c41a4b72-3fb8-443c-bb6b-e2e0faa64540 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                                                                      NuoraÅ¡as. Adm. byla Nr. ATP-1208-562/2013                                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-09778-2013-8                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3; 45.4.4; 45.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. lapkričio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo K. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :

K. B. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, kad sustabdytų automobilį, ir nuvažiavęs nuo kelio nulaužė medį bei iÅ¡vertė tvorÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, be to, iki eismo įvykio nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas K.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimÄ ir juo paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; jei teismas manytų kitaip, vadovaujantis ATPK 301 str., atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , įvykio aplinkybes, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, geros moralės papročius, administracinę nuobaudÄ praÅ¡o sumažinti, skiriant 1000 Lt baudÄ ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę.

Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir juo paskirta administracine nuobauda kategoriÅ¡kai nesutinka bei mano, kad teismas nepilnai bei nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė administracinėje byloje esančiÄ medžiagÄ , pavirÅ¡utiniÅ¡kai bei vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ . Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , neteisingai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisingÄ nutarimÄ .

Apeliantas mano, kad byloje nesurinkta jo kaltę (pabėgimÄ iÅ¡ įvykio vietos) pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos bylos aplinkybės, paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai, surinkti ir iÅ¡tirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti K. B. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.Apeliantas nurodo, kad jis 2013-08-18, apie 1 valandÄ nakties, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į kaimynystėje gyvenančio asmens tvorÄ .

Pasak apelianto, į Å¡iÄ tvorÄ buvo įvažiavęs ne vienas automobilis, nes gyvenamųjų namų kvartale yra staigus T formos posÅ«kis ir nepastebėjus posÅ«kio ar nesuvaldžius automobilio galima įvažiuoti į priekyje esantį sklypÄ . Anot apelianto, kadangi buvo vėlyvas metas, t. y. apie 1 valanda nakties, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti, ar iÅ¡ tiesų buvo padaryta materialinė žala ir kaimynystėje gyvenantis žmogus jam reikÅ¡ kokias nors pretenzijas. Apeliantas pažymi, kad po Å¡io įvykio jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir bandė tinkamai įvertinti žalÄ , paskambino į duris, tačiau tuo metu nieko namuose nebuvo, todėl jis negalėjo susisiekti su asmeniu, kuriam priklausė tvora.

Apeliantas nenorėjo kelti triukÅ¡mo ir žadinti kaimynų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kur galėtų bÅ«ti tvoros Å¡eimininkas, nes buvo naktis. Apeliantas policijos pareigÅ«nų nekvietė, nes žala, jei ir buvo padaryta, tai tikrai minimali, be to, jis planavo susirasti tvoros Å¡eimininkÄ ir susitarti su juo dėl Å¡io įvykio. Pasak apelianto, jis tikrai neplanavo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir tvoros Å¡eimininkui nieko nepraneÅ¡us tiesiog pabėgti. Apeliantas nurodo, kad vėliau grįžęs namo pasimetė, nes buvo susipykęs su mama, jo automobilis buvo apgadintas, t. y. jam buvo padaryta materialinė žala, todėl pradėjo gerti alkoholį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tÄ pačiÄ dienÄ apie 13 val. į jo namus atvyko policijos pareigÅ«nai. Apeliantas iÅ¡ karto pripažino, jog naktį vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Pasak apelianto, jis tikrai nesislapstė ir nebėgo iÅ¡ įvykio vietos, nes jis neslėpė automobilio namo garaže, nevengė policijos pareigÅ«nų, visas įvykio aplinkybes nurodė, pripažino, jog jis vairavo automobilį, nors automobilis yra registruotas jo mamos vardu. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes teismo paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka jokių teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijų.

Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo metu jis su sutuoktine gyvena atskirai, jam nuolatos reikia prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ . Apeliantas gyvena praktiÅ¡kai Vilniaus rajone, kur susisiekimas su miestu yra prastas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nėra įtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitos priežiÅ«ros grupę, jo padarytu pažeidimu, jei ir buvo padaryta materialinė žala, tai ji buvo minimali. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo metu dirba darbÄ , kurį galės atlikti tiktai turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo tėtis yra miręs, apeliantas gauna minimalias pajamas, Å¡iuo metu studijuoja, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes. Apeliantas mano, kad pažeidimo pavojingumo laipsnis yra nedidelis. Pasak apelianto, kaip matyti iÅ¡ jo asmenybės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų jo gyvenimÄ ir veiklÄ . Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgta į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, nes teismai yra iÅ¡sprendę analogiÅ¡kų bylų, kurių ratio decidendi sutampa su Å¡ios bylos faktine fabula, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-05-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-533/2012 ir kt.Apeliacinis skundas netenkinamas.K.

B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. Dėl K. B. padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktÄ , nesant jo veiksmuose kaltės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.          ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.         Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog K.

B. 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, kad sustabdytų automobilį, ir nuvažiavęs nuo kelio nulaužė medį bei iÅ¡vertė tvorÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, be to, iki eismo įvykio nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus.

Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Antros kuopos Trečio bÅ«rio patrulis A.

P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. apie 8 val. 43 min., patruliuojant kartu su patruliu A. R., buvo gautas praneÅ¡imas, kad kaimynai pastebėjo (duomenys neskelbtini) esančiame sklype eismo įvykio metu sugadintÄ tvorÄ ir nulaužtÄ medį. Atvykus minėtu adresu buvo pastebėtos automobilio tepalo ir auÅ¡inimo skysčio paliktos žymės ant asfalto, vedančios iÅ¡ eismo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini). Sekant paliktais pėdsakais automobilis nebuvo rastas. Eismo įvykis užregistruotas pagal pranešėjos A.

G. paaiÅ¡kinimÄ . Pagal nuolaužas matėsi, kad pasiÅ¡alinęs automobilis yra baltos spalvos „VW“ markės. Apie 13 val. A. G. pranešė, kad žino, kur yra pasiÅ¡alinęs automobilis. Atvykus pas pranešėjÄ , Å¡i paaiÅ¡kino, kad liudininkas, kuris nepanoro prisistatyti, apie 1 val. 00 min. matė kaip automobilis „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) esančiÄ namo tvorÄ ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Minėtas automobilis stovi (duomenys neskelbtini).

Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties 86 namu, pastebėtas stovintis baltos spalvos automobilis „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekis buvo sudaužytas. Automobilio savininkas registruotas (duomenys neskelbtini). Paskambinus į namo duris, jas atidaręs K. B. prisipažino, kad nakties metu su motinai priklausančiu automobiliu įvažiavo į tvorÄ ir iÅ¡sigandęs pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Alkoholio matuokliu K. B. nustatytas 0,41 promilių girtumas.

Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad po eismo įvykio iÅ¡sigandęs grįžo namo ir iÅ¡gėrė degtinės. Labai gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 3). PaaiÅ¡kinime policijai K. B. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val., vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir nesuvaldė automobilio bei įvažiavo į namo kiemo tvorÄ . IÅ¡sigandęs ir supanikavęs iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir nuvažiavo namo (b. l. 8).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme K. B. paaiÅ¡kino, kad paryčiais važiavo namo nepažįstamu keliu, nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavo į tvorÄ . PasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kadangi savininkų nerado, gyvena kaimynystėje, didelių sužalojimų nepastebėjo, todėl grįžo namo. K. B. parodė, kad supanikavo, nepaskambino policijai (b. l. 28). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad K. B. tiek tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., t. y. kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kÄ pirmosios instancijos teismas pripažino K.

B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu apeliaciniame skunde K. B. pakeitė savo pozicijÄ ir neigia padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Tokia apelianto pozicija neigiant padarius minėtÄ administracinį teisės pažeidimÄ yra nenuosekli ir vertinama kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, nes jÄ paneigia byloje esantys įrodymai.Anot apelianto, kadangi buvo vėlyvas metas, t. y. apie 1 valanda nakties, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti, ar iÅ¡ tiesų buvo padaryta materialinė žala ir kaimynystėje gyvenantis žmogus jam reikÅ¡ kokias nors pretenzijas.

Apeliantas pažymi, kad po Å¡io įvykio jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir bandė tinkamai įvertinti žalÄ , paskambino į duris, tačiau tuo metu nieko namuose nebuvo, todėl jis negalėjo susisiekti su asmeniu, kuriam priklausė tvora. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog K. B. įvykio metu vairuotam automobiliui „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti priekinio bamperio, priekinio deÅ¡inės pusės sparno, priekinės kairės pusės sparno, variklio dangčio ir radiatoriaus grotelių apgadinimai (b. l. 5), kas leidžia manyti, kad smÅ«gis į medį ir tvorÄ buvo pakankamai stiprus, todėl K.

B. negalėjo nesuprasti, jog yra apgadintas svetimas turtas, tačiau jis, neįsitikinęs kokio masto žala padaryta ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos išvažiavo. K. B., sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, tokiu būdu neįvykdė KET 234 p. numatytų pareigų nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Tai, kad apeliantas nenorėjo kelti triukÅ¡mo ir žadinti kaimynų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kur galėtų bÅ«ti tvoros Å¡eimininkas, nes buvo naktis, policijos pareigÅ«nų nekvietė, nes žala, jei ir buvo padaryta, tai tikrai minimali, be to, jis planavo susirasti tvoros Å¡eimininkÄ ir susitarti su juo dėl Å¡io įvykio, neÅ¡alina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. ir neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. KET 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Å¡ias taisykles ir jų laikytis.

KET 250 p. numatyta, kad asmenys, pažeidę Å¡ias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimÄ gavo 2009-01-23, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus ir privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant minėtus KET 234 p. reikalavimus, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Minėtos aplinkybės rodo, kad jis sÄ moningai, t. y. tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos vengdamas atsakomybės. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad K. B. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodytas.Dėl nuobaudos Å¡velninimo.ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų. ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta 100 Lt bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. minimalios ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 str.

K. B. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad K. B. praÅ¡o taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir sumažinti administracinę nuobaudÄ , skiriant 1000 Lt baudÄ ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantÄ kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., negalėjo neskirti Å¡ios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 str., mažinti apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ , byloje nėra. Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartÄ jos vertinti nėra pagrindo.

Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apelianto nurodomos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ , apeliantas gyvena Vilniaus rajone, kur susisiekimas su miestu yra prastas, apeliantas gauna minimalias pajamas, Å¡iuo metu studijuoja) reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).

Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina iÅ¡skirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panaÅ¡iems tikslams.Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, apeliantas privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET ir alkoholinių gėrimų vartojimas iki eismo įvykio nustatymo, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Pastebėtina, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 12-13), matyti, kad K. B. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų Å¡ios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikÅ¡minga, kad jos pagrindu bÅ«tų galima žymiai Å¡velninti nuobaudÄ . Ä®vertinus minėtas aplinkybes, K.

B. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistu.Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgta į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, nes teismai yra iÅ¡sprendę analogiÅ¡kų bylų, kurių ratio decidendi sutampa su Å¡ios bylos faktine fabula, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-05-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-533/2012 ir kt.

Apelianto nuoroda į kitÄ bylÄ , kurioje pažeidėjui už analogiÅ¡kÄ veikÄ buvo paskirta Å¡velnesnė nuobauda, neturi nagrinėjamu atveju teisinės reikÅ¡mės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, skirdamas nuobaudÄ , jÄ atitinkamai individualizuoja. Apelianto nurodytos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ja nesivadovaujama. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 313 str. 3 ir 4 d. K. B. motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl sunkios turtinės padėties bei kitų aplinkybių gali kreiptis į organÄ , paskyrusį nuobaudÄ (Å¡iuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ), praÅ¡ydamas baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, arba visÄ baudÄ ar jos dalį pakeisti nemokamais vieÅ¡aisiais darbais.

Taip pat, K. B., jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų teisės pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, vadovaudamasis ATPK 329 str., galės kreiptis į administracinę nuobaudÄ paskyrusį organÄ (Å¡iuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ), praÅ¡ydamas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ . Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad K. B. pažeidimai yra visiÅ¡kai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                    Rosita Patackienė  NuoraÅ¡as Teisėja                                                                                   Rosita Patackienė