c41a5ee4-05ce-4ed4-9714-e4d50e812b95 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-9-287/2012m.                    Teisminio proceso Nr.2-31-3-00326-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 30; 30.1; 30.2; 30.9; 30.9.1; 99; 99.3; 99.4; 99.5; 99.7; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 4 d. Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams L. M. ir advokatui Sauliui Alysui, atsakovo atstovams E. Ž. ir advokatui Anatolijui Å ichovcovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

S. ieÅ¡kinį atsakovui S. S. su trečiuoju asmeniu L. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo S. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ir nustatė:            IeÅ¡kovė L. S. pateiktu teismui ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti nekilnojamojo turto – 32,92 kv. m. buto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su ½ dalimi bendro naudojimo patalpa (a-2/6.56) bei priklausiniu – 7/96 dalimis Å«kinio pastato (žymėjimas plane 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), - tokiÄ naudojimosi tvarkÄ :IeÅ¡kovei L.

S. atskirai naudotis skirti patalpas plane pažymėtas indeksais IV-2/3,69, IV-5/12,74. Viso patalpų plotas - 6,43 kv. m.;Atsakovui S. S. atskirai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-1/1,78, IV-3/6,09, IV-4/8,62. Viso patalpų plotas – 16,49 kv.m.;Ieškovei L. S. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis skirti ½ dalį bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2/6,56, kas sudaro 3,28 kv.m., ir 7/96 dalis buto priklausinio – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1m.           Pripažinti ieškovei L.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo:Padaryti bendromis lėšomis įėjimÄ iÅ¡ laiptinės į butÄ (duomenys neskelbtini) per patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu IV-3/6,02;Padaryti bendromis lėšomis įėjimÄ bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos indeksu IV-3/6,02, į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu IV-4/8,62;Užtaisyti (užsandaryti) aklinai bendromis lėšomis durų angÄ tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais IV-2/3,69 ir IV-3/6,09;

Užtaisyti (užsandaryti) aklinai bendromis lėšomis durų angÄ tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais IV-5/12,74 ir IV-4/8,62; Ä®sivesti savo lėšomis elektrÄ , vandenį, dujas, kanalizacijÄ ir su tuo susijusius įrengimus, apskaitos prietaisus į butÄ (duomenys neskelbtini).           Įpareigoti atsakovÄ S. S. įsirengti dÅ«mtraukį buto (duomenys neskelbtini), kamine iÅ¡ patalpos IV-3/6,06 arba IV-4/8,62.            IeÅ¡kovės L. S. atstovė L.

M. teismo posėdyje palaikė teismui pateiktÄ 2011 m. lapkričio 7 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti, o su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atstovė paaiÅ¡kino, kad 2004 metais teismo sprendimu butas Å¡alims buvo padalintas po ½ dalį, bet S. tuo butu negali naudotis, nes atsakovas S. į butÄ neįleidžia net menkiausiam projekto paruoÅ¡imui. Nori naudotis ½ buto dalimi, kadangi 7 metus po teismo posėdžio, vaikas be gyvenamojo ploto, kuris išėjo 3 metų, o dabar jau 13 metų berniukas ir L.

S. su sÅ«numi neturi savo gyvenamojo ploto. Jeigu ji atsiimtų savo butÄ , į kÄ turi pilnÄ teisę, dukra L. S. liktų ant gatvės. Tada gal ir vaikÄ atimtų, kadangi nebÅ«tų kur gyventi. Todėl nori naudotis butu. Kito projekto parengti nemoka ir nežino kaip paruoÅ¡ti, padarė tokį projektÄ , kad po 16 kvadratinių metrų abiems. Jeigu atsakovas turi kitokį, protingesnį projektÄ , - tegul pateikia. Kol kas atsakovas projekto nepateikė. Jos nori atskiro įėjimo, atskiro kambario. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dÅ«mtraukį atsakovas iÅ¡sikeltų į virtuvę, nes jį yra lengviau iÅ¡kelti, nei iÅ¡mÅ«ryti sienÄ .

DÅ«mtraukis yra patalpoje pažymėtoje IV-5. Pagal jų pateiktÄ projektÄ gaunasi, kad naujai įrengiamos durys turi bÅ«ti S. pusėje, arba jos gali sutikti su „veidrodiniu“ variantu. Jos pasižada tas duris įrengti. Ji kalbėjosi su projektuotoju dėl durų pasidarymo, buvo atėjusi moteris iÅ¡ UAB „Statyba“ sakė, kad galima pasidaryti duris, po to dar buvo atėjusios S. ir P. iÅ¡ Statybos priežiÅ«ros inspekcijos, kurios taip pat sakė, kad duris galima pasidaryti, įrengti, kadangi čia yra paprastasis remontas, projekto ir leidimo nereikia. Lokalinę sÄ matÄ sudarė UAB „Pakruojo statyba“, sÄ mata yra dėl durų angų.

Durų kaina jau bus atskirai. Koridorius laiptinės yra bendra patalpa ir joje negali bÅ«ti laikomos nei malkos, nei vežimėlis, geriausiu atveju galima pasidėti tik asmeninį kilimėlį, todėl trečiojo asmens atsiliepimas į ieÅ¡kinį tik sukelia juokÄ . Nori, kad bute bÅ«tų atskirtos konkrečios buto dalys, kadangi jie negali tarpusavyje bendrauti. Dukrai nėra kur daugiau gyventi. Visus patvarkymus bute darys bendromis lėšomis, tai yra, jos padarys, kad nebÅ«tų vilkinama, o daugiau pagal kvitus, sÄ skaitas, sÄ matas praÅ¡ys S. atiduoti pusę sumos.

Jos pačios įsives vandenį, elektrÄ ir kita. Joms svarbiausia, kad teismas leistų įsirengti tÄ kambarėlį. Jau 7 metus po teismo sprendimo prašė geruoju pasidalinti butÄ , bet ponia Ž. nesutikdavo. Visus reikalus tvarkydavo ji, o L. S. niekur nesikiÅ¡o ir nieko neprašė. PraÅ¡o S., kad jis įsirengtų dÅ«mtraukį iÅ¡ patalpos pažymėtos indeksu IV-3, arba IV-4, kurios skiriamos jam. Ji kalbėjosi su prieÅ¡gaisrinės specialistu J., kuris pasakė, kad yra galimybė dÅ«mtraukį perkelti, kadangi yra kanalai, galima patvarkyti.

Su priešieškiniu nesutinka, kadangi S. siūlomas miegamasis, į kurį patekti būtų galima tik per bendras patalpas – virtuvę arba koridorių ir kvadratūros labai mažai beliktų, todėl absoliučiai nepriimtinas variantas. Bendrų patalpų tarp S. ir S. negali būti, kadangi dar prieš 10 metų atsakovas viduryje virtuvės šlapindavosi, o dabar degradacijos laipsnis yra didesnis, ir kaip gali išsituokę žmonės, kurie nebendrauja, priešiški, priešiškai nusiteikę, nėra bendra šeima, gyventi kartu.

Jau tada, gyvenant santuokoje, S. smurtaudavo prieÅ¡ S., tai smurtaus ir dabar. Jie negali naudotis bendromis patalpomis, tai yra neįmanoma, ne logika. Taikiai gyvenantiems žmonėms, naudojantis bendra virtuve, ir tai visko pasitaiko. Jos atskirai pasidarys elektros skaitiklį, atsives vandenį, pasidarys kanalizacijÄ . Elektros tinklai neprieÅ¡tarauja dėl atskiro elektros skaitiklio. ApÅ¡ildymui pasistatytų gal židinį, ar maÅ¾Ä krosnelę. KÅ«renimas yra iÅ¡ virtuvės. Gal įmanoma pečių padaryti, kad neÅ¡ildytų iÅ¡ kitos pusės, tegul S. pasidomi.

Jos sutinka su „veidrodiniu“ variantu. Jeigu atsakovas nenori jų Å¡ildyti, tegul tada galvoja, kaip iÅ¡sispręsti.             IeÅ¡kovės L. S. atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių yra kilęs gan skaudus ginčas. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas bendrinės nuosavybės teise po ½ dalį disponuoja butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Buvę sutuoktiniai jau daugiau nei 10 metų kartu nebegyvena. Per tÄ laikotarpį kartu artimai nebuvo suėję ir nusprendę, kad vėl galėtų gyventi kartu.

Santuoka tarp Å¡alių yra nutraukta, turi vienÄ nepilnametį vaikÄ . Kiekvienas iÅ¡ jų turi teisę pradėti gyvenimÄ iÅ¡ naujo. Gyvenimas viename bute bÅ«tų dar įmanomas, jeigu bÅ«tų galima pasiekti didesnio privatumo. IÅ¡laikant butÄ su bendro naudojimo patalpomis, Å¡alims nutarusioms gyventi atskirai, yra sudėtinga, gyvenimas bendrame bute sÄ lygotų naujus ginčus, keltų nesutarimus. Toks buto padalinimas, kokio praÅ¡o atsakovas, neleistų pasiekti teisinės taikos, kaip numato vienas iÅ¡ CPK principų, kad teismai nagrinėjantys tokius ginčus turėtų iÅ¡spręsti taip, kad ateityje tarp Å¡alių bÅ«tų kuo mažiau teisinių ginčų.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo nustatyti jai ir atsakovui priklausančio buto naudojimosi tvarkÄ , kreipėsi į architektÄ P., kuris parengė ginčo buto padalinimo planÄ . Pagal minėtÄ planÄ ieÅ¡kovei tektų atskirai naudotis dviem IV-2 ir IV-5 patalpomis, o atsakovui patalpomis plane pažymėtomis indeksais IV-1, IV-3 , IV-4. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei tektų atskirai naudotis 16.43 kvadratinių metrų ir atsakovui atskirai naudotis 16.49 kvadratinių metrų. Kad bÅ«tų galima visiÅ¡kai bute izoliuoti patalpas ir naudotis butu atskirai, ieÅ¡kovė siÅ«lo suteikti galimybę pasidaryti bute dvejas duris, tai yra, iÅ¡ laiptinės A-2 į buto patalpÄ IV-3 ir iÅ¡ patalpos IV-3 į patalpÄ IV-4 antras duris, bei aklinai užsandarinti esamas bute dvejas duris.

Tiek iÅ¡ architektų pusės, tiek iÅ¡ inžinerinės pusės tai padaryti yra įmanoma. IeÅ¡kovės atstovė L. M. kreipėsi į statybos įmonę „Pakruojo statyba“, kuri įvertinusi butÄ surašė sÄ matÄ kiek galėtų kainuoti dviejų naujų durų įrengimas, užaklinimas. Tokie darbai kainuotų daugiau nei 2000 litų, neįskaitant pačių durų. IeÅ¡kovės atstovė taip pat kreipėsi į komunalininkus, prieÅ¡gaisrinę tarnybÄ , paklausdama, ar galima įsirengti bute atskirus vandens, elektros skaitiklius, kanalizacijÄ ir nei vienas iÅ¡ tarnybų atstovų nenurodė, kad tai yra draudžiama, buvo paaiÅ¡kinta, kad reikėtų laikytis statybos techninių reglamentų.

Viskas yra leidžiama, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Teisinė galimybė izoliuoti patalpas ir turėti atskiras komunalines paslaugas yra galima. Izoliavus patalpas ir nepalikus bendro naudojimosi patalpų, bÅ«tų pasiekta teisinė taika tarp Å¡alių, kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėtų atskirÄ kampelį, galėtų kurti savo atskirÄ gyvenimÄ , nebekiltų problemų dėl mokesčių, nereikėtų ginčytis bendroje virtuvėje, koridoriuje. Kaip atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o padalinti butÄ , tai neiÅ¡spręstų problemos, nes kaip minėjau, Å¡alys kartu gyventi nebegali.

Atsakovas į bylÄ nepateikė nei vieno dokumento, kuris pagrįstų jo teiginį, kad atlikti naujų durų įrengimÄ , kitų dviejų durų užaklinimÄ , yra neįmanoma ar net draudžiama. Kad bÅ«tų draudžiama įrengti atskirus elektros, vandentiekio skaitiklius, kanalizacijÄ tokių raÅ¡ytinių duomenų taip pat nėra, todėl praÅ¡o tenkinti L. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį ir nustatyti butu naudojimosi tvarkÄ kaip yra praÅ¡oma patikslintame ieÅ¡kinyje, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė sutiktų ir su kitu naudojimosi tvarkos nustatymu, bÅ«tent su veidrodiniu variantu, bet ir tai prieÅ¡tarauja prieÅ¡ieÅ¡kiniui.

Å i aplinkybė parodo, kad ieÅ¡kovė sutinka ne tik su vieninteliu variantu, ji siÅ«lo ir kitokį variantÄ . Atsakovo siÅ«loma naudojimosi tvarka yra netinkama dėl to, kad pagal atsakovÄ visos patalpos bÅ«tų bendrai naudojamos. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma izoliuoti tam tikrų kambarių, užaklinant vienas duris ir padarant naujas duris iÅ¡ virtuvės į mažesnį kambarį. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma tik paskirti tam tikras patalpas vienai ar kitai pusei, bet paskyrus jas, pamatytume, kad tokiu atveju, vieni per kitų patalpas vaikščiotų.

           Atsakovas S. S. pateiktu teismui prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti nekilnojamojo turto – 32,92 kv. m. buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 1,88 kv. m. bendro naudojimosi patalpomis a-2/6,56, bei 7/96 dalimi buto priklausinio – Å«kinio pastato, kurio unikalus numeris 6588-0000-3025, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), tokiÄ naudojimosi tvarkÄ :IeÅ¡kovei L. S. atskirai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-4/8,62, IV-1/1,73;Atsakovui S. S. atskirai naudotis skirti patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu IV-5/12,74;IeÅ¡kovei L.

S. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis skirti: patalpas IV-2/3,69, IV-3/6,09, ½ dalį 1,88 kv.m. bendro naudojimosi patalpos a-2/6,56, bei 7/96 dalis buto priklausinio – Å«kinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).            Atsakovo S. S. atstovė E. Ž. teismo posėdyje palaikė teismui pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, o su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad negalima buto padalinti pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nes dÅ«mtraukio pertvarkyti negalima, kadangi yra anga apačioje, kurioje semiami pelenai, Å¡ildymas yra tik iÅ¡ virtuvės, o pečius pagrinde lieka ieÅ¡kovės pusėje, nėra galimybės per virtuvę vesti vandentiekio, kanalizacijos vamzdžių, nes jie bÅ«tų virÅ¡ grindų ir nebÅ«tų galimybės vaikščioti.

Vandentiekis nedraudžia įsivesti vandenį, tačiau tame bute neįmanoma to padaryti, kadangi nėra jokio nuolydžio. IeÅ¡kovės atstovė minėjo apie durų pasidarymÄ , tačiau tame bute niekas dviejų butų neregistruos. Buvo atėjusi statybos inspektorė ir pasakė, kad bendro naudojimo patalpos turi bÅ«ti visų bendrasavininkų naudojamos, o ne vieno, juo labiau, kad reikia ir malkas pasidėti ir dar kai kÄ pasidėti. Padarius duris, pagal ieÅ¡kovės pageidavimÄ , tai iÅ¡ viso nebebÅ«tų kur padėti kojos, ar durys bÅ«tų daromos į koridoriaus pusę, ar į virtuvės pusę.

IeÅ¡kovė pateikė sÄ matÄ 2000 litų vien už durų tipinį remontÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepagalvojo kaip bus, jeigu viskas bus pagal ieÅ¡kovės norÄ , kiek tai kainuos: turės bÅ«ti atskiri elektros įvadai, atskiras vandentiekis, kanalizacija. Tas butas tiek nevertas ir yra nedalus. IeÅ¡kovės atstovė tvirtino, kad sutinka su veidrodiniu variantu, tačiau joms jau dabar mažai vietos, nejaugi eis į 6 kvadratinių metrų kambarį. BÅ«tų geriausia su ieÅ¡kove atsiskaityti pinigais. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje jie nurodo bendro naudojimosi patalpas, tai yra, bendrai naudotis koridoriumi ir virtuve, nes tada nereikėtų kirsti durų, bÅ«tų mažiau iÅ¡laidų, bei kÅ«renimas bÅ«tų iÅ¡ to paties pečiaus.

Mano, jog jų siÅ«lomas variantas yra ekonomiÅ¡kesnis, nes nereikės nieko kirsti, statyti, nebus papildomų iÅ¡laidų, nereikės vesti elektros, vandens, kanalizacijos, bus apkÅ«renta, tik turės po atskirÄ kambarį. S. kÅ«rens, o Å¡ils ir vienas, ir kitas kambariukas. Å ildymas nėra brangus, malkų yra. Virimui naudojamos dujos. Jeigu ieÅ¡kovė pasidarys visus tuos pasitvarkymus, tai vietos bus dar mažiau, bus mažas gabaliukas. Atsakydama į klausimus, atsakovo atstovė nurodė, kad S. S. ir L. S. atskirai gyvena kažkur apie 10 ar 11 metų.

Per tÄ laikÄ jie sueidavo, bendraudavo, bet kad gyventų kartu ji to nežino, ar gyvens kartu, - jai nesakė. Ginčo bute dabar gyvena vienas S. S.            Atsakovo S. S. atstovas advokatas Anatolijus Å ichovcovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė L. S. patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o, kad bÅ«tų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, o atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nesutinka su tokiu pasiÅ«lytu buto naudojimosi tvarkos nustatymu ir kuriame yra nurodyti visi nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentai.

Dėl durų angos padarymo iÅ¡ koridoriaus, dėl kanalizacijos privedimo, jeigu tai bus daroma per bendro naudojimo patalpas, tai turi bÅ«ti visų bendrasavininkų leidimas. Tačiau tai yra ne pats pagrindinis dalykas, o pagrindiniai klausimai remiasi į patalpų apÅ¡ildymÄ ir trečiojo asmens L. D. sutikimÄ , kad bÅ«tų padarytos durys, išėjimas iÅ¡ patalpos IV-3 į bendro naudojimo patalpÄ A-2. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje jie nurodė, kodėl neįmanoma iÅ¡spręsti apÅ¡ildymo klausimo. KÅ«renimas vykdomas iÅ¡ virtuvės ir Å¡ildomos visos patalpos.

DÅ«mtraukio reguliavimo sklendė yra patalpoje IV-5. Jeigu S. atiteks patalpa IV-4, IV-3 tai ar jis turės galimybę prieiti prie dÅ«mtraukio reguliavimo sklendės ar ne. S. gali pilnai jam uždrausti tai padaryti, nes ji naudosis tomis patalpomis. Ar galima sklendę padaryti kitoje pusėje, ne jie turi įrodinėti, o ieÅ¡kovė turėjo pateikti teismui ne tik sÄ matÄ , bet ir pažymÄ apie tai, ar galima tai aplamai padaryti. Jeigu S. įpareigoti tai padaryti, jis gali iÅ¡griauti pusę pečiaus ir neaiÅ¡ku kuo tai pasibaigtų.

Dar viena priežastis yra bendrų patalpų A-2 bendrasavininkės L. D. prieÅ¡taravimas, kad bÅ«tų padarytas papildomas įėjimas į patalpas A-2. Darant iÅ¡ patalpos IV-3 naujÄ išėjimÄ Ä¯ patalpÄ A-2 bÅ«tų pažeistos jos, kaip bendrasavininkės, teisės. Trečiasis asmuo minėjo, kad naudojasi ta patalpa kaip bendrasavininkai ir tenai laikinai pasideda kai kokius savo daiktus, jeigu bus padaryta anga durims, tai jinai negalės laisvai naudotis ir disponuoti savo patalpos A-2 dalimi, todėl ji prieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų daromos naujos durys.

PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje buvo iÅ¡sakyti argumentai, kad S. negali turėti bendro naudojimosi patalpų, nes atsakovas smurtaus kaip ir anksčiau. Tačiau jie nėra Å¡eima, o du atskiri asmenys, todėl bet kuriuo atveju S. galės kreiptis į atitinkamas tarnybas. Atsikirtimuose baigiamosiose kalbose advokatas atsiprašė ir nurodė, jog jie iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kiniu, kadangi sutinka, jog bÅ«tų padarytas durų užaklinimas tarp IV-5 ir IV-4 patalpų ir padaryta durų anga tarp patalpos IV-3 ir IV-4.

            Iš 2004-05-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo (b.l. 5-8, 28-31) matyti, kad po ½ dalį buvo padalintas L. S. ir S. S. santuokoje įgytas 32,92 kv.m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1,88 kv. m. bendro naudojimo patalpų ir su priklausiniu 7,4 kv. m. ūkiniu pastatu, unikalus (duomenys neskelbtini).            Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 9,10) matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – ūkiniu pastatu savininkai yra S. S., L.

S., L. D., G. B., R. G. ir A. R., o tame name, esančio 32,92 kv. m. bendro ploto buto Nr. 4 su priklausiniu ½ dalimi 1,88 kv.m. bendro naudojimo patalpos ir 7/96 dalimi ūkinio pastato savininkai yra S. S. ir L. S.            Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), plano (b.l.

11) matyti, kokios patalpos ir kokio dydžio sudaro S. S. ir L. S. priklausantį po ½ dalį butÄ .             IÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų padalijimo projekto (b.l. 13-15) matyti, kaip siÅ«lo Å¡alims priklausantį butÄ padalinti ieÅ¡kovė L. S.          IÅ¡ L. M. praÅ¡ymo ir policijos komisariato nutarimo nepradėti administracinės bylos teisenos (b.l. 16, 17) matyti, kad ji kreipėsi į policijÄ , kaip L. S. atstovė, praÅ¡ydama apginti jos pažeistÄ teisę valdyti ir naudotis savo ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį yra užvaldęs S. S., ir policijos komisariatas, nenustačius S. S. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutarė nepradėti administracinės bylos teisenos.            IÅ¡ gimimo liudijimo (b.l.

18) matyti, kad G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. S. ir L. S.           Iš antstolės Irmos Ežerskienės pažymos (b.l.

19) matyti, kad S. S. yra skolingas iÅ¡ieÅ¡kotojai L. S. 10126,94 Lt iÅ¡laikymo.           IÅ¡ UAB „Pakruojo statyba“ lokalinės sÄ matos (b.l.

55) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui – angų pramušimas plytų konstrukcijose, sienų atskirų vietų mūrijimas ir angų užtaisymas, sienų atskirų vietų tinko remontas, tinkuotų vidaus sienų dažymas, medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose, - iš viso reikalinga 2257,86 Lt.          Iš Šiaulių apskrities PGV Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto (b.l.

56) matyti, kuo galima apÅ¡ildyti pastatÄ iki 2 aukÅ¡tų ir kad įrengiant minėtÄ apÅ¡ildymo įrangÄ , reikia vadovautis prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančiais dokumentais.          IÅ¡ UAB „Pakruojo vandentiekis“ atsakymo (b.l.

57) matyti, kad bendrovė vandentiekio tinklus eksploatuoja iki namo įvadinio skaitiklio, nuotekų tinklų aptarnavimo riba yra nuotekų šulinys ant išvado iš namo, o vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklai yra abonento nuosavybė.          Iš AB LESTO rašto (b.l.

58) matyti, kad dėl elektros energijos tiekimo galimybės į dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį galimas su ne mažesne, kaip 5 kW galia, kuris bÅ«tų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.          IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialo raÅ¡to ir patalpų plano fragmento (b.l. 65-66) matyti, kad bendro naudojimo patalpos a-2, esančios (duomenys neskelbtini) plotas yra ne 3,77 kv.m., o 6,56 kv. m.Teismas, galutinai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimÄ konstatuoja, kad ieÅ¡kovės L.

S. ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, išskyrus dalį dėl vienų durų užsandarinimo, o kitų padarymo, bei dėl bendro naudojimo patalpos a-2 ir 7/96 dalies ūkinio pastato naudojimosi bendrai, su kuo sutinka atsakovas S. S., todėl toje dalyje tenkintinas, o kitoje dalyje atmestinas, atsakovo S. S. priešieškinys pagrįstas, atitinkantis įstatymo nuostatas, todėl tenkintinas.    Kaip matyti iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų, šalys gera valia dėl naudojimosi butu tvarkos nesusitaria, vadovaujasi principais, nesutarimų sprendimui kreipiasi į policijos pareigūnus, nesutarimus sprendžia per įgaliotas atstoves L.

M. ir E. Ž. Jau pats ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teismui patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatant naudojimosi turimu butu tvarkÄ , reikalinga atsižvelgti į kuo racionalesnį, efektyvų, ekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ , nesudarantį prielaidų kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, vadovaujantis teismų praktikoje suformuotais nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga.

Teismų praktika. Nr.32, 315-355 psl.).           Kaip reglamentuoja CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.           CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu.

Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, Å¡ie ir toliau bÅ«na likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai. Atidalijimu gali pasibaigti ir bendroji jungtinė nuosavybė (CK 4.90 straipsnis)         CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das - atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Å iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Ä® tokį teisinį reglamentavimÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , priklausomai nuo to, kokį reikalavimÄ bendraturtis pareiÅ¡kė - dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis).          Šioje byloje tiek ieÅ¡kovė L.

S., tiek atsakovas S. S. pareiÅ¡kė reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jiems bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančio buto.            Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiÅ«riu, nes naudojimosi teise, pritaikius daikto naudingÄ sias savybes gauti jo duodamÄ naudÄ , pasireiÅ¡kia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu atveju yra įmanomas daikto naudojimas abiems bendrasavininkiams. Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Kadangi praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka, jeigu bendraturčiams paskirtos naudotis dalys nelabai skiriasi nuo jiems tenkančių idealiųjų dalių dydžių, kai nustatyta naudojimosi tvarka nesuteikia pagrindo kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, kai tvarka yra racionali, nustato efektyvų, ekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ , nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisių.

          Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo pagrindiniai kriterijai yra tokie:

1) teisėtumo kriterijus, kuris reiškia, kad naudojimosi tvarka turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių;

2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, kuris reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja;

3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kuris reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, iÅ¡laikant visų bendraturčių interesų pusiasvyrÄ , garantuojant bendraturčių teisių apsaugÄ ir kuo mažesnį teisių apribojimÄ , ir kuris suteikia teismui teisę vieno iÅ¡ bendraturčių prieÅ¡taravimus kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, vertinti, kaip piktnaudžiavimÄ savo teise, į tai neatsižvelgti ir parinkti optimaliausiÄ tvarkÄ ;

4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kuris reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarka kiek galima objektyviau užtikrintų efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimÄ , garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumÄ ;

5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, kuris reiÅ¡kia, kad bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro naudojimo santykius, kuriais kuo mažiau bÅ«tų keičiami turto įsigijimo metu Å¡alių valiÄ atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2003 m. balandžio 2 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2003, 2003 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-956/2003, 2006 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2006, 2006 m. spalio 13 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006, 2007 m. birželio 22 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007, 2007 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2007).

          Teismas nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , privalo patvirtinti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, nustatant jų dydį ir lokalizacijÄ bei jas identifikuojant, kad Å¡alims nekiltų jokių abejonių, naudojimosi tvarka bÅ«tų suprantama ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2003 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-956/2003, 2009 m. rugsėjo 28 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-353/2009).          Vadovaujantis iÅ¡dėstytomis įstatymo nuostatomis ir suformuota teismų praktika tuo klausimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės L.

S. ir atsakovo S. S. pareikÅ¡tus reikalavimus nustatyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio po ½ dalį buto naudojimosi tvarkÄ , į tai, kad tame bute iki Å¡alių santuokos nutraukimo ir po jos nutraukimo pastoviai gyvena atsakovas S. S., kuris butÄ Å¡ildo ir prižiÅ«ri, kuris savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovė L. S. nuo 2001 metų gyvena pas savo motinÄ L. M. ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo su juo niekada nebendravo ir nesitarė, ko bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovai nepaneigė, į tai, kad ieÅ¡kovės atstovė L.

M. teisme kelis kartus patvirtino, jog ieÅ¡kovė sutinka su jos pasiÅ«lytos naudojimosi tvarkos „veidrodiniu“ variantu (b.l. 15), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių nustatytinas atsakovo S. S. prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktas naudojimosi butu tvarkos variantas (b.l. 48). Tokia naudojimosi butu tvarka nustatytina, kadangi ji atitinka įstatymo nuostatas, nepažeidžia trečiojo asmens L. D. interesų (kuri nesutinka dėl papildomų durų iÅ¡ bendro naudojimo patalpos a-2 įrengimo į ginčo Å¡alių butÄ ), nepažeidžia ginčo Å¡alių interesų (kadangi jie ir toliau lieka buto bendrasavininkais), nereikalauja rekonstrukcijos, kam bÅ«tų reikalingos nemažos papildomos iÅ¡laidos (kas matyti pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ vien tik dėl durų angų padarymo), yra ekonomiÅ¡ka ir racionali, proporcinga turimoms ginčo Å¡alių dalims bendrosios nuosavybės teisėje.

Dėl ½ dalies bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2, 6,56 kv. m., kas sudaro 3,28 kv.m., ir 7/96 dalies buto priklausinio – Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1m, nustatymo naudotis bendrai, dėl durų iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos IV-3 į patalpÄ , pažymėtÄ IV-4, padarymo, dėl durų tarp patalpų, plane pažymėtų IV-5 ir IV-4, aklino užsandarinimo bendromis Å¡alių lėšomis, ieÅ¡kovės ir atsakovo nuomonės sutapo, todėl toje dalyje tenkintinas ir ieÅ¡kinys.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė L. S. per savo atstovus įrodinėdama, jog jie su atsakovu S. S. yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę, nebendraujantys, prieÅ¡ 10 metų iÅ¡situokę, nebesantys bendra Å¡eima, todėl jie negali turėti nieko bendro, negali naudotis bendromis patalpomis ir turi bÅ«ti vienas nuo kito atskirti, neprašė atidalinti savo turto dalies iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o prašė nustatyti naudojimosi tuo turtu tvarkÄ , nors pagal CK 1.5 str. 1 d. civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

            Iš dalies tenkinant ieškinį ir tenkinant priešieškinį, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. ir 96 str., atsakovui esant 100 procentų atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 37), proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, iš ieškovės į valstybės pajamas yra priteistina dalis – 41,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 34, 103).         Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui L.

D., kadangi jai apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, asmeniÅ¡kai įteikus teismo Å¡aukimÄ (b.l. 109), ir gavus jos praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 111) (CPK 247 str.).          Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies. Atsakovo S. S. prieÅ¡iekinį dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo tenkinti visiÅ¡kai.

         Nustatyti nekilnojamojo turto – 32,92 kv. m. buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2, 6,56 kv. m., bei 7/96 dalimi buto priklausinio – Å«kinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tokiÄ naudojimosi tvarkÄ :          1. IeÅ¡kovei L. S. atskirai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-4, 8,62 kv. m. ir IV-1, 1,78 kv.m.

Viso patalpų plotas 10,4 kv.m.         2. Atsakovui S. S. atskirai naudotis skirti patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu IV-5, 12,74 kv.m. Viso patalpų plotas 12,74 kv.m.          3. IeÅ¡kovei L. S. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-2, 3,69 kv. m., IV-3, 6,09 kv. m., ½ dalį bendro naudojimosi patalpos a-2, 6,56 kv.m., kas sudaro 3,28 kv. m. ir 7/96 dalis buto priklausinio – Å«kinio pastato 2I1m.           4.

Pripažinti ieÅ¡kovei L. S. teisę be atsakovo S. S. sutikimo, bendromis lėšomis padaryti įėjimÄ bute iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos indeksu IV-3, 6,09 kv. m., į patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu IV-4, 8,62 kv. m.          5. Pripažinti ieÅ¡kovei L. S. teisę be atsakovo S. S. sutikimo, bendromis lėšomis užtaisyti (užsandaryti) aklinai durų angÄ tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais IV-5, 12,74 kv. m. ir IV-4, 8,62 kv. m. LikusiÄ ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 41,61 Lt (keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 61 centÄ ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Rima Razumienė