2015-10-22 Nr. AB-20627-3-61-3-01062-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1246-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01062-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys K. P., A. Š., J. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-304 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-304), NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-84796 (toliau – ir Aktas Nr. 48KAM-84796), NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-239); 2) įpareigoti NŽT tvirtinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą pravažiavimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 78), su jame esančiu gyvenamuoju namu. Už sodų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ kelio, (duomenys neskelbtini) gatvės, yra tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. P. ir A. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 251). Tretieji suinteresuoti asmenys K.

P. ir A. Š. 2012 m. inicijavo Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus. Atliekant sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjas juose nedalyvavo, o 2012 m. lapkričio 26 d. nuvyko į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Statikada“, kur matininkas A. R. (A. R.) jam pateikė matuojamo sklypo plano fragmentą ir paaiškino, kad matuojamo sklypo riba bus paženklinta riboženkliais, taip nustatant 11,91 m, 53,42 m, 10,40 m ir 54,15 m ilgio Sklypo Nr. 251 kraštines ir išlaikant Sklypą Nr. 251 ir Sklypą Nr. 78 skiriantį SB „(duomenys neskelbtini)“ kelią, kuriuo pareiškėjas patenka į savo sklypą Nr.

78. Neįtardamas, kad Sklypo Nr. 251 ribos gali būti paženklintos kitaip, pareiškėjas pasirašė 2012 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr.

1. Sklypo Nr. 251 ribos riboženkliais buvo paženklintos tik 2013 m. balandžio 29 d., tada pareiškėjas pamatė, kad vienas sklypo ribą žymintis riboženklis įkaltas prie pat jo Sklypo Nr. 78 ribos. Taip į Sklypo Nr. 251 ribas pateko teritorijų planavimo dokumentuose užfiksuotas pravažiavimas į Sklypą Nr. 78, esantis tarp Sklypo Nr. 251 ir Sklypo Nr. 78, bei į jo sklypą Nr. 78 atvesta vandentiekio linija, dujotiekio trasa ir ryšio linija. Pareiškėjas su Sklypo Nr. 251 kadastriniais matavimais nesutiko, tačiau, neatsižvelgus į jo pateiktas pastabas, kadastro duomenys buvo patvirtinti.

Pareiškėjo nuomone, teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas kelias tarp Sklypų Nr. 251 ir Nr. 78, todėl jis negali būti panaikintas, įeiti į Sklypo Nr. 251 sudėtį. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju vertintinas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento Vilniaus regiono agentūros Vilniaus rajono valstybinė aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos inspekcija) 1993 m. balandžio 21 d. privalomas nurodymas, kurio laikantis kelias negalėjo būti panaikintas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius Sklypui Nr. 78 dar 2005 m. liepos 28 d. išdavė statybos leidimą Nr. 631, unikalus Nr. 2995.

Šis statybos leidimas išduotas pagal 2005 m. projektą Nr. 05.05, kuriame yra nurodytas kelias, o įvažiavimas į namo kiemą, garažo vartai suprojektuotas iš kelio pusės. Generaliniame plane nėra duomenų, kad Sklypas Nr. 251 suformuotas ir suderintas tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane yra Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus regiono agentūros žyma, kad Sklypo Nr. 251 įrengimui nepritariama.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 79–82) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad UAB „Statikada“ matininkas A. R. 2013 m. liepos 12 d. atliko Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus, parengė jo kadastro duomenų bylą ir 2013 m. rugsėjo 19 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą suderinti kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus rajono skyrius patikrino pateiktą Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų bylą ir, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, jį 2014 m. sausio 22 d. suderino ir priėmė Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239. Vienintelis galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas. Sodininkų bendrijos generalinis planas yra detalusis planas. Remiantis SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu pareiškėjui priklausantis Sklypas Nr. 78 ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. P. ir A. Š. priklausančiu Sklypu Nr. 251 ir tarp šių sklypų kelias nesuprojektuotas. Pareiškėjui priklausantis Sklypas Nr. 78 vakarinėje pusėje ribojasi su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo keliu, todėl patekimas į šį žemės sklypą nėra apsunkintas. Sklypo Nr. 251 plane M1:500, parengtame atlikus kadastrinius matavimus, nustatytos žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo ir žemės sklypo plane nustatytas žemės sklypo ribas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sklypo Nr. 251 planas M1:500 atlikus kadastrinius matavimus parengtas netinkamai. Pareiškėjo prašomas panaikinti Aktas Nr. 48KAM-84796 nėra administracinis sprendimas ir pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra patvirtinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239, o ne minėtu aktu. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT tvirtinant Sklypo Nr. 251 kadastro duomenis išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pravažiavimą yra nepagrįstas, kadangi NŽT neatlieka žemės sklypo kadastrinių matavimų, o tik patikrina asmenų, turinčių kvalifikacijos pažymėjimus, parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir nenustačiusi trūkumų jas suderina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 70–73) nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka, ir prašė tenkinti skunde išdėstytus reikalavimus.

