c3fe6286-2142-4571-86ee-61d4be191a67 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-196-425/2019. Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00326-2018-9. Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.6.1.; 3.4.2.6.7.; 3.3.2.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2213-844/2018 pagal pareiÅ¡kėjo K. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų yra „L. B.“, AS; SIA „B.“; UAB „G.“; UAB „G. F.“; UAB „I. L.“; UAB „J. I.“; UAB „L. B.“; UAB „S. L.“; UAB „V. b.“; VÄ® „V. e.“;

UAB „F. A.“; UAB „4.“; antstolio L. J. kontora; antstolės S. K. kontora; antstolio S. O. G. kontora; antstolės N. V. kontora; S. Č., ir E. R.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mams pateiktu patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas K. B. prašė iÅ¡kelti jam bankroto, paskirti bankroto administratorių, patvirtinti 520,00 Eur lėšų sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį jo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos, taip pat nustatyti 4 mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, mokumo atkÅ«rimo plano projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad visÄ laikÄ siekė tobulos Å¡eimos bei stengėsi savo Å¡eimos nariams sukurti kuo geresnes gyvenimo sÄ lygas. Su skirtingomis moterimis turi tris vaikus, 2008-12-19 pasiėmė kreditÄ bÅ«sto įsigijimui ir remontui. Tuo metu dirbo pasienio tarnyboje ir jo darbo užmokesti buvo apie 600,00 Eur. Kadangi norėjo pagerinti savo buitį, gyventi oriai, jis po truputėlį skolinosi pinigus pragyvenimui ir iÅ¡ kredito bendrovių. Kada įsigijo butÄ , jo finansinė padėtis palaipsniui blogėjo, tuometinė sugyventinė, nors ir buvo žadėjusi, nepadėjo vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Siekdamas pagerinti savo finansinę situacijÄ norėjo papildomai įsidarbinti autobuso vairuotoju, tačiau dėl nugaros skausmų, įsidarbinti nepavyko. Pasienio tarnyboje dirbo nuo 2003 metų iki 2016 metų. Å iuo metu jis yra pensininkas. 2015 metais jis jau turėjo daug kreditorių ir jo darbo užmokesčio nebepakakdavo finansiniams įsipareigojimams padengti ir įmokoms daryti. Patvirtino, kad iÅ¡ kreditų lėšas naudojo elementariam pragyvenimui. Pirko drabužius, maistÄ ir pan.. Sutiko, kad jo finansinį nemokumÄ lėmė dideli norai ir nedidelis darbo užmokestis bei, kad skolindamasis virÅ¡ijo savo finansines galimybes.

Nors finansinė padėtis buvo sunki, tačiau planavo turėti vaikų, jų norėjo. Šiuo metu nugaros skausmus yra išsigydęs ir jam pavyko įsidarbinti vilkiko vairuotoju, dėl ko darbo užmokestis bus mažiausiai apie 1000,00 Eur.

3. Kartu pareiÅ¡kėjas nurodė manantis, kad iÅ¡kėlus jam bankroto bylÄ , jo finansinė padėtis stabilizuosis ir jis galės grÄ Å¾inti visus kreditus savo kreditoriams. Å iuo metu jo skola kreditoriams yra 45 674,57 Eur, o jis gali minimaliai apriboti savo poreikius iki 521 Eur per mėnesį. Per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, nesudarė naujų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2018 m. spalio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kimo netenkino ir atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui K. B. fizinio asmens bankroto bylÄ , taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisė procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei.

5. Teismas sprendė, kad nors pareiÅ¡kėjo finansiniai įsipareigojimai virÅ¡ija 25 MMA dydį, o jų įvykdymo terminai yra suėję, tačiau pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2003 metų iki 2016 metų dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, jo tarnybos metu gaunamos pajamos buvo stabilios ir pakankamos oriam ir stabiliam pragyvenimui, ir jas protingai bei racionaliai naudojant, jų bÅ«tų pakakę bÅ«tiniems gyvenimiÅ¡kiems poreikiams patenkinti. Be to, pareiÅ¡kėjas tikrai suprato, kad imdamas naujus kreditus, nesugebės laiku jų grÄ Å¾inti, nes to padaryti neleis jo gaunamos pajamos. Jis pagal savo darbo, gyvenimiÅ¡kÄ jÄ patirtį turėjo sugebėti valdyti savo finansus ir įvertinti finansinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes (subjektyvusis aspektas).

PareiÅ¡kėjas sudarė kredito sutartis, pagal kurias gautus pinigus panaudojo pragyvenimo iÅ¡laidoms padengti ir pragyvenimui, be svarbių priežasčių laiku nemokėjo kredito įmokų už butÄ â€“ vienintelę Å¡eimos gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir dėl to susidarė didelis įsiskolinimas pagal bÅ«sto paskolÄ , ir dabar butÄ siÅ«loma parduoti iÅ¡ varžytinių, delsė sumokėti VÄ® „V. e.“, UAB „V. b.“, už butui suteiktas komunalines paslaugas, taip pat delsė mokėti kitas kreditų įmokas nesant jokių objektyvių tokį elgesį pateisinančių priežasčių, juo labiau kad skolinimasis buvo dažnas ir neatsakingas.

Taip pat teismas pažymėjo, kad nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdančių pareiÅ¡kėjui užsiimti papildoma veikla savo finansinei bÅ«klei pagerinti. Jo pasyvumas visos savo finansinės padėties blogėjimo periodu nuo 2008 m. iki 2018 m., įrodo jo abejingumÄ Ä¯ susidariusiÄ situacijÄ , ir vengimÄ jÄ spręsti. Teismas vertino, kad toks pareiÅ¡kėjo elgesys negali bÅ«ti laikomas rÅ«pestingu ir atidžiu elgesiu (objektyvusis aspektas).

7. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas savo nemokumÄ sukėlusių priežasčių praktiÅ¡kai neįvardino, o vien ekonominės krizės vyksmas Å¡alyje savaime nereiÅ¡kia, kad asmenys tampa nemokÅ«s. Be to pareiÅ¡kėjo skolinimosi periodais Å¡alies ekonomika augo. Nurodytos nemokumo priežastys, teismo vertinimu, negali bÅ«ti pripažintos objektyviomis bei pagrįstomis, juo labiau kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis reguliariai didėjo.

8. Be to, pagal byloje esančius duomenis, yra pagrindas vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistavo asmens sÄ moningas neveikimas, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realius siekius didinti savo pajamas, tačiau akivaizdžiai jis nuolatos didino savo skolinius įsipareigojimus, taip pat ir susilaikė planuoto trečiojo vaiko, nors jau buvo susidaręs reikÅ¡mingo dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas turimiems vaikams. Negana to, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo amžių, sveikatos bÅ«klę, darbo ir gyvenimiÅ¡kÄ jÄ patirtį, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybes susirasti dar geriau apmokamÄ darbÄ , ir tokiu bÅ«du įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas K. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ tenkinti.

10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis nebuvo pakankamai atitus ir rÅ«pestingas, kadangi jis neturėjo galimybės numatyti bei nuspėti artėjančiÄ krizę bei sudėtingÄ finansinę situacijÄ , o taip pat nemanė kad neteks darbo bei pablogės jo sveikata. Vien jo užimtos pareigos bei patirtis savaime nepatvirtina, kad jis turėjo numatyti, jo nesugebės grÄ Å¾inti pasiimtų kreditų, juo labiau kad finansinę padėtį pablogino vaiko gimimas.

11. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo (kreditorė) „L. B.“, AS, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

12. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai, įskaitant ir paties pareiÅ¡kėjo teiginius, patvirtina, kad jo nemokumÄ lėmė dideli norai ir per mažas darbo užmokestis, t.y. skolindamasis pareiÅ¡kėjas virÅ¡ijo savo finansines galimybes. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo elgesys nuolat skolinantis ir neturint pakankamai pajamų vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, yra nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu.

13. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo (kreditorė) SIA „B.“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

14. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai leido susidaryti skoloms ir jas didino, nevertino savo finansinių galimybių bei nepateikė jokių įrodymų, kad kreditų ėmimas buvo bÅ«tinas. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas buvo visiÅ¡kai pasyvus ir neįrodė, kad siekė pakeisti susiklosčiusiÄ situacijÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo skolos susidarė ne finansinės krizės laikotarpiu. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. IÅ¡ pateikto atskirojo skundo turinio nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo nutarties galimÄ neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingus faktus, o visas aplinkybes, dėl kurių teismui kilo klausimų, jis tiesiog iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo nenaudai, nepagrįstai preziumuodamas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , iÅ¡ esmės neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.

18. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų suma pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienÄ yra didesnė negu 25 MMA ir atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ , t. y. teismas iÅ¡ esmės konstatavo pareiÅ¡kėjo nemokumÄ . Kadangi byloje ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekyla (CPK 12, 178 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

19. Ä®vertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo (ne)sÄ Å¾iningumÄ , nenustatė aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas buvo sudaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytus kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius ar tyčia pateikė kreditoriams neteisingÄ informacijÄ apie jo pačio finansinę bÅ«klę, prisiimant skolinius įsipareigojimus, tačiau pareiÅ¡kėjÄ pripažino esant nesÄ Å¾iningu tuo aspektu, jog nustatė aplinkybes dėl anksčiau, nei prieÅ¡ tris metus iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dienos, buvusio neatsakingo pareiÅ¡kėjo skolinimosi, sudarant nebÅ«tinus sandorius, prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus ir tokiu bÅ«du sunkinant savo finansinę padėtį.

20. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimÄ dėl ginčo nutarties (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjÄ pripažino esant nesÄ Å¾iningu bei FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė iÅ¡kelti pastarajam fizinio asmens bankroto bylÄ .

21. IÅ¡analizavus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad pareiÅ¡kėjo nemokumÄ sÄ lygojo didelis kiekis skolinimosi sandorių, o pareiÅ¡kėjas buvo nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, kadangi sudarinėjo nebÅ«tinus sandorius, žinodamas, kad jau turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neturėdamas galimybių padengti jau turimus įsiskolinimus pagal paskolos sutartis, prisiimdavo naujus finansinius įsipareigojimus ir tokiu bÅ«du sunkino savo finansinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados tiek dėl pareiÅ¡kėjo nemokumÄ sukėlusių priežasčių, tiek ir dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo yra padarytos nepakankamai įvertinus aktualiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, o taip pat nepakankamai atsižvelgus į Å¡ioje byloje susiklosčiusias individualias aplinkybes, patvirtinančias pareiÅ¡kėjo siekį pagerinti savo finansinę padėtį. Tuo pačiu ir kredito įstaigos turi priimti dalį atsakomybės dėl pareiÅ¡kėjo sudarytų didelio kreditų skaičiaus, nes jos sudarė pareiÅ¡kėjui galimybes skolintis, nesiėmė pakankamų priemonių neskolinti asmeniui, turinčiam negrÄ Å¾intų kreditų kredito įstaigoms.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog FABÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Fizinių asmenų iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Kasacinis teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo tikslÄ atitiktų toks FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimas, pagal kurį sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

23. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje vien tik didelis vartojimo kreditų sutarčių skaičius dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo elgesio nesÄ Å¾iningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindÄ konstatuoti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas pasiskolintas lėšas naudojo bÅ«tiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiÅ¡kėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie Å¡ių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar Å¡ių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais bÅ«dais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar Å¡iems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡vengti skolinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, atsižvelgė bei vertino ilgesnį, nei 3 metų iki pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui laikotarpį, bei sprendė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės sÄ moningai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bei leido susidaryti skoloms siekdamas gyventi ne pagal savo iÅ¡gales. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vartojimo kredito sutartis dėl bÅ«sto įsigijimo buvo sudaryta dar 2008 metais, kai ekonominė situacija iÅ¡ties buvo nepalanki vartotojams dėl aukÅ¡tų palÅ«kanų dydžio ir bendro kainų kilimo.

Kita vertus, pareiškėjo atlyginimas, nors ir sistemingai laikotarpiu nuo 2007 iki 2015 metų didėjo, tačiau akivaizdžiai atlyginimas nebuvo pakankamai didelis, tačiau tai negali būti pripažįstama pareiškėjo kaltė dėl mažo atlyginimo didėjimo valstybės tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo paaiškinimai, jog jis vartojimo kreditus ėmė pragyvenimui, t.y. siekdamas gyventi oriau ir patogiau, yra logiški, juo labiau kad pareiškėjas turėjo išlaikytinių. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog pagal skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes pareiškėjas tyčia blogino savo finansinę padėtį bei siekė, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų, išvis išvengti mokėjimų kreditoriams.

25. Kartu pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės nebuvo nustatyta, ar pareiÅ¡kėjas bent kurį nors iÅ¡ prisiimtų finansinių įsipareigojimų siekė vykdyti ir sumokėjo bent dalį mokėjimų ar iÅ¡ gautų naujų kreditų dengė bent dalį kurių nors jau turimų įsiskolinimų. Å ios aplinkybės yra itin reikÅ¡mingos ir svarbios siekiant daryti iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo (ne)sÄ Å¾iningumo.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu reikÅ¡minga ir tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ties buvo pradėjęs dirbti UAB „T.“ ir gavo darbo užmokestį, kas leidžia pagrįstai vertinti, kad jis siekia atkuri savo mokumÄ ir pagerinti finansinę padėtį, t.y. aktyviais veiksmais siekia finansinės padėties pagerėjimo. Å i aplinkybė pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta. Kita vertus, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad atskirojo skundo pirmosios instancijos teisme gavimo metu pareiÅ¡kėjo darbovietė buvo nurodoma nebe UAB „T.“, o A.

T. agroservisas „A.“, dėl ko nesant pakankamai duomenų apie pasikeitusias darbines sÄ lygas (sudarytos sutarties pobÅ«dį, trukmę, priėmimo į darbÄ laikotarpį bei pan.) apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės visapusiÅ¡kai įvertinti aktualios pareiÅ¡kėjo darbinės bei finansinės situacijos bei perspektyvos. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ginčo byloje nekyla, jog pareiÅ¡kėjas jau kurį laikÄ gavo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad į bylÄ pateiktuose procesiniuose dokumentuose jis nuosekliai tvirtino Å¡eimÄ esant svarbiausia vertybe, pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar gaudamas darbines pajamas jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, susijusių su dabartinės Å¡eimos (ar vaikų, kuriems priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas) poreikių tenkinimu, kas papildomai leistų vertinti pareiÅ¡kėjo viso proceso metu dėstytos pozicijos tikrumÄ .

27. Neįvertinus visų pirmiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimybės daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ar jo sÄ moningo tyčinio neveikimo siekiant iÅ¡vengti pareigos vykdyti savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo (ne)sÄ Å¾iningumu, nebuvo visapusiÅ¡kai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip visapusiÅ¡kai neatskleidžiant bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (atsižvelgiant į tai, kad pagal FABÄ® nuostatas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, o klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui iÅ¡ esmės buvo vertintas tik pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo aspektu).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisakoma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas