c3fed2e3-ccdd-474d-93dc-a8f00d733306 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N62-552/2011

         Procesinio sprendimo kategorijos: 42.22; 52.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ J.

M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnyje, nes jis 2008 m. gegužės 22 d. vadovavo kultÅ«ros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio, tvarkybos darbams, neturėdamas Departamento Vilniaus teritorinio padalinio iÅ¡duoto leidimo tvarkomiesiems paveldotvarkos darbams. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Departamento 2008 m. birželio 3 d. nutarimu J. M. paskirta 3 000 Lt bauda.

J. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas nutarimÄ panaikinti. Nurodė, kad Bernardinų kiemelyje buvo atliekami ne tvarkybos darbai, o natÅ«riniai tyrimai, kurių atlikimui leidimas buvo iÅ¡duotas.

Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2010 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ J. M. atžvilgiu nutraukė. Teismas, įvertinęs Departamento

darbuotojo R. B. 2007 m. gegužės 28 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Reg. Nr. 17 „Tyrimų darbams neprieÅ¡taraujame“, eksperto E. P. iÅ¡vadas teisme, padarė iÅ¡vadÄ , kad, atlikdamas darbus, kurie nurodyti PraÅ¡yme ir kuriems leidimas buvo iÅ¡duotas, J. M. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apeliaciniu skundu Departamentas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ J. M. skundÄ atmesti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, jog leidimas buvo iÅ¡duotas atlikti architektÅ«ros, konstrukcijos ir skiedinių tyrimams. Remiantis Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties apraÅ¡o, patvirtinto kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-259, 7.2, 7.3, 8.1 ir 8.2 punktais, konstrukcijų ir skiedinių tyrimai, kurie yra vieni inžinerinių-techninių tyrimų, gali bÅ«ti tiek neardomieji, tiek ardomieji tyrimai, priklausomai nuo pasirinktų jų atlikimo metodų.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad atliekant konstrukcijų ir skiedinių tyrimus, ardymo darbai yra bÅ«tini, yra klaidinga ir prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normoms. Apeliantas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, taikomasis tyrimas priskiriamas tvarkybos darbams. Tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , vadinami tvarkomaisiais paveldosaugos darbais (Ä®statymo 2 str. 36 d.). MÅ«ro tyrimų atlikimo specialiÄ sias technologijas reglamentuoja paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.02.03:2007 „Akmens mÅ«ro ir natÅ«ralaus akmens, plytų mÅ«ro tvarkyba“, patvirtintas kultÅ«ros ministro 2007 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. ĮV-330. Šiame reglamente nustatyta, kad mūro tyrimai atliekami visų pirma neardomaisiais tyrimais, o tik po to – ardomaisiais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo nurodymu atlikti darbai viršija ne tik neardomųjų tyrimų, bet ir ardomųjų tyrimų ribas, kadangi jie neatitinka bandinių ėmimo taisyklių. Remiantis Įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka (PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtintas kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. ĮV-155), o leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas. Pareiškėjas visų šių teisės aktų reikalavimų neįvykdė ir nei tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto, nei tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės išvadų Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad padalinio sutikimas buvo išduotas neardomiesiems architektūros, konstrukcijų ir skiedinių tyrimams, kurių pagrindu turėjo būti parengtas ardomųjų tyrimų tvarkomųjų darbų projektas, atlikta projekto ekspertizė ir gautas tvarkomųjų paveldosaugos darbų leidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. J. M. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ piliečiams nuo penkių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių litų ir baudÄ pareigÅ«nams – nuo trijų tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių iÅ¡dėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikÅ¡tas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo.

Tačiau gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien apraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimÄ nustatantį aktÄ , t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ . Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotÄ kaltinimÄ naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimÄ , nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigÅ«nas) nagrinėja bylÄ tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimÄ , pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo protokole J. M. suformuluotÄ kaltinimÄ , pasisakytina, kad Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog kultÅ«ros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultÅ«ros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.

Taigi Å¡i teisės norma nukreipia į paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama, kokius konkrečius reglamentus ir kokias jų nuostatas J. M. pažeidė. Tokia situacija pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo Å¡io kaltinimo, pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, jog siekiant bylÄ iÅ¡spręsti teisingai, tikslinga remtis specialiomis žiniomis ir sužinoti paveldosaugos eksperto nuomonę, ar atlikti darbai atitiko paveldo tvarkybos reglamento nuostatas (b. l. 62-65).

Å iuo tikslu pirmosios instancijos teismas posėdyje iÅ¡klausė nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto E. P. nuomonę, kur jis nurodė, jog tvarkomųjų darbų atlikta nebuvo (b. l. 91). Pažymėtina, kad konkretesnį kaltinimÄ J. M. Institucija suformulavo tik apeliaciniame skunde, t. y. kaltinimÄ pažeidus Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. Ä®V-330 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 „Akmens mÅ«ro ir natÅ«ralaus akmens, plytų mÅ«ro paveldo tvarkyba“ reikalavimus (b. l. 99-100).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kaltinimas nebuvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip to reikalauja prieš tai išanalizuotos ATPK nuostatos.Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. M. atžvilgiu nutraukta, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarimÄ J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                 Antanas

Ablingis

                                                                                             Ričardas

Piličiauskas Â

                                                                                             Virgilijus

Valančius