Atsiliepime SB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tarp Sklypų Nr. 78 ir 251 esantis kelias ar jo dalis nebuvo privatizuotas. Į SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šio kelio privatizavimo niekas niekada nesikreipė, bendrija sutikimo ir leidimo privatizuoti šį kelią ar jo dalį nėra davusi. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. P. ir A. Š. priklausančio Sklypo Nr. 251 formavimas nebuvo derinamas su SB „(duomenys neskelbtini)“. Šio sklypo formavimui, koks jis nurodytas SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, nebuvo pritarta. Be to, bendrija Aplinkos apsaugos inspekcijos 1993 m. balandžio 21 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigota išsaugoti visus pravažiavimus iki visų sklypų.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius pagal 2005 m. projektą Nr. 05.05, kuriame tarp Sklypų Nr. 78 ir 251 yra numatytas bendrijos kelias, o įvažiavimas į namo kiemą, garažo vartai suprojektuoti iš šio kelio pusės, 2005 m. liepos 28 d. išdavė statybos leidimą Nr. 631, kuriuo leido Sklype Nr. 78 statyti statinius. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A27-128 patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinių ribų ir ploto patvirtinimo planą, kuriame tarp sklypų Nr. 78 ir 251 numatytas bendrijos kelias.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 68–69) nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, ir prašė bylą nagrinėti savivaldybės atstovui nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 116) nurodė palaikanti skunde išdėstytus reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 79), niekuomet nesiribojo su Sklypu Nr. 251 ir tarp Sklypų Nr. 78 ir 251 visuomet buvo kelias, ir tik per jį pareiškėjas gali patekti į Sklype Nr. 78 esantį gyvenamąjį namą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu (t. II, b. l. 140–153) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; įpareigojo NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti naują sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastro įstatymas) įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.) (toliau – Kadastro nuostatai) 64, 65 punktus, NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (NŽT direktoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-2 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – Tikrinimo taisyklės) 6 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį. Teismas bylos dalį dėl prašymo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-304 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-84796 nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas patvirtina, jog ginčo Sklypas Nr. 251 į šios sodų bendrijos teritoriją, į kurią patenka ir Sklypai Nr. 78, 79, įtrauktas 1990 m. birželio 12 d. (t. II, b. l. 115). SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas 1992 m. balandžio 22 d. patvirtino Sklypo Nr. 78 schemą (t. II, b. l. 81), o 1992 m. balandžio 29 d. – Sklypo Nr. 79 schemą (t. II, b. l. 75), pagal kurias toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad šis sklypas turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251, yra pažymėtas kelias. Šios schemos suderintos su visais jose nurodytų sklypų savininkais. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas 1992 m. gegužės 27 d. patvirtino Sklypo Nr. 251 schemą (t. II, b. l. 96), pagal kurią Sklypas Nr. 251 ir Sklypai Nr. 78, 79 ribojasi tiesiogiai, tarp jų kelias nėra nurodytas. Šios schemos Sklypų Nr. 78, 79 savininkai nepasirašė.

Teismas pabrėžė, jog Aplinkos apsaugos inspekcija 1993 m. balandžio 21 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui, be kita ko, nurodė sudaryti sąlygas privažiuoti prie visų sklypų (t. I, b. l. 40a). Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3.-10043-41 „Dėl M. S. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ (t. II, b. l. 94) patvirtino UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtus Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis (t. II, b. l. 88–93). Iš Sklypo Nr. 78 schemos (t. II, b. l. 93) matyti, kad grafoje, kurioje nurodomos šio sklypo gretimybės, Sklypas Nr. 251 nenurodytas. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 2.3.-10043-41 būtų nuginčytas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2005 m. liepos 28 d. pareiškėjui išdavė statybos leidimą Nr. 631 (unikalus Nr. 2995) (t. I, b. l. 42, 43). Iš vieno buto gyvenamojo namo techninio projekto schemų (t. I, b. l. 44–47) matyti, kad gyvenamasis namas suprojektuotas orientuojant jį į pravažiavimą, kuris pažymėtas toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad Sklypas Nr. 78 turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 22 d. priėmė įsakymą Nr. A27-128 „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“ (t. I, b. l. 38), kuriuo patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinės ribos ir ploto planą (t. I, b. l. 39), iš kurio matyti, kad tuo metu tikslios Sklypo Nr. 251 ribos nustatytos nebuvo, o toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad Sklypas Nr. 78 turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251, yra pažymėtas kelias.

