c3fec317-eb89-409b-92db-7c9aedc381bc · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-801-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03219-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.9.2.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7855-772/2020 pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) transportas“ dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini) transportas“, praÅ¡ydamas priteisti:

1) neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡ darbo santykių kylančiÄ 12 375,67 Eur (neto) sumÄ , kuriÄ sudaro neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, su juo susijusios iÅ¡mokos ir dienpinigiai;

2) netesybas, kurių dydis - A. D. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių;

3) patirtas bylinėjimosi išlaidas (1-6 b. l.).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytÄ darbo sutartį, 2018 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties pakeitimo sutartį ir priedÄ Nr. 1 prie 2018 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties. Darbo santykiai nutraukti 2020 m. sausio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį. Nutraukus darbo sutartį atsakovė neatsiskaitė su ieÅ¡kovu - iÅ¡ viso neiÅ¡mokėta suma sudaro 12 375,67 Eur sumÄ ir apima neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei dienpinigius.

Atsakovė nesilaikė imperatyvios tvarkos dėl dienpinigių normos mažinimo. Atsakovė yra 23 metus veikianti tarptautinių krovinių gabenimo įmonė, todėl jai yra žinomi reikalavimai dėl dienpinigių normos mažinimo tvarkos tvirtinant tai darbo sutarties pakeitimu, tačiau atsakovė pasirinko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimui Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ prieÅ¡taraujantį keliÄ bei prisiėmė su tuo susijusias rizikas, kad toks sprendimas ateityje gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

3. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. MaksimalÅ«s dienpinigių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526. Å iuo Nutarimu patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje.

Darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Teismų praktikoje patvirtinama, jog Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas yra baigtinis ir imperatyvus, kas reiškia, kad jokiomis kitomis formomis susitarti ar nuspręsti dėl dienpinigių normos mažinimo negalima. Tarp ginčo šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra nuostatų dėl dienpinigių mažinimo, lyginant su Vyriausybės nustatytomis maksimaliomis normomis, galimybių.

4. Nuo darbo santykių pradžios iki 2018 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovui buvo mokama maksimali Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta dienpinigių norma. IeÅ¡kovui pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d. darbdavio direktoriaus įsakymÄ â€žDėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo“, kuriuo praneÅ¡ta, kad nuo 2018 m. lapkričio 26 d. dienpinigių norma bus mažinama 50 procentų. Pagal aukščiau nurodytÄ reguliavimÄ , dienpinigių norma, mažesnė nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės maksimali norma, turi bÅ«ti aptarta darbo sutartyje, kas reiÅ¡kia, kad dienpinigiai negali bÅ«ti mažinami vienaÅ¡aliu darbdavio sprendimu, o dienpinigių mažinimas yra darbo sutarties Å¡alių susitarimo dalykas.

Nagrinėjamu atveju, pirma, dienpinigių normos mažinimas įformintas įsakymu, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡ku darbdavio aktu. Darbuotojai, neturėdami teisinio iÅ¡silavinimo, negali suprasti, kad su tokiu įsakymu jie turi teisę nesutikti, kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančiÄ institucijÄ . Darbuotojas vienu savo paraÅ¡u patvirtina, kad „susipažino ir sutinka“, o susipažinti su įsakymu ir iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ nėra galimybės. Antra, ieÅ¡kovas yra Baltarusijos pilietis, todėl jam mažai pažįstamas darbo santykių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje.

Darbuotojas nesitiki, kad darbdavys pažeidinėja imperatyvias teisės normas. Apie pažeistas savo teises ieÅ¡kovas sužinojo tik tapęs Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu, įforminus dienpinigių normos mažinimÄ darbdavio įsakymu ieÅ¡kovui buvo sudarytas klaidingas įspÅ«dis, jog tai vienaÅ¡alis atsakovės sprendimas, su kuriuo jis neturi teisės nesutikti.

5. Įsakyme nurodoma, jog dienpinigių norma yra mažinama „dėl pablogėjusios įmonės finansinės situacijos“, tačiau 2018 metų pabaigoje jokiose rinkose (nei vakarų, nei rytų Europoje) nebuvo jokių krizės ženklų. Tai rodo, kad atsakovė siekė suklaidinti savo darbuotojus, pasinaudoti nelygiaverte derybine galia. Darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti dienpinigių dėl sudėtingos finansinės padėties. Net pripažinus, kad laikotarpiu, kai buvo priimtas įsakymas dėl dienpinigių mažinimo, atsakovės finansinė padėtis buvo pablogėjusi, tai nebūtų pagrindas pripažinti, kad atsakovė galėjo vienašališkai sumažinti darbuotojams, tarp jų ir ieškovui, mokėtus dienpinigius iki minimalios galimos mokėti dienpinigių normos.

Atsakovė negali gintis DK 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ieÅ¡kovas, sumažinus jam mokėtinų dienpinigių normÄ , nesikreipė į ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kadangi objektyviai nežinojo ir nesuprato apie įvykusį teisių pažeidimÄ . Todėl dienpinigių mažinimas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir ieÅ¡kovui pripažinta priklausančia atsakovės nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki darbo santykių pabaigos neiÅ¡mokėta dienpinigių dalis, skaičiuojama pagal maksimaliÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ dienpinigių normÄ , kuri sudaro 9 999 Eur sumÄ .

Ankščiau nurodyti su darbuotojo darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų skaičiavimai patvirtina, kad ne vėliau nei darbuotojo darbo sutarties pasibaigimo dienÄ , t. y. 2020 m. sausio 14 d., atsakovė turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 17 597,19 Eur (neto) sumÄ , tačiau sumokėjo 5 221,52 Eur, todėl likusi priteistina darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, įskaitant dienpinigius, sudaro 12 375,67 Eur (neto) sumÄ .

6. Teigia, jog darbdavys privalėjo taikyti darbuotojui 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – ir Direktyva) ir jÄ Ä¯gyvendinančių ES valstybių narių, į kurias darbuotojas buvo siunčiamas dirbti, teisės aktuose darbuotojams nustatytas garantijas. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje nuo 2018-08-26 buvo sutarta dėl 521 Eur darbo užmokesčio, nuo 2019-01-01 - 722 Eur darbo užmokesčio dydžio, o nuo 2020-01-01 darbo užmokestis buvo 1 002 Eur.

Å alys susitarė dėl visos darbo laiko normos ir suminės darbo laiko apskaitos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos ir Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos suvestinės duomenimis, darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio suma sudaro 7 598,19 Eur (neto), tuo tarpu į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitas bei grynaisiais pinigais buvo sumokėta 6 845,78 Eur (neto) darbo užmokesčio ir susijusių iÅ¡mokų. Atsakovė neiÅ¡mokėjo 752,41 Eur ieÅ¡kovui priklausančio darbo užmokesčio.

7. Taipogi nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu faktÄ , atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui netesybas, kuriu dydis - ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti mėnesį.

8. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir sumažino ieÅ¡kinio sumÄ nuo 12 375,67 Eur iki 10 001,95 Eur.

9. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (80-87 b. l.), nurodė, jog atsakovės teisė sumažinti mokėtinÄ dienpinigių normÄ iki 50 procentų yra numatyta teisės aktuose - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523.

Pažymėjo, kad darbo teisėje, skirtingai nuo civilinės teisės, galioja specifinis reguliavimo metodas. Jei civilinėje teisėje Å¡alims privalomos tik tos sÄ lygos, kurios buvo nurodytos jų abiejų pasiraÅ¡ytoje sutartyje, ir nei viena Å¡alis neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti kažkokių papildomų taisyklių, tai darbo teisėje darbdavys turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti bet kokias taisykles (darbo sÄ lygas), kurios nebuvo specialiai aptartos darbo sutartyje, ir kurios nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir nepablogina darbuotojo darbo sÄ lygų palyginus su įstatymų nustatytomis (DK 3 straipsnio 7-9 dalys).

Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys yra laisvas spręsti dėl darbo organizavimo ir darbo sÄ lygų įmonės darbuotojams nustatymo bei keitimo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė veikė įstatymo ribose sumažindama mokėtinų dienpinigių normÄ iki teisės aktuose nustatyto dydžio.

10. Pažymi, kad susidÅ«rus su finansinėmis problemomis, 2018-11-06 buvo priimtas sprendimas sumažinti dienpinigių normÄ iki 50 procentų. Toks atsakovės sprendimas yra teisėtas, kadangi dienpinigių norma buvo sumažinta iki leistino dydžio. IeÅ¡kovas yra neteisus teigdamas, kad atsakovei priėmus įsakymÄ dėl dienpinigių normos sumažinimo ir Å¡io klausimo neįforminus darbo sutartyje, savaime turi bÅ«ti laikoma, kad toks dienpinigių normos sumažinimas yra neteisėtas. Su atsakovės direktorius 2018-11-06 įsakymu dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo visi atsakovės darbuotojai, tarp jų ir ieÅ¡kovas, buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai ir nė vienas darbuotojas neiÅ¡reiÅ¡kė nesutikimo su Å¡iuo įsakymu ir neatsisakė pasiraÅ¡yti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ne tik susipažinimo su įsakymu metu, tačiau ir vėliau, kai buvo gautas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Tai yra dar vienas patvirtinimas, kad ieÅ¡kovas visÄ laikÄ sutiko su pakeista dienpinigių mokėjimo norma.

11. Pažymi, kad tarp DK 45 straipsnio 1 punkte nurodytų atvejų nepatenka dienpinigių mokėjimo tvarka, dienpinigių normos didinimas ar mažinimas, todėl Å¡iuo atveju pagal DK reikalavimus ieÅ¡kovo sutikimas netgi nebuvo privalomas. BÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis laikomos darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė (DK 33 straipsnio 2 dalis). Sisteminis situacijos įvertinimas akivaizdžiai patvirtina, kad darbdavys (atsakovė) teisės aktų normų ribose ir laikydamasis bÅ«tinųjų privalomų informavimo sÄ lygų, pakeitė įmonėje taikytinÄ dienpinigių normÄ .

Pažymi, kad nors minėtame Vyriausybės nutarime raÅ¡ytinis darbuotojo sutikimas su sumažinama mokėtina dienpinigių norma turi bÅ«ti įtvirtintas darbo ar kolektyvinėje sutartyje, tačiau Å¡iuo atveju dienpinigių normos mažinimas atsakovės direktoriaus įsakymu negali bÅ«ti laikomas negaliojančiu, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas.

12. Nurodo, jog nors ieÅ¡kovas Å¡iuo metu atsakovei yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl neteisėto dienpinigių normos sumažinimo ir dienpinigių priteisimo, tačiau mano, jog svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovas niekada nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų dėl sumažintos dienpinigių normos. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2018-11-26 (dienos nuo kada buvo pradėta taikyti sumažinta dienpinigių norma) iki 2020-01-14 (kuomet darbo sutartis buvo nutraukta) pagal pakeistÄ apmokėjimo tvarkÄ dirbo pas atsakovę ir niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio bei su juo susijusių iÅ¡mokų dydžių.

Pažymi, kad nors ieškovas yra užsienio šalies pilietis, tačiau jis sugebėjo įsidarbinti Lietuvos Respublikos įmonėje, t. y. jo sugebėjimai ir asmeninės savybės leido jam suprasti savo veiksmus ir sudaryti darbo sutartį. Neabejotina, kad ieškovo savybės tikrai leidžia ir nebūtų trukdę suprasti, kad yra gaunami perpus mažesni dienpinigiai, negu buvo gauti iki minėto įsakymo pasirašymo. Pažymėjo, kad ieškovo veiksmams yra taikomi CK 1.137 straipsnio 3 dalyje numatyti ribojimai, t. y. draudimas piktnaudžiauti teise.

IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį, yra nesÄ Å¾iningas ir siekia pasipelnyti atsakovės sÄ skaita.

13. Mano, jog ieÅ¡kovo teiginys, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma 1996-12-16 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, yra nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ komandiruočių įsakymų, ieÅ¡kovas buvo komandiruojamas ne į konkrečiÄ užsienio Å¡alį, o vienos komandiruotės metu krovinius veždavo iÅ¡ vienos Å¡alies į kitÄ , iÅ¡ ko akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nedirbo atsakovės filiale ar grupės įmonėje užsienyje. Tai reiÅ¡kia, kad ginčo situacija nepatenka į Direktyvos taikymo sritį, todėl ieÅ¡kovui neturėjo bÅ«ti taikomos Direktyvos nuostatos.

14. Teigia, jog ieÅ¡kovui yra iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kiti su darbo santykiais susiję mokėjimai - per darbo laikotarpį ieÅ¡kovui iÅ¡ viso yra iÅ¡mokėta 22 423,24 Eur. Å i suma yra iÅ¡mokėta taip: į ieÅ¡kovo atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ AB Swedbank - 5 221,44 Eur; į ieÅ¡kovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Paysera LT - 10 422,85 Eur; iÅ¡ atsakovės kasos grynaisiais pinigais - 6 578,95 Eur; komandiruotės metu per du kartus - 2019-07-02 ir 2019-07-20 - ieÅ¡kovas, naudodamasis atsakovei priklausančia AB Swedbank banko kortele (Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡sigrynino 200 Eur. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė nėra iÅ¡mokėjusi viso ieÅ¡kovui priklausančio darbo užmokesčio.

15. Be to, ieÅ¡kovas į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi praleidęs nustatytÄ terminÄ , todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pasinaudojo netinkamai, dėl ko ieÅ¡kinys ir gynyba teisme yra nepagrįsta. Mano, jog teismas Å¡iuo metu turėtų ex officio įvertinti Å¡iÄ situacijÄ , kadangi tai yra pagrindas nutraukti bylÄ (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Mano, kad ieÅ¡kovas vėliausiai apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti tuo momentu, kai buvo iÅ¡mokėti dienpinigiai, t.y. 2019-01-16, ir bÅ«tent nuo Å¡ios datos turėjo bÅ«ti skaičiuojamas DK 45 straipsnio 3 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas.

IeÅ¡kovas į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi ne tik praleidęs DK nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , tačiau ir savo praÅ¡yme DGK neprašė praleisto termino atnaujinti ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl Å¡is terminas buvo praleistas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo A. D. atsisakymÄ atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini) transportas“ dėl 2 373,72 Eur sumos, susijusios su darbo santykiais, priteisimo ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Nepriteisė atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini) transportas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (159-176 b. l.).

17. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu laisva valia pareiÅ¡kė, kad atsisako 2 373,72 Eur sumos materialinių reikalavimų atsakovei dėl priteistino neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, tai yra mažina ieÅ¡kinio sumÄ nuo 12 375,67 Eur iki 10 001,95 Eur, todėl jį tenkino, kadangi atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

18. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas į Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK) kreipėsi 2020-04-16, o pastaroji 2020-05-19 sprendimu atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ remiantis DK 228 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis DK 231 straipsnio 1 dalies nuostata, kreipėsi į teismÄ , 2020-06-29 teisėjo rezoliucija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo priimtas ir, priimdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teismas tuo pačiu iÅ¡sprendė ir procesinio termino atnaujinimo klausimÄ , todėl atsakovės atsikirtimÄ dėl to atmetė.

19. Teismas nurodė, jog vertina Å¡alių teisinius santykius tiek DK, tiek CPK prasme, o tuo pačiu juos vertina savarankiÅ¡kai iÅ¡ naujo, įskaitant ir tas aplinkybes, kurios buvo konstatuotos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, atsižvelgia į kasacinio teismo praktikÄ , kuri suformuota galiojant ankstesnės DK redakcijos analogiÅ¡koms teisės nuostatoms. Tuo pačiu atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl ginčo atveju taikytinos PrancÅ«zijos nacionalinės teisės normų, nes, pirma, ieÅ¡kovas buvo komandiruojamas ne tik į PrancÅ«zijos RespublikÄ , bet ir į kitas ES valstybes; antra, jo buvimo PrancÅ«zijos Respublikoje laikas savo trukme buvo ribotas, tai yra nevirÅ¡ijo 183 dienų per 12 mėnesių; trečia, darbuotojas buvo siunčiamas į PrancÅ«zijos RespublikÄ ne darbui į nuolatinę buveinę užsienyje, be to, bÅ«damas nurodytoje valstybėje, darbuotojas nesiderėjo dėl sutarčių sudarymo ir jų nepasiraÅ¡inėjo; ketvirta, nurodytoje valstybėje už jį nebuvo mokomas gyventojų pajamų mokestis ir kiti socialinio draudimo mokesčiai.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Direktyva 96/71 taikoma ne kiekvienu darbuotojų siuntimo į tarnybines komandiruotes užsienyje atveju, o tik tuomet, kai situacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su toje valstybėje įsisteigusiu trečiuoju asmeniu - klientu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimui dėl dienpinigių priteisimo tiesiogiai taikyti Direktyvos 96/71/EB nuostatų.

20. Teismas nurodė, jog nagrinėjant kilusį buvusio darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ bei sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojo teisės į dienpinigius tarnybinės komandiruotės metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Teismas nustatė, jog Å¡alys 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbo sutartį pagal analogijÄ atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintÄ pavyzdinę formÄ . Å io abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yto dokumento tekste jokios papildomos darbo sutarties sÄ lygos nėra nurodytos.

Byloje taip pat yra Å¡alių pasiraÅ¡ytas dokumentas, įvardytas kaip darbo sutarties pakeitimas ir jos priedai. Atsakovas 2018-11-06 priėmė įsakymÄ Dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas sutinka, jog jam bÅ«tų mokami 50 procentų dydžio dienpinigiai. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad Å¡is dokumentas ar jo paraÅ¡as jame yra suklastotas, neįrodinėjo ir Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos savo valios ydingumo, iÅ¡skyrus tai, kad dėl kalbos barjero jis nesuprato jo turinio, nors į bylÄ yra pateiktas ir minėto įsakymo vertimas į rusų kalbÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas supranta.

Ä® bylÄ pateikti ir atsakovės direktoriaus Å¡eÅ¡i įsakymai, kuriais ieÅ¡kovas skirtingu laiku buvo komandiruojamas pervežti automobilius kelių ES valstybių teritorijose, tuo pačiu įsakyta, kad jam turi bÅ«ti kompensuotos pagal pateiktus dokumentus su komandiruotės tikslais susijusios iÅ¡laidos, taip pat ir dienpinigiai. Teismas minėtÄ 2018-11-06 įsakymÄ vertino kaip darbo sutarties priedÄ ir atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas, pakeisdamas darbuotojui mokamų dienpinigių dydį, tai darė vienvaldiÅ¡kai ar ieÅ¡kovui nesuprantamai, nes pastarasis yra pasirašęs nurodytame įsakyme.

Be to, ieškovas nenurodė, kad šalims sudarant darbo sutartį jos raštu susitarė dėl 100 procentų dydžio dienpinigių.

21. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yto sutikimo mažinti (mokėti) jam mokėtinus dienpinigius teisinės reikÅ¡mės, vertino, ar jis atitinka darbo sutarties keitimo tvarkÄ , nustatytÄ DK 45 straipsnyje. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu ir elgesiu po jo, su tokiu vertinimu, jog ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas sutikimas reiÅ¡kė netinkamai įformintÄ , todėl negaliojantį Å¡alių darbo sutarties pakeitimÄ , nesutiko su tuo dėl toliau iÅ¡dėstytų argumentų.

Darbo sutartis sudaryta 2018 m. rugsėjo 5 d., o gavus darbo vizÄ ieÅ¡kovas atsakovės 2018-11-03 įsakymais jau buvo siunčiamas į komandiruotę ir į jÄ iÅ¡vyko, tačiau darbdavys 2018-11-06 įsakymu dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo jau apskaičiavo darbuotojui ir nuo 2018-11-26 mokėjo 50 procentų sumažintus delspinigius, iÅ¡ ko akivaizdu, kad darbo sutartis ir vertinamas priedas prie jos (2018-11-06 įsakymas) buvo pasiraÅ¡yti ne tÄ pačiÄ dienÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog priedu buvo siekiama pakeisti kÄ tik pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį.

Dėl to byloje teismas vertino ne tai, ar tinkamai įformintas Å¡alių sudarytos darbo sutarties pakeitimas, bet tai, ar ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas sutikimas vertintinas kaip sudedamoji 2018 m. rugsėjo 5 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytos darbo sutarties dalis. Pažymėjo dar kartÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui tiesioginių įrodymų, jog darbo sutarties Å¡alys jos sudarymo metu bÅ«tų susitariusios konkrečiai dėl 100 procentų dydžio dienpinigių darbo sutarties galiojimo laikotarpiu komandiruojamam darbuotojui.

22. Teismas konstatavo, jog raÅ¡tu atskirame dokumente iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių – darbuotojo – valia dėl teisės aktuose nustatyto jam mokėtinų dienpinigių dydžio sumažinimo (pakeitimo). Å iame kontekste svarbu tai, kad yra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡ta tos Å¡alies, kuriai nustatyta sÄ lyga nenaudinga, valia, be to, byloje nėra duomenų apie nukrypimÄ nuo tikrosios Å¡alių valios sudaryti tokį susitarimÄ , kita sutarties Å¡alis – darbdavė – darbuotojo pasiraÅ¡ytame dokumente nustatytas sÄ lygas vykdė.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas vertino, jog papildomos sÄ lygos dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio neįtraukimas į darbo sutarties tekstÄ ir darbdavio paraÅ¡o atskirame darbuotojo pasiraÅ¡ytame dokumente nebuvimas, nelaikytinas esminiu reikalavimų darbo sutarties formai pažeidimu. Teismo vertinimu, faktiniai bylos duomenys apie Å¡alių elgesį, atliktų veiksmų pobÅ«dį ir kt. neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių metu nebuvo Å¡alių susitarimo dėl papildomos darbo sutarties sÄ lygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui dėl 8 488,31 Eur atmetė.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, esant sumažintam dienpinigių dydžiui, ir toliau tęsė darbo santykius, kurie pasibaigė tik 2020-01-14, ir tokius ieÅ¡kovo veiksmus ginčo atveju prilygino jo sutikimui, kas atitinka ir DK 45 straipsnio 3 dalies nuostatÄ .

23. Teismas iÅ¡ atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė nėra skolinga neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokos ieÅ¡kovui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, apskaičiuodama ieÅ¡kovui mokėtina darbo užmokestį, atsižvelgiant į paties darbuotojo praÅ¡ymÄ , tinkamai tokiu atveju taikė ir neapmokestinamÄ jį pajamų dydį. Teismas atskirai pastebėjo, kad nepriklausomai nuo to, kaip atsakovė kiekvienÄ mėnesį apmokestino ar turėjo apmokestinti iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį, darbuotojui, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, reikia patikrinti, ar per kalendorinius metus nesusidarė mokesčio nepriemokos ar permokos.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ pateiktÄ informacijÄ , A. D. 2019 m. mokestiniu laikotarpiu buvo laikomas nuolatiniu gyventoju gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais, tačiau ir tokiu atveju ieÅ¡kovui visuomet iÅ¡lieka galimybė asmeniÅ¡kai kreiptis į VMI, pateikiant metinę deklaracijÄ ir gaunant duomenis apie jam taikytÄ MNPD. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei dėl neteisingai taikyto MNPD ir per jo darbo laikotarpį neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, atmesdamas vienÄ iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, tuo pačiu atmetė iÅ¡ iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo plačiau apie tai nepasisakydamas. Tuo pačiu pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo dienpinigius, darbo užmokesčio nepriemokÄ ir netesybas.

24. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nemoka valstybinės (lietuvių) kalbos, nėra esminė aplinkybė, kuri leistų teismui daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ Å¡alių ginče. IeÅ¡kovas, ginčo metu bÅ«damas vyresnis nei 41 metų amžiaus, laikytinas ne tik turinčiu gyvenimiÅ¡kos, bet ir darbo patirties asmeniu, kuriam pagal darbo pobÅ«dį tekdavo vykti ir į užsienio valstybes, kuriose irgi vartojama skirtinga valstybinė kalba.

25. Teismas nurodė, jog, atmetus ieÅ¡kinį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡ių iÅ¡laidų suma neatlygintina atsižvelgiant į tai, jog pačios atsakovės ar jai pavaldžių darbuotojų veiksmai (neveikimas) irgi turėjo įtakos ginčui tarp Å¡alių kilti, nes ne visada savalaikiai buvo reaguojama ir į iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ informacijÄ . Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į dalį klausimų, kurie susiję su Å¡alių ginču, nes Å¡ios aplinkybės jam nebuvo žinomos.

Kiekvienu atveju darbdavys, bÅ«damas stipresniÄ ja Å¡alimi, prieÅ¡ priimdamas kokius nors sprendimus turi suprantamai ir aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti darbuotojui jų priėmimo tikslÄ , kad ateityje nekiltų nereikalingų ginčų. Viena iÅ¡ tokių aplinkybių ta, jog atsakovė netvarkingai apskaičiuodavo ir ieÅ¡kovui mokėtinÄ darbo užmokestį, tai yra jo neatskyrė nuo komandiruotės iÅ¡laidų (dienpinigių ir kitų iÅ¡laidų), kas tuo pačiu ir sudarė sÄ lygas kilti ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo.

Taip pat reikalavo ir iÅ¡ teismo papildomų darbo sÄ naudų vertinant ir lyginant Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsižvelgdamas į tuos pačius motyvus teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė ir paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei, nors jų dydis Å¡iuo atveju ir virÅ¡ija nustatytÄ minimalų dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 26. IeÅ¡kovas A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ toje dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo, bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti apeliantui iÅ¡ atsakovės 8 488,31 Eur (neto) dydžio dienpinigius ir netesybas (181-188 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 26.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ginčo Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį ir klaidingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp ginčo Å¡alių. Darbo sutartimi nebuvo numatyta jokio susitarimo tarp apelianto ir jo darbdavio dėl apeliantui mokėtinų dienpinigių dydžio, o kolektyvinė sutartis atsakovės įmonėje sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad dienpinigių klausimo darbo sutarties nuostatos nereguliavo, Å¡ie mokėjimai turėjo bÅ«ti skaičiuojami tik pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatas.

Nutarimo 2 punktas imperatyviai nustato, kad tais atvejais, kai kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje nėra nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, dienpinigiai privalo bÅ«ti apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Tai reiÅ¡kia, kad susitarimas dėl konkretaus dienpinigių dydžio nėra bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga - nesant jokio susitarimo tarp darbo sutarties Å¡alių laikoma, kad darbuotojui taikomi maksimalÅ«s Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti dienpinigių dydžiai.

Ginčo šalių sudaryta darbo sutartis turėtų būti laikoma kaip pakankamai aiškiai įrodanti, kad ginčo šalys nesusitarė dėl dienpinigių mažinimo. Pirmosios instancijos teismas iš darbuotojo nepagrįstai reikalavo pateikti tiesioginius įrodymus, kad pasirašant darbo sutartį buvo susitarta su darbdaviu dėl būtent 100 procentų dydžio dienpinigių mokėjimo. Pabrėžia, kad toks klaidingas įrodinėjimo naštos paskirstymas turėjo didelės įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

Å is pirmosios instancijos teismo reikalavimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Nutarimo 2 punktui. 26.2. Atsakovės direktoriaus vienaÅ¡aliÅ¡kas įsakymas dėl dienpinigių mažinimo darbuotojui negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip darbo sutarties priedas ir (ar) jos sudedamoji dalis. Darbo sutartyje nesant jokio susitarimo dėl dienpinigių mažinimo, darbdavys turėjo pareigÄ mokėti darbuotojui maksimalius Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jei darbuotojas bÅ«tų iÅ¡ tiesų nesutikęs su mažesnių dienpinigių mokėjimu, jis turėjo nutraukti darbo santykius su atsakove ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, yra aiÅ¡kiai neteisėta, prieÅ¡taraujanti Darbo kodekse numatytai darbo sutarčių keitimo tvarkai, t. y. darbo sutarties pakeitimai turi bÅ«ti daromi raÅ¡tu (DK 43 straipsnio 2 dalis), o darbo sutarties sÄ lygų keitimas darbdavio iniciatyva gali bÅ«ti vykdomas tik pateikiant darbuotojui pasiÅ«lymÄ dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, nustatant ne trumpesnį nei penkių darbo dienų terminÄ sutikimui ar nesutikimui iÅ¡reikÅ¡ti (DK 45 straipsnis).

Atsakovė, sumažindama apelianto dienpinigius, aiÅ¡kiai nesilaikė aukščiau nurodytų Darbo kodekso nuostatų. Ä®forminus apelianto darbo sutarties pakeitimÄ vienaÅ¡aliÅ¡ku darbdavio įsakymu ir tokiu bÅ«du pažeidžiant DK 43 ir 45 straipsnio nuostatas, darbdavys prisiima rizikÄ , kad darbuotojas ne iÅ¡ karto sužinos apie jo teisių pažeidimÄ . BÅ«tent taip buvo Å¡iuo atveju, kadangi darbuotojas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ tik po Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos konsultacijos. 26.3.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Darbo kodekso 45 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Pagal bendrÄ jÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.173 straipsnio 1 dalį, neveikimas (Å¡iuo atveju - nesikreipimas į darbo ginčų nagrinėjimo organÄ ) savaime nelaikomas akceptu, todėl Darbo kodekso 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡imtis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai ir taikoma tik tuomet, kai darbdavys įrodo, kad darbuotojui buvo aiÅ¡ku, jog jis turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimÄ .

Å iuo atveju darbuotojas buvo akivaizdžiai suklaidintas įsakyme nurodant galimybę tik pasiraÅ¡yti, kad darbuotojas su juo „susipažino ir sutinka“. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbuotojui tik po Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos konsultacijos buvo aiÅ¡ku, jog jis turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimÄ su vienaÅ¡aliÅ¡ku darbdavio įsakymu ir kreiptis dėl teisių gynimo į darbo ginčus nagrinėjančius organus. 26.4. Nors darbdavio vienaÅ¡aliÅ¡kas įsakymas dėl dienpinigių mažinimo buvo siejamas su prasta įmonės ekonomine padėtimi, darbdavys nepateikė jokių tokiÄ padėtį pagrindžiančių duomenų bei didėjant įmonės pajamoms neatÅ¡aukė įsakymo galiojimo.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino Å¡io aspekto, mano, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio įrodymų vertinimo taisyklės, sprendime nurodytos iÅ¡vados nebuvo pagrįstos visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Vadovaujantis vieÅ¡ai apie atsakovę prieinamais duomenimis, atsakovės metinės pajamos 2018-2019 finansiniais metais didėjo. Taigi, Å¡ios aplinkybės privalėjo bÅ«ti įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos pirmosios instancijos teismui atliekant visapusiÅ¡kÄ jų analizę ir tik tuomet buvo galima prieiti prie objektyvios iÅ¡vados dėl 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymo dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo neteisėtumo.

Be to, esant tokiai situacijai, kai vienašališkas darbdavio įsakymas siejamas su įmonės pablogėjusia finansine padėtimi, darbuotojo pasirašymas tokio įsakymo apačioje, atskirai nesudarant neterminuotai galiojančio darbo sutarties pakeitimo, jokiu būdu negali būti kvalifikuojamas kaip darbuotojo neterminuotas sutikimas gauti mažesnius dienpinigius nepriklausomai nuo atsakovės finansinės būklės gerėjimo ateityje. 26.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime išvados daromos remiantis teismų praktika, suformuota ne analogiškose, o skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis paremtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

Tokios kasacinio teismo praktikos taikymas Å¡ioje byloje neabejotinai prieÅ¡tarauja taisyklei, kad sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose byloje. Vadovaujantis panaÅ¡iose bylose suformuota teismų praktika, laikytina, jog darbdavio vienaÅ¡aliÅ¡kas įsakymas dėl dienpinigių mažinimo negali bÅ«ti laikomas ginčo Å¡alių sudarytos darbo sutarties pakeitimu, priedu ar kita sudedamÄ ja dalimi, o atsakovė privalo prisiimti rizikÄ dėl netinkamai įforminto dienpinigių dydžio ir iÅ¡mokėti apeliantui maksimalaus dydžio dienpinigius.

Mano, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, darbuotojui neiÅ¡mokėtų dienpinigių dydis iÅ¡ viso sudaro 8 488,31 Eur (neto). Papildomai darbdavys turi pareigÄ sumokėti darbuotojui netesybas ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus su juo atsiskaityti, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti mėnesį.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (191-200 b. l.). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 27.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigos naÅ¡tÄ ir tokiais pareiÅ¡kimais apeliantas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo, t. y. darbuotojas (apeliantas) yra bylos Å¡alis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas. 27.2.

Darbo sutartis tarp apelianto ir atsakovės buvo sudaryta 2018-09-05, atsakovės direktorius 2018-11-06 priėmė įsakymÄ dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo, kuriuo buvo nutarta dėl pablogėjusios įmonės finansinės padėties nuo 2018-11-26 vykstant į komandiruotes mokėti 50 procentų priklausančiÄ dienpinigių normÄ . Su Å¡iuo įsakymu visi atsakovės darbuotojai, tarp jų ir apeliantas, buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai ir nė vienas darbuotojas, įskaitant ir apeliantÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė nesutikimo su Å¡iuo įsakymu ir neatsisakė pasiraÅ¡yti.

Nors tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų trukmės, apmokėjimo yra darbdavio pareiga, tačiau pažeidus šį reikalavimÄ , situacija turi bÅ«ti vertinama ne formaliai, o iÅ¡ esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra esminis pažeidimas. Darbo sutarties nuostatos gali bÅ«ti nustatytos raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt., vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų.

Apelianto pozicija, jog atsakovės direktoriaus įsakymas dėl dienpinigių normos mažinimo negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip darbo sutarties priedas ir/ar jos sudedamoji dalis, yra pažeidžianti teisinėje sistemoje galiojantį turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . 27.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės pajamos didėjo, todėl ji turėjo atÅ¡aukti dienpinigių sumažinimÄ . Atsakovės finansinė padėtis 2018 - 2019 m. prastėjo. Atsakovė turėjo teisę sumažinti apeliantui mokamÄ dienpinigių dydį neatsižvelgiant į savo finansinę bÅ«klę.

Atsakovo pablogėjusiÄ finansinę bÅ«klę patvirtina teikiama pelno (nuostolių) ataskaita. Atsakovė 2019 metais, nepaisant padidėjusių pardavimo pajamų (2 296 014 Eur), patyrė iÅ¡ viso 69 396 Eur nuostolių, todėl atsakovės finansinė bÅ«klė laikotarpiu 2018 - 2019 m. lyginant su 2017 m. ženkliai suprastėjo. Remiantis teikiamomis pelno (nuostolių) ataskaitomis už laikotarpį nuo 2017-2019 m. matyti, kad atsakovės finansinė padėtis visÄ laikotarpį tik prastėjo. Atsižvelgiant į tai atsakovei iÅ¡kilo bÅ«tinybė su atsiliepimu teismui pateikti įrodymus - pelno (nuostolių) ataskaitas už laikotarpį nuo 2017 - 2019 m.

Atsižvelgiant į tai, kad poreikis įrodyti atsakovės prastėjančiÄ finansinę padėtį 2017-2019 metų laikotarpiu atsirado tik po to, kai ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė klaidinančias aplinkybes, atsakovė su atsiliepimu teikia ieÅ¡kovo teiginius paneigiančius raÅ¡ytinius įrodymus - pelno (nuostolių) ataskaitas. 27.4. Atsakovė turi teisę savo valia mažinti dienpinigių dydį darbuotojams nepriklausomai nuo finansinės bÅ«klės. Atsakovės teisė sumažinti mokėtinÄ dienpinigių normÄ iki 50 procentų yra numatyta teisės aktuose.

Dienpinigių mokėjimo normas ir tvarkÄ Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523. Pažymi, jog darbo teisėje darbdavys turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti bet kokias taisykles (darbo sÄ lygas), kurios nebuvo specialiai aptartos darbo sutartyje, ir kurios nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų bei nepablogina darbuotojo darbo sÄ lygų palyginus su įstatymų nustatytomis (DK 3 straipsnio 7 - 9 dalys).

Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys (atsakovė) yra laisvas spręsti dėl darbo organizavimo ir darbo sÄ lygų įmonės darbuotojams nustatymo bei keitimo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė veikė įstatymo ribose sumažindama mokėtinų dienpinigių normÄ iki teisės aktuose nustatyto dydžio. IeÅ¡kovas net neginčija aplinkybės, kad pasirašė atsakovės direktoriaus įsakymÄ dėl dienpinigių mažinimo bei suprato, kad dienpinigių dydis yra sumažinamas. IeÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ne tik susipažinimo su įsakymu metu, tačiau ir vėliau, kai buvo gautas darbo užmokestis ir dienpinigiai.

Tai patvirtina, jog ieÅ¡kovas žinojo, kad jam yra sumažinti dienpinigiai bei visÄ laikÄ sutiko su pakeista dienpinigių mokėjimo norma. Pažymi, kad tarp DK 45 straipsnio 1 punkte nurodytų atvejų nepatenka dienpinigių mokėjimo tvarka, dienpinigių normos didinimas ar mažinimas, todėl Å¡iuo atveju pagal DK reikalavimus ieÅ¡kovo sutikimas dėl dienpinigių dydžio mažinimo netgi nebuvo privalomas. 27.5. IeÅ¡kovas klaidingai nurodo, kad teismo sprendimas paremtas teismų praktika, suformuota bylose skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas sprendime teisingai rėmėsi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi, remiantis minėta nutartimi, esminis darbdavio įsakymo pripažinimo darbo sutarties priedu reikalavimas yra bÅ«tent Å¡alių valios tokį įsakymÄ vykdyti buvimas. Å iuo atžvilgiu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovo valiÄ vykdyti atsakovės priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl dienpinigių mažinimo. Pažymi, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nėra analogiÅ¡kos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilusio ginčo aplinkybėms.

Ginčo byloje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, atsakovės priimtas įsakymas teismo sprendimu yra įvertintas kaip priedas prie darbo sutarties o ne jos pakeitimas. TokiÄ argumentacijÄ patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei teisinis vertinimas, kad darbo sutartimi ieÅ¡kovas ir atsakovė nebuvo sutarę ir nustatę dienpinigių dydžio. Iki atsakovės įsakymo priėmimo dienpinigių dydis buvo nustatinėjamas pagal DK ir minėto LR Vyriausybės nutarimo reikalavimus, todėl teismas sprendime teisingai nustatė, kad atsakovės įsakymas yra laikytinas darbo sutarties priedu. 27.6.

Apeliantas klaidingai nurodo, kad neva dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jam buvo neišmokėta 8 488,31 Eur (neto) dydžio dienpinigiai. Atsakovė byloje yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantui yra išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir kiti su darbo santykiais susiję mokėjimai (dienpinigiai). Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 29. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitas 2017-2019 metų laikotarpiui.

Nurodo, jog poreikis įrodyti prastėjančiÄ jos finansinę padėtį 2017-2019 metų laikotarpiu atsirado tik po to, kai ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė klaidinančias aplinkybes apie neva tuo laikotarpiu didėjusias atsakovės pajamas.

30. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ ribotÄ apeliacijÄ , kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Pažymėtina, jog atsakovės finansinės padėties 2017-2019 metais pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir šis klausimas ieškovo nebuvo keliamas bei įrodinėjamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (pradėtas kelti tik apeliaciniame skunde), todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo pasisakyti negali (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Taigi, prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėtų atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų 2017-2019 metų laikotarpiui nepriima ir jų nevertina. Be to, kolegijos vertinimu, teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui praÅ¡omi pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai įtakos neturi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 32. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas A. D. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ 2018-09-05 sudarė darbo sutartį Nr. 111, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pradėjo dirbti pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – ekspeditoriumi, darbo teisiniai santykiai Å¡alis siejo iki 2020-01-14.

Darbo sutartis buvo keista tris kartus: du pakeitimai susiję su darbo užmokesčio dydžiu, vienas – su jos terminu (sutartis pratęsta neterminuotam laikotarpiui). Darbo sutartyje nėra susitarta dėl dienpinigių dydžio (16-18, 19, 20, 21 b. l.).

33. Atsakovės direktoriui 2018 m. lapkričio 6 d. priėmus įsakymÄ , kurį, be kita ko, pasirašė ir ieÅ¡kovas, buvo nustatyta, kad dėl pablogėjusios įmonės ekonominės situacijos nuo 2018-11-26 vykstant į komandiruotes bus mokama 50 procentų priklausančių dienpinigių norma, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ (24-25 b. l.).

34. IeÅ¡kovas ir atsakovė 2020-01-14 darbo sutartį nutraukė pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (21 b. l.). Dėl ginčo esmės 35. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudencijÄ , ir kÄ labai detaliai iÅ¡analizavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant kilusį buvusio darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ bei sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojo teisės į dienpinigius tarnybinės komandiruotės metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti dienpinigių prasmę ir paskirtį.

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 107 straipsnyje ir detalizuota Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius, jog buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyti teisės aktuose, dienpinigių turi bÅ«ti įtrauktas į darbo sutartį kaip papildoma sutarties sÄ lyga (DK 33 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad Å¡alys 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbo sutartį. Sutartis sudaryta valstybine ir ieÅ¡kovui suprantama (rusų) kalbomis. Å ios abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties tekste jokios papildomos darbo sutarties sÄ lygos nenurodytos. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas dokumentas – UAB „(duomenys neskelbtini) transporto“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymas „Dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo“ (iÅ¡verstas ir į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ ), kuriame nurodyta, kad dėl pablogėjusios įmonės ekonominės situacijos nuo 2018-11-26 vykstant į komandiruotes bus mokama 50 procentų priklausančių dienpinigių norma, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“.

IeÅ¡kovas, kartu su kitais darbuotojais, pasirašė, jog susipažino ir sutinka su minėtu įsakymu. IeÅ¡kovas neneigė, jog įsakymÄ pasirašė jis, tačiau nurodė, kad buvo akivaizdžiai suklaidintas įsakyme nurodant galimybę tik pasiraÅ¡yti, jog su juo „susipažino ir sutinka“, o pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog darbuotojui tik po Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos konsultacijos tapo aiÅ¡ku, jog jis turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimÄ su vienaÅ¡aliÅ¡ku darbdavio įsakymu ir kreiptis dėl teisių gynimo į darbo ginčus nagrinėjančius organus.

Pirmosios instancijos teismas šį įsakymÄ vertino kaip darbo sutarties priedÄ .

37. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė kasacinio teismo praktikÄ darbo sutarties aiÅ¡kinimo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas nebesikartoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, įsakymo priėmimu ir ieÅ¡kovo elgesiu po jo priėmimo, su ieÅ¡kovo atstovo vertinimu, kad ieÅ¡kovas įsakymÄ pasirašė akivaizdžiai suklaidintas įsakymo formuluotės, manant, jog jame nurodoma galimybė tik pasiraÅ¡yti, kad su juo „susipažino ir sutinka“, nesutinka su Å¡iais argumentais dėl toliau iÅ¡dėstytų argumentų.

38. Darbo sutartis nagrinėjamu atveju sudaryta 2018 m. rugsėjo 5 d., o 2018 m. lapkričio 6 d. darbdavio direktorius priėmė įsakymÄ , jog nuo 2018-11-26 vykstant į komandiruotes bus mokama 50 procentų priklausančių dienpinigių. Teismas minėtÄ 2018-11-06 įsakymÄ vertino kaip darbo sutarties priedÄ ir atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovė, pakeisdama darbuotojui mokamų dienpinigių dydį, tai darė vienvaldiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui nesuprantamai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas yra pasirašęs aukščiau minėtame įsakyme, su juo sutiko, po įsakymo priėmimo darbo santykiai tęsėsi daugiau nei du mėnesius, ieÅ¡kovui atsakovė mokėjo 50 procentų dydžio dienpinigius, ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ir į kompetentingas institucijas nesikreipė. Be to, sumažinti dienpinigiai buvo mokami ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems atsakovės darbuotojams (su įsakymu buvo supažindinti ir pasirašė 12 darbuotojų be ieÅ¡kovo), tačiau minėti asmenys nėra pateikę ieÅ¡kinių atsakovei, dėl ko kolegijos vertinimu visiÅ¡kai nepagrįsta ieÅ¡kovo pozicija neva ieÅ¡kovui tik po Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos konsultacijos tapo aiÅ¡ku, jog jis turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimÄ su vienaÅ¡aliÅ¡ku darbdavio įsakymu ir kreiptis dėl teisių gynimo į darbo ginčus nagrinėjančius organus.

Labiau tikėtina, jog šios profesijos atstovai komunikuoja tarpusavyje, dalinasi žiniomis ir patirtimi, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas nežinojo savo teisių.

39. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kÄ taip pat labai iÅ¡samiai aptarė pirmosios instancijos teismas, darbo sutarties turinys yra jos Å¡alių sulygtos sutarties sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai, – ji turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. Pažymėtina, kad nors tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų trukmės, apmokėjimo ir pan. yra darbdavio pareiga, tačiau, pažeidus šį reikalavimÄ , situacija turi bÅ«ti vertinama ne formaliai, o iÅ¡ esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra esminis pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015).

Darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).

40. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir su kuo kolegija sutinka, raÅ¡tu atskirame dokumente iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių – darbuotojo – valia dėl teisės aktuose nustatyto jam mokėtinų dienpinigių dydžio sumažinimo (pakeitimo), raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡ta tos Å¡alies, kuriai nustatyta sÄ lyga nenaudinga, valia, be to, byloje nėra duomenų apie nukrypimÄ nuo tikrosios Å¡alių valios sudaryti tokį susitarimÄ , kita sutarties Å¡alis – darbdavė – darbuotojo pasiraÅ¡ytame dokumente nustatytas sÄ lygas vykdė.

Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog papildomos sÄ lygos dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio neįtraukimas į darbo sutarties tekstÄ ir darbdavio paraÅ¡o atskirame darbuotojo pasiraÅ¡ytame dokumente nebuvimas, nelaikytinas esminiu reikalavimų darbo sutarties formai pažeidimu. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog faktiniai bylos duomenys apie Å¡alių elgesį, atliktų veiksmų pobÅ«dį ir kt. neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių metu nebuvo Å¡alių susitarimo dėl papildomos darbo sutarties sÄ lygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio.

IeÅ¡kovas, esant sumažintam dienpinigių dydžiui, tęsė darbo santykius, kurie pasibaigė tik 2020-01-14, ir tokius ieÅ¡kovo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai prilygino jo sutikimui, kas atitinka ir DK 45 straipsnio 3 dalies nuostatÄ .

41. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo įsakymas dėl dienpinigių sumažinimo atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių apmokėjimo apraÅ¡o 2 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Tai reiÅ¡kia, jog nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, įsakymu nustatytas 50 procentų dienpinigių dydis pats savaime nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, užtikrindamas darbo teisinių santykių Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , darbdavei galint naudotis Å¡alių susitarimu jai suteikta diskrecijos teise mokėti mažesnes nei 100 procentų dienpinigių sumas, o darbuotojui – teise už komandiruotę gauti ne mažesnę kaip 50 procentų maksimalaus dydžio dienpinigių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumÄ .

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Â sprendimÄ . Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) transportas“ priteisiamos 816,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) transportas“, juridinio asmens kodas 245375010, iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 816,75 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė