c40f0d3c-1183-4580-aef2-4c3bb0b5d741 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-143-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.5.,106.8.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. vasario 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,    kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovei G.

J. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.            Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-08-31 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės G. J. M. 326,58 Lt skolos, 296,66 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo reikalavimÄ grindė 2002-12-30 Å¡alių sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. Å JC 2123015P (toliau – Sutartis). Nurodė, jog vadovaujantis CPK 32 str. nuostatomis, ieÅ¡kinys teikiamas pagal ieÅ¡kovo buveinės vietÄ .   Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-09-02 nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovei G. J. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo priimti atsisakė. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 str. pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfiį, teismas ex officio Sutarties 17 p. sÄ lygÄ Ä¯vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , ir, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, konstatavo, jog Å¡io ginčo sprendimas Å¡iame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b.l. 4).IeÅ¡kovas UAB „Snoro lizingas“ atskiruoju skundu (b.l. 9-12) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-02 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pateiktÄ ieÅ¡kinį priimti nagrinėti Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.

SkundÄ grindžia tuo, jog jo parengtoje standartinėje sutartyje teismingumÄ nustatanti sÄ lyga, kuri numato, kad ieÅ¡kinys dėl sutarties gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tiek ieÅ¡kovo buveinės vietos, tiek atsakovo gyvenamosios vietos teisme, Å¡alių pusiausvyros principo ir imperatyvių teisės normų dėl teisės kreiptis į teismÄ nepažeidė, todėl Sutarties 8.1. p. nesÄ Å¾iningu pripažintas nepagrįstai. Ä®statymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sÄ lygose įtvirtinti sutartinį teismingumÄ .

Teismas nepagrįstai laikosi nuomonės, jog iÅ¡ vartojimo sutarties kilę ginčai gali bÅ«ti sprendžiami iÅ¡imtinai tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Pažymi, jog CK 6.188 str. 1 d. pagrindu pripažinti negaliojančiomis sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas galima tik pagal vartotojo ieÅ¡kinį, o ne teismo iniciatyva, juo labiau, kad Å¡iuo atveju atsakovė buvo tinkamai supažindintas su teismingumÄ Ä¯tvirtinančia Sutarties sÄ lyga ir tai ji patvirtino savo paraÅ¡u sutartyje.

PrieÅ¡ingų duomenų, kad atsakovė nesutiko su sutarties sÄ lygomis ar bÅ«tų pageidavusi jas pakeisti, byloje nėra. Teigia, jog spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, teismas, neiÅ¡klausęs Å¡alių argumentų, negali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį dėl to, jog tam tikros Sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. Teismas visų pirma turi priimti bylÄ savo žinion, ir tik tuo atveju, jeigu nuspręstų, kad bylÄ operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau nagrinėti kitame teisme, gali perduoti jÄ nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 2 d.).           Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs ginčo Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«dį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, dėl to pagrįstai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimÄ dėl standartinės vartojimo sutarties sÄ lygos, nustatančios sutartinį teismingumÄ , atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra aktuali formuojant Europos SÄ jungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimÄ nacionalinėje teisėje. Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismÄ asmens pasirinkimo.

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ . CPK normos Å¡alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyviu draudimu Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį arba rÅ«Å¡inį teismingumÄ (CPK 32 str. 2 d.).

Tačiau Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ . Nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, bei atkreipė dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.

Dėl to ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ patikrinti vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009). Kita vertus, Lietuvos Respublikai tapus Europos SÄ jungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos nuostatomis, o nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Todėl aiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.193 str.-6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklė, vadinamoji contra proferentem taisyklė, kuri nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-1137/2002). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, savo reikalavimÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ skolininkės G. J. M. kildindamas iÅ¡ 2002-12-30 sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. Å JC 2123015P pažeidimo, kuriuo grindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo ir metinių palÅ«kanų iÅ¡ atsakovės G. J. M. priteisimÄ , Å¡iai sutartyje nustatytu laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų bankui.

Todėl esamų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), ir jos standartines sÄ lygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sÄ Å¾iningumo kriterijų aspektu. Pažymėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sÄ Å¾iningumo kriterijai gali bÅ«ti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sÄ lygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.).

Atskirajame skunde apeliantas neneigia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sÄ lygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sÄ lygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. v.

Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos Å¡alių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kai viena Å¡alis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai tik jam tampa žinomos Å¡iuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. TokiÄ sÄ lygÄ pripažinęs nesÄ Å¾ininga, teismas jos netaiko, iÅ¡skyrus kai vartotojas tam prieÅ¡tarauja.

Nacionalinis teismas taip pat turi Å¡iÄ pareigÄ atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , todėl apelianto tvirtinimas, jog CK 6.188 str. 1 d. pagrindu pripažinti negaliojančiomis sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas galima tik pagal vartotojo ieÅ¡kinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo, nėra teisiÅ¡kai pagrįstas. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje sÄ Å¾iningumo aspektu įvertino minėtÄ Sutarties 8.1. p. standartinę nuostatÄ , įtvirtinančiÄ sutartinį teismingumÄ , jog iÅ¡ Sutarties galintys kilti ginčai yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti – Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie Sutarties 8.1. p. numatytos sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ padarė visiÅ¡kai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįstas. Kaip minėta, atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , teismas ex officio vertina ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus (CPK 177 str.), kurių pagrindu sprendžia, ar sutarties sÄ lyga, įtvirtinanti sutartinį teismingumÄ , yra sÄ Å¾ininga. Nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad sutartyje nustatyta standartinė sÄ lyga spręsti ginÄÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai.

Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovė savo paraÅ¡u sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindinta su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasiraÅ¡ymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog Å¡iuo atveju atsakovė kaip silpnesnioji sutarties Å¡alis buvo priverstas priimti jai siÅ«lomas (primetamas) ieÅ¡kovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sÄ lygas, o prieÅ¡ingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡i sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesÄ Å¾ininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

Be to, apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog, esant tokiam aiÅ¡kinimui, standartinėje sutartyje iÅ¡ viso negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumÄ Ä¯tvirtinančiÄ sÄ lygÄ (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieÅ¡tarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, apsaugai keliamiems reikalavimams.Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytÄ pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ ir nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais.

Kadangi atsakovės (vartotojos) gyvenamoji vieta ieÅ¡kinyje nurodoma (duomenys neskelbtini), ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo, taip pat ir nacionalinių teismų formuojamai praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b. Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr. 2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b.

Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009; 2009-12-10 c.b. Nr. 2S-1366-464/2009; 2009-12-15 c.b. Nr.2S-1378-464/2009, 2010-01-04 c.b. Nr. 2S-7-464/2010 ir t.t.).IÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 2,80 Lt (b.l. 21) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ UAB „Snoro lizingas“ 2 (du) litus ir 80 centų dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                           Virginija Volskinė                                                                                                          Algirdas AuruÅ¡kevičius