c403df71-bb8d-4707-acb5-1333a5f92db5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-785-2014;Teisėja Irma Blekaitienė                                               Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00027-2014-7;                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                          2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo RamÅ«no Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminckiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dviem) metams.

Taikant BK 641 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: E. L. nuteistas už tai, kad 2014-01-26, apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu smurtavo prieÅ¡ artimÄ jį giminaitį – brolį G.

L., kuriam ranka sudavė smÅ«gį į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl apatinio žandikaulio lūžimo Å¡akos srityje, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo G. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 dienų, laikotarpiui.Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-04-11 nuosprendį pakeisti toje dalyje, kurioje kalbama apie bausmės atlikimo tvarkÄ , ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti nuo vienerių iki trejų metų neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiÅ¡kai ir dėl to gailėjosi, nusikaltimas buvo iÅ¡provokuotas paties nukentėjusiojo, kadangi jis, taip pat bÅ«damas neblaivus, reiÅ¡kė nuteistajam pretenzijas.

Nukentėjusysis neneigia to, kad tarpusavyje kilo konfliktas, kad smÅ«gis buvo po to, kai jis nuteistajam reiÅ¡kė pretenzijas. Nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio greitosios medicinos pagalbos atsisakė, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Apeliantas pažymi, kad užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, įsidarbino, kad turėtų pajamų pragyvenimui ir bÅ«tų užimtas darbu, todėl mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Sutinka, kad turi bÅ«ti paskirta bausmė, tačiau mano, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam E. L. pritaikyti tinkamai.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nenustatyta.Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukÅ¡tesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su E. L. nuteisimu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bÅ«tina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.Nuteistojo E. L. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. L. teisiamas trečiÄ kartÄ už smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ sau artimus asmenis, jis 2012-05-06 jau buvo nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuriÄ atliko realiai. 2013-09-20 E. L. išėjus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, 2013-11-13 jis vėl padarė smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį ir 2014-01-30 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas galutine 20 parų areÅ¡to bausme. NusikaltimÄ , už kurį nuteistas 2014-04-11 skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė 2014-01-26, tai yra neiÅ¡nykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio prasme jis laikomas recidyvistu.

BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį E. L. pavojingumÄ visuomenei, apibÅ«dina jį kaip smurtaujantį asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Ankstesnės bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko E. L. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje ir vieÅ¡osios rimties ir tvarkos trikdymÄ , charakterizuojamas kaip agresyvus asmuo.

Apylinkės teismas taip pat teisingai įvertino, kad nusikaltimas padarytas prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris yra nuteistojo brolis, civilinio ieÅ¡kinio jam nereiÅ¡kė, ir nesiekė, kad E. L. bÅ«tų paskirta griežta bausmė, kad nuteistasis tik prieÅ¡ kelias dienas iki teismo posėdžio ėmėsi priemonių užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo ir įsidarbinti. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos neÅ¡alina ir nesudaro pagrindo paskirtÄ bausmę Å¡velninti.

Pirmos instancijos teismas E. L. paskyrė bausmę mažesnę, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , E. L. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei įskaitė į bausmė laikÄ laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio apysunkio recidyvinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymÄ E. L. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Apeliaciniame skunde apygardos teismo praÅ¡oma neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, o bausmės vykdymÄ atidėti pagal BK 75 str. nuostatas. Å is nuteistojo praÅ¡ymas netenkinamas kaip nepagrįstas. Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-404/2007). Å is straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau, esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2010).

Å ioje byloje jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe nenustatyta. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnio nuostatos, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Kaip minėta, apeliantas anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus prieÅ¡ sau artimus asmenis, ir atliko realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Ankstesnis apelianto teistumas, tyčinio nusikaltimo padarymas, neiÅ¡nykus teistumui, rodo, kad jis yra linkęs smurtauti, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų, yra linkęs nusikalsti ir pavojingas visuomenei. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ir BK 75 straipsnio taikymo tikslus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam E. L. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti jokio pagrindo nėra.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. L., išlaidas iki 2014-06-18 sudaro 50,00 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Nuteistojo E. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«tinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 50,00 Lt, iÅ¡ nuteistojo E. L. nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Ramūnas Antanavičius Teisėjai                                                                                                              Kęstutis Dargužis                                                                                                                            Olegas Šibkovas