c40cfd8b-ded5-4b7b-8a67-31f0708eafe9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1065-908/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36470-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Audronei Glambienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajai G. B., kaltinamosios gynėjai advokatui Rimui Andrikiui, nukentėjusiajam D.

S., nukentėjusiojo atstovams advokatams D. D., G. M., AB „Lietuvos draudimas“ atstovui L. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė:

G. B., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2015-06-17, apie 17.12 val., P. L. g., Vilniuje, vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. S., taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 157 punkto, numatančio, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, reikalavimÄ , su juo susidÅ«rė, tokiais savo veiksmais padarė D. S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ bei apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D.

S. priklausantį motociklÄ â€žPiaggio X9 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamoji G. B., apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamajame akte nurodytÄ dienÄ , po darbo, ji, vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo P. L. gatve nuo ŽirmÅ«nų mikrorajono.

Buvo saulėta diena, iÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos kelio pusės buvo po dvi eismo juostas. DeÅ¡inėje pusėjė, važiuojant link Kalvarijų gatvės, buvo susidariusi tranporto priemonių grÅ«stis. Ties parduotuve „Domus galerija“ ji parodė posÅ«kį sukti į kairę, sustabdė automobilį, įsitikino, kad nėra prieÅ¡ jÄ važiuojančių transporto priemonių, nusprendė, kad saugu atlikti manevrÄ ir suko į kairę. Kai kirto vienÄ eismo juostÄ , pajuto stiprų smÅ«gį į savo vairuojamÄ automobilį, pamatė dulkių debesį ir iÅ¡ karto sustojo, įjungė avarinį signalÄ bei iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

IÅ¡ savo pusės nieko nepamačiusi, nubėgo apžiÅ«rėti iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir pamatė gulintį motociklo vairuotojÄ , kurio ranka buvo po ratu. Nežino, iÅ¡ kur atsirado motociklas, ji jo nematė. Ä® akis labai Å¡vietė saulė, ji tuo metu buvo be akinių. Mano, kad buvo neatsargi ir nepastebėjo motociklininko, tai nulėmė eismo įvykį. Ji iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitosios medicininės pagalbos medikus ir visÄ laikÄ buvo prie nukentėjusiojo vairuotojo. Nukentėjusįjį iÅ¡vežė medikai.

Kadangi ji buvo beprarandanti sÄ monę, jÄ taip pat medikai įsodino į greitosios pagalbos automobilį, tačiau ji atsisakė siÅ«lomų suleisti vaistų. Po to ji buvo nuvežta į Priklausomybės ligų centrÄ . IÅ¡ karto po eismo įvykio ji susisiekė su nukentėjusiojo žmona, apsikeitė kontaktiniais duomenimis, nuolat teiravosi apie galimÄ pagalbÄ bei nukentėjusiojo sveikatÄ , atsiprašė nukentėjusiojo. Kadangi nukentėjusiojo žmona nevairuoja automobilio, ji užsakė Å¡iai taksi paslaugas vyrui ligoninėje lankyti, kurias apmokėjo (560 eurų), taip pat periodiÅ¡kai pervesdavo nukentėjusiojo žmonai tam tikras pinigų sumas (700 eurų).

Bendra dokumentais pagrįsta suma, kuri teko D. S. 1260 eurų. Jos vyras bendravo su nukentėjusiojo žmona, teiravosi apie jos vyro sveikatÄ , nes ji (kaltinamoji) dėl jai po įvykio nustatyto patologinio nėštumo turėjo vengti streso. Buvo bandoma tartis su nukentėjusiuoju baigti bylÄ taikos sutartimi, tačiau nukentėjusiojo pusė neįvardijo žalos dydžio. Vėliau, nukentėjusiojo žmona nurodė neturtnės žalos dydį – 20 000 eurų. Ji su vyru turi įsipareigojimų bankui, savo turto neturi, jos atlyginimas yra apie 600 eurų, jai su vyru yra galimybė gauti tik apie 3000 eurų kreditÄ (bÅ«tent tokiÄ sumÄ ji laiko protinga), todėl nepavyko priimti abiems pusės tinkančio sprendimo.

Be to, teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), ji vairavo ne darbo metu, juo važiavo savo tikslais – į parduotuves apsipirkti. Kadangi G. B., kuri yra kaltinama neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Nukentėjusysis D.

S. teismo posėdyje dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad palaiko savo pateiktÄ 20 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Po Å¡io eismo įvykio jo gyvenimas pasikeitė, nes stipriai pablogėjo sveikata, jam visur reikalinga pagalba, yra priklausomas nuo aplinkinių, apribotas jo judėjimas, jis nedirba, nedalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jam buvo atlikta keletas operacijų, devynis kartus teko iÅ¡tverti narkozę.

Å iuo metu vėl laukia operacija, po to reabilitacija dėl kojos traumos. Jis pastoviai vartoja nuskausminamuosius vaistus dėl patirtos rankos ir kojos traumų. Jam darė taip pat žandikaulio operacijÄ . Dėl daugybinių anestezijų, o gal dėl patirto smegenų sukrėtimo jis negali sklandžiai dėstyti minčių, ne viskÄ prisimena. Neturtinę žalÄ jis patyrė dar ir dėl to, kad negali tinkamai pasirÅ«pinti savo trimis vaikais. Žmona jam sakė, kad kaltinamoji rÅ«pinosi jo Å¡eimos transporto paslaugomis, t. y. užsakė taksi paslaugas ir jas apmokėjo.

Mano, kad Å¡iÄ sumÄ ir tÄ , kuriÄ kaltinamoji pervedė jo žmonai, reikia atimti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio sumos. Jis neatsisakė taikytis su kaltinamÄ ja, tačiau pastaroji neįvardijo sumos, nors sakė, kad nurodyta civilinio ieÅ¡kinio suma yra per didelė. Teismo posėdžio metu, kaltinamajai pateikus dokumentus apie nukentėjusiojo žmonai S. S. pervestus pinigus (700 eurų) ir kaltinamosios sumokėtas sumas už transporto paslaugas (560 eurų), nukentėjusysis nurodė, kad tikslina savo civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o G.

B. nurodytÄ ir dokumentais pagrįstÄ sumÄ atimti iÅ¡ jo praÅ¡omos 20 000 eurų civilinio ieÅ¡kinio sumos.Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog 2015-06-17 įvykusio eismo įvykio neprisimena, todėl jokių aplinkybių nurodyti negali. KažkÄ pamena dienÄ prieÅ¡ eismo įvykį, ar kelias dienas, tiksliai nepamena, atsimena nuotrupas. LogiÅ¡kai tuo metu (tuo laiku) turėjo važiuoti iÅ¡ darbo į namus. Tai yra dažnas jo marÅ¡rutas. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 46-47).

D. S. 2015-08-11 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 48).Liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, jog 2015-06-17, apie 17.10 val., vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu Å¡vietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiavo P. L. gatve nuo ŽirmÅ«nų g. pusės, link Kalvarijų g., pirma eismo juosta. Pirmoje P. L. g. eismo juostoje buvo automobilių grÅ«stis. Jis ketino pasukti iÅ¡ P. L. g. į deÅ¡inę, į salonÄ â€žMagrės baldai“, esantį prieÅ¡ais „Domus galerijÄ â€œ.

Neprivažiavęs įvažiavimo į „Magrės baldus“ maždaug 15 metrų, iÅ¡girdo stabdymo garsÄ , sklindantį iÅ¡ kairės pusės. PasižiÅ«rėjęs į kairę, pamatė P. L. gatvės pirma eismo juosta link ŽirmÅ«nų g. judantį motociklininkÄ ir tuo pat metu kairiau Å¡io pamatė sukantį į kairę (jo važiavimo kryptimi iÅ¡ antros eismo juostos) Å¡viesios spalvos automobilį (džipÄ ). Po akimirkos minėtas motociklininkas trenkėsi į nedideliu greičiu kairio posÅ«kio manevrÄ atliekantį automobilį.

Motociklas, bÅ«damas vertikalioje padėtyje, priekine dalimi trenkėsi į automobilio deÅ¡inio Å¡ono priekinę dalį. SmÅ«gio metu motociklininkas visu kÅ«nu trenkėsi į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ ir po smÅ«gio krito žemyn prie automobilio deÅ¡inio Å¡ono, ties automobilio priekiniu deÅ¡iniu ratu, ir liko ten gulėti. Automobilis po susidÅ«rimo iÅ¡ karto sustojo. Jis (liudytojas), iÅ¡girdęs motociklo stabdymo garsÄ , pasisukęs pilnai matė judantį motociklÄ . Jo važiavimo kryptimi antroje eismo juostoje buvusios transporto priemonės nejudėjo, matomumo neužstojo.

Kai iÅ¡girdo stabdymo garsÄ , motociklas nuo susidÅ«rimo vietos buvo maždaug 15-20 metrų atstumu. Motociklas, jo manymu, važiavo greičiu, artimu leistinam, ženklaus greičio virÅ¡ijimo tikrai nebuvo. Po susidÅ«rimo į įvykio vietÄ iÅ¡ karto susirinko paÅ¡aliniai žmonės. Matė, kad keletas vyrų bandė automobilio priekinę dalį patraukti į kairę, nes motociklininkas galimai buvo užspaustas priekinio deÅ¡inio rato. Automobilio priekinę dalį pasuko ne daugiau nei 20-40 cm. Praėjus apie 10 minučių, pirmiausia atvažiavo policijos pareigÅ«nai, o po to dvi greitosios.

Esant policijos pareigÅ«nams, automobilio priekinė dalis buvo dar labiau patraukta į kairę, apie 0,5 m. Savo duomenis pasakė pareigÅ«nams (b. l. 53-54).Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad 2015-06-17, apie 17.10 val., ėjo P. L. gavės deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu, nuo Kalvarijų gatvės link ŽirmÅ«nų gatvės. Buvo giedra, Å¡vietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Eidamas iÅ¡girdo stabdymo garsÄ ir, pakėlęs akis, pamatė, kad susidÅ«rė motociklas ir automobilis.

MotociklÄ pastebėjo, kai iÅ¡girdo stabdymo garsÄ , prieÅ¡ tai jo neužfiksavo. Motociklas važiavo pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi, kaip ėjo liudytojas, t. y. P. L. g. nuo Kalvarijų g. link ŽirmÅ«nų g. Kai įvyko susidÅ«rimas, jis buvo maždaug apie 30 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Kaip iki susidÅ«rimo važiavo automobilis, su kuriuo susidÅ«rė motociklas, nematė, šį pamatė, kai jau stabdė motociklas. Minėtas automobilis suko į „Domus galerijÄ â€œ, mano, kad pastarasis važiavo P. L. gatve ir suko į kairę.

Ar tuo metu, kai įvyko susidÅ«rimas, P. L. g. antra eismo juosta nuo Kalvarijų g. link ŽirmÅ«nų g. važiavo automobiliai, nepamena, galbÅ«t kažkas lyg suko į kairę (įvažiavimas į prekybos centrus), bet tiksliai teigti negali, nes nepamena. Tuo metu eismas vyko gana intensyviai, t. y. nebuvo spÅ«sčių, bet gatvė nebuvo ir tuščia. Motociklas priekiu trenkėsi į automobilio deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ . Motociklininkas neperskriejo per automobilį, o stipriai atsitrenkęs sukniubo prie priekinio deÅ¡inio rato.

IÅ¡ karto susirinko daug žmonių, motociklo vairuotojas nebuvo po automobiliu, ar kažkaip prispaustas, bet susirinkę vyrai, nežinodami kÄ daryti ir kaip padėti, tiesiog paėmę už arkų automobilį, jį patraukė į kairę, prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, automobilio priekinę dalį maždaug pasuko 1 metro atstumu, gal ir Å¡iek tiek daugiau. Jis pats iÅ¡ karto neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes matė, kad pati automobilio vairuotoja skambina bei kiti žmonės. Bet po kelių minučių taip pat iÅ¡ savo mobiliojo telefono paskambino Nr. 112.

Sulaukė, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir įkėlė motociklo vairuotojÄ Ä¯ savo automobilį (b. l. 56-57).Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog 2015-06-17, apie 17.10 val., buvo P. L. gatvėje, prie prekybos centro „Domus galerija“, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Tuo metu P. L. gatvėje, kryptimi nuo ŽirmÅ«nų gatvės link Kalvarijų gatvės, buvo automobilių spÅ«stis. Å vietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jo automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie P. L. gatvės. Jis, eidamas link savo automobilio, pamatė iÅ¡ P. L. gatvės į kairę, į stovėjimo aikÅ¡telę, sukantį automobilį, kurio dabar nei markės, nei modelio, nepamena.

Automobilį vairavo moteris, automobilis suko į kairę iÅ¡ antros eismo juostos. IÅ¡girdo stabdymo garsÄ , pamatė, jog motociklas, važiavęs P. L. gatvės pirma eismo juosta, kryptimi link ŽirmÅ«nų gatvės, stabdo ir pamatė patį susidÅ«rimÄ . Minėtas automobilis, kuris suko į kairę, buvo įvažiavęs į pirmÄ eismo juostÄ , kuria važiavo motociklas. Ar tuo metu antra P. L. gatvės eismo juosta (kryptimi nuo Kalvarijų g. link ŽirmÅ«nų g.) važiavo automobiliai, nepamena.

Motociklas priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ . Nuo smÅ«gio motociklas nukrito Å¡alia automobilio, o motociklininkas sukniubo po automobiliu (maždaug tarp priekinių ir galinių durelių, jo kojos buvo po automobiliu). IÅ¡ karto susirinko paÅ¡aliniai žmonės. Jis pats iÅ¡ karto paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Buvo priėjęs prie motociklininko, ar Å¡is buvo sÄ moningas, nepamena. Atvykus greitajai pagalbai, patraukė kažkiek automobilį (pakėlę patraukė Å¡iek tiek į Å¡onÄ ), nes negalėjo suteikti pagalbos nukentėjusiajam.

Eismo įvykis įvyko jam esant apie 15-20 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Kaip iki susidÅ«rimo važiavo motociklas, t. y. kokiu greičiu, negali nurodyti, nes nematė, į šį atkreipė dėmesį, kai iÅ¡girdo stabdymo garsÄ ir iÅ¡ karto įvyko susidÅ«rimas. Savo duomenis pasakė policijos pareigÅ«nams (b. l. 59-60).Liudytojas O. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog 2015-06-17, apie 17.10 val., vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo P. L. gatve nuo ŽirmÅ«nų g. pusės link Kalvarijų g. pusės, antra eismo juosta.

Jo važiavimo kryptimi pirmoje eismo juostoje buvo automobilių spÅ«stis. Matė, kad paskui jį važiavo Å¡viesiosios spalvos automobilis, tikslaus modelio, markės nurodyti negali, gal „Nissan“ arba „Mazda“. Jam ties prekybos centru „Domus galerija“ reikėjo pasukti į deÅ¡inę. Tuo metu prieÅ¡prieÅ¡ais, P. L. gatve link ŽirmÅ«nų gatvės nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, buvo tuščia ir matėsi iki pat Å¡viesoforo. Atsiradus tarpui tarp automobilių, jo važiavimo kryptimi (automobilių spÅ«styje vairuotojai palikdavo tarpÄ Ä¯važiavimui į kiemÄ ), jis pasuko į deÅ¡inę.

Ä®važiuojant į įvažiavimÄ , Å¡oniniu matymu pamatė, kad P. L. gatve link ŽirmÅ«nų gatvės pirma ar antra eismo juosta, nurodyti negali, pralekia motociklas ar motoroleris, iÅ¡girdo motociklo garsÄ , pagalvojo, kaip greitai važiuoja, ir iÅ¡ karto iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Kokiu greičiu važiavo motociklas, įvertinti negali. Atsisukęs pamatė, kad susidÅ«rė Å¡is motociklas su automobiliu, kuris važiavo antra eismo juosta paskui jį. Jam atsisukus, automobilis stovėjo priekine dalimi įvažiavime į „Domus galerijÄ â€œ, o motociklo vairuotojas gulėjo ties priekine deÅ¡ine puse.

Pastatęs automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, atėjo į įvykio vietÄ , susirinko daugiau žmonių. Kitas vyras atsegė motociklininkui Å¡almo dirželį, kuris spaudė gerklę, nes matėsi, jog iÅ¡ po Å¡almo bėga kraujas. Motociklininkas gulėjo ties priekiniu deÅ¡inės pusės ratu, Å¡io ranka buvo prispausta priekiniu deÅ¡iniu automobilio ratu. Jis pats neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes matė, kad aplinkiniai skambina. Su susirinkusiais pastÅ«mė automobilį, nes, kaip minėjo, buvo prispausta ranka.

Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusį nugabeno į ligoninę, o jis savo duomenis pasakė atvykusiems pareigÅ«nams ir iÅ¡ įvykio vietos išėjo. Eismo įvykio metu buvo saulėta, važiuojamoji dalis sausa (b. l. 62-63). Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais užfiksuota, kad LukÅ¡io g., Vilniuje, automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kontakto su motociklu „Piaggio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) JP, stovi apgadintas pirmoje eismo juostoje, prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ prekybos centrÄ â€žDomus galerija“, automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Sugadintas motociklas guli ant asfalto kaire puse, galinis ratas 1 m. atstumu, o priekinis – 2 m. atstumu nuo automobilio. Po eismo įvykio apgadinta automobilio „Nissan“ dešinės pusės priekinė dalis, t. y. bamperis, dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, galinio vaizdo veidrodėlis, apdailos juosta, dešinės pusės priekinis žibintas. Motociklo apgadinta priekinė dalis, žibintai, vairas, rankenėlės, sėdynė, plastikinės apdailos detalės ir šalmas (b. l. 11-16).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4798/15(01), nurodyta, kad 2015-06-17 18.45 val. paimtame G.

P. (B.) kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 95). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 4800/15(01), nurodyta, jog 2015-06-17 18.00 val. paimtame D. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 42). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1612(15) duomenimis:1. Å io eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis „Nissan Qashqai“ važiavo P. L. g. nuo ŽirmÅ«nų g. link Kalvarijų g. ir ties prekybos centru „Domus galerija“ pradėjo kairio posÅ«kio manevrÄ , kai prieÅ¡ingos krypties eismo juosta, tiesiai apie 59 km/h greičiu važiavo motociklas „Piaggio X9 500“, vairuojamas D.

S.. Motociklas „Piaggio X9 500“ buvo stabdomas ir važiavo užfiksuoto stabdymo pėdsako trajektorija, ties stabdymo pėdsako pabaiga sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir apie 0,8 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir apie 4,1 m atstumu iki įvažiavimo į prekybos centro „Domus galerija“ stovėjimo aikÅ¡telę tolimesniojo kraÅ¡to, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Nissan Qashqai“ deÅ¡inio Å¡ono priekinę dalį (bamperį, priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ ).

Susidūrimo metu automobilis „Nissan Qashqai“ važiavo apie 8 km/h greičiu, o motociklas „Piaggio X9 500“ - apie 38 km/h greičiu, o šių transporto priemonių išilginės ašių padėtys buvo artimos statmenoms. Nuo smūgio motociklas „Piaggio X9 500“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir kairiu šonu kontaktavo su automobilio „Nissan Qashqai“ priekiniu dešinės pusės sparnu ir nukrito šalia automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinės dalies, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Po kontakto su automobiliu „Nissan Qashqai“, motociklo vairuotojas nukrito Å¡alia automobilio „Nissan Qashqai“ priekinio deÅ¡inės pusės rato, ties užfiksuota kraujo dėme, o automobilis „Nissan Qashqai“ buvo sustabdytas ties deÅ¡iniuoju važiuojamosios dalies kraÅ¡tu (priekiniu deÅ¡inės pusės ratu). Po eismo įvykio automobilio „Nissan Qashqai“ priekis buvo patrauktas į kairę pusę (link ŽirmÅ«nų g.), kur ir buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.2. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilis „Nissan Qashqai“, pajudėdamas iÅ¡ vietos ir važiuodamas kairio posÅ«kio kreive, galėjo važiuoti iki 18 km/h greičiu, susidÅ«rimo metu automobilis „Nissan Qashqai“ važiavo apie 8 km/h greičiu.3.

PrieÅ¡ stabdymÄ motociklas „Piaggio X9 500“ važiavo apie 59 km/h greičiu, o susidÅ«rimo metu motociklas „Piaggio X9 500“ važiavo apie 38 km/h greičiu.4. Ä® šį klausimÄ atsakyta Å¡ios iÅ¡vados 1 punkte.5. Automobilio „Nissan Qashqai“ ir motociklo „Piaggio X9 500“ susidÅ«rimas įvyko apie 0,8 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (motociklo „Piaggio X9 500“ važiavimo krypties atžvilgiu) ir apie 4,1 m atstumu iki įvažiavimo į prekybos centro „Domus galerija“ stovėjimo aikÅ¡telės tolimesniojo kraÅ¡to.6.

Automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotoja G. B., prieÅ¡ sukdama į kairę, privalėjo duoti keliÄ prieÅ¡prieÅ¡ais tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“. Motociklo „Piaggio X9 500“ vairuotojas D. S. privalėjo nevirÅ¡yti maksimalaus leistino 50 km/h greičio, o automobiliui „Nissan Qashqai“ sudarius kliÅ«tį, privalėjo nedelsiant stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę.7. Automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojos G. B. veiksmai – važiuodama kairio posÅ«kio kreive nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡ais tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“ ir sudarė jam kliÅ«tį – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (b. l. 32-39).

D. S. medicininių dokumentų apžiÅ«ros metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad D. S. nustatyta plėštinė žaizda kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje (apie 20 cm) su kairio blauzdikaulio kÅ«no skeveldriniu intrasÄ nariniu lūžių ir Å¡eivikaulio virÅ¡utinio trečdalio lūžiu; daugybinės plėštinės žaizdos deÅ¡iniojo dilbio apatiniame trečdalyje su stipinkaulio kÅ«no apatinio trečdalio skeveldriniu intrasÄ nariniu lūžiu, alkÅ«nkaulio apatinio trečdalio lūžiu; minkÅ¡tųjų audinių patinimas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda apatinė lūžoje (5 cm), daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III linijÄ , apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžis 33-34 dantų srityje, kaukolės pamato lūžimai priekinėje ir vidurinėje daubose, oro susikaupimas kaukolės ertmėje, trauminis Å¡okas, deÅ¡inės blauzdos kaulų ir Å¡lapimo takų infekcija, deÅ¡inio stipininio nervo giliosios Å¡akos parezė.

Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.13, 6.6.20 punktus (b. l. 44). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus) ir kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam D.

S. padaryti kÅ«no sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, faktas, tiek ir tai, kad Å¡iuos sužalojimus 2015-06-17, apie 17.12 val., P. L. g., Vilniuje, sukėlė kaltinamosios G. B. vairuojamas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esminė aplinkybė, lemianti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamosios G. B. kaltumo yra ta, kad kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimÄ . Jame numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Kaltinamajai pažeidus šį Kelių eismo taisyklių punktÄ , įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata. Teismas pripažįsta, kad kaltinamosios G. B. veiksmai, o bÅ«tent tai, kad ji, bÅ«dama neatsargi ir neatidi, vairuodama transporto priemonę, sukdama į kairę, nedavė kelio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, vairuojamam D. S., buvo bÅ«tinoji kilusių pasekmių sÄ lyga bei jų priežastis. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji G.

B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, neneigė kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Ji pripažino, jog sukdama į kairę, į akis Å¡viečiant saulei, buvo neatidi, nepastebėjo prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančio motociklo, todėl jo nepraleido, tai nulėmė eismo įvykį – automobilio ir motociklo susidÅ«rimÄ , dėl kurio buvo sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamosios parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. V., K. J., D. M. ir O. S. (b. l. 53-54, 56-57, 59-60, 62-63), nurodžiusių, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. S., ir su juo susidÅ«rė, parodymus, taip pat kelių eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis. Teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo iÅ¡vadoje patvirtino, kad D. S. nustatyti sužalojimai (plėštinė žaizda kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje (apie 20 cm) su kairio blauzdikaulio kÅ«no skeveldriniu intrasÄ nariniu lūžiu ir Å¡eivikaulio virÅ¡utinio trečdalio lūžiu; daugybinės plėštinės žaizdos deÅ¡iniojo dilbio apatiniame trečdalyje su stipinkaulio kÅ«no apatinio trečdalio skeveldriniu intrasÄ nariniu lūžiu, alkÅ«nkaulio apatinio trečdalio lūžiu; minkÅ¡tųjų audinių patinimas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda apatinė lūžoje (5 cm), daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III linijÄ , apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžis 33-34 dantų srityje, kaukolės pamato lūžimai priekinėje ir vidurinėje daubose, oro susikaupimas kaukolės ertmėje, trauminis Å¡okas, deÅ¡inės blauzdos kaulų ir Å¡lapimo takų infekcija, deÅ¡inio stipininio nervo giliosios Å¡akos parezė) galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.IÅ¡ esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, sudaro vieningÄ Ä¯rodymų grandinę, todėl plačiau neanalizuotini.

Teismas vertina, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamosios G. B. kaltės, padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamosios nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl skirtinos bausmės Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia, teismas įvertina G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta dienos metu, esant geram matomumui, vairuojant transporto priemonę, nesilaikant KET reikalavimų, atliekant posÅ«kį į kairę nedideliu greičiu, veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau sukeliant sunkius padarinius (dėl kaltinamosios veikos sunkiai sužalotas žmogus).

Kaltinamosios asmenybę apibÅ«dina tai, kad G. B. jauno amžiaus, iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti bendrovės direktore, neteista (T. 1, b. l. 116), bausta administracine tvarka (T. 1, b. l. 117-123). Teismas, vertina ir kaltinamosios veiksmus ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: ji labai sielojosi dėl padaryto eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių (jai diagnozuotas potrauminio streso sindromas), iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , visÄ laikÄ buvo prie nukentėjusiojo, kol jį iÅ¡vežė medikai, susisiekė su nukentėjusiojo žmona, nuolat teiravosi apie galimÄ pagalbÄ bei nukentėjusiojo sveikatÄ , atsiprašė nukentėjusiojo.

G. B. užsakė D. S. žmonai taksi paslaugas vyrui ligoninėje lankyti, kurias apmokėjo, taip pat periodiÅ¡kai pervesdavo nukentėjusiojo žmonai D. S. skirtas pinigų sumas. Vėliau su nukentėjusiojo žmona bendravo kaltinamosios vyras, nes kaltinamoji dėl jai po įvykio nustatyto patologinio nėštumo turėjo vengti streso. Kartu vertinami faktai, kad G. B. VÅ Ä® „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ nesikreipė (T. 1, b. l. 125,126).

Kaltinamoji G. B. teisme prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , atsiprašė nukentėjusiojo. Jos elgesys proceso metu įtikino teismÄ , jog kaltinamoji iÅ¡ tiesų nuoÅ¡irdžiai, o ne formaliai gailisi ir iÅ¡gyvena dėl kilusios situacijos, kuri ir jai sukėlė skaudžių padarinių (potrauminis stresas, nėštumo komplikacijos), todėl teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. B. paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Nors G. B. gynėjas nurodė, kad kaltinamajai dėl jos turtinės padėties ir galimo civilinio ieÅ¡kinio neturėtų bÅ«ti skiriama piniginė bausmė, praÅ¡ydamas skirti kitÄ sankcijoje numatytÄ bausmę be realaus jos atlikimo, tačiau teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamÄ jÄ apibÅ«dinančius duomenis, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių (BK 54 str.), taip pat įvertinęs, tai, kad kaltinamoji yra pirmÄ kartÄ teisiama už neatsargų nusikaltimÄ (BK 55 str.), mano, kad nėra pagrindo jai skirti BK 281 str. 3 d. nustatytÄ kitÄ bausmę, griežtesnę už baudÄ (areÅ¡tÄ ar laisvės atėmimÄ ).

Darytina iÅ¡vada, kad G. B. skirtina Å¡velniausia BK 281 str. 3 d. sankcijoje nustatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį, mažesnį už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, atsižvelgus į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Å¡i piniginė bausmė mažintina vienu trečdaliu.BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes G. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi Å¡ia teise, t. y. vairuodama transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta, kad G. B., pažeidė KET reikalavimus, kai vairuodama transporto priemonę, sukdama į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, vairuojamam D. S., dėl to nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivi, neapsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, važiuodama mažu greičiu (8 km/h). G. B. yra dirbanti, jos darbinei veiklai yra svarbi teisė vairuoti, kadangi dėl klientų jai dažnai tenka vykti į kitus miestus, konsultuoti įmones, kurios iÅ¡sidėstę visoje Å¡alyje, o UAB „Darbo psichologija“ atlygis yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Byloje yra duomenų, kad G.

B. praeityje yra administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, tačiau ji nėra bausta už Å¡iurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjusi. Teismas, vertindamas Å¡iÄ aplinkybę, pastebi tai, kad paskutinis G. B. administracinis teisės pažeidimas yra padarytas 2014-10-02 (ji administracine tvarka bausta už automobilio palikimÄ riboto stovėjimo aikÅ¡telėje ilgiau nei leidžia kelio ženklinimas). Nuo to laiko kaltinamoji nėra padariusi administracinių teisės pažeidimų, t. y. padarė iÅ¡vadas ir pakeitė savo elgesį.

Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , taip pat siekiant užtikrinti galimybes greitesniam priteistos žalos atlyginimui, G. B. nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Teismo iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais kaltinamosios veiksmais.

Tai reiÅ¡kia, kad G. B. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Nors kaltinamoji eismo įvykio metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba direktore, priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, tačiau nustatyta, kad transporto priemonę ji vairavo ne darbo metu, savo asmeniniais tikslais. Kaltinamosios civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytÄ draudimo sutartį Å¡i įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmai padarytÄ Å¾alÄ draudimo sutartyje aptartos sumos ribose.

Byloje nustatyta, kad draudikas – AB “Lietuvos draudimas” – iÅ¡ viso nukentėjusiajam D. S. iÅ¡mokėjo 15 486,33 eurų žalos atlyginimÄ (10 486,33 turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti). Perdavus bylÄ teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusysis D. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės G. B. jam priteisti 20 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodydamas, kad jų dydį ir sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus pateiks bylos nagrinėjimo teisme metu.

Civilinis ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dalį žalos jam atlygino AB “Lietuvos draudimas” – turtinę žalÄ (už sunaikintÄ motociklÄ Piaggio, slaugos priemones ir medikamentus, skirtus eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui) bei 5000 eurų neturtinę žalÄ . VisÄ patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 25 000 eurų dydžio suma. Kadangi maksimali leistina 5000 eurų suma jam jau yra draudimo kompanijos iÅ¡mokėta, tai praÅ¡o priteisti likusiÄ sumÄ - 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės G.

B.. Teismo posėdžio metu civilinis ieÅ¡kovas patikslino savo ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡ 20 000 eurų neturtinės žalos sumos atimti G. B. jo labui iÅ¡leistÄ pinigų sumÄ , kuriÄ ji pagrindė byloje pateiktais dokumentais, iÅ¡ viso 1260 eurų. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad iki Å¡iol nuolat kenčia fizinį skausmÄ , pastoviai vyksta į gydymo įstaigas, jam atlikta daug operacijų ir jos numatomos ateityje. Jis sunkiai vaikÅ¡to, jam reikalinga aplinkinių pagalba, ant kairės kojos uždėtas Å¡eÅ¡iastrypis žiedinės fiksacijos aparatÄ (TL HEX).

Praėjus maždaug metams nuo eismo įvykio, jis iki Å¡iol neatsigauna, negali dirbti, rÅ«pintis savo trimis mažamečiais vaikais, dėl to smarkiai sielojasi, patiria dvasines kančias. Jo fizinė bÅ«klė niekada nebebus tokia, kokia buvo iki Å¡io įvykio. Å ioje byloje akivaizdu, kad kaltinamoji nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau pažeidė vienÄ svarbiausių teisinių gėrių – žmogaus sveikatÄ . Neabejotina, kad nukentėjusiojo, kaip ir kiekvieno žmogaus sveikata, yra neįkainojama vertybė.

Patirtas fizinis skausmas, nerimas dėl savo sveikatos bÅ«klės ateityje tik dalinai gali bÅ«ti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ tik kai kada (geriausiu atveju) galima iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ kompensacijÄ už moralinę žalÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.).

BÅ«tent dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtÄ teisės normÄ nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajam D.

S. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs daugybiniais sužalojimais: plėštine žaizda kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje (apie 20 cm) su kairio blauzdikaulio kÅ«no skeveldriniu intrasÄ nariniu lūžiu ir Å¡eivikaulio virÅ¡utinio trečdalio lūžiu; daugybinėmis plėštinėmis žaizdomis deÅ¡iniojo dilbio apatiniame trečdalyje su stipinkaulio kÅ«no apatinio trečdalio skeveldriniu intrasÄ nariniu lūžiu, alkÅ«nkaulio apatinio trečdalio lūžiu; minkÅ¡tųjų audinių patinimu su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda apatinėje lūžoje (5 cm), daugybiniais veido kaulų lūžiais pagal Le Fort III linijÄ , apatinio žandikaulio skeveldriniu lūžiu 33-34 dantų srityje, kaukolės pamato lūžimais priekinėje ir vidurinėje daubose, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, trauminiu Å¡oku, deÅ¡inės blauzdos kaulų ir Å¡lapimo takų infekcija, deÅ¡inio stipininio nervo giliosios Å¡akos pareze.

Dėl minėtų sužalojimų D. S. neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. IÅ¡ teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad D. S. dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų jam teko iÅ¡kęsti ilgalaikį gydymÄ : 2015-06-17 darytos dvi operacijas, kitos sudėtingos operacijos atliktos: 2015-06-25, 2015-07-10, 2015-07-17, 2015-08-28. Po to sekė gydymo etapas susijęs su kairiojo blauzdikaulio ilginimu, kelio sÄ nario funkcijos iÅ¡saugojimu, nes dėl kaulinių defektų galÅ«nė buvo sutrumpėjusi apie 3 cm.

Dėl sudėtingo atviro kairiojo blauzdikaulio proksimalinio galo lūžio, norint iÅ¡saugoti kelio sÄ nario funkcijÄ bei kartu prailginti blauzdikaulį, panaudotas Å¡eÅ¡iastrypis žiedinės fiksacijos aparatas (TL HEX). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kaip svarbiÄ aplinkybę, susijusiÄ su pasekmių kriterijumi, vertina tai, kad iki Å¡iol, nuo eismo įvykio praėjus daugiau kaip metams, D. S. sveikata ir fizinė bÅ«klė nėra pilnai atsistačiusi, kairė koja trumpesnė kliniÅ¡kai 1 cm, jo judėjimas apsunkintas, naudojamas fiksacijos aparatas (TL HEX ), jam reikalinga kitų asmenų pagalba, negali be kitų pagalbos judėti, jam pastoviai atliekamos TL HEX aparato korekcijos, operacijos dėl kairės kojos minkÅ¡tųjų audinių defektų, tenka vartoti vaistus.

D. S. Å¡iuo metu nedarbingas, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kiek nedarbingumas truks ateityje. Visa tai, kas paminėta, atsiliepė jo visuomeniniam gyvenimui, Å¡eiminiams santykiams, bendravimui su vaikais; jis patiria ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir besitęsiantį stresÄ dėl galimų liekamųjų reiÅ¡kinių po patirtų sunkių sužalojimų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008).

Teismas CK 6.250 str. kriterijų kontekste taip pat atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį (AB “Lietuvos draudimo” 2016-05-30 duomenimis D. S. draudimo kompanijos už slaugos priemones ir medikamentus, negautas pajamas, gydymosi ir pervežimo iÅ¡laidas, TL-HEX panaudojimÄ priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas 10 486,33 eurų turtinės žalos atlyginimas), akivaizdu, kad iÅ¡laidų jis patirs ir ateityje. Siekiant užtikrinti kaltinamosios ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimÄ , atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamoji G. B. sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų – BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ji padarė dėl neatsargumo. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir kaltinamosios turtinė padėtis. G. B. jauna, dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas (darbo užmokestį 600-700 eurų) moteris, tačiau ji turi finansinių įsipareigojimų bankui, kuriam įkeistas jai ir sutuoktiniui priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, kuriame sutuoktiniai gyvena.

Kito kaltinamosios vardu registruoto turto nėra. Teismo posėdžio metu G. B. akcentavo savo sunkiÄ materialinę padėtį, nurodydama, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis (jos nuomone, protinga ir teisinga suma, kuriÄ ji galėtų sumokėti yra 3000 eurų). Vis dėlto, teismas, vertindamas kaltinamosios turtinę padėtį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymi, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-453/2011, 2K-280/2014), nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.).

Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, todėl Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas – individualus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-195/2014). Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumos kontekste svarbu įvertinti ir G. B. elgesį po eismo įvykio, kurį ji sukėlė bÅ«dama blaivi, turėdama teisę vairuoti, vairuodama techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę:

G. B. iÅ¡ karto po įvykio susisiekė su nukentėjusiojo žmona, nuolat teiravosi apie galimÄ pagalbÄ bei nukentėjusiojo sveikatÄ , užsakė D. S. žmonai taksi paslaugas vyrui ligoninėje lankyti, kurias apmokėjo, taip pat periodiÅ¡kai pervesdavo nukentėjusiojo žmonai pinigų sumas. IÅ¡ G. B. pateiktų dokumentų matyti, kad ji gera valia iÅ¡ viso D. S. reikmėms skyrė 1260 eurų. Be to, bandė tartis su nukentėjusiuoju ir jo gynėju dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, jo patirti sužalojimai ilgalaikiai, Å¡iuo metu sveikata nėra atstatyta (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinęs kaltinamosios neatsargiÄ kaltės formÄ , jos turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo D.

S. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20 000 eurų dydžio suma. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra sumokėjusi 5 000 eurų, kaltinamoji – 1260 eurų, kuriuos nukentėjusysis praÅ¡o iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Ä®vertinęs tai, kas paminėta, teismas laiko, kad likusi neturtinės žalos dalis, priteistina iÅ¡ atsakovės G. B. sudaro 13740 eurų. Teismo įsitikinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose (teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 8 688 Eur (30 000 Lt) iki 23 169 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-195/2014 ir kt.), taip pat ginamos vertybės – sveikatos – specifikÄ bei aukščiau aptartų Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma užtikrina protingÄ balansÄ tarp realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieÅ¡kinyje buvo praÅ¡oma atlyginti proceso iÅ¡laidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, nurodant, kad jų dydis ir sumokėjimÄ patvirtinantys įrodymai bus pateikti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Teismui minėtų duomenų, kurie leistų nustatyti iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiojo interesų atstovavimu baudžiamajame procese, jų dydžiu, nebuvo pateikta, todėl nėra pagrindo tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.Kaltinamajai kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.VokÄ Nr. 1, kuriame yra CD laikmena su nuotraukomis bei BPC įraÅ¡ais, bei vokÄ Nr. 2, kuriame yra CD laikmena su 2015-06-17 TV3 žinių laidos dalis, kur užfiksuota motociklas prieÅ¡ eismo įvykį ir eismo įvykio vieta, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais., teismas n u s p r e n d ž i a :

G. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai 18 MGL dydžio – 677,88 eurų baudÄ .Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 12 MGL – 451,92 eurų baudÄ .Civilinio ieÅ¡kovo D. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: civiliniam ieÅ¡kovui D. S. priteisti iÅ¡ kaltinamosios G. B. 13 740 eurų neturtinei žalai atlyginti:VokÄ Nr. 1, kuriame yra CD laikmena su nuotraukomis bei BPC įraÅ¡ais, bei vokÄ Nr. 2, kuriame yra CD laikmena su 2015-06-17 TV3 žinių laidos dalis, kur užfiksuota motociklas prieÅ¡ eismo įvykį ir eismo įvykio vieta, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti G. B., kad Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ ji privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT237300010002458204, esančiÄ AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (Laisvės pr. 79A, Vilnius).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja             (parašas)             Eglė GruodienėNuorašas tikrasE. Gruodienė