2018-09-21 Nr. AB-16577-3-61-3-00652-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-536-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00652-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: D. Š., A. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo ir patikrinimo akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 11 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-201-(8.5); 2) panaikinti Tarnybos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. priimto 2015 m. gruodžio 1 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. FPA-230-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį, kurioje nepritarta teikimui įtvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjui, D. Š. ir A. R. D.; 3) įpareigoti Tarnybą pritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjui, D. Š. ir A. R. D..

2. Pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo akto išvada, kad 0,0286 ha žemės sklypas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 1B (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1B), formuojamas prijungimui prie pareiškėjo, D. Š. ir A. R. D. nuosavybės teise valdomo 0,0406 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunkčiu, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Šis žemės sklypas nuo atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto yra atskirtas keliuku, todėl šie plotai nesiriboja. Žemės sklypų, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtų Nr. 1A ir Nr. 1B, pertvarkymui buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei pirminis Tarnybos pritarimas, todėl nebuvo pagrindo šiam projektui nepritarti visa apimtimi. Be to, pareiškėjo teigimu, laisvos valstybinės žemės plote, su kuriuo neva ribojasi Žemės sklypas Nr. 1B, jau daug metų stovi privatiems asmenims priklausantys garažai, kurių savininkai dar 2014 m. yra pradėję šio ploto privatizavimo procedūras, kurias baigus, Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su Patikrinimo akte nurodytu laisvos valstybinės žemės plotu, net jeigu šiuo metu ir būtų pripažinta, kad tarp šių žemės plotų einantis keliukas yra nepakankamas šių sklypų atskirumui patvirtinti.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo nuomone, Žemės sklypas Nr. 1B negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes jis neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų. Šis žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Todėl toks laisvas valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Dėl pareiškėjo argumento, kad Žemės sklypas Nr. 1B nuo valstybinės žemės yra atskirtas keliuku ir, garažams suformavus žemės sklypą, nebesiribos su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atsakovas nurodė, kad, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geokada“ 2015 m. birželio 15 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį, projekte pažymėtas Žemės sklypas Nr. 1B iš vakarų pusės ties posūkio taškais Nr. 1-2 ribojasi su valstybine žeme ir tik ties posūkio taškais Nr. 10-1 ribojasi su vietiniu keliu. Tiek iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (garažai) Ml:1000 schemos, tiek iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo teritorijos schemos Ml:1000 matyti, kad, net ir užbaigus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2840 pradėtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo procedūrą, laisvos valstybinės žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu, su kuriuo vakarų pusėje ribosis Žemės sklypas Nr. 1B, vis tiek liks. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, Kultūros paveldo departamentu bei buvo gautas pirminis Tarnybos pritarimas, nereiškia, jog priežiūrą atliekantis subjektas privalo priimti teigiamą išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą, net jei būtų nustatęs, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

6. Administracija tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi pareiškėjo, D. Š. ir A. R. D. prašymą dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų prisijungimo prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atliko visus teisės aktuose įtvirtintus Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracija sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Žemės sklypą Nr. 1B ir nurodomą atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą skiria keliukas, todėl šie žemės plotai tarpusavyje nesiriboja, bei pažymėjo, kad projektą, kuriuo siekiama prijungti abu įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, suderino Tarnybos Vilniaus miesto skyrius.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto dalį, kurioje nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-201-(8.5).

8. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2840 pradėtas rengti apie 622 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus.

9. Pareiškėjas, D. Š. ir A. R. D. 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydami organizuoti 0,0406 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodytas projekto tikslas – padidinti nurodytą esamą žemės sklypą, nusiperkant ir prijungiant prie jo 386 kv. m šalia esančios laisvos valstybinės žemės. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-J55, 2015 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-64 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-244(14.49.22) nustatė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

10. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-24891/15(2.14.1.12MP8) kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pertvarkomam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl sklypo padidinimo iš pietvakarių pusės. Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 30-1124 pradėtas rengti apie 806 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. A648-248/15(2.14.2.12-MP8) patvirtino projekto rengimo reikalavimus. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 49SJN-1749-(14.49.105) suderino (pritarė) 406 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir greta esančios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą.

11. Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1TP-1274 Tarnybos prašė patikrinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tarnyba 2015 m. lapkričio 2 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-178-(8.30) nepritarė teikimui tvirtinti. Tarnybos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius ginčijamu 2015 m. gruodžio 1 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-230-(8.30) pritarė teikimui tvirtinti tik įsiterpusį žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. 1A. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 29 d. skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydamas panaikinti Patikrinimo akto dalį, kurioje nepritarta teikimui tvirtinti Žemės sklypą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjui, D. Š. ir A. R. D., ir tokiam teikimui pritarti. Tarnyba ginčijamu 2016 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 1SS201-(8.5) Patikrinimo aktą paliko nepakeistą.

12. Antstolio D. S. 2016 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-16-429 užfiksuota, kad matininko S. Z. parengtoje esamos faktinės situacijos schemoje yra pažymėti garažai, vienintelis įvažiavimas į juos / išvažiavimas iš jų ir laikinas statinys be pamato (žalias konteineris). Schemoje taip pat pažymėtas ruda medine tvora aptvertas, pareiškėjo teigimu, nesuformuotas žemės sklypas, kuris faktiškai yra naudojamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių, t. y. pareiškėjo, D. Š. ir A. R. D.. Ruda medine tvora aptvertas, pareiškėjo teigimu, nesuformuotas žemės sklypas ribojasi su įvažiavimu į garažus / išvažiavimu iš jų.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Patikrinimo akte buvo pritarta teikimui tvirtinti tik įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1A. Tačiau Patikrinimo akte nėra viešojo administravimo subjekto valios dėl Žemės sklypo Nr. 1B. Teismo vertinimu, Patikrinimo aktas nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Jame apsiribota tik teisės aktų citavimu. Patikrinimo akte iš esmės tėra pacituotos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatos. Patikrinimo akte taip pat pateikta išvada, kad Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl negali būti laikomas įsiterpusiu. Nei Patikrinimo akte, nei Tarnybos 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) nėra ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai (žemės sklypų schemos, nuotraukos) dėl to, kad atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą nuo Žemės sklypo Nr. 1B skiria keliukas, t. y. ginčo žemės sklypas nesiriboja su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu ir gali būti laikomas įsiterpusiu. Ginčijamuose sprendimuose viešojo administravimo subjektas nepasisakė dėl šių objektyviai egzistuojančių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo Nutarimo 2.15 papunkčio taikymo prasme. Be to, ginčijamuose Tarnybos sprendimuose nėra įvertintos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Patikrinimo akte nurodytame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote jau daug metų stovi privatiems asmenims priklausantys garažai, kurių savininkai dar 2014 m. yra pradėję garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras. Baigus šias procedūras, Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su laisvu valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.

14. Teismas konstatavo, kad, neištyrus ir neįvertinus minėtų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir objektyviais duomenimis nepagrindus išvados, jog Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nelaikytina, jog Patikrinimo aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas akcentavo, jog aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl priimto sprendimo motyvų, yra susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad, nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų, neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Teismas pažymėjo ir tai, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 49SJN-1749-(14.49.105) suderino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir greta esančios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, viešojo administravimo subjekto priešingos išvados turėtų būti ypač išsamiai pagrįstos, nes, priešingu atveju, galima konstatuoti teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Teismo vertinimu, tam, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, Tarnyba pirmiausiai turi priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti atsakovo sprendimo motyvai.

III. 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto dalį, kurioje nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-201-(8.5), pakeisti, atmetant pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų.

16. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad nei Patikrinimo akte, nei Tarnybos 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) nebuvo ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai. 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) pareiškėjui išsamiai paaiškinti esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu. Patikrinimo akte nurodyta, kad atsisakoma Žemės sklypą Nr. 1B teikti tvirtinimui, nes jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis negali būti laikomas įsiterpusiu ir parduodamas ar išnuomojamas be aukciono. Patikrinimo akte taip pat yra nurodyti Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje įtvirtinti kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti be aukciono kaip įsiterpusį žemės sklypą.

17. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad, baigus garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras, pradėtas 2014 m., Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su laisvu valstybinės žemės plotu. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, kad Žemės sklypas Nr. 1B iš vakarų pusės ties posūkio taškais Nr. 1-2 ribojasi su valstybine žeme ir tik ties posūkio taškais Nr. 10-1 ribojasi su vietiniu keliu, be to, net ir užbaigus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūrą, atskiru žemės sklypų nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, su kuriuo vakarų pusėje ribosis Žemės sklypas Nr. 1B, vis tiek liks. Pažymėta ir tai, kad aplinkybė, ar žemės sklypas yra įsiterpęs ir gali būti formuojamas, nustatoma pagal esamą faktinę situaciją, o ne pagal tai, kokie gali būti parengti ateityje teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai. Kita vertus, kaip minėta, net ir suformavus žemės sklypą, reikalingą garažams eksploatuoti, Žemės sklypas Nr. 1B negalės būti pripažintas įsiterpusiu Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio prasme.

18. Atsakovo nuomone, Patikrinimo aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Jame yra nurodyta priėmimo data ir vieta, tikrinamas žemės valdos projektas, planavimo organizatorius ir iniciatorius, žemės valdos projekto rengėjas, tikrinti pateikti dokumentai, patikrinimo apibendrinimas, patikrinimo išvada bei sprendimo apskundimo tvarka. Patikrinimo akto išvada, kad Žemės sklypas Nr. 1B negali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nurodyta, kad Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Taigi, ir Patikrinimo aktas, ir Tarnybos 2016 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 1SS201-(8.5.) yra teisėti ir pagrįsti.

19. Pareiškėjas V. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjo vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nei Patikrinimo akte, nei Tarnybos 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) nebuvo ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai, dėl ko šie ginčijami administraciniai aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, atsakovas apeliaciniame skunde pasisakė tik dėl tam tikrų pavienių, iš konteksto išimtų teismo sprendimo teiginių, visiškai neatsižvelgdamas į teismo sprendime išdėstytų bylos faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visumą bei jų pagrindu padarytas išvadas.

Pareiškėjo teigimu, teismas ginčijamus administracinius aktus panaikino dėl dviejų priežasčių: 1) šiuose aktuose Tarnyba objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginio, kad Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat kad jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (šį teiginį pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė nei teismui, nei teikdamas apeliacinį skundą); 2) šiuose aktuose Tarnyba neištyrė ir neįvertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklypą Nr. 1B nuo atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto skiria keliukas ir kad, baigus garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras, Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su laisvu valstybinės žemės plotu.

Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas tvirtina Tarnybos atstovams siūlęs patikrinti ginčo žemės sklypus vietoje ir įsitikinti tuo, kad Žemės sklypas Nr. 1B ir laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame yra garažai, tarpusavyje nesiriboja, kad jie yra skiriami keliuko, bet į tai nebuvo sureaguota. Antstolio D. S. darytose nuotraukose matyti, kad ruda medine tvora aptvertas Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su vieninteliu įvažiavimu į privatiems asmenims priklausančius garažus, šis įvažiavimas skiria Žemės sklypą Nr. 1B nuo kito atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto, kuriame yra garažai.

Tai patvirtina ir matininko S. Z. parengta esamos faktinės situacijos schema. Pareiškėjo nuomone, laisvas valstybinės žemės plotas, kurį sudaro Žemės sklypas Nr. 1B ir garažais užstatytas plotas, gali būti formuojamas (pertvarkomas) tik taip, kad būtų suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių vienas būtų išperkamas garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų, o kitas – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, t. y. pareiškėjo, D. Š. ir A. R. D., juolab kad laisvos valstybinės žemės plotas negali būti atlaisvintas nuo garažų, kurie yra mūriniai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški turto vienetai, nuosavybės teise priklausantys privatiems asmenims.

Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir nepaaiškino, kaip nurodyti žemės sklypai galėtų būti formuojami (pertvarkomi) kitaip. Atsakovo argumentas, kad aplinkybė, ar žemės sklypas yra įsiterpęs ir gali būti formuojamas, nustatoma pagal esamą faktinę situaciją, o ne pagal tai, kokie gali būti parengti ateityje teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, prieštarauja racionalumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principams, žemės sklypų formavimo (pertvarkymo) vieningumui ir suderinamumui. Be to, pareiškėjas pažymi, jog ginčijamuose administraciniuose aktuose Tarnyba nepasisakė dėl to, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei pirminis Tarnybos pritarimas.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad per laisvą valstybinės žemės plotą eina aukšto slėgio magistralinė šiluminė trasa, jai aptarnauti po žeme yra pastatyta kolektorinė, todėl, esant tokiems visuomeninės paskirties inžineriniams tinklams, kuriems nustatyta apsaugos zona, statybos minėtame žemės plote nėra galimos. Pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys šio valstybinės žemės ploto dalį, kurią siekia įsigyti, t. y. Žemės sklypą Nr. 1B, faktiškai naudoja tik žaliai vejai ir nedideliems augalams auginti, tai matyti iš antstolio D.

S. 2016 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-16-429. Todėl, kaip minėta, laisvos valstybinės žemės plotą racionaliausia ir valstybei ekonomiškai naudingiausia padalyti į dvi dalis, kurių viena būtų išperkama garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų, o kita – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-230-(8.30) (I t., b. l. 10–11) suformuluoto sprendimo nepritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjui, D. Š. ir A. R. D., teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl skunde ir atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar Patikrinimo akte pagrįstai ir tinkamai buvo suformuluotas sprendimas nepritarti teikimui tvirtinti Žemės sklypą Nr. 1B. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir tvirtina, kad ir Patikrinimo akte, ir Tarnybos 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) buvo ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai, todėl minėti aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl Patikrinimo akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

24. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

25. Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti.

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1627-502/2016).

26. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte yra pacituotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 47 punkto bei Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatos ir nurodoma, kad Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis negali būti laikomas įsiterpusiu, tačiau pritariama teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1A. Patikrinimo akte nėra plačiau paaiškinta, su kokiu atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ribojasi Žemės sklypas Nr. 1B (kur ir kokio ploto yra šis plotas, ar šio ploto nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos), nepasisakyta dėl aplinkybių, kad šiame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote yra privatiems asmenims priklausantys garažai, kuriems suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), o Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2840 buvo pradėtas rengti apie 622 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, taip pat kad Žemės sklypą Nr. 1B ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skiria kelias, kuris, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų (I t,. b. l. 172–176) yra išgrįstas, nebuvo siekiama nustatyti, ar šis kelias tikrai yra vienintelis įvažiavimas į minėtus garažus, todėl būtinas jiems eksploatuoti, ar šis kelias įrengtas teisėtai. Patikrinimo akte nebuvo vertinama, ar atskiru žemės sklypu nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, kurį sudaro Žemės sklypas Nr. 1B, kelias ir plotas, užimtas garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), gali būti formuojamas kaip naujas racionalus žemės sklypas, taip pat ar pats Žemės sklypas Nr. 1B gali būti suformuotas kaip naujas racionalus žemės sklypas.

27. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 29 d. skunde (I t., b. l. 7–9) Tarnybai nurodė, kad Patikrinimo akte nėra atsižvelgta į tai, jog nurodytame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote yra privatiems asmenims priklausantys garažai, kuriems suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), šių garažų savininkai dar 2014 m. pradėjo garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras, kurias baigus Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su Patikrinimo akte nurodytų laisvos valstybinės žemės plotu, Žemės sklypą Nr. 1B ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skiria keliukas, be to, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pritarimas. Pareiškėjas kartu su skundu Tarnybai pateikė 2015 m. gruodžio 7 ir 8 d. elektroninių laiškų Tarnybos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei priedus: planuojamo išsipirkti žemės sklypo plano ištrauką ir nuotraukas (I t., b. l. 14, 17–22).

28. Tarnyba 2016 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) apžvelgė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimo aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad, papildomai įvertinus projekto dokumentus, nustatyta, jog Žemės sklypas Nr. 1B negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes šis sklypas vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Remdamasi tuo, Tarnyba netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Patikrinimo akto dalį, kurioje nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjui, D. Š. ir A. R. D., ir pritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjui, D. Š. ir A. R. D.. Šiame skundžiamame sprendime Tarnyba nepateikė jokio pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad Patikrinimo akte nurodytame laisvos valstybinės žemės plote yra įrengti garažai, kad 2014 m. buvo pradėta šio ploto privatizavimo procedūra, kad šį plotą nuo Žemės sklypo Nr. 1B skiria keliukas bei kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui jau buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pritarimas, vertinimo. Iš skundžiamo sprendimo turinio visiškai neaišku, ar šie pareiškėjo argumentai buvo vertinti ir, jei taip, kodėl jie buvo atmesti.

29. Pažymėtina, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostata, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, turi būti suprantama taip, kad besiribojanti teritorija laikoma laisva tokiais atvejais, kai ji nėra niekam perduota ar suteikta teisėtai naudoti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad besiribojanti teritorija nėra laisva, nes ji užimta privatiems asmenims priklausančių garažų, jai suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), 2014 m. pradėta šio žemės sklypo privatizavimo procedūra, todėl priimant sprendimą turi būti atsižvelgta ir į šio žemės sklypo teisėtą naudojimą bei įvertinti tokio naudojimo pagrindai ir perspektyvos, įtaka ginčo žemės sklypo teisinei padėčiai, t. y. ar šie sklypai galės būti ateityje sujungiami, ar likusioje teritorijoje galės būti suformuotas atskiras racionalaus dydžio žemės sklypas.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi pareiškėjo skundžiamus Patikrinimo aktą ir Tarnybos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS201-(8.5.), sprendžia, kad šie aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodyti individualių administracinių aktų turinio (faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, dėl kurių pareiškėjas iš esmės negalėjo suprasti jų priėmimo motyvų, dėl kurių jo argumentai buvo atmesti ir jo atžvilgiu buvo priimti neigiami sprendimai.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė