c412aaf3-e019-493d-b7a6-7b444d3a63d2 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2YT-9313-451/2018                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03473-2018-8                                                                                   procesinių sprendimų kategorijos: (S)                                                                                    3.4.4.11; 3.2.3.2; 3.5.1.1.

                                                                                           KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 4 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Giedrė JakÅ¡tienė,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

P. skundÄ dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374, suinteresuotas asmuo J. D..             Teismas nustatė:              Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2018 m. kovo 5 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo R. P. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad antstolė A. A. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-941-432/2015 dėl 1 716,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R.

P. iÅ¡ieÅ¡kotojos J. D. naudai. Antstolė 2018 m. sausio 15 d. nurodymu priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas, nurodė nuo skolininko bankinių sÄ skaitų priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas, priverstinai nuraÅ¡omų lėšų suma 2 138,08 Eur. 2018 m. sausio 15 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininkui bendrÄ ja nuosavybės teise priklausantį turtÄ : transporto priemonę (duomenys neskelbtini) bendra plotas 92,76 kv. m . Skolininkas ir I. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , 2017 m. gegužės 6 d. sudarė vedybų sutartį, kuria nuo sutarties sudarymo datos tarp sutuoktinių buvo nustatytas visiÅ¡ko turtinio atskirumo režimas.

Sutuoktinių I. P. ir R. P. turtas įgytas nuo 1982 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė nuraÅ¡ydama pinigines lėšas esančias skolininko sÄ skaitoje, kurios galimai yra bendroji jungtinė nuosavybė savo veiksmais pažeidė LR CPK 666 straipsnio 1 dalį. PraÅ¡o sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ iki kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje 2V-20444-886/2017 ir bus nustatytos sutuoktinių turto dalys bendrojoje nuosavybėje.

             Antstolė A. A. R. P. skundÄ atsisakė tenkinti ir 2018 m. vasario 6 d. patvarkymu skundÄ perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-941-432/2015 dėl 1 716,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. P. iÅ¡ieÅ¡kotojos J. D. naudai. Antstolė nurodė, skundas nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis galiojantiems teisės aktams.

Vilniaus apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 yra įsiteisėjęs ir skolininkas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų neatlygino. Skolininkas reikalauja panaikinti apribojimus skolininko sÄ skaitoms bankuose, kadangi Å¡ios lėšos, esančios skolininko sÄ skaitose galimai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė atkreipia dėmesį, kad skolininko sÄ skaitose piniginių lėšų nėra ir nei vienas euras nėra nuraÅ¡ytas pagal 2018 m. sausio 15 d. nurodymÄ Nr. S-18-36-1184.

Be to, nurodė, kad kontoroje vykdoma ir vykdomoji byla Nr. 0036/17/03373, kurioje iÅ¡ieÅ¡koma analogiÅ¡ka suma iÅ¡ I. P. priteista toje pačioje Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2017 kreditorės J. D. naudai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.            Suinteresuotas asmuo J. D. per teismo pasiÅ«lytÄ terminÄ atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pateikė. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad civilinėje byloje 2VP-20444-886/2018 nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininko R.

P. banko sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų padalinimo. Minimoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl sutuoktinės banko sÄ skaitose esančių piniginių lėšų o ir žemės sklypo, bet ne jame esančių pastatų, todėl sustabdyti civilinę bylÄ nėra pagrindo. Kita vertus kaip nurodo iÅ¡ieÅ¡kotoja savo atsiliepime vedybų sutarties 2.3 punktas nurodo, kad po vedybų sutarties sudarymo gautos piniginės lėšos yra kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

Skolininkas nepateikė nei vieno įrodymo, jog jo įvardijamose banko sÄ skaitose yra galimai bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančių lėšų. Pažymi, kad CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam asmeniui byloje iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam asmeniui.

R. P. atstovas taip pat dalyvauja ir civilinėje byloje Nr. 2VP-20444-886/2017 ir atstovui žinomos aptartos civilinės bylos turinys ir dalykas, o Å¡is skundas pateiktas teikiant melagingus faktus apie civilinėje byloje Nr. 2VP-20444-886/2017 sprendžiamus klausimus, todėl mano, kad R. P. piktnaudžiauja procesu. PraÅ¡o skolininko skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ skolininko turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).            Skundas netenkintinas. IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0036/17/03374 nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr.0036/17/03374, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-941-432/2015 dėl 1 716,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. P. iÅ¡ieÅ¡kotojos J.

D. naudai (v. b .l . 2). Antstolė A. A. 2018 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-36-1184 areÅ¡tavo skolininko R. P. visas sÄ skaitas, esančias kredito įstaigose 2138,08 Eur sumoje (b .l . 39). PareiÅ¡kėjas yra vedęs nuo (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1). R. P. ir I. P. 2017 m. gegužės 30 d. sudarė Vedybų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.2 punktÄ sutuoktiniai susitarė, jog Sutartis nekeičia turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję santuokoje, t. y. nuo 1982 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. teisinio režimo.

Sutarties 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, jog nustato visiÅ¡ko atskirumo turtinį režimÄ ir po Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017 m. gegužės 30 d. kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe (v. b. l. 30-34).           Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos, ekonomiÅ¡kumo ir kitais civilinio proceso principais. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Antstolio vykdomas skolos turto išieškojimas ne CPK nustatyta tvarka ir būdu, būtų vertinamas kaip veikimas ultra vires.          Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kad antstolė Audronė Adomaitienė nesustabdė vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje 0036/17/03374, kol skolininko R. P. atžvilgiu įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje 2VP-1427-886/2018 dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo bei apribojimų piniginėms lėšoms panaikinimo. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimÄ antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumÄ skirstomas į dvi rÅ«Å¡is: privalomÄ jį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai.

Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ , t. y. savarankiÅ¡kai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo, esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).            CPK 627 straipsnis numato, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomÄ jÄ t. y.: kai raÅ¡tu praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡kotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniÅ¡ka – gavęs dokumentÄ iÅ¡ gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieÅ¡ka (Å¡io Kodekso 620 straipsnis); kai yra iÅ¡keldinimo byla, jei skolininkas ar jo Å¡eimos narys suserga, – gavęs dokumentÄ iÅ¡ gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniÅ¡ka; teismui iÅ¡reikalavus vykdomÄ jÄ bylÄ ; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar iÅ¡ieÅ¡kotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.         IÅ¡ nurodyto įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad antstolis turi teisę bet ne pareigÄ vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti.

         CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Â t. y. Å¡iais atvejais: skolininkui ar iÅ¡ieÅ¡kotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iÅ¡kėlus skolininkui bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylÄ ; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ); gavus iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko sudarytÄ taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raÅ¡tui iÅ¡duoti buvo apskųstasis sprendimas (iÅ¡skyrus skubiai vykdytinus sprendimus).         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ , kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla 2VP-2044-886/2017 (dabartinis numeris 2VP-1427-886/2018, duomenys iÅ¡ Teismų informacinės sistemos LITEKO) pagal pareiÅ¡kėjos J.

D. praÅ¡ymÄ dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su skolininko R. P. sutuoktine nustatymo. Liteko duomenimis civilinės bylos 2VP-1427-886/2018 nagrinėjimas yra paskirtas į teismo posėdį 2018 m. balandžio 16 d. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyta aplinkybė, jog dėl civilinės bylos, kurioje sprendžiami turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimai nagrinėjamu atveju, į CPK 626 straipsnio iÅ¡vardintÄ baigtinį sÄ raÅ¡Ä nepatenka. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių praÅ¡ymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).            Civilinio proceso kodekse reglamentuojamas privalomas vykdomosios bylos sustabdymas, iÅ¡vardyti konkretÅ«s sustabdymo atvejai, o tai, kad CPK 626 straipsnyje nėra nuostatos, įpareigojančios sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ , kai jos Å¡alis pateikia praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, vertintina kaip įstatymų leidėjo nuostata, jog tokiu atveju vykdymas neturi bÅ«ti privalomai sustabdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).             Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , antstolė pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančias teisės normas bei pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiÅ¡kėjos nurodytais motyvais ir argumentais pagrindų nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CPK 510 str.).

Dėl praÅ¡ymo panaikinti piniginių lėšų priverstinį nuraÅ¡ymÄ visoms pareiÅ¡kėjo bankinėms sÄ skaitoms. IÅ¡ vykdomosios bylos NR. 0036/17/03374 nustatyta, kad antstolė A. A. 2018 m. sausio 15 d. priėmė patvarkymÄ S-18-36-1184, kuriuo areÅ¡tavo skolininko R. P. visas sÄ skaitas, esančias kredito įstaigose 2138,08 Eur sumai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad antstolė savo veiksmais pažeidė CPK 666 straipsnio 1 dalį, kadangi lėšos esančios skolininko sÄ skaitose yra galimai bendroji jungtinė nuosavybė, nes sutuoktiniams nėra atidalintos bendrosios nuosavybės dalys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcijÄ . Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimÄ ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), dalis, nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės bÅ«simų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikÅ¡mę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko nebegali bÅ«ti nukreipiamas į nebeegzistuojančiÄ skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo 2017 m. gegužės 30 d. sudarė Vedybų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.2 punktÄ sutuoktiniai susitarė, jog Sutartis nekeičia turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję santuokoje, t. y. nuo 1982-05-24 iki 2017-05-30 teisinio režimo.

Sutarties 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, jog nustato visiÅ¡ko atskirumo turtinį režimÄ ir po Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017-05-30 kiekvieno iÅ¡ Sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iÅ¡ Sutuoktinių asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjui sudarius vedybų sutartį, kurioje nustatytas visiÅ¡kas atskirumo turtinis rėžimas, t. y. po vedybų sutarties sudarymo datos – 2017-05-30, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai yra laikomi kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Pagal Vedybų sutarties 2.3.2. punktÄ , į tokiÄ asmeninę nuosavybę įskaitomos piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, palÅ«kanos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių kredito įstaigose kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių vardu bei kitas turtas. Todėl nagrinėjamu atveju, antstolė nurodymÄ priverstinai nuraÅ¡yti lėšas priėmė 2018 m. sausio 15 d. t. y. po vedybų sutarties sudarymo, taigi areÅ¡tavo skolininkui priklausančias lėšas. Be to, kaip nurodo antstolė savo patvarkyme, kad skolininko sÄ skaitose lėšų nėra ir nėra nuraÅ¡ytas nei vienas euras pagal antstolės patvarkymÄ .

Pats pareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad antstolė „galimai“ areÅ¡tavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).          Dėl baudos skyrimo.         CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį skundÄ , remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga).

Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas.                    Suinteresuotas asmuo praÅ¡o skirti baudÄ pareiÅ¡kėjui R.

P., kadangi teikia melagingus faktus apie civilinėje byloje Nr. 2VP-20444-886/2017 sprendžiamus klausimus.          Visuma aplinkybių neduoda pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas jam suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos bÅ«dÄ , todėl pareiÅ¡kėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu bÅ«du, taigi ir pateikiant skundÄ dėl antstolio veiksmų.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismÄ , todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Suinteresuoto asmens atstovas, advokatas K. K. pateikė teismui 2018 m. kovo 23 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2018/011 bei pinigų priėmimo kvitÄ , kurie patvirtina, kad suinteresuotas asmuo J. D. advokatui K. K. už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ sumokėjo 200 Eur. Suinteresuotas asmuo Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R.

P.. Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo R. P. skundas netenkintinas.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

PraÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmesti.Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                   Giedrė JakÅ¡tienė     Â