Legislator Case Law & Legislation
c41085bb-a458-4e06-b035-3c500dc8407c AI generated

c41085bb-a458-4e06-b035-3c500dc8407c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c41085bb-a458-4e06-b035-3c500dc8407c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

UAB “Santeka“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Santeka“. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitraÅ¾Ä su

Legislator headnote

AI generated

c41085bb-a458-4e06-b035-3c500dc8407c · Lietuvos apeliacinis teismas: balandžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Santeka“. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitraÅ¾Ä su

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1071/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS

APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

                                                                                                                                    Â

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 9

d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės,

Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo

UAB “Santeka“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios

apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-704-227/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vėjo tiltas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB “Santeka“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę

bylÄ ,

nustatė:

IeÅ¡kovas UAB „Vėjo tiltas“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Santeka“. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitraÅ¾Ä su

ieškiniu atsakovui UAB „Santeka“ dėl 2010-03-23 įskaitymo akto Nr. 01-175

pripažinimo negaliojančiu ir 498 137, 40 Lt žalos

priteisimo, už pagal sutartį ir papildomus susitarimus atliktus darbus.

Panevėžio apygardos teismas

2010 m. balandžio 16 d. nutartimi praÅ¡ymÄ

taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino. Reikalavimo užtikrinimui (498 137,40Lt ) teismas taikė laikinÄ sias apsaugos

priemones – areÅ¡tavo atsakovui UAB „Santeka” priklausantį nekilnojamÄ jį, o jo

nesant ar jo nepakankant ieÅ¡kiniui – 498 137,40 Lt užtikrinti, areÅ¡tavo likusiai sumai kilnojamÄ jį turtÄ ir Å¡io turto nepakankant

likusiai sumai – atsakovo banko sÄ skaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius

pas jį arba trečiuosius asmenis,  įskaitant ir

atsakovo turtÄ ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet

kokius veiksmus, susijusius su Å¡iuo turtu, iÅ¡skyrus bÅ«tinus turto apsaugai beiÂ

išlaikymui, o areštavus

pinigines lėšas, esančias skolininko vardu banke, leisti jas

naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti (einamieji mokėjimai

darbuotojams, valstybės ir VSDF biudžetui), bei atsiskaitymui su ieškovu.

TeismasÂ

nurodė, kad visas atsakovo turtas, į kurį būtų galima

nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir realiai patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ įkeistas. Dėl to patenkinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimo vykdymas negalės

bÅ«ti nukreiptas į atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas gali

apsunkinti bÅ«simo arbitražo sprendimo įvykdymÄ . Atsakovas ilgÄ laikÄ Â neatsiskaito už atliktus darbus, nurodydamas

įvairius pretekstus, tame tarpe teiginiu, jog nebegauna jokių lėšų iš užsakovo

UAB Ranga IV, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, kas reiškia, kad atsakovo finansinė padėtis priklauso nuo

trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo galimybės. Mano, kad ieškovo turtiniams

interesams yra iškilusi reali grėsmė. Atsakovas gali bet kada laisvai perleisti

ar kitaip sumažinti jam priklausantį turtÄ , kas dar labiau apsunkintų teismo

sprendimo įvykdymÄ . Kadangi

laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari

priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti

sprendimo įvykdymÄ , tai aukščiau nurodytos  aplinkybės leidžia manyti, kad netaikius

laikinųjų apsaugos priemonių galimo Vilniaus komercinio arbitražo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar gali

tapti neįmanomu (CPK 144 str.1d).  PateiktÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ teismas nagrinėjo iÅ¡ anksto

nepranešus atsakovui, nes manoma, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo nagrinėjamÄ gali sutrukdyti

jų taikymÄ arba padaryti jų taikymÄ nebeįmanomu (CPK 148 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu atsakovas UAB “Santeka“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo

2010-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-704-227/2010

UAB „Santeka“ atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, o nepatenkinus praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ sias

apsaugos priemones įpareigoti ieÅ¡kovÄ ,UAB

„Vėjo tiltas“ įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Â 1 100 000 Lt sumÄ kaip atsakovo UAB „Santeka“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . AtskirÄ jį ieÅ¡kovas

grindžia šiais motyvais:

1. Ieškovo Vilniaus komercinio arbitražo teisme

pareikštas ieškinys yra nepagrįstas,

tačiau netgi tuo atveju jeigu Arbitražas priimtų ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ ir konstatuotų,

kad įskaitymas visa apimtimi, t.y. 498 137,40 Lt sumoje yra atliktas

neteisėtai, didžioji šios sumos dalis – 393199

Lt. (10 proc. nuo galutinės sutarties kainos) ieškovui vis tiek negalėtų būti išmokėta, kadangi ieškovas iki šiol

mums nėra pateikęs 2008-01-35 statybos rangos darbų sutarties (toliau – Sutartis) 8.5 str. nurodyto

besÄ lyginio ir neatÅ¡aukiamo draudimo kompanijos laidavimo raÅ¡to. Dėl aukščiau

nurodytos priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 393199 Lt. apimtyje

šiuo metu yra

perteklinis.

2. Taikant laikinÄ sias

apsaugos priemones yra pažeidžiamas viešasis interesas. Pagal 2010-04-08 Rangos sutartis Nr. A56-190-(3.18) ir

Nr. A56-191-(3.18) esame rangovai visuomenei svarbiuose objektuose – Maišiagalos vandens ruošimo įrenginių ir gręžinių

statyba bei Sudervės vandens ruošimo įrenginių ir gręžinių statyba bei gręžinių rekonstrukcija. Šių

projektų dėka bus garantuotas švaresnio

vandens tiekimas gyventojams, sumažės infrastruktūros eksploatacinės išlaidos

bei darbo efektyvumo rodikliai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje

taikymo neturėsime galimybės perkančiosioms

organizacijoms pateikti sutarčių atlikimo užtikrinimo garantijų dėl ko neįmanomu taps minėtų sutarčių vykdymas – perkančiosios organizacijos privalės

su mumis nutraukti sutartis ir minėtiems

objektams skelbti naujus konkursus, iš naujo parinkti rangovus ir su jais sudaryti naujas sutartis – dėl to neapibrėžtam laikui užsitęs

šių jautrių ir visuomenei būtinų objektų statyba.

Pažymėtina, kad minėti projektai finansuojami ES sanglaudos fondo paramos

lėšomis, todėl pavėlavus šias lėšas įsisavinti jos gali būti iš viso neskirtos,

o šie visuomenei svarbūs projektai likti neįgyvendinti.

3. Laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo klausimÄ privalėjo iÅ¡spręsti arbitražo, o ne bendrosios

kompetencijos teismas.

4. Teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones

nepranešus atsakovui, tačiau nenurodė motyvų kuo šis atvejis yra išimtinis, todėl pažeidė CPK

148str. reikalavimus.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro

apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių

sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

str., 320 str. 1 d.), t. y.

apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos

teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK

str. 1 d., 338

str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių

negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK

str., 329

str. 2 d.).

Pagal

LR CPK 144

straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų

asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių,

jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti

nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad,

jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo,

kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti

nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo

turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje

situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės

atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ

aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti

negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl

didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis

civilinėje byloje Nr.

2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006),

nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo

neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

2-782/2007). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 498 137, 40 Lt sumos

priteisimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra grėsmė, jog atsakovas gali

neįvykdyti teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, nes pareikšto

reikalavimo suma laikytina didele.

Å i

prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo

sprendimÄ , kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus.

Todėl taikant Å¡iÄ prezumpcijÄ teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne

absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines

galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė,

ar ne. Nagrinėjamu atveju teigti, jog prašoma priteisti suma atsakovams nėra

didelė nėra pagrindo, nes praktiškai visas atsakovo

turtas, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir realiai patenkinti ieÅ¡kovo

reikalavimÄ â€“ įkeistas.

Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Tačiau civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo

nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu

pagrindimu, o įpareigoja teismÄ taikyti Å¡ias priemones visais atvejais, kai

nustatoma, jog teismo sprendimo

įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės

nebÅ«tų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar

pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina,

ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus,

nebÅ«tų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimÄ .

Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su

ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimu.

Apelianto teigimu taikant laikinÄ sias

apsaugos priemones yra pažeidžiamas viešasis interesas, nes jis pagal rangos sutartis yra rangovu visuomenei svarbiuose objektuose pagal projektus,

kurie finansuojami ES sanglaudos fondo paramos lėšomis.

Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas

privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo

intereso. VieÅ¡ojo intereso sÄ voka apima pagrindinius principus, kuriais yra

grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.

VieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti

atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. BendrÄ ja prasme

vieÅ¡asis interesas reiÅ¡kia naudÄ visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.

Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios

apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalÄ visuomenei, jos daliai, neigiamÄ

įtakÄ Å¾monių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos

priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų,

kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas

atsakovui, pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl nėra pagrindo naikinti atsakovui

pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apelianto teiginys,

kad laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo klausimÄ privalėjo iÅ¡spręsti arbitražo, o ne

bendrosios kompetencijos teismas, yra nepagrįstas. Komercinio arbitražo

įstatymo 12 straipsnis numato, kad šalies

kreipimasis į teismÄ iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu praÅ¡ant

imtis priemonių ieškiniui užtikrinti ir teismo nutartis dėl tokių priemonių

taikymo nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu, todėl suinteresuotas

asmuo turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl minėtų priemonių taikymo.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ

apeliantas motyvuoja taip pat ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

klausimÄ teismas iÅ¡sprendė neinformuodamas atsakovo apie teismo posėdį. LR CPK 148 straipsnio pirmojoje

dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos

nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks

praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų

taikymÄ nebeįmanomÄ . Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas

apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ

arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Teisėjų kolegijos

nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad praneÅ¡imas

atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį

nebeįmanomÄ , ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau

buvo minėta, ieškinio suma yra didelė. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių

paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (LR CPK 148 str. 1 d.).

Nepranešimas atsakovui priimant nutartį

dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu

priimtos nutarties neteisėtumo ir

nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl

proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio

pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu

atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinÄ sias

apsaugos priemones galėjo pažeisti ar pažeidė jo procesines teises.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad

atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios

instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos

teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina

nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n

u t a r i a:

PanevėžioÂ

apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                Danutė Milašienė

                                                                                                           Marytė

Mitkuvienė

Â

                                                                                                           Donatas Šernas