c4145465-007d-4e41-8e7a-060bd31fa032 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-160-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-17703-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos :2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Å vitinienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant :prokurorei JÅ«ratei MociÅ¡kienei, gynėjai advokatei Dovilei Baniulei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V.

J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 30 MGL (1140 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 20 MGL (760 Eur) dydžio baudos.Ä® paskirtÄ baudÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis sudaro 18 MGL (684 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V.

J. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:V. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 20 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras A.

Mačerauskas praÅ¡o apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : pagal BK 67 straipsnio 3 dalį ir 72 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir konfiskuoti automobilį „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Apeliantas skunde tvirtina, kad Å¡iuo atveju automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kadangi buvo panaudota darant nusikalstamÄ veikÄ , turi materialinę vertę, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalo bÅ«ti konfiskuojama.

Skunde cituoja BK 67 straipsnio 1 bei 3 dalis ir nurodo, kad teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimÄ , turi atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukelti nusikalstamus padarinius.Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio registracijos liudijime automobilio „Chrysler Stratus“ savininke nurodyta nuteistojo žmona – J. J. Atsižvelgdamas į tai, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tų pasibaigusi automobilio „Chrysler Stratus“ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), prokuroras skunde nurodo, kad yra preziumuojama, jog automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams – V.

J. ir J. J. Cituodamas BK 72 straipsnį, apeliantas teigia, kad tiek nuteistajam V. J., tiek jo sutuoktinei priklausantis turtas Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrÄ sutuoktinių turtÄ , automobilis „Chrysler Stratus“ turi bÅ«ti konfiskuotas natÅ«ra, o J. J. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensacijÄ už konfiskuotÄ turtÄ gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo ar veikos kvalifikavimo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, Å¡ių klausimų teisėjų kolegija iÅ¡samiau nevertina. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti nuteistajam V.

J. baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio, kurį vairavo nuteistasis) konfiskavimo, ir nurodo, kad automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, todėl privalo bÅ«ti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Su Å¡iuo reikalavimu teisėjų kolegija sutinka.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad V.

J. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas sutuoktinės J. J. vardu registruotÄ automobilį „Chrysler Stratus“. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio taikymo V. J., nustatė, kad automobilis „Chrysler Stratus“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet padidinto pavojaus Å¡altiniu, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialiÄ teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.

Tokia iÅ¡vada nėra teisinga. Kolegijos vertinimu, automobilio kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemonės arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti analogiÅ¡kiems nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du, neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.

Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. J. vairuota transporto priemonė – automobilis „Chrysler Stratus“, atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik jau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu bÅ«du, siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam V. J. nusikalstamumui, transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl transporto priemonės pripažinimo padidinto pavojaus Å¡altiniu, dėl ko, apylinkės teismo vertinimu, jos konfiskavimas Å¡iuo atveju negalimas.

Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustÄ , visuomeniÅ¡kai naudingÄ , socialiai vertingÄ , pelningÄ , tačiau rizikingÄ veiklÄ , nes Å¡i veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir Å¡ios grėsmės negalima paÅ¡alinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios apraÅ¡yme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali bÅ«ti konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, kad pagal LAT praktikÄ , Å¡aunamasis ginklas taip pat priskiriamas padidinto pavojaus Å¡altiniui (pvz. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ar priemone (pvz., BK 180 straipsnio 3 dalis), yra bÅ«tinas.

Todėl, aplinkybė, kad konkretus nusikaltimo padarymo įrankis (priemonė) yra padidinto pavojaus Å¡altinis, nelemia to, kad jis vėliau negali bÅ«ti konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Nesutikdama su apelianto praÅ¡omu skirti automobilio „Chrysler Stratus“ konfiskavimu nuteistojo V. J. gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog Å¡is automobilis negali bÅ«ti konfiskuojamas, nes priklauso nuteistojo sutuoktinei (yra asmeninė jos nuosavybė). TokiÄ pozicijÄ gynėja grindė tuo, kad automobilio „Chrysler Stratus“ registracijos liudijime nėra nurodyta, kad automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių V.

J. ir J. J. nuosavybė, kaip tai reikalaujama pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį. Tačiau, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilis „Chrysler Stratus“ buvo įgytas 2015 m. kovo 4 d. ir registruotas J. J. vardu (19, 20 b. l.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo santuoka buvo iširusi ar kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik J. J., byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėja. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „Chrysler Stratus“ bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklausė ne tik J. J., bet ir V. J., kuris neabejotinai žinojo, kad jo sutuoktinės vardu registruotas, tačiau jiems abiems priklausantis automobilis, naudojamas kaip priemonė nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti.

Nors pirmosios instancijos teisme nuteistojo V. J. sutuoktinė J. J. dėl jos vardu registruoto automobilio „Chrysler Stratus“ konfiskavimo galimybės nebuvo apklausta, tačiau iÅ¡ įtariamojo V. J. apklausos protokolo (31-32 b. l.) matyti, kad automobilį „Chrysler Stratus“ naudoja tik jis, minėtas automobilis yra tik registruotas jo sutuoktinės vardu, o sutuoktinė net neturi teisės vairuoti transporto priemones. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį.

Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis (Å¡iuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ . Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas skirti V.

J. BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas, skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir nusikaltimo padarymo priemonė – nuteistojo V. J. sutuoktinės J. J. vardu registruotas automobilis „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas. Å i pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio 2 , 4 dalies taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nustatė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai V.

J. paskaičiavo paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos baudos dydžius, 1 MGL prilygindamas 38 Eur. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1 MGL pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kuri, nors ir nežymiai, tačiau yra didesnė, nei turi bÅ«ti taikoma tokiu atveju, todėl nuteistajam V. J. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra griežtesnė. Å ioje dalyje teismo nuosprendžio neskundė nei prokuroras, nei pats nuteistasis. Tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo padėtis negali bÅ«ti tik pabloginta labiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo padarytÄ klaidÄ apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taiso savo iniciatyva.

Dėl nurodytų aplinkybių teismo nuosprendis keičiamas V. J. paskirtÄ bei vienu trečdaliu sumažintÄ baudÄ perskaičiuojant pagal minėtÄ bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl netinkamo MGL prilyginimo 38 Eur dydžiui taip pat keičiamas nuosprendis dalyje dėl likusios neatliktos bausmės dalies nustatymo, įskaičius į paskirtÄ bausmę vienÄ laikino sulaikymo dienÄ (BK 66 straipsnio 2 dalis).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius 2017 m. birželio 21 d., nagrinėjant bylÄ Panevėžio apygardos teisme, pateikė byloje praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V.

J. 75,27 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl jam paskirto gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡iuo atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijanusprendžia:Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti :Nustatyti, kad V.

J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, yra paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda; Nustatyti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, Å¡iÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. J. yra paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753, 20 Eur) dydžio bauda; Ä® paskirtÄ bausmę įskaičius V. J. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., nustatyti, kad likusi neatlikta jo bausmės dalis yra 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, konfiskuoti V. J. sutuoktinės J. J. vardu registruotÄ automobilį „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).KitÄ teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              Jolanta Raščiuvienė              Danutė Å vitinienė