2017-04-24 Nr. AB-8848-3-61-3-03662-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-959-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03662-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 12 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas kamerose, kurių plotas neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimo. Sanitarinis mazgas taip pat buvo neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, todėl, pareiškėjui naudojantis tualetu, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Iš tualeto sklido ir blogas kvapas. Pareiškėjas pabrėžė, kad kamerose buvo drėgna ir veisėsi pelėsis.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti.

Lukiškių TI-K paaiškino, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija nedaro įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Laisvės atėmimo įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad kamerose papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų įrengti ne visada įmanoma dėl mažo kamerų ploto. Pabrėžė, kad sanitarinio mazgo įrengimas, jį atitveriant 1,5 m aukščio sienele, atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio plitimo ar per didelės drėgmės kamerose. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, todėl negali būti tenkinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad per mažo ploto sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas buvo kalinamas tik 6 dienas. Taip pat teismas pripažino, kad neizoliavus tualeto nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo teisė į privatumą, jam naudojantis tualetu, buvo pažeista. Tačiau teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kameros Lukiškių TI-K vėdinamos atidarius langus, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti ir higienos normų reikalavimai nagrinėjamu atveju. Įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė neturtinės žalos.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad 6 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytus minimalaus ploto normos reikalavimus. Pabrėžia, kad, jam naudojantis nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu, buvo pažeistas jo privatumas. Dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.

Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įkalinimo įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebūtų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pabrėžia, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis kameros plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra jo nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių (b. l. 6–11), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (nuo 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją) iš viso 6 dienas buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog, pareiškėjui ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose naudojantis tualetu, kuris buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, buvo pažeista jo teisė į privatumą.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 15–22), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo vėdinamos netinkamai, dėl ko galėjo kauptis per didelė drėgmė ir veistis pelėsis. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų.

Tačiau, kaip minėta, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą tinamomis ploto sąlygomis, t. y. pažeistas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Taip pat konstatuotas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, Lukiškių TI-K kamerose jam naudojantis tualetu, kuris buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos nagrinėjamu atveju, vertintina kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose buvo kalinamas 6 dienas. Lukiškių TI-K kameroje nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. pareiškėjui teko 2,57 kv. m ploto, o 2015 m. gegužės 27 d. – 3,2 kv. m ploto. Vertinant aplinkybę, kad pareiškėjo kamerų plotą dar užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, konstatuotina, jog pareiškėjui 5 dienas teko itin mažai kameros ploto. Be to, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu, t. y. 17 dienų, pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama jam naudojantis nuo bendros kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti pažeidimai yra pakankamai sunkaus pobūdžio, dėl to neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui šiuo atveju priteistinas. Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pareiškėjui, taip pat atsižvelgtina, kad nustatyti pažeidimai buvo daromi periodiškai, kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau byloje nėra duomenų, kad jam dėl to būtų kilę ilgalaikių neigiamų pasekmių, pvz., sveikatos sutrikimų. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 100 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, konstatavęs, jog dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui nebuvo padaryta neturtinė žala. Todėl šioje byloje yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė