Legislator Case Law & Legislation
c40c973b-a4f0-490e-a0bd-df52fbbe4a2f AI generated

c40c973b-a4f0-490e-a0bd-df52fbbe4a2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c40c973b-a4f0-490e-a0bd-df52fbbe4a2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. P., atsakovės atstovui Rimantui Marčiukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Legislator headnote

AI generated

c40c973b-a4f0-490e-a0bd-df52fbbe4a2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 35 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1- 2, 8-9).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1651-365/2011

(Proceso Nr. 3-61-3-03770-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. P., atsakovės atstovui Rimantui Marčiukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo ir

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. P. kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintu skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos

valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 35 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1- 2, 8-9).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad LAVL jam buvo skirtas gydymas dėl kairės rankos dilbio lūžio 2010 vasario-kovo mėnesiais. Kreipėsi į LAVL direktorių su skundu dėl jam skirto gydymo. Buvo skirtas auditas, kuris rado pažeidimų dėl jam skirto gydymo. Iš LAVL buvo kelis kartus etapuojamas nebaigus gydymo. Etapuojamas buvo su sulaužyta ranka be nuskausminamųjų.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip

nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundus (b. l. 21-23) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas R. P. 2010 metais LAVL buvo gydomas tris kartus: nuo 2010 02 04

iki 2010 02 25; nuo 2010 03 04 iki 2010 03 15 ir nuo 2010 03 17 iki 2010 03 29. Atvyko į LAVL 2010 02 04 iš Marijampolės pataisos namų. Diagnozė: kairio dilbio lūžimas (trauma buityje prieš 2 paras, kai nukrito nuo laiptų), būklė po ostesintezės (2006 m.). Prieš atvykstant į LAVL nuteistasis R.

P. 2010 02 02 buvo nuvežtas į VĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba (rankos imobilizacija). 2010 02 05 nuteistasis R. P. buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai. Buvo rekomenduotas operacinis gydymas planine tvarka. 2010 02 10 gydytojos A. M. buvo

užpildyta paraiška konsultacijų SAM įstaigose užsakymui dėl nuteistojo R. P. įtraukimo į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos

universitetinės ligoninės traumatologo operacijų planÄ . Nepavykus susitarti dėl operacijos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl didelio hospitalizuotų ligonių srauto, 2010 02 18 užsakyta traumatologo konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Centro filiale 2010 03 09 dienai. Konsultacijos metu rekomenduotas tikslinis operacinis gydymas-osteosintezė. Buvo susitarta dėl operacijos, 2010  03 18 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Centro filiale operuotas.

2010 03 29 išrašytas į Marijampolės pataisos namus. Paaiškino, kad nuteistasis R. P. buvo etapuotas iš LAVL 2010 02 25 į Marijampolės PN ir

2010 03 15 į Kauno tardymo izoliatorių, vykdant teismo nutartį, iki operacinio gydymo, todėl jo gydymas nutrauktas nebuvo. Nuskausminamųjų pareiÅ¡kėjas vykdamas etapu neprašė, atvirkščiai, pateiktuose teismui medicinos dokumentuose yra įraÅ¡ai apie tai, kad nuteistasis nuskausminamųjų atsisakė. Akivaizdu, kad nuteistajam R. P. gydymÄ skyrė ir pagrindinį gydymÄ atliko ne LAVL, o tretinio lygio sveikatos priežiÅ«ros įstaigos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Centro filialo gydytojas specialistas. LAVL gydytojai chirurgai tik vykdė gydytojų specialistų

pooperacinio gydymo rekomendacijas. LAVL 2010 03 10 buvo gautas nuteistojo R. P. skundas dėl taikyto gydymo ir jo eigos. Dėl skundo

nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡tyrimo LAVL buvo sudaryta komisija atlikti vidaus auditÄ . Vidaus auditas konstatavo R. P. gydymo stacionare 2010 m. vasario - kovo mėn. istorijų Nr. 338-83 ir Nr. 577-152 pildymo trÅ«kumus, kurie pareiÅ¡kėjo ligos eigai neigiamos įtakos neturėjo. Apie vidaus audito iÅ¡vadas nuteistasis R. P. buvo informuotas raÅ¡tu. Atsakovės teigimu Ligoninės pareigÅ«nai neatliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A-1064/2007) pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos faktas nėra patvirtintas įrodymais, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo žodžius apie tariamai patirtÄ pažeminimÄ .

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus, prašė skundÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam 2010

02 02 lūžo kairės rankos dilbio kaulas. Kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir nuvežė į Marijampolės ligoninę. 2010 02 04 buvo atvežtas į LAVL, kurios gydytojai jį apžiÅ«rai nuvežė į SantariÅ¡kių klinikas. Klinikų specialistas patvirtino, kad lūžis sudėtingas ir operacija bÅ«tina. Tačiau operacija buvo atlikta tik 2010 03

19. VisÄ tÄ laikotarpį jam vaistai buvo duodami tik tuomet, kai jis nebegalėdavo kentėti skausmo, be to, ne vienÄ kartÄ buvo etapuojamas į teismo posėdžius. Gydytoja neatsižvelgė į tai, kad jis turi nemažai daiktų (du krepÅ¡ius, televizorių ir DVD grotuvÄ ) ir su viena sveika ranka negali jų paneÅ¡ti etapavimo metu. Vežiojimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ su minėtais daiktais sudirgindavo lūžusiÄ rankÄ ir sukeldavo didesnius skausmus. Dėl operacijos atlikimo vilkinimo, reikiamo vaistų kiekio neskyrimo, pastovaus etapavimo patyrė skausmus ir nepatogumus. Â

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Aiškino, kad nuskausminamų vaistų skyrimas nėra gydymas. Pagrindinis rekomenduotas gydymas buvo operacinis. Dėl kokių priežasčių Marijampolės

ligoninėje operuoti pareiÅ¡kėjÄ medikai nesiėmė pasakyti negalėjo. Kadangi R. P. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko su sunkia

trauma, skubos tvarka buvo nuvežtas konsultacijai į Greitosios pagalbos ligoninę. Minėtoje ligoninėje medikai patvirtino, kad operacija pareiÅ¡kėjui bÅ«tina, tačiau jos padaryti neapsiėmė. Neribotam laikui ligoninėje statyti konvojų neturėjo galimybės. Dažniausiai susitariama dėl konkrečios operacijos dienos. SutartÄ dienÄ iÅ¡skiriamas konvojus ir nuteistasis ligonis nuvežamas į gydymo įstaigÄ . Po konsultacijos R. P. buvo grÄ Å¾intas į LAVL, gydanti gydytoja užpildė paraiÅ¡kÄ ir atidavė ligoninės darbuotojui, atsakingam už konsultacijų kitose gydymo įstaigose užsakymÄ . Minėta darbuotoja bandė užsakyti pareiÅ¡kėjui operacijÄ , tačiau dėl didelio ligonių srauto, planinės operacijos Greitosios pagalbos ligoninė nepaskyrė. Tada buvo kreipiamasi į Vilniaus universiteto ligoninę. Operacijos datos nustatymu rÅ«pinasi ligoninės administracijos atstovas. Gydantis gydytojas užpildo paraiÅ¡kÄ operacijai, jÄ perduoda paskirtam administracijos darbuotojui, o Å¡is atlieka techninį darbÄ , t. y. skambina į gydymo įstaigas ir praÅ¡o

pranešti, kada būtų galima operuoti konkretų ligonį. Santariškių klinikas. Sutiko, kad pareiškėjas, turėdamas

sudėtingÄ traumÄ , jautė nepatogumus. Atsakovo teigimu, LAVL darbuotojai neteisėtų veiksmų, dėl ko

galėjo atsirasti neturtinė žala, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepadarė. Nepatogumus pareiÅ¡kėjas patyrė dėl to, kad gavo traumÄ . Kol nebuvo padaryta operacija ir paskirtas pooperacinis gydymas, gydytojų įvertinimu pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti etapuojamas ir dalyvauti teisminiuose procesuose. Jei pareiÅ¡kėjas negalėjo su savimi vežtis tiek asmeninių daiktų, tai iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, galėjo kreiptis į minėtos įstaigos administracijÄ , kad Å¡is klausimas bÅ«tų

išspręstas ir jam nereikėtų visų daiktų vežiotis pirmyn ir atgal. Kai R. P. iš Laivės atėmimo vietų ligoninės buvo etapuojamas į

Kauno tardymo izoliatorių, jis buvo vežamas su grÄ Å¾inimu atgal. PareiÅ¡kėjas taip pat galėjo raÅ¡tu kreiptis į ligoninės administracijÄ , kad bÅ«tų iÅ¡spręstas jo asmeninių daiktų saugojimo klausimas ir patiriami kuo mažesni nepatogumai juos vežiojantis etapavimo metu.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas Valstybinio medicininio audito inspekcijos neplaninių kontrolių skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Varnas paaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡silavinimÄ yra traumatologas. PareiÅ¡kėjui buvo diagnozuotas stipinkaulio ir alkÅ«nkaulio lūžiai. Tai sunkiai gyjantis lūžis. PraktiÅ¡kai visada reikalinga operacija. Å is lūžis, kaip ir visi kiti lūžiai, skausmingiausias bÅ«na pirmas tris paras. Vėliau skausmas gali bÅ«ti periodiÅ¡kai užeinantis, priklausomai nuo imobilizacijos. PareiÅ¡kėjas tos pačios rankos traumÄ buvo turėjęs ir 2006 m. Kaulas buvo tvirtinamas metalinėmis plokÅ¡telėmis. Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas 1,5 mėnesio nebuvo operuotas kalta darbo organizavimo tvarka. Operacija pareiÅ¡kėjui buvo atlikta, lūžimas sugydytas, tačiau, aiÅ¡ku, kad tÄ reikėjo atlikti anksčiau. Pritarė pareiÅ¡kėjo pozicijai, kad operacijos jam nedarė per ilgai. BÅ«damas laisvėje asmuo su tokia trauma gautų nedarbingumo pažymėjimÄ ir dirbti negalėtų. PareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad jis per tÄ laikotarpį patyrė nepatogumus yra pagrįstos. Ä® skausmÄ kiekvienas žmogus reaguoja individualiai, todėl sunku teigti, kokį skausmÄ jautė pareiÅ¡kėjas ir ar jam pakako gydančių medikų duodamų nuskausminamųjų vaistų. Net atlikus medicininio audito tyrimÄ , nebÅ«tų galima pasakyti, ar buvo skiriamas pakankamas nuskausminamų vaistų kiekis. Dokumentuose yra įraÅ¡ai, kad medikamentai jam buvo skiriami. Nuostatų, kokios dozės nuskausminamųjų turėtų bÅ«ti skiriamos pacientams kaulų lūžių atvejais nėra.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 02 04 į LAVL iš Marijampolės pataisos namų atvyko su diagnoze: kairio dilbio lūžimas (trauma buityje prieš 2 paras, kai nukrito nuo laiptų), būklė po ostesintezės (b. l. 33-34, 35, 36, 37). Prieš atvykstant į LAVL nuteistasis R.

P. 2010 02 02 buvo nuvežtas į VĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba (rankos imobilizacija).

2010 02 05 pareiškėjas buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai, kur buvo rekomenduotas operacinis gydymas planine tvarka (b. l. 43).

2010 02 10 gydytojos A. M. buvo užpildyta paraiÅ¡ka konsultacijų SAM įstaigose užsakymui dėl nuteistojo R. P. įtraukimo į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologo operacijų planÄ . Susitarti dėl operacijos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl didelio hospitalizuotų ligonių srauto nepavyko (b. l. 44)

2010 02 18 užsakyta traumatologo konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale 2010 03 09 dienai (b. l. 45). Konsultacijos metu rekomenduotas tikslinis operacinis gydymas-osteosintezė ir susitarta dėl operacijos (b. l. 60).

Pareiškėjas 2010 03 18 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale operuotas. 2010 03 29 išrašytas į Marijampolės pataisos namus (b. l. 78).

LAVL 2010 03

10 buvo gautas nuteistojo R. P. skundas dėl taikyto gydymo ir jo eigos. Komisija, atlikusi neplaninį vidaus medicininį auditÄ , 2010 04 27 ataskaitos Nr. 22-432 iÅ¡vadoje nurodė, kad LAVL pacientui R.

P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nesilaikant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas iki operacinio gydymo buvo etapuotas 2010 02 25 į Marijampolės PN ir 2010 03 15 į Kauno tardymo izoliatorių, vykdant teismo nutartį.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigÅ«nų, tarnautojų ar kitokių Å¡ių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad gydantis LAVL nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos bÅ«klę, duodamos mažos ir retos medikamentų dozės, taip pat du kartus iki operacijos su turimais daiktais buvo etapuotas. Dėl to patyrė moralinę žalÄ , didelius skausmus, emocinius sukrėtimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

Kaip nustatyta byloje, pareiÅ¡kėjas 2010 02 02 turėjo traumÄ , lūžo kairio dilbio abu kaulai su poslinkiu. PareiÅ¡kėjui buvo rekomenduotas operacinis gydymas. Operacija buvo atlikta 2010 03 18, t. y., praėjus pusantro mėnesio po traumos. IÅ¡tirti bylos nagrinėjimo metu duomenys patvirtina tÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė rimtÄ traumÄ - kairio dilbio abiejų kaulų lūžį su poslinkiu , dėl kurios buvo reikalinga operacija. Dalyvaujantys asmenys Å¡io fakto neginčija.  Byloje

pateikta Vidaus medicininio audito ataskaita patvirtina, kad LAVL pacientui R. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos

nesilaikant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad pacientas turi teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas /3str.1d./. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sÄ lygas ir pagarbų sveikatos priežiÅ«ros specialistų elgesį/3str.3d./. Å io įstatymo 2str.8d. kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas apibrėžia kaip veiksmingas sveikatos stiprinimo, ligonių gydymo ir slaugos paslaugas, kurias tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas specialistas pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius.

Jau buvo minėta, jog apklaustas specialistas patvirtino, kad  laisvėje su analogiÅ¡ka trauma asmuo bÅ«tų gavęs nedarbingumo pažymÄ , kad pusantro mėnesio laiko tarpas nuo traumos iki operacijos yra nepateisinamas, kad operacija turėjo bÅ«ti atlikta anksčiau. Atsakovo atstovas teigė, kad LAVL administracijos atstovas įprasta tvarka teiravosi-domėjosi dėl galimybės atlikti operacijÄ Greitosios pagalbos ligoninėje, SantariÅ¡kių klinikose, tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl operacijos nebuvo galima atlikti kitose gydymo įstaigose, kodėl pusantro mėnesio nesiteiravo dėl galimybės atlikti operacijÄ kitose gydymo įstaigose. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog LAVL pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas ir nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant organizuoti bÅ«tinos operacijos atlikimÄ tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.Â

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ , dėl kurios operuotas tik po pusantro mėnesio, t.y., dėl netinkamų LAVL pareigÅ«nų veiksmų jis pusantro mėnesio jautė  skausmÄ ; patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus tiek jo transportavimo po įvairias įkalinimo įstaigas metu, tiek apsitarnaujant. Kaip minėta, specialistas patvirtino, kad dėl tokios traumos laisvėje pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs nedarbingumo pažymÄ ir kad bÅ«tų atleistas nuo darbinių pareigų vykdymo , o laisvės atėmimo vietoje, nežiÅ«rint į traumÄ , jis buvo etapuojamas po įvairias įkalinimo įstaigas, t.y. tinkamos slaugos sÄ lygos nebuvo sudarytos dėl LAVL pareigÅ«nų kaltės.  Todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo užtikrintos jo garbės ir orumo nežeminančios sÄ lygos , teismo laikomos pagrįstomis .            .

LR CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo dėl tokios žalos atlyginimo pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad lūžo ne vienas kaulas, lūžo ne pirmÄ kartÄ , pažeidimo padarymo vietÄ â€“ laisvės atėmimo vietos įstaiga, kur pareiÅ¡kėjas negalėjo gauti artimųjų asmenų pagalbos, pažeidimo trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 151 Lt), taip pat į tai, kad traumÄ patyrė dėl paties neatsargumo, ir reikalavimÄ tenkina dalinai, priteisdamas neturinės žalos atlyginimui 1000 /vienÄ tÅ«kstantį / litų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 (vienas tūkstantis) litų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Gintaras Dzedulionis