NŽT Vilniaus rajono teritorinis padalinys 2014 m. sausio 15 d. surašė Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-84796, kuriame neteisingų duomenų nenustatė ir pažymėjo, kad šis aktas derinamas Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 13 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104.)-304 pagrindu (t. I, b. l. 87). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtino Sklypo Nr. 251 kadastro duomenis pagal UAB „Statikada“ matininko A. R. 2013 m. balandžio 19 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą (t. I, b. l. 101–113), kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Sklypo Nr. 251 žemės naudmenų eksplikacijoje nurodoma, kad 0,0120 ha šio sklypo ploto užima kelias (t. I, b. l. 107).

Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (žemės sklypo Nr. 78 su statiniais) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 150–161) ir iš pateiktų Sklypo Nr. 78 nuotraukų (t. I, b. l. 162–166) matyti, kad pareiškėjo gyvenamasis namas yra orientuotas į faktiškai esantį pravažiavimą, kuris yra toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad Sklypas Nr. 78 turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251.

Atsižvelgdamas į tai, kad iš pareiškėjo skundo ir bylos medžiagos matyti, jog UAB „Statikada“ matininko A. R. 2013 m. balandžio 19 d. parengta Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų byla patvirtinta Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239, kurį priėmus nebeliko pravažiavimo tarp pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 ir Sklypo Nr. 251, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė būtent Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-239.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104)-304 ir Akto Nr. 48KAM-84796 turinį, konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamu Sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-304 NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė informaciją, susijusią su Sklypo Nr. 251 atliekamais kadastriniais matavimais, o ginčijamas Aktas Nr. 48KAM-84796 yra tarpinis su šio sklypo kadastro duomenų bylos rengimu susijęs dokumentas. Nei Sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-304, nei Aktas Nr. 48KAM-84796 tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl ši bylos dalis nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas akcentavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239, turėjo vadovautis aktualiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu, inter alia, CK, Žemės įstatyme, Kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.), Taisyklėse, Tikrinimo taisyklėse bei pabrėžė, kad NŽT Vilniaus skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

Sistemiškai aiškindamas Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A502-696/2014, suformuluotą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad nei Sklypo Nr. 78, nei Sklypo 251 nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, o Sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų veiksmais negalėjo būti daroma įtaka pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78, kurio kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, nuosavybės teisiniai santykiai.

Sistemiškai aiškindamas Kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 7 dalyje, Taisyklių 11, 32.1, 180 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas pasisakė, kad matininkas, atlikdamas Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus, turėjo naudoti tinkamus metodus ir priemones, t. y. tokius, kurie užtikrintų teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybę, šiuos matavimus jis turėjo atlikti, be kita ko, atsižvelgdamas ir į patvirtintą šalia esančio pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 žemės sklypo planą, šio sklypo topografinį planą bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Taip pat matininkas, atlikdamas Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus, turėjo fiksuoti kadastro duomenų pakitimus, kuriuos, inter alia, nulėmė anksčiau atlikti ir įteisinti pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai, o pareiškėjui pateikus pastabų raštu, matininkas jas turėjo nagrinėti ne tik pagal Sklypo Nr. 251, bet ir pagal pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 suformavimo dokumentus, ir priimti motyvuotą sprendimą. Sistemiškai aiškindamas Taisyklių 9 punkte, Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.) 64, 65 punkte, Tikrinimo taisyklių 6 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239, privalėjo ne tik patikrinti, ar Sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų byloje yra visi dokumentai, tačiau tuos dokumentus įvertinti, taip pat įvertinti, ar tokie kadastriniai matavimai buvo atlikti kokybiškai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį NŽT Vilniaus rajono skyriaus priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 turi būti motyvuotas (t. y. jame turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas), o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas pabrėžė, kad iš šioje byloje surinktų duomenų matyti, kad, atliekant Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus, pareiškėjas 2013 m. gegužės 24 d. pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs UAB „Statikada“ matininkas 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 2 netikslinti Sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų (t. I, b. l. 95).

Matininkas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2 iš esmės grindė tuo, kad sklypas Nr. 251 yra suformuotas vadovaujantis SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu ir 1992 m. gegužės 27 d. patvirtinta sodo sklypo privatizavimo schema (t. I, b. l. 95). Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog priimant šį sprendimą nebuvo niekaip įvertinta tai, kad Sklypas Nr. 251 į SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą įtrauktas vėliau nei Sklypai Nr. 78 ir 79 ir kad šiame teritorijų planavimo dokumente aiškiai matyti, kad tarp Sklypų Nr. 78, 79 ir Sklypo Nr. 251 numatytas pravažiavimas (t.

II, b. l. 115). Toks pravažiavimas prie Sklypų Nr. 78, 79 numatytas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A27-128 patvirtintame SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinės ribos ir ploto plane (t. I, b. l. 39). Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko patvirtintas Sklypų Nr. 78, 79 schemas toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad šis sklypas turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251, yra pažymėtas kelias;

šios schemos suderintos su visais jose nurodytų sklypų savininkais (t. II, b. l. 75, 81). Sklypų Nr. 78, 79 schemos parengtos anksčiau nei Sklypo Nr. 251 schema (t. II, b. l. 96), kuria grindžiamas matininko 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr.

2. Sklypo Nr. 251 schema nesuderinta su Sklypų Nr. 78, 79 savininkais. Dar 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3.-10043-41 (t. II, b. l.

94) yra patvirtinęs UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtus Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis (t. II, b. l. 88–93), o iš Sklypo Nr. 78 schemos (t. II, b. l.

93) matyti, kad grafoje, kurioje nurodomos šio sklypo gretimybės, Sklypas Nr. 251 nenurodytas. Pareiškėjui 2005 m. liepos 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. 631 (unikalus Nr. 2995) (t. 1, b. l. 42, 43), o iš vieno buto gyvenamojo namo techninio projekto schemų (t. I, b. l. 44–47) matyti, kad gyvenamasis namas suprojektuotas orientuojant jį į pravažiavimą, kuris pažymėtas toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad Sklypas Nr. 78 turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251. Teismas pabrėžė, kad tai, jog pareiškėjo gyvenamasis namas yra orientuotas į faktiškai esantį pravažiavimą, matyti ir iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (žemės sklypo Nr. 78 su statiniais) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 150–161), ir iš pateiktų Sklypo Nr. 78 nuotraukų (t. I, b. l. 162–166).

UAB „Statikada“ matininko 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. 2 nurodytus motyvus įvertinęs šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas darė išvadą, kad matininkas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktas pastabas, netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Sklypų Nr. 78, 79 suformavimo dokumentus, neišnagrinėjo visų paminėtų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjant bylą teisme, neįvertino patvirtintų Sklypo Nr. 78, kurio kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, suformavimo dokumentų, plano, šio sklypo topografinio plano, taip pat kitos susijusios medžiagos ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Statikada“ matininko parengta ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikta patikrinti Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų byla neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 7 dalyje, Taisyklių 11, 32.1, 180 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239, patvirtindamas UAB „Statikada“ matininko parengtą ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų bylą, netinkamai įvertino atliktų kadastrinių matavimų byloje pateiktus dokumentus, tokių matavimų kokybę, neįvertino, kad Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, o Sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų veiksmais buvo koreguojami, inter alia, pareiškėjui priklausančių nekilnojamųjų daiktų (sklypo Nr. 78 ir jame pastatyto vienbučio gyvenamojo namo) nuosavybės teisiniai santykiai, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Taigi NŽT Vilniaus rajono skyrius pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Taisyklių 9 punkte, Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.) 64, 65 punktuose, Tikrinimo taisyklių 6 punkte, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentą, jog pareiškėjui priklausantis Sklypas Nr. 78 vakarinėje pusėje ribojasi su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo keliu, todėl patekimas į šį žemės sklypą nėra apsunkintas, atmetė kaip prieštaraujantį byloje surinktiems įrodymams (t. I, b. l. 42–47, 150–166).

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotinas priimti sprendimą, atitinkantį Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Taisyklių 9 punkte, Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.) 64, 65 punktuose, Tikrinimo taisyklių 6 punkte, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti NŽT tvirtinant Sklypo Nr. 251 ir Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą pravažiavimą, nes NŽT įgalioto skyriaus vadovas sprendimu tik tvirtina matininko nustatyta tvarka parengtą sklypo kadastrinių matavimų bylą ir pats tokių matavimų neatlieka.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 159–165), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog atliktų Sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų veiksmais buvo koreguojami pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 nuosavybės teisiniai santykiai, kadangi jokie Sklypo Nr. 78 duomenys keičiami nebuvo, taigi pareiškėjo nuosavybės teisių apimtis sumažinta nebuvo. Priešingai – teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nustatant Sklypo Nr. 251 ribas tokiu būdu, kad tarp Sklypo Nr. 251 ir Sklypo Nr. 78 būtų suformuotas kelias, Sklypo Nr. 251 plotas žymiai sumažėtų ir tokiu būdu būtų didele apimtimi koreguojama trečiųjų suinteresuotų asmenų, Sklypo Nr. 251 savininkų – A. Š. ir K. P. nuosavybės teisių apimtis.

Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 11 punktu ir tvirtina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančiame teisės akte yra vienareikšmiškai, be alternatyvų nurodyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentą, kuris nagrinėjamu atveju yra SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas. Dėl to, teismo išvada, kad Sklypo Nr. 251 kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami nesilaikant galiojančiame teritorijų planavimo dokumente – SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nustatytų žemės sklypų ribų, prieštarauja Taisyklių 11 punktui ir yra nepagrįsta.

Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas toks teritorijų planavimo dokumentas, kuriame tarp Sklypų Nr. 251 ir Nr. 78 būtų bendrojo naudojimo kelias. SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinės ribos ir ploto planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A27-128, ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengti Sklypo Nr. 78 kadastro duomenys, patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3.-10043-41, nėra teritorijų planavimo dokumentai ir jais negali būti vadovaujamasi nustatant žemės sklypų ribas. Žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatomos tik žemės sklypo ribos, plotas, dislokacija, tačiau pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį žemės sklypo gretimybės nėra kadastro duomenys ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3.-10043-41 patvirtintais kadastriniais matavimais nebuvo nustatinėjamos, todėl teismo išvada, kad matininkas, atlikdamas Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus, turėjo fiksuoti kadastro duomenų pakitimus, kuriuos, inter alia, nulėmė anksčiau atlikti ir įteisinti pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai, yra visiškai neteisinga, kadangi anksčiau atlikti ir įteisinti pareiškėjui priklausančio Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai negalėjo nulemti ir nenulėmė jokių Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų pakitimų.

Atsakovo nuomone, teismas nesivadovavo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi. Būtent Sklypo Nr. 251 ribos, suprojektuotos SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane (ir paženklintos vietovėje) atliekant minėto sklypo kadastrinius matavimus negalėjo būti keičiamos ir tarp Sklypų Nr. 251 ir Nr. 78 negalėjo būti formuojamas kelias, kuris nebuvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente.

Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiu teisės aktu rėmėsi nustatydamas, kad Sklypo Nr. 251 schema turėjo būti suderinta su gretimų žemės sklypų savininkais, toks derinimas nebuvo nustatytas jokiame teisės akte, žemės sklypo schema buvo pasirašoma tik sodininkų bendrijos pirmininko ir žemės sklypo savininko.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas vykdydamas gyvenamojo namo statybą ir būdamas apdairus turėjo galimybę susipažinti su teritorijų planavimo dokumento – SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniais, juos tinkamai įvertinti ir atsižvelgti į gretimų žemės sklypų ribas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą statė ignoruodamas gretimų žemės sklypų ribas negali būti pagrindu suvaržyti trečiųjų suinteresuotų asmenų – A. Š. ir K. P. nuosavybės teises sumažinant jų žemės sklypo plotą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kad teiginys, jog patekimas į pareiškėjui priklausantį žemės Sklypą Nr. 78 nėra apsunkintas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atsakovo teigimu, yra priešingai – byloje esantys duomenys (SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniai) patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklypas Nr. 78 vakarinėje pusėje ribojasi su SB „(duomenys neskelbtini) ‘ bendrojo naudojimo keliu ((duomenys neskelbtini)), todėl įvažiavimą į Sklypą Nr. 78 galima įrengti ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nereikalavo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, atitinkanti pirmosios instancijos teismo išvardintų teisės aktų reikalavimus, taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo apibrėžtas administracinės bylos ribas, teismas savo iniciatyva negalėjo formuluoti tokio įpareigojimo. Be to, toks teismo įpareigojimas yra perteklinis ir beprasmis, kadangi NŽT būdama valstybės institucija savo funkcijas vykdo tik vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir neturi teisės priimti sprendimų neatitinkančių teisės aktų nuostatų. Be to, atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė atsakovui priimti sprendimą atitinkantį negaliojančią (galiojusią iki 2014 m. balandžio 28 d.) Kadastro nuostatų redakciją. Atsakovo nuomone, priimamas administracinis sprendimas privalo atitikti jo priėmimo metu galiojančius teisės aktus, todėl toks įpareigojimas negali būti laikomas teisėtu.

Pareiškėjas M. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 179–188) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad NŽT apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, pateiktas iš esmės atstovaujant ne valstybės, bet privačiųjų trečiųjų asmenų K. P. ir A. Š. interesus, grindžiamas tik „darbiniu“, o ne oficialiu teritorijų planavimo dokumentu.

Pareiškėjo nuomone, visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. NŽT apeliaciniame skunde nutyli aplinkybę, kad byloje yra du skirtingi SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniai planai, kurie skirtingai pavaizduoja ginčui aktualią teritoriją. Teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuria atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą, įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pateikti SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą ir visus jo pakeitimus, kurie galėjo turėti įtakos formuojant ginčo dalyku esančius Sklypus Nr. 78, 79 ir 251, taip pat administracinius sprendimus, kurių pagrindu tokie SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano pakeitimai buvo padaryti. Vilniaus rajono savivaldybės administracija į bylą pateikė tik SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano darbinės versijos kopiją (t. II, b. l. 115). Šioje SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano kopijoje nėra jokių derinimų su institucijomis, o tik savivaldybės darbuotojų įrašai ranka.

Pareiškėjas nurodo, kad į bylą su skundu (jo priedu Nr. 20) yra pateikta kita SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano kopija, kurioje yra visi derinimai su institucijomis. Šiame plane yra 1992 m. gegužės 1 d. Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus regiono agentūros žyma, kurioje nurodyta, kad Sklypo Nr. 251 įrengimui nepritariama, nes jis patenka į želdynų juostą, kuri yra geležinkelio apsauginėje zonoje ir šie želdiniai yra saugomi valstybės (t. I, b. l. 41). Taigi, Sklypas Nr. 251 net negali būti formuojamas. Taip pat, iš šio plano matyti, kad šalia Sklypų Nr. 78 ir 79 yra kelias.

Pareiškėjo teigimu, aptariamo kelio buvimą patvirtina SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas, SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinės ribos ir ploto patvirtinimo planas, suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A27-128,Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T-3-304 Dėl gatvių pavadinimų, kuriame yra patvirtintas SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Taip pat faktinis kelio egzistavimas pripažintas tiek suinteresuotų asmenų K. P. ir A. Š. pateiktame pirminiame pasiūlyme dėl sklypo Nr. 251 ribų, tiek UAB „Statikada“ 2012 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. l, kur aiškiai nurodyta, kad sklypo ribos suderintos su žemės sklypų, esančių už kelio savininkais.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atlikus Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus buvo pažeista pareiškėjo nuosavybės teisė. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Sklypas Nr. 78 yra tinkamai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribos buvo suderintos su greta esančiais žemės sklypu savininkais ir valstybinę žemę patikėjimo teise valdančia Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas šiuo metu atlieka NŽT. Teismas pagrįstai sprendė, kad atliekant Sklypo Nr. 251 kadastrinius matavimus turėjo būti vadovaujamasi Sklypo Nr. 78 tiksliaisiais kadastriniais matavimais.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo ir iki šiol nėra jokių kliūčių tretiesiems asmenims Sklypą Nr. 251 formuoti be ginčo kelio teritorijos, nes šalia yra daug laisvos valstybinės žemės. Tai patvirtina ne tik Nekilnojamojo kadastro duomenys, bet ir faktas, kad pareiškėjui pateiktame pirminiame pasiūlyme dėl Sklypo Nr. 251 ribų kelias buvo paliktas. Taigi, galimybė suformuoti Sklypą Nr. 251 nesumažint jo ploto realiai egzistuoja. Be to, pareiškėjo teigimu, Sklype Nr. 251 gyvenamoji statyba negalima, todėl netgi vertinant proporcingumo aspektu, negali būti paneigiama pareiškėjo nuosavybės teisė patekti į gyvenamąjį namą, kai Sklype Nr. 251 nėra jokių statinių ir jų statyba net objektyviai nebūtų galima.

Pareiškėjas atsiliepime taip pat prašo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išreikalauti oficialų (ne darbinę versiją) sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. Š. ir K. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 173–177), nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime tretieji suinteresuotieji asmenys A. Š. ir K. P. nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą Nr. 4SSK-(14.48.111)-239, ir patvirtindamas UAB „Statikada“ matininko parengtą ir pateiktą Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų bylą, netinkamai įvertino atliktų kadastrinių matavimų byloje pateiktus dokumentus, atliktų matavimų kokybę, padarė nepagrįstą išvadą, kuri prieštarauja Taisyklėms ir galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui – SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam planui ir jame nustatytoms riboms. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą tarp Sklypų Nr. 251 ir Nr. 78 nebuvo suprojektuotas kelias, nurodyti sklypai ribojosi.

NŽT Vilniaus rajono skyrius tikrindamas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro bylą nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą A. Š. ir K. P. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad tarp Sklypų Nr. 251 ir Nr. 78 matyti kelias, nepagrįstai suvaržė Sklypo Nr. 251 savininkų nuosavybės teises savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu, žymiai sumažino A. Š. ir K. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 251 plotą, faktiškai ji išformuojant.

Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad A. Š. ir K. P. motina M. Š. 1994 m. gruodžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn 600 kv. m. Sklypą Nr. 251, esantį Vilniaus rajone SB „(duomenys neskelbtini)“. Sudarytos sutarties neatskiriama dalis yra Sklypo Nr. 251 planas, iš kurio aiškiai matyli, kad Sklypas Nr. 251 ribojasi su Sklypais Nr. 78 ir 79 ir tarp Sklypų Nr. 251 ir Nr. 78 nebuvo suprojektuoto kelio.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, teismo nustatyta aplinkybė, kad jiems priklausantis Sklypas Nr. 251 buvo suprojektuotas vėliau nei Sklypai Nr. 78 ir 79, nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, galiojančia 1994 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir jos neatskiriama dalimi – sodo Sklypo Nr. 251 planu.

Tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas rengė namo statybos projektą orientuodamasis į kelią, kurio nebuvo, tokiu būdu jų žemės sklypo ploto sąskaita įsirengdamas papildomą sau patogų kelią privažiuoti prie jam priklausančio namo. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjo Sklypas Nr. 78 vakarinėje pusėje ribojasi su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo keliu, todėl įvažiavimas į Sklypą Nr. 78 ir turėjo būti įrengtas nuo minėto kelio ((duomenys neskelbtini)) pusės.

A. Š. ir K. P. teigia, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 48SK-( 14.48.111.)-239 panaikinimas siekiamų pasekmių nesukels, nes lieka galioti Sklypo Nr. 251 privatizavimo planas ir preliminarūs matavimai, kurie buvo atlikti vadovaujantis iki šiol galiojančiu SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu ir atitinka šiame plane nustatytų žemės sklypų ribas ir plotą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 171) prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir J. M. atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos oficialią sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano versiją, kadangi įpareigojimas pateikti generalinį planą ir visus bylai aktualius jo pakeitimus Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Pakartotinai spręsti to paties pobūdžio prašymą netikslinga, o visos reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės gali būti nustatytos pagal pirmosios instancijos teismo surinktus duomenis.

Tikrinamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl administraciniu sprendimu patvirtintų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nekilnojamojo daikto kadastro duomenis apibrėžia, kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakeistus kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Statikada“ matininko 2013 m. balandžio 19 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas taip pat ginčijo 2014 m. sausio 15 d. žemės sklypo duomenų tikrinimo aktą 48KAM-84796 bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 13 d. atsakymą į pareiškėjo prašymą netvirtinti žemės Sklypo Nr. 251 kadastro duomenų. Prašė įpareigoti NŽT tvirtinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą pravažiavimą.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 dėl kadastro duomenų pakeitimo pripažino neteisėtu ir panaikino konstatavęs, kad UAB „Statikada“ matininkas netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registre įregistruotų gretimų Sklypų Nr. 78, 79 suformavimo dokumentus, neišnagrinėjo visų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjant bylą teisme, neįvertino patvirtintų Sklypo Nr. 78, kurio kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, suformavimo dokumentų, plano, šio sklypo topografinio plano, taip pat kitos susijusios medžiagos (SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A27-128 patvirtinto SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinės ribos ir ploto plano) ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Sprendė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-239, netinkamai įvertino atliktų kadastrinių matavimų byloje pateiktus dokumentus, tokių matavimų kokybę, neįvertino, kad Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, o Sklypo Nr. 251 kadastrinių matavimų veiksmais buvo koreguojami, inter alia, pareiškėjui priklausančių nekilnojamųjų daiktų (sklypo Nr. 78 ir jame pastatyto vienbučio gyvenamojo namo) nuosavybės teisiniai santykiai, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas įpareigojo NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti NŽT tvirtinant Sklypo Nr. 251 ir Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą pravažiavimą, nes NŽT įgalioto skyriaus vadovas sprendimu tik tvirtina matininko nustatyta tvarka parengtą sklypo kadastrinių matavimų bylą ir pats tokių matavimų neatlieka. Kitą bylos dalį teismas nutraukė konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 15 d. žemės sklypo duomenų tikrinimo aktas 48KAM-84796 bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 13 d. atsakymas Nr. 48SD-(14.48.104)-304 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje objektas.

Apeliantas, nors ir prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių argumentų dėl dalies bylos nutraukimo nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti dalį bylos, plačiau dėl to nepasisakys ir iš esmės vertins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas, t. y. vertins NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija) mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų, kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą; mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad „Mėgėjų sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas“, o to paties straipsnio 3 dalyje mėgėjų sodo teritorija apibūdinama, kaip „savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms)“.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad sodo sklypai turi būti formuojami, remiantis teritorijų planavimo dokumentais, kurie nustato konkretaus mėgėjų sodo teritorijos naudojimo sąlygas, t. y. nustato individualių sodų ir bendrojo naudojimo sklypų ribas, plotus ir kt.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane aiškiai matyti, kad tarp Sklypų Nr. 78, 79 ir Sklypo Nr. 251 numatytas pravažiavimas (t. II, b. l. 115); toks pravažiavimas prie Sklypų Nr. 78, 79 numatytas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A27-128 patvirtintame SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinės ribos ir ploto plane (t. I, b. l. 39); pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko patvirtintas Sklypų Nr. 78, 79 schemas toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad šis sklypas turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251, yra pažymėtas kelias; šios schemos suderintos su visais jose nurodytų sklypų savininkais (t. II, b. l. 75, 81); Sklypų Nr. 78, 79 schemos parengtos anksčiau nei Sklypo Nr. 251 schema (t. II, b. l. 96); Sklypo Nr. 251 schema nesuderinta su Sklypų Nr. 78, 79 savininkais; 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininkas 2004 įsakymu Nr. 2.3.-10043-41 (t. II, b. l. 94) patvirtino UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtus Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis (t. II, b. l. 88–93), o iš Sklypo Nr. 78 schemos (t. II, b. l. 93) nustatyta, kad grafoje, kurioje nurodomos šio sklypo gretimybės, Sklypas Nr. 251 nenurodytas; pareiškėjui 2005 m. liepos 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. 631 (unikalus Nr. 2995) (t. 1, b. l. 42, 43), o iš vieno buto gyvenamojo namo techninio projekto schemų (t. 1, b. l. 44–47) nustatyta, kad gyvenamasis namas suprojektuotas orientuojant jį į pravažiavimą, kuris pažymėtas toje pusėje, kur pagal ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 patvirtintus kadastrinius matavimus numatyta, kad Sklypas Nr. 78 turėtų ribotis su Sklypu Nr. 251.

Kolegija pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi bylą joje esančių įrodymų įvertinimo teisingumo ir atitikimo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams aspektais, kolegija akcentuoja tai, kad anksčiau nurodyti, pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenys patvirtina sodo vidaus kelio buvimo faktą tarp Sklypų Nr. 78 ir Nr. 79 bei Sklypo Nr. 251. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl to, kad teritorijų planavimo dokumentuose ginčo kelias nėra numatytas. Į šį kelią buvo atsižvelgta, išduodant pareiškėjui statybos leidimą, projektuojant komunikacijas. Bendro naudojimo kelią įtraukus į kito sklypo plotą, būtų be jokio teisėto pagrindo pakeičiamos pareiškėjo teisėtai įgytos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir statinių naudojimo sąlygos.

Remdamasi anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertina, kad nustatant Sklypo Nr. 251 kadastro duomenis nepagrįstai nebuvo vadovautasi generaliniu planu, Sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų duomenimis ir kitais nurodytais duomenimis. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelias nepagrįstai yra įtrauktas į žemės sklypo Nr. 251 plotą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sodo vidaus kelias buvo privatizuotas, ar kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kelio užimamas plotas būtų įtrauktas į Sklypo Nr. 251 plotą jo formavimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas ginčijamu 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-239 nepagrįstai patvirtino žemės sklypo Nr. 251 kadastro duomenis ir šį sprendimą panaikino.

Pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas atsakovui priimti naują sprendimą, laikantis teismo nurodytų teisės aktų reikalavimų, nelaikytinas skundo ribų peržengimu. Draudimas peržengti reikalavimų ribas nereiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į pareikštą reikalavimą, negali tenkinti reikalavimo iš dalies ar išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį ne taip, kaip pažodžiui nurodo pareiškėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigodamas priimti naują sprendimą, laikantis teismo nurodytų teisės aktų reikalavimų, teismas atliko tai, ko iš esmės siekė pareiškėjas (pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą tvirtinant Sklypo Nr. 251 kadastro duomenis išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą pravažiavimą), todėl apelianto argumentai dėl skundo ribų peržengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apelianto argumentą, kad priimdamas naują sprendimą atsakovas turi remtis galiojančių teisės aktų reikalavimas, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą, priimant sprendimą dėl kadastro duomenų tvirtinimo vadovautis Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2014 m. balandžio 8 d. Kita vertus, teismo nurodytų Nuostatų 64, 65 punktų turinys nėra pasikeitęs, todėl šis suklydimas neturi jokios reikšmės teismo nustatyto įpareigojimo esmei.

Teisėjų kolegija, remdamasi Nuostatų 32 punktu, įtvirtinančiu, jog žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, remdamasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad sodininkų bendrijos tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, be kita ko – bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė, vertina, kad šiuo atveju atliekant naujas procedūras svarbus būtų trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovų dalyvavimas, kiek tai būtų susiję su ginčo žemės sklypo ženklinimu šalia bendro naudojimo kelio.

Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas vertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl jo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė