlęs mirtinas komplikacijas, t. y. specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apibrėžtas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.13 ir 6.6.15 punktuose, nors pagal veikos aplinkybes (nukentėjusiosios amžių, sveikatos bÅ«klę, panaudoto fizinio poveikio stiprumÄ , įgalinusio įveikti kaulinio audinio vientisumo stiprumÄ ) ir savo asmenines savybes (amžių, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, fizinius duomenis) galėjo ir turėjo suprasti ir numatyti, kad tikslu sutramdyti besiprieÅ¡inančiÄ nukentėjusiÄ jÄ pakankamai didele jėga užsukdamas jai už nugaros rankÄ , gali padaryti mažesnę (sužaloti peties ar alkÅ«nės sÄ narį) ar didesnę (pažeisti rankos kaulų vientisumÄ ) žalÄ nukentėjusiosios sveikatai, kas savo ruožtu gali sukelti ir tiesioginę grėsmę nukentėjusiosios gyvybei.

Nustačius, kad užsukęs nukentėjusiajai už nugaros rankÄ kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad tokiais veiksmais bus padarytas atviras žastikaulio lūžis, sukėlęs mirtinas komplikacijas, bet turėjo ir galėjo tai numatyti, kaltinamojo veiksmai perkvalifikuojami pagal BK 132 str. 1 d. kaip S. N. gyvybės atėmimas dėl neatsargumo - nusikalstamo nerÅ«pestingumo, numatyto BK 16 str. 3 d. (analogiÅ¡kai panaÅ¡ioje situacijoje kaltės klausimas buvo sprendžiamas ir kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2010).

Kaltinamojo kaltė pagal Å¡iÄ kvalifikacijÄ visiÅ¡kai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl neatsargaus S. N. gyvybės atėmimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (suvaržė kaltinamojo gebėjimÄ tinkamai įvertinti situacijÄ ir tinkamai apskaičiuoti naudotos S. N. atžvilgiu fizinės jėgos stiprumÄ ar pasirinkti kitus, jėgos panaudojimo nereikalaujančius elgesio variantus).

Nors kaltinamasis teisme teigė su S. N. iÅ¡gėręs tik 200 g. talpos degtinės buteliukÄ , Å¡is kaltinamojo aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai paneigtas jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog su uoÅ¡ve iÅ¡gėrė parsineÅ¡tÄ butelį degtinės, ir liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie nurodo 2012-02-11 kaltinamojo namuose matę ant stalo stovintį iÅ¡gertÄ pusės litro talpos degtinės butelį. IÅ¡ įraÅ¡yto S. N. telefoninio pokalbio kviečiant pagalbÄ taip pat matyti, jog S. N. teigimu, kaltinamasis grįžo namo iÅ¡ darbo jau iÅ¡gėręs. Taigi abejonių dėl kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu teismui nekyla.A.

R. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nuo 1994 m. iki sulaikymo ir suėmimo Å¡ioje byloje dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, iÅ¡ darbovietės charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu registruotas darbo biržoje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas sukėlė sunkias neatstatomas pasekmes, kaltinamasis nusikalstamai neatsargiais veiksmais atėmė gyvybę Å¡eimos nariui – sugyventinės motinai, su kuria kartu gyveno 7 metus. Nukentėjusiosios V. U., liudytojo kaltinamojo kaimyno A. B. parodymai patvirtina, kad nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo elgesio buityje pasekmė, kadangi kaltinamasis kartu su sugyventine ir jos motina girtaudavo, o girtaujant kylančių konfliktų metu nevengdavo naudoti Å¡eimos narių atžvilgiu fizinį smurtÄ .

Ä®vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant artimÄ sankcijos vidurkiui bausmės dydį.Priimant dėmesin ilgametę nepriekaiÅ¡tingÄ kaltinamojo darbinę veiklÄ , duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus ar baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas nebuvimÄ , jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, įvertinant aukščiau jau aptartus kaltinamojo nusikalstamų veiksmų motyvus, taip pat apklaustų asmenų parodymais nustatytÄ aplinkybę, kad kaltinamasis eilę metų vienas rÅ«pinosi Å¡eima ir iÅ¡laikė girtaujančias sugyventinę bei jos motinÄ , teismas laiko, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos, skiriant kaltinamajam BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , kuris, teismo nuomone, užtikrins kuo greitesnį nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ .Nukentėjusioji V. U. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 152-157), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo jos patirtÄ su mamos mirtimi susijusiÄ turtinę žalÄ 7214 litus ir dėl mamos žūties patirtÄ neturtinę žalÄ 50000 litų. Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro pateikiamais dokumentais patvirtintos mamos laidojimo iÅ¡laidos 1614 litų (čia įskaičiuotas ir duobės iÅ¡kasimas), taip pat iÅ¡laidos Å¡arvojimo salės papuoÅ¡imui, religinėms apeigoms 600 litų, bei iÅ¡laidos bÅ«simam paminklo pastatymui 5000 litų (Å¡iuo metu lėšų paminklo pastatymui nukentėjusioji neturi).

Nukentėjusioji ir jos įgaliotoji atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad iÅ¡ Å¡ios ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodytos sumos turi bÅ«ti minusuojama iÅ¡ savivaldybės gauta laidojimo paÅ¡alpa 1040 litų. IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį pripažįsta, todėl ieÅ¡kinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 6174 litų sumoje, iÅ¡ ieÅ¡kinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ (CK 6. 291 str. 2 d.).Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis.

Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl mamos mirties patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Vienok iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos socialiniai ir emociniai ryÅ¡iai su mama jau ilgÄ laikÄ nebuvo labai artimi – jos gyveno atskirai ir bendravo palyginti retai, kadangi nukentėjusiajai buvo nepriimtinas nuolatinis mamos girtavimas, nukentėjusiosios mamÄ ir seserį jau eilę metų iÅ¡laikė ir jomis rÅ«pinosi kaltinamasis. IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais nusikalstamais kaltinamojo A.

R. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais padarė žalÄ , siekdamas apsaugoti neblaiviÄ S. N. nuo galimo suÅ¡alimo neÅ¡ildomoje namo dalyje, o prie žalos padarymo neatsargiais veiksmais prisidėjo ir pati S. N., neadekvačiai reaguodama į kaltinamojo raginimus likti nakvoti Å¡ildomoje namo dalyje. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, tačiau jokio turto neturi, taigi žalÄ jis realiai galės atlyginti tik iÅ¡ ateityje uždirbtų pajamų.

Taigi, nors nukentėjusioji V. U. dėl tragiÅ¡kos mamos netekties kaip dukra patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, teismo nuomone, ne visiÅ¡kai atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 20000 litų.Nagrinėjant bylÄ teisme, dalyvavo nukentėjusiosios atstovė adv. S. Taluntienė, iÅ¡ pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji sumokėjo 3000 litų, kuriuos praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios praÅ¡ymas yra pagrįstas ir tenkintinas, kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas proceso iÅ¡laidas, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų suma iÅ¡ esmės atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina 3000 litų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios naudai.S. N. biologiniai pavyzdžiai ir drabužiai, saugomi Kretingos raj.

PK, sunaikintini, skaitmeninė laikmena su garso įraÅ¡u paliekama saugojimui prie bylos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas                                                         nusprendžia:A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 132 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-02-14 iki 2012-02-29.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per du mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti. KardomÄ sias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje.           Nukentėjusiosios V. U. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, ir priteisti iÅ¡ nuteistojo A. R. nukentėjusiajai V.

U. 6174 litus turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo A. R. 3000 litų iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai V. U..S. N. biologinius pavyzdžius ir drabužius sunaikinti, skaitmeninę laikmenÄ su garso įraÅ¡u palikti saugojimui prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                  Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                     Aurelija Sadauskaitė                                                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius  Â