c421e103-14d8-4092-8bd2-8b111bc6cbc2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-2032/2011                       Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo GailiÅ«no ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VėtrÅ«na“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas tenkino praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5570-340/2011 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VėtrÅ«na“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiami klausimai dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo.Pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.IeÅ¡kovas RUAB „ASF“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „VėtrÅ«na“ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 026 591,50 Lt skolos bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2006 m. gruodžio 12 d. pasirašė rangos sutartį.

IeÅ¡kovas sutartyje numatytus fasadus bei atitinkamus statybinius darbus įrengė ir atliko. Atsakovas savo prievolę – apmokėti ieÅ¡kovui už atliktus darbus – įvykdyti vengia. IeÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl egzistuoja rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, norėdamas iÅ¡vengti galimo didelės sumos praradimo, gali perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, be to, dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes atsakovui gali pritrÅ«kti apyvartinių lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo RUAB „ASF“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovui UAB „VėtrÅ«na“ priklausantį, tiek pas atsakovÄ , tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos 1 026 591,50 Lt. Nesant ar nepakankant ieÅ¡kiniui užtikrinti atsakovo UAB „VėtrÅ«na“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, nurodė areÅ¡tuoti atsakovo lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodyta ieÅ¡kinio suma – 1 026 591,50 Lt laikytina pakankamai didele ir tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas konkrečiai nesuformulavo, kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praÅ¡o, tačiau, kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo argumentų, akivaizdu, kad jis siekia atsakovo turto bei lėšų areÅ¡to. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „VėtrÅ«na“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į turimÄ Ä¯monės turtÄ , jos Å«kinę veiklÄ , gaunamÄ pelnÄ ir apyvartÄ , įmonės autoritetÄ ir vardÄ verslo srityje.2) Atsakovas yra viena didžiausių statybos ir nekilnojamojo turto valdymo paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, turinti gerÄ vardÄ verslo visuomenėje. Atsakovas nuo 1995 m. sėkmingai vykdo Å«kinę – komercinę veiklÄ ir užima vienos iÅ¡ pirmaujančių įmonių pozicijÄ statybos versle.

3) Atsakovo įstatinį kapitalÄ sudaro 5 511 000 Lt. Atsakovas nuosavybės teise valdo ilgalaikį turtÄ , kurio vertė yra 51 543 977 Lt, trumpalaikio turto vertė – 150 649 447 Lt. Ä®monės veikla yra pelninga. Vien per 2011 m. pirmÄ jį ketvirtį, lyginant su 2010 m., įmonės pelnas iÅ¡augo 3 231 613 Lt. Per 2011 m. pirmÄ jį ketvirtį įmonė, mokėdama avansu, pirko prekių ir paslaugų už 12 482 588 Lt. Avansu mokėtos sumos parodo, kad atsakovas sėkmingai vykdo veiklÄ , kad veiklai vykdyti turi pakankamai apyvartinių lėšų, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra finansiÅ¡kai silpnas, kad neturės galimybės įvykdyti teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui.4) Atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro apie 1 944 365 Lt.

Dalis nekilnojamojo turto yra įkeista, tačiau tai laikytina normalia komercine Å«kine praktika, siekiant vystyti stambius nekilnojamojo turto projektus ir savaime nerodo grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „ASF“ praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Be to, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas UAB „VėtrÅ«na“ turi daug turto.

Tačiau vien per 2011 m. atsakovui yra įregistruoti penki turto areÅ¡tai paneigia atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad įmonės finansinė padėtis yra labai gera ir ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ekonomiÅ¡kai stipriam, stabiliam juridiniam asmeniui. Be to, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, įmonės nekilnojamojo turto vertės nepakako ieÅ¡kinio sumai užtikrinti, todėl buvo areÅ¡tuotos ir atsiskaitomosios sÄ skaitos. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo.Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

Atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Taigi proceso įstatymas, siekdamas užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra pagrįstas onus probandi principu, t .y. tuo, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Ä®rodinėjimo naÅ¡tÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovo nekilnojamajam turtui nustatyti daiktinių teisių apsunkinimai (pavyzdžiui, hipoteka) ar areÅ¡tas, galimybės disponuoti Å¡iuo turtu yra apribotos.

Jeigu turtui nustatyta hipoteka, esminę reikšmę turi jo rinkos vertė, turto likvidumas bei prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo užtikrinimui nustatyta hipoteka, dydis. Jeigu atsakovas nepateikė duomenų apie likusių prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, dydį, o iš viešajame registre esančių įrašų matyti, jog turtas yra įkeistas, šis turtas, net jei jo vertė ir labai didelė, nelaikomas tuo turtu, kuriuo gali būti užtikrintas ieškovui (ieškovams) galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas.

  Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo turtui areÅ¡tÄ iÅ¡klausęs tik ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį ieÅ¡kovÄ , t. y. nepranešęs atsakovui apie gautÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl jame pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Teismas tokį procesinį sprendimÄ grindė ieÅ¡kinio didele suma (1 026 591,50 Lt), kuri savaime padidina ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (b.l. 18-19). Atsakovas atskirajame skunde įrodinėja, kad jo turtinė padėtis gera.

TokiÄ pozicijÄ jis grindžia tuo, kad turimo ilgalaikio turto vertė yra didelė (21 543 977 Lt), taip pat didelė yra ir trumpalaikio turto vertė (150 649 447 Lt), 2010 m. įmonė gavo 3 231 613 Lt pelno. Be to, atsakovo nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 944 365 Lt, o hipoteka nustatyta tik daliai Å¡io turto (b.l. 24-26).Kolegijos nuomone, Å¡ie atsakovo argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog nėra pagrindo taikyti atsakovo turto areÅ¡to pagal ieÅ¡kovo paduotÄ ieÅ¡kinį dėl 1026 591,50 Lt priteisimo.

Pirma, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų (balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ )). Teismui nepateiktas įmonės vadovo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, pinigų srautų ataskaita, iÅ¡samÅ«s duomenys apie debitorines ir kreditorines skolas, turimo turto sudėtį bei konkrečius Å¡iam turtui nustatytus apsunkinimus, duomenys „su istorija“ apie turimas lėšas įmonės sÄ skaitose ir pan. (b.l. 33-35). Antra, iÅ¡ atsakovo pateikto balanso matyti, kad didelę dalį ilgalaikio turto sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones (31 765 997 Lt) bei paskolos Å¡ioms įmonėms (14 588 932 Lt).

Duomenų apie tai, kad atsakovas pelningai investavo dideles lėšas į Å¡ias įmones nėra. Be to, didelę dalį trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (97 430 853 Lt). Duomenys apie tai, ar atsakovo skolininkai yra mokÅ«s ir sugebės įvykdyti prievoles taip pat nėra pateikti. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 103 513 934 Lt, iÅ¡ kurių didelė dalis yra skolos kredito įstaigoms (37 062 524 Lt) bei tiekėjams (43 931 743 Lt). Taigi UAB „VėtrÅ«na“ 2011 m. kovo 31 d. balanso duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis yra itin gera ir ieÅ¡kinio suma (1 026 591,50 Lt) jam nėra didelė.

Vien tai, kad Å¡iuo metu atsakovo veikla yra pelninga, dar nereiÅ¡kia, jog neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl didelės sumos priteisimo. Trečia, apeliantas pats pripažino, kad beveik visas įmonės didelės vertės nekilnojamasis turtas yra įkeistas. IÅ¡ UAB „VėtrÅ«na“ pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso deÅ¡imt nekilnojamojo turto objektų. Dviem iÅ¡ jų nustatyta hipoteka, o vienam taikytas areÅ¡tas (b.l. 36-39, 42-43).

Tai reiškia, kad šiuo turtu negali būti užtikrintas ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas. Ketvirta, šeši nekilnojamojo turto objektai (statiniai), kuriems nenustatyta hipoteka, yra Telšių rajone. Jie visi pastatyti ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės. Penki iš jų nuosavybės teise priklauso UAB „Vėtrūna“, jų bendra vidutinė rinkos vertė pagal atsakovo pateiktus masinio įvertinimo duomenis sudaro 285 710 Lt (b.l. 40-41, 50-56, 60-63).

Vienas nekilnojamojo turto objektas, kuris nėra įkeistas, atsakovui nuosavybės teise priklauso kartu su kitais asmenimis. Å io turto bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 296 450 Lt (b.l. 54-59). Dar vienas nekilnojamojo turto objektas (butas) yra Vilniaus mieste, jo vidutinė rinkos vertė pagal vieÅ¡o registro duomenis yra 13 300 Lt. Taigi, pagal atsakovo UAB „VėtrÅ«na“ pateiktus duomenis jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ar areÅ¡tuotas ir kuriuo galėtų bÅ«ti užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 595 460 Lt, t. y. ji mažesnė už ieÅ¡kinio sumÄ .

Penkta, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų apie atsakovo turto areÅ¡tÄ matyti, kad teismai atsakovo turtui taikė penkis areÅ¡tus, o teismo antstolis, vykdydamas nagrinėjamoje byloje priimtÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį dėl atsakovo turto areÅ¡to, aprašė ir atsakovo lėšas, nes nutarė, jog atsakovo kito turto nepakanka užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ (b.l. 67-72). Duomenų apie tai, kad antstolio priimti patvarkymai bÅ«tų panaikinti byloje nėra.

Å ie duomenys leidžiam manyti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera ir ieÅ¡kinio suma (1 026 591,50 Lt) jam nėra nedidelė.Kolegija sutinka su apeliantu, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į turimÄ Ä¯monės turtÄ , jos Å«kinę veiklÄ , gaunamÄ pelnÄ ir apyvartÄ , įmonės autoritetÄ ir vardÄ verslo srityje. Tuo pačiu pastebėtina, kad įmonės autoritetas ir vardas versle savaime nelemia jos geros turtinės padėties ir neeliminuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, jei bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neįvykdymo grėsmę.

Anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį nepaneigė teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl 1 026 591,50 Lt skolos, grindžiamos atsakovo prievolių, kildinamų iÅ¡ statybos rangos teisinių santykių, netinkamu vykdymu, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso įstatymo normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl žemesnės instancijos teismo nutartis palikintina nepakeista.

Kolegija, spręsdama procesinį tarpinį klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo, nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas baigiamuoju aktu (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Todėl dėl ieÅ¡kovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikto praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Å is teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui praÅ¡yti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.).

Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmÄ ja dalimi, pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio praÅ¡ymo nepareikÅ¡, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas (CPK 147 str. 3 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                        Artūras Driukas                     Algirdas Gailiūnas                                                                             Egidijus Žironas