c40347b7-ff9a-40b4-a19c-e50596417d33 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla NrByla Nr. T-433-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37198-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14 2.5.14.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugpjūčio 9 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-84 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 18 d.);

2. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas: BK 180 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 23 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. gegužės 28 d. 2019 m. birželio 26 d.

Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357–84 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam J. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu J. P. atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laivės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis nedidelė – 3 mėnesiai 27 dienos. Vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu stebimas teigiamas pokytis jo elgesyje.

Å iuo metu J. P. charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, paskatintas 2 kartus. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose: Pykčio ir agresijos valdymo programoje, Asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietÄ teisinio ir socialinio Å¡vietimo programoje, savitarpio pagalbos grupės veikloje, kas tikėtina nuteistajam padėjo keistis teigiama linkme. Ateitį vertina optimistiÅ¡kai, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko, santykius su Å¡eima apibÅ«dina kaip labai gerus, kas tikėtina padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę.

Bausmės atlikimo metu J. P. nesimoko ir nedirba, nes kaip pats posėdžio metu teigia, įstaigoje tam nėra sudaryta galimybė, kadangi jis nekalba lietuviškai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 42 balais, artima žemai. Rizikos pokytis nenustatytas, kadangi nuteistasis atvykęs į pataisos namus nesutiko, kad jam būtų atliktas pirminis vertinimas. Teigiamai vertinama, kad J. P. neturi finansinių įsipareigojimų. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas nuteistasis planuoja įsidarbinti pagalbiniu darbininku statybose.

Komisija visapusiÅ¡kai įvertinusi nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ , pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis J. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. P. iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimÄ Nr. 357–84 atsisakoma patvirtinti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

KlausimÄ dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ . nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytÄ bausmės dalį kuomet gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam J. P. formaliai galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡io klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindÄ , kadangi bÅ«tina įvertinti visumÄ aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog J. P. ankščiau jau teistas 5 kartus, visus kartus Latvijos Respublikoje. Pirmojo teistumo metu jam buvo 29 metai. Å iuo metu jis taip pat atlieka 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje jau buvo tiek daug kartų teistas, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos bausmės esmingai neįtakojo jo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

Taigi, aptartos aplinkybės J. P. apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri jį esmingai paveiktų bei padarytų įtakÄ jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog ankstesni J. P. nusikaltimai iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant.

Å iuo atveju nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 42 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Kiek iÅ¡ Å¡ių balų yra statinių, nekintančių, o kiek dinaminių, kintančių balų, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar galėtų pakeisti, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nenurodyta. Å iuo atveju neįmanoma nustatyti, bei įvertinti ir J. P. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi nuteistasis ankščiau buvo atsisakęs dalyvauti nusikalstamo elgesio vertinimo tyrime. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, jog J.

P. buvo 2 kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka. Nors minėtos aplinkybės J. P. teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau teismas pabrėžia, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, jog jo padėtis gali bÅ«ti Å¡velninama taikant lygtinį paleidimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos – ne tik iÅ¡ nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų.

Taip pat atsižvelgiama į visuomenės interesÄ , jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog J. P. mÄ stymas ir elgesys vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis bendrauja noriai, komunikabilus, sugeba palaikyti akių kontaktÄ . Sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, žino veiksmus įtakojusius jo nusikaltimus. Turi iÅ¡sikėlęs ateities planų, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti.

Išėjęs į laisvę gyvens su Å¡eima, įsidarbins statybose. Ateitį vertina optimistiÅ¡kai. J. P. sugeba iÅ¡klausyti, priimti kitokiÄ nuomonę. Minėtos aplinkybės vertinamos teigiamai. Tačiau J. P. pats pripažįsta jog yra linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, dėl to paskui tenka gailėtis. Kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo veiksmų pasekmes. Å ios aplinkybės vertinamos itin neigiamai, kadangi J. P. nusikaltimuose yra pasireiÅ¡kęs agresyvus elgesys, už smurtinį nusikaltimÄ jis teisiamas trečiÄ kartÄ .

Siekiant sumažinti rizikÄ pakartotinai nusikalsti, J. P. bÅ«tina iÅ¡mokti analizuoti ir stengtis kontroliuoti tokį savo elgesį ir mastymÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog J. P. gyvenimo stilius ir draugai taip pat vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Nors socialinio iÅ¡vadoje nurodyta, jog laisvalaikį J. P. leisdavo su Å¡eima, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje palaikė ryÅ¡ius ir su neigiamos reputacijos asmenimis, kadangi paskutinis jo nusikaltimas buvo įvykdytas su kitu asmeniu. Svarbu atsižvelgti bei įvertinti ir nuteistojo darbinę motyvacijÄ , kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iÅ¡ aspektų, mažinančių nusikalstamumo rizikÄ .

Å iuo atveju, nuteistasis J. P. turi 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , bei auto elektriko, santechniko ir kompiuterių operatoriaus specialybes. Paties J. P. teigimu laisvėje apie 19 metų jis dirbo auto elektriku, santechniku ir apdailininku, o prieÅ¡ atliekant bausmę – pagalbiniu darbininku. Tačiau, viso bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nuteistasis nesimoko ir nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė, kas vertinama neigiamai, kadangi Å¡i aplinkybė J. P. išėjus į laisvę gali apsunkinti jo integracijÄ Ä¯ visuomenę.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog J. P. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Paskutinį nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis alkoholio vartojimo pasekmių nesureikÅ¡mina, problemos spręsti nebando: keletÄ kartų dalyvavo savitarpio paramos grupės (AA) veikloje, tačiau vėliau lankymÄ nutraukė, motyvuodamas tuo, kad užsiėmimai vykdavo lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Teismas šį nuteistojo teiginį vertina skeptiÅ¡kai, kadangi pastebėtina, jog J.

P. tiek tai, kad jis nedirba ir nesimoko, tiek tai, kad nesprendžia su alkoholiu susijusių problemų bando pateisinti kalbos barjeru. Pastebėtina, jog lietuvių kalbos nemokėjimas nesutrukdė jam dalyvauti tiek privalomose tiek papildomose resocializacijos programose, pateikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, susikalbėti su kalėjimo administracija, o nuo 2017 m. liepos 23 d. (beveik 2 metus) atlikdamas bausmę jis neabejotinai turėjo progÄ bent dalinai prisitaikyti prie jį supančios aplinkos. Manytina, jog J.

P. išėjus į laisvę turimos problemos dėl alkoholio vartojimo ir nuteistojo atsainus požiÅ«ris į jas, gali apsunkinti J. P. integracijÄ Ä¯ visuomenę ir padidinti rizikÄ pakartotinai nusikalsti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis J. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų jam dar negali bÅ«ti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. birželio 26 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 357–84 dėl nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, n u t a r i a : atsisakyti patvirtinti 2019 m. birželio 26 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 357–84 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J.

P.. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Vilma Dapkevičienė