2017-08-30 Nr. AB-15853-3-62-3-00736-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-601-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00736-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Registrų centro Kauno filialui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. A-1504.

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei teismas laikys, kad terminas yra praleistas. Nurodė, kad jis siekė susipažinti su skundžiamo įsakymo turiniu, pateikdamas Kauno apygardos prokuratūrai prašymą leisti susipažinti su pareiškimo, kuriame priimtas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, nagrinėjimo medžiaga, tačiau prokurorė 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (3-AP-5150)3S-46965 tokio prašymo netenkino. Jis nėra teisininkas, tačiau išsiaiškinęs, kad informaciją apie butų pastate (duomenys neskelbtini) adresų pakeitimus gali gauti ne pats asmeniškai, o tik advokatės pagalba, šios paslaugos paprašė advokatės Daivos Jurevičienės. Todėl tik iš 2017 m. balandžio 6 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro rašto sužinojo tikrąjį ginčijamo įsakymo turinį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Z. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje (Nr. eI-210-423/2017) pagal pareiškėjo R. Z., atstovaujamo advokatės Daivos Jurevičienės, skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl valstybės garantijos panaikinimo, buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. (3-AP-4524) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo išnagrinėtas R. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundas. Nutarime nurodoma: „Pastebėtina, kad po nuosavybės teisių atkūrimo buvo nustatyti nauji patalpų/butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat Administracijos direktoriaus 2015-05-08 įsakymu Nr. A-1504 „Dėl numerių patalpoms (duomenys neskelbtini) suteikimo“ suteikti numeriai pastato (duomenys neskelbtini), patalpoms/butams ir Adresų registre įregistruoti nauji adresai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad butų adresai <...>, pasikeitė, buvo priimti Administracijos direktoriaus 2015-09-30 įsakymai.<...>.“

Nutarimą pareiškėjas ginčijo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra) (skundas gautas 2016 m. rugsėjo 15 d.). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas vėliausiai 2016 m. rugsėjo 15 d. sužinojo, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. gegužės 2 d., tokiu būdu terminą skundui paduoti praleido daugiau nei šešis mėnesius.

Pareiškėjas nesutiko su aplinkybe, kad terminą skundui paduoti praleido, nurodė, kad ginčijamo įsakymo turinį sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (3.1.6)KAS-490. Tačiau teismas pastebėjo, kad jau pirminiame skunde (teismui pateiktame 2017 m. gegužės 2 d.) pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, taigi pripažino, kad terminas yra praleistas. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas išreiškė ir šalindamas skundo trūkumus (patikslintas skundas teisme gautas 2017 m. gegužės 25 d.).

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš prie skundo pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas leisti susipažinti su pareiškimo nagrinėjimo medžiaga, kurioje priimtas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, pareiškėjo teigimu, jis tokiu būdu stengėsi sužinoti ginčijamo įsakymo turinį. Atsakymas pareiškėjui buvo parengtas 2016 m. rugpjūčio 18 d. Prie skundo pridedami dokumentai taip pat patvirtina aplinkybę, kad advokatės Daivos Jurevičienės kreipimasis į VĮ Registrų centro Kauno filialą buvo parengtas tik 2017 m. kovo 29 d. Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir prie skundo pridedamus dokumentus, teismas darė išvadą, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros rašto gavimo iki 2017 m. kovo 29 d. advokatės kreipimosi, t. y. daugiau nei šešis mėnesius, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, jo teigimu, nevisiškai aiškų ginčijamo įsakymo turinį. Tokio delsimo priežasčių pareiškėjas nenurodė, nepagrindė įrodymais, nors Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi tokią galimybę pareiškėjui suteikė. Visi teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus, skelbiami viešai, todėl asmenims turi būti žinomos teisės aktų nuostatos dėl skundų padavimo teismui tvarkos ir terminų.

Dėl išdėstytų argumentų ir nurodytų priežasčių, teismas vertino, kad būdamas atidus, apdairus ir rūpestingas pareiškėjas turėjo galimybę domėtis savo teisių gynimu (nepagrįstai ilgas, t. y. daugiau nei šešis mėnesius, delsimas susipažinti su ginčijamo įsakymo turiniu, jeigu jis buvo nepakankamai aiškus, yra paties pareiškėjo subjektyvus pasirinkimas) ir skundą teismui dėl ginčijamo 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo galėjo paduoti nepraleidęs įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintas ir skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 panaikinimo atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas R. Z. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Atskirajame skunde pažymi, kad pareiškėjas turėjo būti informuotas apie skundžiamo įsakymo priėmimą. Pareiškėjas neprivalėjo iškart preziumuoti, jog 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. A-1504 yra neteisėtas. Pareiškėją suklaidino skundžiamo įsakymo pavadinimas „Dėl numerių patalpoms (duomenys neskelbtini) suteikimo“, nes iš tiesų numeriai patalpoms buvo ne suteikti, o pakeisti. Apie skundžiamo įsakymo turinį pareiškėjas sužinojo tik pateikęs užklausą VĮ Registrų centrui ir gavęs 2017 m. balandžio 6 d. raštą su priedu skundžiamu įsakymu. Pažymi, jog ir toliau laikosi pozicijos, jog termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. Z. 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. A-1504.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas skundžia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. A-1504, kuris pareiškėjui nebuvo įteiktas. Nors pareiškėjas teigia, jog apie skundžiamą įsakymą sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (3.1.6)KAS-490, minėtą faktą paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas, prieš paduodamas skundą teismui, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir dėl pareiškėjo skundo buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. (3-AP-4524). Minėtame Nutarime aiškiai nurodyta, jog Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. A-1504 „Dėl numerių patalpoms (duomenys neskelbtini) suteikimo“ suteikti numeriai pastato (duomenys neskelbtini), patalpoms/butams ir Adresų registre įregistruoti nauji adresai. Pareiškėjas Nutarimą 2016 m. rugsėjo 15 d. apskundė Generalinei prokuratūrai, be kita ko, nurodydamas ir aplinkybes dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui vėliausiai 2016 m. rugsėjo 15 d. jau buvo žinoma, kas ir kada priėmė skundžiamą administracinį aktą ir koks yra jo turinys. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Pareiškėjas nurodė, jog į teismą laiku kreiptis negalėjo, nes jam buvo neaiškus Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 turinys, jis neturėjo pagrindo abejoti priimto įsakymo teisėtumu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 ginčijimo pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir ilgą laiką delsė jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas teigia, jog prieš kreipiantis į teismą jam reikėjo gauti papildomus duomenis, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir dėl pareiškėjo skundo buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. (3-AP-4524), kuriame buvo aiškiai aptartas Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. A-1504 ir jo turinys. Pareiškėjas minėtą Nutarimą apskundė Generalinei prokuratūrai, tačiau jokių veiksmų siekdamas išsiaiškinti tam tikras aplinkybes dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 ir jį apskųsti neatliko iki 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo advokatės kreipimosi į VĮ Registrų centro Kauno filialą. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl minėtu laikotarpiu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodytos priežastys dėl neaiškaus Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 turinio negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo elgesys nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius