2021-11-03 Nr. AB-22993-4-39-3-00214-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4097-552/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00214-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. H. H.,

jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjams Ritai Zardasht ir Aryan Zardasht

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. H. H. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. H. H. (toliau – ir Užsienietis, apeliantas) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. vasario 8 d. apie 20.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai Lazinkų kaime sulaikė 12 asmenų grupę, tarp kurių buvo ir Užsienietis.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. vasario 9 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. vasario 12 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės ir apgyvendino jį Centre. 2021 m. kovo 3 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-32, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 8 d. sprendimu skundą atmetė. 2021 m. kovo 28 d. prieglobsčio prašytojas pasišalino iš Centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaimo ribose, kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, bandant su grupe užsieniečių išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. 2021 m. kovo 28 d. VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno sprendimu Nr. 150-5048 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki birželio 28 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą. Po to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su prašymu pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai teikimą tenkino ir 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą. Užsienietis apskundė teismo sprendimą. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą.

4. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į Užsieniečio nebendradarbiavimo faktą. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Šiuo atveju Užsienietis nevykdo Departamento sprendimo dėl apgyvendinimo, nesilaiko Centro taisyklių neteisėtai vykdamas į kitas Europos Sąjungos valstybes, pažeidžia įstatymus, todėl yra pagrįsta rizika, kad bandydamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, Užsienietis pakartotinai pasišalins iš Centro ir Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės tinkamai įvykdyti Departamento sprendimą.

5. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su teikimu. Išvyko iš savo šalies, nes turėjo problemų. Atvyko į Lietuvą ir kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Buvo sulaikytas 3 mėnesiams, o iš viso yra sulaikytas 6 mėnesius. Pažįsta asmenis, kurie po 3 mėnesių sulaikymo buvo paleisti, todėl nesupranta, kodėl jį prašoma sulaikyti dar ilgiau. Norėtų turėti galimybę laisvai judėti ir turėti savo mobilų telefoną. Norėtų paskambinti savo tėvams, palaikyti su jais kontaktą. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, o toks asmuo gali būti sulaikytas tik ypatingais atvejais. Jam galėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė su judėjimo ribojimais.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu paliko galioti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre, pratęsiant sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau iki kol Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. birželio 28 d.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymo terminas Centre buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Užsienietis nebėra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, kadangi 2021 m. kovo 3 d. Departamento sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus Departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, buvo nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šis Departamento sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus Užsieniečio skundą administracinėje byloje Nr. eA-3569-552/2021.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, yra priimtas galutinis sprendimas nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, tačiau jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nesulaikius Užsieniečio, jis ir vėl gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tokiu būdu ženkliai apsunkinant sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymą, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi ir tvirtina, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo

11. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę, nors to prašė jo atstovas. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kaip įmanoma mažiau varžoma prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvė. Užsieniečio nuomone, teismas nesprendė, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Pareiškėjas būdamas Lietuvoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pažeidimų nėra padaręs, bandymas išvykti buvo vienkartinis epizodas. Sulaikymo pratęsimas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga apelianto laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis bendradarbiavo su Departamentu, teikė paaiškinimus.

12. Apelianto teigimu, Įstatyme nėra nurodyto pagrindo, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Teismas turėjo atsižvelgti į šią normą ir netaikyti sulaikymo pratęsimo.

13. Užsienietis pabrėžia, kad jam pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikštinėti. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek Centro, Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Centras pažymi, jog Užsieniečio teiginiai, jog jis visada bendradarbiavo su institucijomis, teikė visą reikiamą informaciją jo prašymo nagrinėjimui, ir tai rodo, jog bendradarbiavimas buvo rezultatyvus ir nerodo jo tyčios pasislėpti ar vengimo bendradarbiauti, yra pagrįsti tik Užsieniečio pažadais dėl jo elgesio ateityje, kurių negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų. Centrui nekyla jokių abejonių dėl to, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Centras pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, ir skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti, o Užsienietis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų motyvų dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

16. Centras, atsižvelgdamas į Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti Užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi jis siekia nebūti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, t. y. nebendradarbiauja ir ateity mėgins nebendradarbiauti siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Centras pažymi, jog Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau kol bus Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač žinant, kad yra priimtas galutinis jam nepalankus Departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

19. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Užsienietis pažymi jog suprato savo veiksmų padarinius, daugiau savo elgesiu neparodė, kad pažeistų apgyvendinimo tvarką. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo Užsienietis, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Asmens teisė į laisvę ir saugumą įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 6 straipsnyje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas, būtinas nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti, dėl savo paties pobūdžio laikomas priemone, kuri yra tinkama siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojaus, galinčio kilti dėl tokio asmens elgesio, ir kurią taikant galima įgyvendinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktą siekiamą tikslą. Teismas nurodė, jog kalbant apie pagal šią nuostatą valstybėms narėms suteiktų įgaliojimų sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai tai būtina nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti, būtinumą, reikia pabrėžti, kad, atsižvelgiant į Chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę svarbą ir į šios teisės ribojimo tokiomis sulaikymo priemonėmis dydį, naudojimosi ja apribojimai neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina (2016 m. vasario 15 d. sprendimas byloje J. N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, bylos Nr. C 601/15 PPU, 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje K. prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie, bylos Nr. C 18/16).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – ir Direktyva 2008/115) 15 straipsnį „Sulaikymas“, pažymėjo, kad Direktyvoje 2008/115 reglamentuojamam sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui, taikomam dar tik vykdant prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės procedūras metu, nustatytas skirtingas teisinis režimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad laikotarpis, kai asmuo buvo laikomas laikinojo apgyvendinimo centre remiantis prieglobsčio prašytojams taikomų nacionalinės ir Bendrijos teisės nuostatų pagrindu priimtu sprendimu, neturi būti laikomas sulaikymu išsiuntimo tikslu Direktyvos 2008/115 15 straipsnio prasme (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-357/09 S. S. K. (H.)).

23. Atsižvelgdama į šiuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Direktyvos 2008/115 15 straipsnio nuostatas, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 114 str. 4 d.) įtvirtino maksimalų 18 mėnesių užsieniečių sulaikymo terminą, kuris, nors ir apima 6 mėnesių terminą, kai užsienietis gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau gali būti pratęstas iki 12 mėnesių, jeigu vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) ir egzistuoja 114 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos.

24. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

25. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

26. Nagrinėjamoje byloje yra paaiškėjusi aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (15/6-3)12PR-32 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. H. H. atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 2 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Su šiuo sprendimu Užsienietis yra supažindintas (užsieniečio asmens byla, b. l. 68–69), teismo posėdyje išreiškė nesutikimą su jo išsiuntimu į kilmės šalį. Be to, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu 2021 m. kovo mėnesį Užsienietis neteisėtai pasišalino iš Centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaimo ribose, kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, jam bandant su grupe užsieniečių išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Tad, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad neribojant jo judėjimo laisvės, Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę (Įstatymo 113 str. 4 d.).

27. Be kita ko, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog tam, kad Užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-131/2013 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo minėtam (duomenys neskelbtini) piliečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio ligtolinis elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio B. H. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius