2025-12-03 Nr. CB-6363-2-46-3-01442-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4019

Nr. DOK-4029

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01442-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 13 d. paduotu ieškovės M. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė M. A. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo.

Tauragės apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovės M. A. naudai iš atsakovo A. Ž. 6572,77 Eur skolą; 341,78 Eur delspinigius; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ieškovė M. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovės statytas karkasinis statinys sugriuvo. Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad darbų rezultatą atsakovas priėmė, o atsakovas pripažino negalėjęs atsiskaityti dėl finansinių sunkumų, tačiau teismas nepagrįstai pasirėmė kasacinio teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013), kai toje byloje nustatyta, kad būtent užsakovas atsisakė priimti darbų rezultatą dėl trūkumų.

2. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi netinkama materialiosios teisės norma (CK 6.694 straipsnis „Darbų perdavimas ir priėmimas“) neatsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, t. y.: 1) kad darbai buvo priimti be pastabų; 2) priėmimo metu ir po jo iki pastato sugriuvimo, bet kokius statinio trūkumus (ypač dėl sutvirtinimo) buvo galima pašalinti; 3) pats darbų rezultatas – tai nebaigtas statyti statinys, karkasas, ir statybos darbų nepabaigimą iki galo lėmė būtent atsakovo valia, kadangi jis neturėjo lėšų statiniui užbaigti. Ieškovei pastačius pastatą iki galo, su sienomis ir stogu, karkaso konstrukcijos tarpusavyje būtų papildomai surištos. Atsakovas neturėjo protingo pagrindo tikėtis, kad nebaigtas statinys atitiks visus užbaigtam statiniui keliamus reikalavimus.

3. Teismas rėmėsi eksperto teisinėmis išvadomis apie rangovo (ieškovės kaltę), nors Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnyje – specialių žinių panaudojimo ribos – nustatyta, kad teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.689 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Minėtos nuostatos aiškinimu atsakovas grindė savo apeliacinį skundą, nurodydamas, jog rangos sutartis nenustatė jam tokios pareigos, o ieškovė tokia atsakovo pareiga rėmėsi savo atsiliepime, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.

5. Pagal Statybos įstatymo 14, 24, 35 straipsnius, būtent atsakovui teko pareiga parengti projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, bei organizuoti statybos techninę priežiūrą. Už atsakovo pareigų nevykdymą atsakomybė negali būti perkelta ieškovei. CK 6.696 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ar statybos techninio prižiūrėtojo, kuriuos pasirinko užsakovas, kaltės arba dėl užsakovo kaltų veiksmų. Šioje byloje nei projektuotojo, nei statybos techninio prižiūrėtojo apskritai nebuvo būtent dėl paties atsakovo pareigų nevykdymo, dėl ko atsakomybė tenka jam. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo nuostatų dėl rangovo atleidimo nuo atsakomybės netaikė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl rangovo atsakomybės mažinimo užsakovo paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas; kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, rangovas turi teisę įrodinėti, kad užsakovas savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl rangovo atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 52-62 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. A. 155 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 13 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 125, kodas ZO89647.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė

Eglė Zemlytė