c3fdbeea-e5a9-4fea-8678-955d5ac9a60a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-967-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00743-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.1.3.;2.1.2.4.2.1.;3.1.7.6.;3.1.18.6.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ atstovui advokatui Mindaugui Dovidauskui,tretiesiems asmenims J.

K., L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, tretiesiems asmenims J. K., L. K. dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis, kreditorinio reikalavimo panaikinimo ir restitucijos taikymo, Teismas n u s t a t ė: 2016 m. birželio 8 d. teisme priimtas ieÅ¡kovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorės UAB Stinkoma“ ieÅ¡kinys atsakovei BUAB „Skirnuva“, J.

K., L. K., kuriame praÅ¡oma pripažinti niekinėmis 2008-05-07 paskolos sutartį, 2008-08-14 paskolos sutartį, 2008-09-14 papildomÄ susitarimÄ prie 2008-08-14 paskolos sutarties, sudarytus tarp L. K. individualios įmonės „Talka“ ir UAB „Skirnuva“; pripažinti niekiniu sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) sandorį; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė sandorius praÅ¡o pripažinti negaliojančiais CK 1.81 str., 1.82 str., 1.86 str. 1 d. numatytais pagrindais.

IeÅ¡kinyje nurodomos Å¡ios faktinės aplinkybės:2008-05-07 ieÅ¡kovė L. K. individuali įmonė „Talka“ bei atsakovė BUAB „Skirnuva“, sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77 (Priedas Nr. 1), kuria atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 1 826 400 Lt (528 962 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė privalėjo grÄ Å¾inti iki 2010-05-01. Paskolos tikslas - ieÅ¡kovės įsipareigojimų pagal 2008-05-07 reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Priedas Nr.

2) įvykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su atsakove veikla, siekiant įsigyti objektus, prekes vertybinius popierius, įsipareigojimus ir kt. 2008-05-07 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir ieÅ¡kovė minėta 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi susitarė, jog pradinis kreditorius, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, naujajam kreditoriui, ieÅ¡kovei, perduoda UAB „Alytaus tekstilė (j.a.k. 149698775) atžvilgiu turimÄ kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ 5 200 000 Lt (1 506 024 EUR) sumÄ , patvirtintÄ Kauno apygardos teismo 2008-01-07 nutartimi c.b.

Nr. B2-354-55/2008 (toliau - Kreditorinis reikalavimas). Reikalavimo teisių perleidimo kaina - 1 726 400 Lt (500 000 EUR), nors reikalavimo teisė buvo bevertė. Å iÄ aplinkybę pagrindžia tiek UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ finansinė ataskaita (Priedas Nr. 3), kuria AB „Alytaus tekstilė“ skola 5.2 mln. Lt sumai dėl itin mažos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės buvo pripažinta beviltiÅ¡ka ir nuraÅ¡yta į nuostolius, tiek 2015-05-07 Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10¬01 nutartis c.b.

Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-277-313/2016 (Priedas Nr.4).2008-08-14 ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė dar vienÄ paskolos sutartį (Priedas Nr. 5), kuria atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 500 000 Lt (144 810 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė privalėjo grÄ Å¾inti iki 2008-09-14. Paskolos tikslas - įsipareigojimų pagal 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su atsakove veikla, pagal 2008-05-07 sutartį Nr. PS-77. 2008-09-14 ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė susitarimÄ prie 2008-08-14 paskolos sutarties (Priedas Nr. 6), kuria iki 2010-10-01 atidėtas skolos grÄ Å¾inimo terminas ir ieÅ¡kovė įsipareigojo sutarties užtikrinimui įkeisti nekilnojamÄ turtÄ .2008-10-17 paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J.

K. bei L. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Priedas Nr. 7).2008-12-11 atsakovė ir ieÅ¡kovė sudarė sutartį, kuria atsakovei perleista didžioji dalis (5 195 000 Lt/ 1 504 576 EUR) pagal 2008-05-07 reikalavimo perleidimo sutartį nusipirkto beviltiÅ¡ko reikalavimo į BAB „Alytaus tekstilė“. Reikalavimo perleidimo kaina - 51 950 Lt/ 15 045,76 EUR (0,01 cnt. už vienÄ kreditorinio reikalavimo litÄ ). Reikalavimo perleidimo kaina buvo sumažintas ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei (Priedas Nr. 8).IeÅ¡kovė teigia, jog už beviltiÅ¡ka pripažintos reikalavimo teisės pagal 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį įsigijimÄ sumokėjus 500 000 EUR sumÄ , Å¡ias reikalavimo teises atsakovei perleido už 51 950 Lt.

Taigi, atsakovė įgijo reikalavimo teises į 5 200 000 Lt sumÄ skolininko UAB „Alytaus tekstilė“ atžvilgiu už tai sumokėjusi (įskaičius) 51 950 Lt, o ieÅ¡kovė ne tik liko skolinga atsakovei pagal paskolos sutartis, bet dar ir prarado praktiÅ¡kai visÄ reikalavimo teisę, dėl kurios įsigijimo ir buvo sudarytos 2008-05-07 bei 2008-08-14 paskolos sutartys, taip pat įkeistas nekilnojamas turtas. IeÅ¡kovė dėl 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2008-05-07, 2008-09-14 paskolos sutarčių, 2008-10-17 įkeitimo sutarties, 2008-12-11 reikalavimo teisių perleidimo sutarties patyrė 1 674 450 Lt nuostolį bei faktiÅ¡kai neteko paskolų sutarčių užtikrinimui įkeisto turto, o atsakovė įgijo reikalavimo teisę, kurios dalis užtikrinta nekilnojamo turto įkeitimu, į ieÅ¡kovę, taip pat reikalavimo teisę į AB „Alytaus tekstilė“.

Akivaizdu, jog visi nurodyti atsakovės veiksmai buvo nukreipti į nuostolio ieÅ¡kovei bei hipoteka užtikrinto reikalavimo atsakovei sukÅ«rimÄ , ieÅ¡kovės piniginių lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ , o ne paskolos santykių sukÅ«rimÄ .Nurodytų reikalavimo teisių pirkimo bei paskolų sandorių sudarymo metu, t.y. 2008 m., atsakovės nariu buvo L. K., ieÅ¡kovės savininkas bei direktorius, be to, nuo 2014-09-19 iki 2015-08-27 L. K. ėjo ir atsakovės, t. y. didžiausio ieÅ¡kovės kreditoriaus, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovės vardu buvo pasiskolinęs 2 326 400 Lt bei kuriam vėliau įsigytÄ reikalavimo teisę pardavė už ženkliai mažesnę sumÄ , generalinio direktoriaus pareigas (Priedas Nr. 9).

Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10¬01 nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015, ši aplinkybė kelia abejonę dėl sandorių šalių tikrųjų tikslų.2009-08-19 ieškovei iškelta bankroto byla. Kaip matyti, bankroto byla ieškovei buvo iškelta praėjus metams nuo pirmojo ginčijamo 2008-05-07 paskolos sandorio sudarymo. Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c.b.

Nr. 3K-3-277-313/2016 nustatyta, kad, sudarydama nurodytus reikalavimo teisių pirkimo bei paskolos sandorius, ieÅ¡kovė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki.2015-02-13 atsakovė bei J. K. sudarė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovė perleido J. K. 261 940 Lt įkaitu užtikrintÄ ir 2 139 171,51 Lt kaip trečios eilės finansinį reikalavimÄ . 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Kauno apygardos teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu ab initio ir taikė restitucijÄ - grÄ Å¾ino atsakovei viso 695 409,96 EUR reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę (Priedas Nr. 10).

Å is Kauno apygardos teismo sprendimas Å¡iai dienai yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovė, gindama savo ir kreditorių akivaizdžiai pažeistas teises, kreipiasi į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu, kuriuo ginčija Å¡ias sutartis: 1) 2008-05-07 paskolos sutartį, 2) 2008-08-14 paskolos sutartį su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo) bei 3) 2008-09-14 papildomo susitarimo pagrindu sudarytÄ 2008-10-17 sutartinę hipotekÄ (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Toliau nurodytinas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas.Teisinis ieÅ¡kinio pagrindasDėl juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo.CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Pagal Kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens - veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007;2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt).Toliau, siekiant pagrįsti CK 1.82 str.

Å¡iuo atveju taikymÄ , ieÅ¡kovė atskirai aptaria kiekvienÄ iÅ¡ CK 1.82 str. taikymui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių.Dėl sandorių prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovės teisnumui. Nurodoma, jog Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčijami 3 sandoriai: 1) 2008-05-07 paskolos sutartis, 2) 2008-08-14 paskolos sutarties su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo), 3) 2008-09-14 papildomo susitarimo pagrindu sudaryta 2008-10-17 sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda.

Su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.).Pagrindžiant sandorių ( 1) 2008-05-07 paskolos sutartis, 2) 2008-08-14 paskolos sutarties su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo), 3) 2008-09-14 pagrindu sudarytos 2008-10-17 sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini))) prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovės teisnumui, primintina, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015-05-07 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b.

Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-277-313/2016 patvirtino, kad ieÅ¡kovė, sudarydama minėtas paskolos sutartis ir jų pagrindu įkeisdama nekilnojamÄ turtÄ , jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, o paskolos sutartys buvo sudarytos siekiant įsigyti reikalavimo teisę į žinomai neperspektyviÄ Ä¯monę (kaip minėta, dar 2008 m. pradžioje ieÅ¡kovės vėliau nusipirktas reikalavimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pripažintas beviltiÅ¡ku ir nuraÅ¡ytas), t.y.

įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo L. K., imdamas paskolÄ , žinojo, jog ieÅ¡kovės perkama reikalavimo teisė neatsipirks (nebus patenkinta), o ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra per prasta paskolai grÄ Å¾inti. Pažymėtina, jog aptariamoje byloje visų instancijų teismai konstatavo, kad ginčijami sandoriai ieÅ¡kovei nebuvo naudingi, o jos vardu veikęs L. K. bendrovę sÄ moningai (tyčia) Å¡ių sandorių sudarymu privedė prie bankroto.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, jog 2008-05-07 paskolos sutarties, 2008-08-14 paskolos sutarties su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo), 2008-09-14 pagrindu sudarytas 2008-10-17 sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) sandorio sudarymas prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės teisnumui, t.y. siekiui gauti pelno.IeÅ¡kovė teigia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas jau ne kartÄ minėtose bylose konstatavo, dėl ginčijamų sandorių sudarymo ieÅ¡kovė patyrė 1 674 450 Lt nuostolių ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sandoriai bendrovei nebuvo ekonomiÅ¡kai naudingi, o Å¡ių sandorių sudarymu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama ieÅ¡kovės nemokumo.

Kaip matyti, ieÅ¡kovė ir atsakovė, sudarydamos ginčijamus sandorius, susitarė dėl vienai iÅ¡ susitarimo Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovei, akivaizdžiai žalingų teisinių pasekmių, kurios prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams, buvo akivaizdžiai jai nenaudingi, todėl CK 1.82 str. taikymas Å¡iuo atveju yra pateisinamas.Dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Kaip jau minėta, siekiant taikyti CK 1.82 str., bÅ«tina nustatyti, kad kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Remiantis CK 6.67 str., preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

Atsakovo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ Å¡iuo atveju pagrindžia faktas, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, t.y. 2008 m., atsakovės nariu buvo L. K., ieÅ¡kovės savininkas bei direktorius, be to, nuo 2014-09-19 iki 2015-08-27 L. K. ėjo ir atsakovės, t. y. didžiausio ieÅ¡kovės kreditoriaus, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovės vardu buvo pasiskolinęs 1 726 400 Lt, bei kuriam vėliau įsigytÄ reikalavimo teisę pardavė už ženkliai mažesnę sumÄ , generalinio direktoriaus pareigas (žr. PriedÄ Nr. 8).

Taigi, sandorių sudarymo metu atsakovės nariui esant L. K., kuris buvo ir ieÅ¡kovės direktorius, atsakovei negalėjo bÅ«ti nežinoma ieÅ¡kovės finansinė padėtis (faktinis nemokumas). Atsakovei negalėjo bÅ«ti nežinoma ir ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė, kuriai pirkti buvo suteikta paskola, yra pripažinta beviltiÅ¡ka, kadangi Å¡i informacija buvo skelbiama vieÅ¡ai. Taigi, atsakovei buvo gerai žinoma, kad visų ginčijamų sandorių sudarymas veda ieÅ¡kovę prie bankroto, mažina jos turtÄ ir galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Taigi, Å¡ioje byloje nekyla abejonių dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir siekio įgyti įkeitimu užtikrintÄ reikalavimo teisę į IeÅ¡kovÄ .Dėl pagrindo ginti ieÅ¡kovės pažeistas teises. Å iai dienai ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti bendrovė, o dėl ieÅ¡kovės direktoriaus bei atsakovo ir trečiojo asmens J. K. kryptingų nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovė neturi galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Bet kokios kitos ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynimo priemonės nėra galimos, kadangi yra pasibaigę teisių gynimo kitomis priemonėmis ieÅ¡kinio senaties terminai.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynimas CK 1.82 str. bÅ«du yra vienintelė ieÅ¡kovės galimybė nors kiek atstatyti ginčijamais sandoriais pažeistų teisių pusiausvyrÄ bei didesne dalimi patenkinti sÄ Å¾iningų kreditorių interesus. Taigi, nurodyti duomenys sudaro pagrindÄ spręsti apie aiÅ¡kų bei akivaizdų ginčijamų sutarčių nenaudingumÄ ieÅ¡kovei ir atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , kai tokių sandorių palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, byloje ginčijamos sutartys su atsakove yra aiÅ¡kiai nenaudingos ieÅ¡kovei ir prieÅ¡tarauja Å¡io juridinio asmens veiklos tikslams, pažeidžia sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl viena sutarčių Å¡alių - ieÅ¡kovė - turėjo nepagrįstų turtinių praradimų, dėl ko ieÅ¡kovės kreditoriams buvo apribota teisė ir teisėtas interesas tikėtis patenkinti kuo didesnę finansinių reikalavimų dalį.Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais.IeÅ¡kovė nurodo, kad CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiÅ¡kinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas - nepripažįstami sandoriais. Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikru aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiÅ¡kai - tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡aliu ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis - Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesu jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (2015-03-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2A-340-196/2015).Ä®siteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c.b.

Nr. 3K-3-277-313/2016 teismas pripažino, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad sandorių Å¡alys nesiekė sandorių prigimtį atitinkančių tikslų. Remiantis suformuota Kasacinio teismo praktika, Å¡iuo atveju, vertinant sandoriu tariamÄ pobÅ«dį, vertintina Å¡ių sandorių visuma, kadangi tik vertinant visus ginčijamus sandorius kaip visumÄ , galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ Å¡aliu valiÄ .Tai, jog Å¡alių sudarytais ginčijamais sandoriais buvo siekiama sandorių prigimtį neatitinkančių tikslų, patvirtina toliau nurodomos aplinkybės:

1) IeÅ¡kovas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Investiciju ir verslo garantijos“, iÅ¡ kurio už 500 000 EUR įsigijo žinomai neperspektyviÄ , beviltiÅ¡ka pripažintÄ skolÄ ;

2) Atsakovas pagal ginčijamas paskolos sutartis suteikė IeÅ¡kovui tikslinę paskolÄ Å¾inomai beviltiÅ¡kam reikalavimui pirkti, kai IeÅ¡kovas jau tuo metu neturėjo pakankamai savų lėšų reikalavimo teisėms iÅ¡ UAB „Investiciju ir verslo garantijos“ įsigyti, be to Atsakovas savo reikalavimo teisę užtikrino IeÅ¡kovo turto hipoteka;

3) Atsakovas, suteikęs IeÅ¡kovui tikslinę paskolÄ reikalavimo teisėms iÅ¡ UAB „Investiciju ir verslo garantijos“ už 500 000 EUR sumÄ Ä¯sigyti, praėjus pusmečiui Å¡iÄ reikalavimo teisę iÅ¡ IeÅ¡kovo nusipirko už 97 proc. mažesnę sumÄ , taip palikdamas IeÅ¡kovÄ su skolomis ir be reikalavimo teisės. Taigi, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstyto, sudarydamos ginčijamus sandorius, Å¡alys nesiekė atitinkamai parduoti ir įsigyti realiÄ reikalavimo teisę, kurios pagrindu bÅ«tų tenkinamas perimtas kreditorinis reikalavimas, taip pat Å¡alys nesiekė sudaryti paskolos sandorių (ir su jais susijusių įkeitimo sandorių), kuriais atitinkamai viena Å¡alis įgytų pareigÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , o kita įgytų teisę gauti palÅ«kanas, o prieÅ¡ingai: ginčijamų sandorių sudarymu, kryptingai buvo siekiama suteikti paskolÄ , kuri žinomai nebus grÄ Å¾inta, akivaizdžiai neperspektyvios reikalavimo teisės, kuri nebus patenkinta, įsigijimui, tuo pat metu Å¡ių akivaizdžiai neįvykdomų IeÅ¡kovo įsipareigojimų pagal paskolos sutartis užtikrinimui įkeičiant IeÅ¡kovo turtÄ , o galiausiai, IeÅ¡kovo nusipirktÄ reikalavimo teisę perimant už 97 proc. mažesnę nei įsigijimo kaina, buvo siekiama palikti IeÅ¡kovÄ su skolomis, nemokų.

Kaip matyti iÅ¡ sandorių eigos ir pobÅ«džio, ginčijamų sandorių sudarymo tikslas buvo IeÅ¡kovo nemokumas bei hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės į IeÅ¡kovÄ Atsakovui sukÅ«rimas. Tai, jog sandorių tikrasis tikslas neatsispindi jų turinyje, patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas minėta 2015-10-01 nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015.Taigi, IeÅ¡kovui su Atsakovu ginčijamais sandoriais siekiant kitų nei sandoriuose nurodytų, neteisėtų tikslų, tokie sandoriai turtėtų bÅ«ti pripažinti tariamaisiais.Dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.IeÅ¡kovė teigia, jog CK 1.81 str. nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Ä®statyme neatskleistas formuluotės vieÅ¡oji tvarka ar gera moralė turinys. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog Å¡ios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bÅ«tina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 str., sutarties Å¡alių ketinimai iÅ¡ tiesų turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę.

Pagal CK 1.81 str. prasmę, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62).Kaip detaliai nurodyta ankstesniame skyriuje bei pripažinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ginčijamų sandorių sudarymu buvo siekiama ieÅ¡kovę privesti prie nemokumo.

Ginčijamais sandoriais taip pat siekta iÅ¡Å¡vaistyti ieÅ¡kovės turtÄ ir atsakovei suformuoti galiojančiÄ , įkeitimu užtikrintÄ reikalavimo teisę, kad atsakovė prioritetine tvarka galėtų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bankrutavusios ieÅ¡kovės turto. Akivaizdu, jog sandoriai, kuriais siekta privesti ieÅ¡kovę prie bankroto, iÅ¡Å¡vaistyti ieÅ¡kovės turtÄ bei įgyti pirmumo teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės turto prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei, kadangi pažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus.

Å iuo atveju negali bÅ«ti ginami neteisėti ir vieÅ¡ai tvarkai bei gerai moralei prieÅ¡taraujantys sandorių Å¡alių tikslai.Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovės direktoriaus veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių. Bendru atveju, jei juridinio asmens vadovas iÅ¡Å¡vaisto juridinio asmens turtÄ , jis yra baudžiamas BK 184 str. pagrindu. Visgi, nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei sudarant jai nenaudingus sandorius yra akivaizdÅ«s turto iÅ¡Å¡vaistymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra individuali įmonė, remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, individualios įmonės savininkui negali kilti baudžiamoji atsakomybė BK 184 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-24 nutartis c.b.

Nr. 2K-92/2012). Å iuo atveju ieÅ¡kovės veiksmuose yra ir BK 208 str. (skolininko nesÄ Å¾iningumo) sudėties požymių, t.y. ieÅ¡kovė, bÅ«dama nemoki (tai, kaip minėta, teismo konstatuota sprendimu bankroto byloje), iÅ¡Å¡vaistė, perleido turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Visgi, Å¡io BK straipsnio taikymas vėlgi nėra galimas dėl senaties terminų pasibaigimo.Dėl sandorių negaliojimo pasekmių.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog restitucijos taikymo klausimo iÅ¡sprendimui J.

K. teisių ir interesų galimas pažeidimas dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo negali turėti jokios įtakos. Å i iÅ¡vada darytina todėl, jog J. K., sudarydamas 2015-02-13 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovei sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su J. K., atsakovės direktoriaus pareigas ėjo L. K., J. K. tėvas bei ieÅ¡kovės savininkas bei direktorius ginčijamų sandorių sudarymo metu. IÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog J. K. turėjo bÅ«ti žinomos visos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės, todėl sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, J.

K. prisiėmė ir iÅ¡ to kylančiÄ rizikÄ . Kaip matyti, ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja ne tik ieÅ¡kovės teisnumui ir veiklos tikslams, bet ir yra tariami bei pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei gerÄ moralę, todėl Å¡iuo atveju, remiantis CK 1.81, 1.82, 1.86 str. nuostatomis, pripažinus sandorius niekiniais, gali bÅ«ti taikoma restitucija. Visgi, remiantis CK 6.145 str. 2 d., iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jo netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Nėra pagrindo taikyti restitucijos ir tais atvejais, kai restitucijos dalykas kitai sandorio Å¡aliai nebuvo perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013¬12-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-660/2013). Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju pagrindo restitucijai nėra, kadangi pagal ginčijamas paskolos sutartis suteiktos lėšos nebuvo perduotos ieÅ¡kovės nuosavybėn, o ieÅ¡kovės buvo naudojamos jungtinės veiklos pagrindu bendriems su atsakove tikslams pasiekti. Tokia iÅ¡vada darytina dėl toliau nurodomų priežasčių.CK 6.969 str. 1 d. nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai - bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009).Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų.

Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Å iandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas - partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetÄ ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-17 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-435/2013).Kaip aiškiai matyti iš abiejų paskolos sutarties nuostatų (2 p.), paskola pagal abi sutartis buvo suteikta „Ieškovo įsipareigojimų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vykdymui, grindžiamam tolimesne bendra su Atsakovu veikla, pagal 2008-05-07 sutartį Nr. PS-77, siekiant įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius, įsipareigojimus ir kt.“ Taigi, 2008-05-07 bei 2008-08-14 paskolos sutartimis ieškovė ir atsakovė susitarė veikti bendrai, siekiant sutartyje nurodytos bendros veiklos vykdymo (prekių, objektų, vertybinių popierių, įsipareigojimų ir kt.

įsigijimo). Å iai bendrai veiklai vykdyti atsakovė įnešė viso 2 326 400 Lt (673 772 EUR) įnaÅ¡Ä . Å iuo atveju ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutartys turi visus jungtinės veiklos sutarčiai bÅ«dingus bruožus: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas (atsakovė įnešė 673 772 EUR piniginį įnaÅ¡Ä , o ieÅ¡kovės įnaÅ¡as buvo intelektinis ir darbinis); įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti (paskolos sutartyse aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡dėstytas atsakovės ir ieÅ¡kovės tikslas veikti bendrai); bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (paskolos sutartyse aiÅ¡kiai nurodytas ir bendras interesas - siekis įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius, įsipareigojimus).

Taigi, iÅ¡ paskolos sutarčių teksto analizės akivaizdu, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė, sudarydamos minėtas sutartis, turėjo vienÄ bendrÄ interesÄ siekiant sutartyje nurodytų tikslų, todėl aptariamos 2008-05-07 bei 2008-08-14 paskolos sutartys, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, savo turiniu yra jungtinės veiklos sutartys Å¡ioms sutartims taikomos CK LI skyriaus (Jungtinė veikla) nuostatos. Aplinkybė, jog sutarčių pavadinimas neatspindi jų turinio neturi reikÅ¡mės, kadangi jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai, taigi ir paskolos sutartys.Remiantis CK 6.970 str., partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai.

Å iuo atveju atsakovės įnaÅ¡as, kaip minėta - pinigai. CK 6.971 str. 1 d. numato, kad partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Å iuo atveju ieÅ¡kovė ir atsakovė paskolos sutartyse nesusitarė dėl jokio kito nei CK 6.971 str. 1 d. nurodytų įneÅ¡to turto teisinio režimo, todėl laikoma, kad atsakovės bendrai veiklai vykdyti įneÅ¡tas turtas yra ieÅ¡kovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti jos įneÅ¡tÄ Ä¯naÅ¡Ä .Jungtinės veiklos sutartis baigiasi, kai vienam iÅ¡ partnerių yra iÅ¡keliama bankroto byla (CK 6.978.1.2 str.). 2009-08-19 ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl nuo Å¡ios dienos jungtinė veikla baigėsi.

Turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal Å¡io kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978.4 str.). Pažymėtina, jog bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe buvęs turtas buvo investuotas į jau minėto 2008-05-07 reikalavimo teisių įsigijimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad už 500 000 EUR įsigyta reikalavimo teisė yra beviltiÅ¡ka ir bevertė, atsakovė, taigi ir ieÅ¡kovė, vykdydami jungtinę veiklÄ patyrė 1 674 450 Lt nuostolį (tai konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015¬06-07 nutartimi c.b.

Nr. B2-62-413/2015). CK. 6.974 str. 1 d. numato, kad kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. IÅ¡ nurodyto darytina iÅ¡vada, jog nesat jokio dalintino Å¡alių įneÅ¡to turto, atsakovė neturi ir jokios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , t.y. kad atsakovės reikalavimo teisė į ieÅ¡kovę yra nepagrįsta, Å¡iuo atveju, ginčijamus sandorius pripažinus niekiniais (t.y. negaliojančiais nuo jų sudarymo momento), restitucija netaikoma.

Nurodytina, jog restitucija nebÅ«tų taikoma ir tuo atveju, jeigu teismas nepripažintų Å¡alių santykius atitikus jungtinės veiklos sutarties esmę. PaaiÅ¡kintina, jog, kaip jau nurodyta anksčiau, abi ginčijamų sutarčių Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, todėl nei viena iÅ¡ jų negali gauti naudos iÅ¡ neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sandorių sudarymu siekė įgyti kreditorinį reikalavimÄ , iÅ¡Å¡vaistyti ieÅ¡kovės turtÄ ir privesti ieÅ¡kovę prie nemokumo, jos atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma restitucija (lėšų pagal paskolos sutartis grÄ Å¾inimas), kadangi tai, neabejotinai reikÅ¡tų naudos nesÄ Å¾iningai sandorio Å¡aliai įgijimÄ .

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti ginami bankrutavusios ieÅ¡kovės kreditorių interesai ir restitucija negali bÅ«ti taikoma vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi.2016 m. birželio 30 d. priimtas atsakovės BUAB „Skirnuva“ atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė teigia, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte administratorius nustatyta pareiga patikrinti Ä®monės sandorius, jų ekonominį naudingumÄ ir atitiktį bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams, tikruosius sandorius sudariusių asmenų ketinimus.

Å iÄ pareigÄ administratorius turi vykdyti operatyviai per metų terminÄ . IeÅ¡kovo teigimu, bankroto administratorius šį ieÅ¡kinį (praėjus 7 metams po bankroto bylos iÅ¡kėlimo) teikia, gindamas kreditorių interesus CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginami ne visų kreditorių, o atskirų asmenų (L. K. ir J. K.) turtiniai interesai, todėl administratorius neturi teisės jo reikÅ¡tiNurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei galimų teisinių padarinių Å¡alims akivaizdu, kad Å¡is ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas siekiant ginti ne visų įmonės kreditorių, o iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo vadovo ir savininko (L.

K.) bei jo sÅ«naus J. K., deklaratyviai patraukto atsakovu Å¡ioje byloje, turtinius interesus, t. y. siekiant iÅ¡saugoti hipoteka įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui L. K. ir jo sutuoktinei, nuosavybės teisę. Atsakovas J. K. Å¡iuo metu nurodyto buto įkaito turėtojas. Tačiau jo vaidmuo dėl ginčo sandorių ir atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovę ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nėra iÅ¡grynintas ir Å¡iam atsakovui ieÅ¡kinyje nėra reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos. Dar daugiau, nesÄ Å¾iningu įvardijama BUAB „Skirnuva“, o ne paskolų negrÄ Å¾inęs asmuo.

Esant tokiai situacijai, kai ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu negina visų įmonės kreditorių teisėtų interesų, o pavėluotai ir iÅ¡imtinai tik su ieÅ¡kove neatsiejamai susijusio savininko sÅ«naus interesus, darytina iÅ¡vada, kad jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kad bÅ«tų apginti visų įmonės kreditorių interesai, o realiai savo turiniu pavėluotai reiÅ¡kia netiesioginį ieÅ¡kinį, kurio rezultatas palankus atsakovu patrauktam L. K.. IeÅ¡kovei neįrodžius, jog ieÅ¡kiniu ginamas vieÅ¡as interesas, egzistuoja savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama tik užvilkinti IÄ® Talka bankroto bylos užbaigimÄ , atmesti.

Kauno apygardos teismas 2016-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 jau nustatė ieÅ¡kovės vadovo J. K. nesÄ Å¾iningumÄ ir neteisėtus veiksmus nurodytoje byloje ginčyto sandorio apimtyje (1 priedas), t. y. teismas priėmė nepalankų ieÅ¡kovės vadovui sprendimÄ (kas reiÅ¡kia, kad galėtų bÅ«ti pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini)), todėl ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡skirtinai gina atskirų tarpusavyje susijusių asmenų interesus, o ne visų ieÅ¡kovės kreditorių interesus, kadangi patenkinus šį ieÅ¡kinį, bÅ«tų užkirsta galimybė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės bankroto byloje.

Jokių kitų kreditorių interesų patenkinimas šioje byloje neįžvelgtinas ir negalimas. Atsakovės manymu pareikšto ieškinio tikslas – įkeisto J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) suvaržymo panaikinimas ir bet kokio išieškojimo atsakovo bankroto byloje (Nr. B2-715-390/2016) apsunkinimas.Atsakovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas minėtu 2016-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 ieškinį patenkino visiškai: tarp ieškovo BUAB „Skirnuva“ ir atsakovo J.

K. 2015 m. vasario 13 d. sudarytÄ Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikė restitucijÄ visa apimtimi ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“, kuriÄ Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IÄ® „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovei UAB „Skirnuva“, t.y. 2 401 111,51 Lt kreditorinį reikalavimÄ , iÅ¡ kurio kaip įkaito turėtojo - 261 940,00 Lt finansinį reikalavimÄ , kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimÄ .

Nors apeliacijos procedÅ«ra nėra baigta, tačiau tai nekeičia akivaizdaus Å¡io ieÅ¡kinio (kuris buvo pateiktas po minėto nepalankaus L. K. ir J. K. teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (buto) nepagrįstumo. Minėtoje civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 nustatytas tiek atsakovo J. K. nesÄ Å¾iningumas, tiek ieÅ¡kovės IÄ® Talka nesÄ Å¾iningumas. Savo turiniu ieÅ¡kinys prilyginamas prieÅ¡ieÅ¡kiniui, kuris turėjo/galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas J.

K. civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 įmonei BUAB „Skirnuva“. J. K. to nepadarė, o dabar už jį jam palankaus rezultato siekia bankroto administratorius, realiai tokiu ieÅ¡kiniu veikiantis prieÅ¡ IÄ® Talka greitÄ bankroto bylos, kuri jau užtruko 7 metus, užbaigimÄ . Tokie administratoriaus veiksmai be kita ko kelia abejonių ne tik dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet ir dėl jo tikrųjų ketinimų skaidrumo. Naujo proceso pradėjimas įmonės likvidavimo pabaigoje siekiant atskirų kreditorių, itin glaudžiai susijusių su tyčinį bankrotÄ sukėlusiu IÄ® Talka savininku ir vadovu, apsaugos, valstybė (teismas) neturėtų užtikrinti.

Taip pat įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015 L. K. IÄ® Talka bankrotas buvo pripažintas tyčiniu buvo dėl savininko L. K. veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 Å¡i nutartis palikta nepakeista). Taigi Å¡ie teismų nustatyti faktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorius neturi teisės jo reikÅ¡ti ieÅ¡kovo vardu atsakovui, kadangi iÅ¡skirtinai gina su bankrutuojančios įmonės IÄ® Talka savininko ir jo sÅ«naus turtinius interesus.

Atsakovo nuomone, dėl ginčo sandoriais panaudotų lėšų (673 772 Eur) iÅ¡Å¡vaistymo administratorius turėtų teikti ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo vadovui L. K., o ne sÄ Å¾iningai Å¡ių konkrečių ginčo sandorių Å¡aliai – atsakovei BUAB „Skirnuva“. Atsakovė taip pat teigia, jog ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, tariamų sandorių sÄ lygos yra neįrodytos, atsakovas nebuvo nesÄ Å¾ininga ginčo sandorių Å¡alis, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.Aplinkybės, kad ieÅ¡kovės vadovas L.

K., sudarydamas ginčo sandorius dėl paskolų iÅ¡ atsakovo BUAB „Skirnuva“, žinojo, kad perkama reikalavimo teisė neatsipirks, o ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra per sunki paskolai grÄ Å¾inti, neįrodo nei atsakovės nesÄ Å¾iningumo nei atsakovės patirtos jokios naudos iÅ¡ ginčo sandorių (CPK 12 str., 178 str.). Kaip minėta, prieÅ¡ingai, teismas 2016-03-15 sprendimu yra konstatavęs ieÅ¡kovės ir jos vadovo nesÄ Å¾iningus veiksmus atsakovės atžvilgiu, taikyta restitucija (civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016) ir visa apimtimi grÄ Å¾inta atsakovei iÅ¡ viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisė į bankrutuojančios L.

K. individualios įmonės „Talka“, kuriÄ Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IÄ® „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovei UAB „Skirnuva“, t.y. 2 401 111,51 Lt kreditorinį reikalavimÄ , iÅ¡ kurio kaip įkaito turėtojo - 261 940,00 Lt finansinį reikalavimÄ , kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimÄ .VisiÅ¡kai atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvÅ«s ir neįrodyti ieÅ¡kovo argumentai, kad ginčo sandoriai buvo tariami, prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo teisnumui, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.Kaip pati ieÅ¡kovė nurodė teismų praktikoje iÅ¡grynintÄ kriterijų – juridinio asmens teisnumui gali prieÅ¡tarauti tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokia faktinę realiÄ naudÄ iÅ¡ ginčo sandorių gavo atsakovė BUAB „Skirnuva“, skolindama ieÅ¡kovei pinigus, kurių iki Å¡iol neatgavo ir kokiÄ Å¾alÄ patys ginčo sandoriai padarė ieÅ¡kovei. Konstatuotina, kad atsakovė BUAB „Skirnuva“ negavo jokios ekonominės naudos iÅ¡ ginčo sandorio, ir, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovei buvo ginčo sandoriais paskolintos didelės vertės lėšos su tikslu vystyti tolimesnę bendrÄ veiklÄ tarp Å¡alių, įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius ir kt.2008-05-07 sudarytos paskolos sutarties (dėl 528 962 Eur) paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas iki 2010-05-01, vėliau 2008-09-14 susitarimu prie Å¡ios sutarties buvo atidėtas grÄ Å¾inimo terminas iki 2010-10-01 ir ieÅ¡kovė įsipareigojo sutarties užtikrinimui įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ , tai patvirtina ir pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (žr. ieÅ¡kinio 2 l., 3 p.).

Å is papildomas susitarimas ir paminėtos sÄ lygos įrodo ir aiÅ¡kiai patvirtina, kad ginčo sutarties Å¡alys diskutavo dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir prievolės užtikrinimo bÅ«dų, paskolos grÄ Å¾inimo termino, ir nesant jokių kitų pagrįstų argumentų ir įrodymų, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti, jog ieÅ¡kovė neketina grÄ Å¾inti ar negrÄ Å¾ins atsakovei kreditų pagal 2008-05-07 ir 2008-08-14 paskolų sutartis. Taigi akivaizdu, kad atsakovė BUAB „Skirnuva“ buvo sÄ Å¾ininga ginčo sandorių Å¡alis, ginčo sandoriais buvo ketinama sukurti teisines pasekmes, ginčo sandoriai neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės įmonės veiklos tikslams, o prieÅ¡ingai, priklausomai nuo gautų lėšų panaudojimo ieÅ¡kovė galėjo sėkmingai vystyti veiklÄ ir investuoti į verslo plėtimÄ ar jo palaikymÄ , tačiau atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už tai, kaip ieÅ¡kovė panaudojo gautus pinigus iÅ¡ atsakovės, kurių, kaip minėta, iki Å¡iol negrÄ Å¾ina ir visais įmanomais bÅ«dais buvo ir yra siekiama apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) bei atimti atsakovei priklausančiÄ kreditorinio reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ .Be to, atsakovė BUAB „Skirnuva“ yra taip pat bankrutuojanti įmonė.

Kauno apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Skirnuva” restruktÅ«rizavimo bylÄ (c.b. Nr. B2-460-173/2014), kuri buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-19 nutartimi minėtÄ nutartį paliko nepakeistÄ . Kauno apygardos teismas 2015-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1716-390/2015 (Nr. B2-715-390/2016) iÅ¡kėlė UAB „Skirnuva“ bankroto bylÄ ir administratoriumi paskyrė UAB „PajÅ«rio administratorių agentÅ«ra“, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015-06-23 nutartį paliko nepakeistÄ .

Taigi Kauno apygardos teisme Å¡iuo metu yra nagrinėjama BUAB „Skirnuva“ bankroto byla.Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės vadovas L. K. ėjo ir atsakovės gen. direktoriaus pareigas 2014-09-19 – 2015-08-27 laikotarpiu, o ginčo sandorių sudarymo metu buvo atsakovės nariu, neturi teisinės ir faktinės reikÅ¡mės ginčo sandorių, sudarytų jo valdomos IÄ® Talka 2008 m., t.y. prieÅ¡ 5 m., neteisėtumui, pagrįsti. Nei viena Å¡alis teisėje negali nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies, veikusios tokiomis pat aplinkybėmis ir sÄ lygomis, sÄ skaita.

Tuo tarpu ieÅ¡kinį po 7 metų nuo bankroto procedÅ«rų pradžios reiÅ¡kiantis administratorius gina ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , o pavėluotai siekia sÄ moningai apsunkinti atsakovei, turinčiai daugumÄ balsų bankroto byloje, galimybes dalyvauti IÄ® Talka bankroto byloje sprendžiant kreditoriams priskirtus klausimus. Akivaizdu, kad pati ieÅ¡kovė laisva valia sudarė sandorius, gavo lėšas ir vienasmeniÅ¡kai sprendė kaip panaudoti jas. Tad žalÄ Ä¯monės kreditoriams padarė bÅ«tent ieÅ¡kovės vadovas ir savininkas, o jo sÅ«nus J.

K. realiai neturėtų bÅ«ti ginamas teisės (tÄ ir padarė aukščiau minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas). Todėl ir ieÅ¡kovės reikalavimas netaikyti restitucijos prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. PrieÅ¡inga iÅ¡vada reikÅ¡tų, kad teisė gina realiai nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovę ir jos vadovÄ bei pastarojo sÅ«nų atsakovės kreditorių sÄ skaita (CK 1.5 str., CPK 3.1 str.). Jeigu kas ir nukentėjo ginčijamais sandoriais, tai tikrai labiausiai atsakovė ir jos kreditoriai, nes už dideles paskolos sumas atsakovė negavo realios turtinės naudos, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, gavusi lėšas iÅ¡ ginčijamų sandorių.

Mano, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti niekiniu hipotekos sandorį neatitinka bankroto administratoriaus funkcijų ir paskirties, o tik patvirtina, jog siekiama apginti privataus asmens, kurio tėvo neteisėti tyčiniai veiksmai nustatyti IÄ® Talka bankroto byloje, pastarajam net nereiÅ¡kiant pačiam reikalavimų, interesus. Neįrodžius tokio reikalavimo naudos visiems įmonės kreditoriams, pastarasis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl neegzistuoja ieÅ¡kovės įrodinėjamos sandorių negaliojimo sÄ lygos CK 1.82 straipsnio pagrindu, o siekis reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl restitucijos netaikymo pakenkti labiausiai nukentėjusiai sandorio Å¡aliai – atsakovei ir jos kreditoriams tik patvirtina tikruosius ketinimus – siekti sudaryti sÄ lygas J.

K. (kuris dėl nesuprantamų priežasčių patrauktas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje) „susigrÄ Å¾inti“ neapsunkintÄ Ä¯keistÄ turtÄ . BylÄ nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovės atstovas manė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl siÅ«lė teismui CPK 95 straipsnio pagrindu skirti ieÅ¡kovei baudÄ . Trečiasis asmuo J. K. pareiÅ¡kė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinį siÅ«lo palikti nenagrinėtÄ , pagal CK 1.125 str. 2 d. bei CK 1.126 str. 2 d. reikalavimus - reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį.

BylÄ nagrinėjant 2016-12-19 teismo posėdžio metu J. K. savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio pakeitė, siÅ«lė nesivadovauti jo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodomais argumentais, ieÅ¡kinį patenkinti.Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, jog iÅ¡ esmės, sutinka su ieÅ¡kiniu, prašė jį tenkinti. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje yra nustatyta, jog 2008-05-07 ieÅ¡kovė L. K. individuali įmonė „Talka“, atstovaujama direktoriaus L. K. bei atsakovė BUAB „Skirnuva“, sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77 (Priedas Nr. 1), kuria atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 1 826 400 Lt (528 962 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2010-05-01. 2008-08-14 ieÅ¡kovė, atstovaujama direktoriaus L.

K. ir atsakovė sudarė dar vienÄ paskolos sutartį (Priedas Nr. 5), kuria atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 500 000 Lt (144 810 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2008-09-14. Byloje ginčo tarp Å¡alių, jog iÅ¡ viso ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gavo 2 326 400 Lt (673 772 EUR) paskolos sumÄ , nėra. 2008-10-17 Sutartinės hipotekos (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) Ä®keitimu 500 000 lt gauta paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J. K. bei L.

K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, nurodant bendrÄ hipotekos objekto vertę 200 000 lt (57914 Eur) (Priedas Nr. 7). 2008-09-14 ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė susitarimÄ prie 2008-08-14 paskolos sutarties (Priedas Nr. 6), kuria iki 2010-10-01 buvo atidėtas suteiktos ir gautos paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas.Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka“ iÅ¡kelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.B2-62-413/2017). Kauno apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi atsakovei UAB „Skirnuva“ iÅ¡kelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2015-08-27 d., Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-351-390/2017)IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė Kauno apygardos teisme ieÅ¡kinį atsakovei, kuriame suformulavo reikalavimus: pripažinti niekinėmis 2008-05-07 paskolos sutartį, 2008-08-14 paskolos sutartį, 2008-09-14 papildomÄ susitarimÄ prie 2008-08-14 paskolos sutarties, sudarytus tarp L.

K. individualios įmonės „Talka“ ir UAB „Skirnuva“; niekiniu J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimÄ 2008-10-17 sutartine hipoteka (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) LR CK 1.81 str., 1.82 str., 1.86 str. 1 d. numatytais pagrindais. Visų pirma, ginčijamus paskolos suteikimo-gavimo sandorius, sutartinės hipotekos sandorį ieÅ¡kovė reiÅ¡kė CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, nurodant tas faktines ieÅ¡kinio aplinkybes, jog sandoriai prieÅ¡taravo L.

K. individualios įmonės „Talka“ teisnumui, nes buvo akivaizdžiai nenaudingi įmonei, įmonės įgaliotas asmuo direktorius L. K., imdamas paskolÄ , žinojo, jog įmonės finansinė padėtis yra per prasta paskolai grÄ Å¾inti, o kita sandorio Å¡alis - UAB „Skirnuva“, sudarant ginčijamus sandorius, veikė nesÄ Å¾iningai, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad tie sandoriai prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas su nurodytais ieÅ¡kovės argumentais Å¡ioje ginčo dalyje nesutinka.Byloje nustatyta, kad L.

K. individuali įmonė „Talka“ yra privatus juridinis asmuo, jos direktorius ir savininkas tuo metu buvo vienas ir tas pat asmuo L. K.. IeÅ¡kovė pati ieÅ¡kinyje įvardija CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sandorio negaliojimo kriterijų, jog juridinio asmens teisnumui gali prieÅ¡tarauti tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog sudaryti paskolos suteikimo ir paskolos grÄ Å¾inimo termino atidėjimo sandoriai buvo iÅ¡imtinai naudingi tik ieÅ¡kovei, nes L.

K. IÄ® „Talka“ pagal Å¡iuos sandorius gavo iÅ¡ UAB „Skirnuva“ 2 326 400 Lt (673 772 EUR) paskolos sumÄ , kurios atsakovei niekada negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė nenurodo jokių patikimų faktinių aplinkybių, kad ginčijami sandoriai bÅ«tų buvę iÅ¡imtinai naudingi atsakovei UAB „Skirnuva“. Teismas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, kad sudarant ginčijamus sandorius L. K. individualios įmonės „Talka“ dalyvis bei vienasmenis valdymo organas buvo trečiasis asmuo byloje L.

K.. L. K. individuali įmonė „Talka“ bei Å¡ios įmonės savininkas ir jos vienasmenis valdymo organas L. K. yra atskiri asmenys. Bankroto administratoriaus ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, jog bendrovės direktorius L. K., sudarydamas bendrovės vardu paskolų paėmimo sandorius, žinojo apie blogÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, jog bendrovė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki paskolų sudarymo metu, jog jis žinoj, kad paskolų įmonė negrÄ Å¾ins, sudaro atskirÄ teisinį ir faktinį pagrindÄ Ä¯monės dalyvio bei valdymo organo L.

K. civilinei teisinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 str., 6.246 str.-6.249 str., 6.263 str., ABÄ® 19 str. 8 d., 37 str. 12 d. 1 p.), tačiau neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sudarytiems paskolos sandoriams pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovės nurodomu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.Ä®monės bankroto administratorius UAB Stinkoma“, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį bankrutavusios bendrovės vardu dėl paskolų ir įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, bÅ«tinÄ jÄ nurodomo teisinio pagrindo sÄ lygÄ UAB „Skirnuva“ nesÄ Å¾iningumÄ grindė visų pirma CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, nurodydama tas aplinkybes, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu L.

K. buvo ĮĮ „Talka“ savininkas ir direktorius, bei UAB „Skirnuva“ dalyvis (akcininkas), taigi tokiu bÅ«du atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovės tikroji (bloga) finansinė padėtis. Teismas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, kad CK 6.66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios actio Pauliana instituto taikymo pagrindus ir sÄ lygas, taip pat CK 6.67 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯tvirtina, kad susitariančios Å¡alys gali bÅ«ti nesÄ Å¾iningos tik kreditoriaus interesus pažeidusį sandorį sudarę Å¡alys.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų nesÄ Å¾iningo Å¡alies veikimo sÄ lygos-kad sudarytos paskolos sutartys ir nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris bÅ«tų pažeidę L. K. IÄ® „Talka“ turtinius ar kitus įstatymo saugomus interesus. Todėl vien Å¡i aplinkybė paneigia ieÅ¡kovės teiginius apie UAB „Skirnuva“ nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovės L. K. IÄ® „Talka“ savininkas ir vadovas L. K. ėjo ir atsakovės UAB „Skirnuva“ vadovo pareigas 2014-09-19-2015-08-27 laikotarpiu, neturi jokios reikÅ¡mės įrodinėjant atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ 2008 metų gegužės-spalio mėnesiais, kai buvo sudaromi byloje ieÅ¡kovės ginčijami sandoriai.Kiti deklaratyvÅ«s, nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieÅ¡kovės suformuluoti teiginiai ieÅ¡kinyje, jog atsakovė sandorių sudarymu siekė įgyti kreditorinį reikalavimÄ , iÅ¡Å¡vaistyti ieÅ¡kovės turtÄ ir privesti ieÅ¡kovę prie nemokumo, negali bÅ«ti faktiniu pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu ieškovės reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 str 1 d. pagrindu atmetamas (CPK 178 str.). Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais (CK 1.86 str. 1 d.).Ieškovė ginčijamus paskolos suteikimo-gavimo sandorius, sutartinės hipotekos sandorį reiškė papildomai ir CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, nurodant tas faktines aplinkybes, jog ginčijamų sandorių sudarymu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, tokiu būdu pasiekiant sandorių prigimtį neatitinkančių tikslų.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ , Å¡ios aplinkybės nepasitvirtino. Teismas pažymi, jog CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiÅ¡kinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas - nepripažįstami sandoriais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-05-07 ieÅ¡kovė L. K. individuali įmonė „Talka“, atstovaujama direktoriaus L. K. bei atsakovė BUAB „Skirnuva“, sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77 (Priedas Nr. 1), kuria atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 1 826 400 Lt (528 962 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2010-05-01. 2008-08-14 ieÅ¡kovė, atstovaujama direktoriaus L. K. ir atsakovė sudarė dar vienÄ paskolos sutartį (Priedas Nr. 5), kuria atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 500 000 Lt (144 810 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2008-09-14.

Byloje ginčo tarp Å¡alių, jog iÅ¡ viso ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gavo 2 326 400 Lt (673 772 EUR) paskolos sumÄ , nėra. 2008-10-17 Sutartinės hipotekos (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) Ä®keitimu 500 000 lt gauta paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, nurodant bendrÄ hipotekos objekto vertę 200 000 lt (57914 Eur) (Priedas Nr. 7). 2008-09-14 ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė susitarimÄ prie 2008-08-14 paskolos sutarties (Priedas Nr. 6), kuria iki 2010-10-01 buvo atidėtas suteiktos ir gautos paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas.

Ä®vertinęs Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad ginčijamų sandorių dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas-atsakovė reikalauti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti paskolÄ , o ieÅ¡kovė pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti, Å¡alys derėjosi ir tarėsi dėl paskolos sutarčių grÄ Å¾inimo terminų atidėjimo, ieÅ¡kovės vadovas įkeitė jam priklausantį turtÄ , kad garantuoti gautų jam priklausančiai įmonei paskolų grÄ Å¾inimÄ . Todėl sandoriuose užfiksuota sandorio Å¡alių valia visiÅ¡kai atitinka jų tolesnio elgesio motyvus, įraÅ¡yto paskolų ir hipotekos sandorių tikslai atitinka tikruosius ketinimus, sutartys realiai buvo vykdomos, nes atsakovė suteikė paskolos sumas, o ieÅ¡kovė jas priėmė.

Teismas nepasisako plačiau dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, kaip ieškovė panaudojo paskolos sandorių pagrindu gautas lėšas ir kas kaltas dėl šių lėšų netinkamo panaudojimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl sandorių negaliojimo ieškovės nurodomu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje pagrindu. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio I dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Teismas pažymi, jog CK 1.81 straipsnyje detaliai neatskleistas formuluotės vieÅ¡oji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. SÄ voka „VieÅ¡oji tvarka" apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė" taip pat yra vertinamoji. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas.

Juo turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

Kas yra vieÅ¡oji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju (LAT 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).IeÅ¡kovė, įrodinėdama pastarÄ jį teisinį pagrindÄ , siekiant nuginčyti minimus sandorius, teigė, kad tai sandoriai, kuriais siekta privesti ieÅ¡kovę prie bankroto, iÅ¡Å¡vaistyti ieÅ¡kovės turtÄ bei įgyti pirmumo teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės turto, kas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei ir pažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus.Vertinant ieÅ¡kovės ginčijamas sutartis pagal kriterijų vieÅ¡oji tvarka Å¡ios bylos kontekste, teismas nenustatė jokių objektyvių požymių ir aplinkybių, kad Å¡alių sudarytos paskolos sutartys, susitarimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimo ir sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandoris prieÅ¡taravo galiojantiems bendriesiems vieÅ¡osios tvarkos principams ir sÄ lygoms.

Tai buvo dviejų juridinių asmenų susitarimai sukurti tarp Å¡alių prievolinius santykius, pakeisti juos, užtikrinti sukurto teisinio santykio-prievolės gražinti paskolÄ grÄ Å¾inimÄ turto įkeitimu, kurie atitiko ir Å¡iuo metu atitinka normaliÄ tokių juridinių asmenų veiklÄ , kuri yra reglamentuota įstatyminių normų (LR ABÄ®, CK). Kokių tai iÅ¡skirtinių požymių, kurie leistų teismui daryti prielaidas, kad ginčijami ieÅ¡kovės sandoriai prieÅ¡taravo vieÅ¡ai tvarkai ar gerai moralei, ieÅ¡kovė neįvardijo.

Vertinant ieškovės įvardintus sandorius geros moralės aspektu, tai vertintina ir pagal gėrio, blogio, teisingumo, neteisingumo, pareigos ir padorumo kriterijus. Ginčijamų sutarčių tikslai, objektai, šalys (kaip išdėstyta aukščiau šiame teismo sprendime) rodo, kad ieškovės ginčijami sandoriai visiškai atitiko visuomenėje priimtų teisingumo, padorumo, gėrio, blogio kriterijus, todėl jie neabejotinai neprieštarauja gerai moralei, todėl ieškinys neįrodytas ir šiuo aspektu.

Todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje ginčo dalyje atmetamas (LR CPK 178 str., CK 1.81 str. 1 d.).Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ nepasisako dėl ieÅ¡kinyje nurodomų teiginių, jog ieÅ¡kovės direktoriaus L. K. veiksmai sudarant paskolos sutartis galėtų turėti nusikalstamos veikos požymių; jog ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos paskolų suteikimo sutartys turi visus jungtinės veiklos sutarčiai bÅ«dingus bruožus; kadangi Å¡ios aplinkybės neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl paskolos ir hipotekos sandorių negaliojimo ieÅ¡kovės nurodomu faktiniu ir teisiniu pagrindais.Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo spręsti restitucijos taikymo klausimÄ (CK 1.80 str. 2 d.).

Atsakovės atstovas pateikė įrodymus (2016-10-15 d. sÄ skaita), kad atsakovė turėjo 350 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Stinkoma“ skirtų įmonės bankroto administravimui lėšų (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Ä®BÄ® 36 str. 3 d.).Teismas taip pat sprendžia, jog netenkintinas atsakovės praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovei baudÄ CPK 95 straipsnio pagrindu, kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė įstatymų nustatyta tvarka ieÅ¡kinį teisme, gindama jos manymu, pažeistas ieÅ¡kovės turtines teises.

Ir nors ieÅ¡kinys atmestas, teismas nenustatė ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 str., 178 str.). Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,85 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Ä®sakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi buvo taikytos byloje ieškinio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos bankrutavusiai L. K. individualiai įmonei „Talka“ (j. a. k. 149537957) paskirstyti iš UAB „Skirnuva“ (j. a .k. 253663090) teisių perėmėjui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) įkeisto sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo gautas lėšas.

IeÅ¡kinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ (į. k. 253663090) 350 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iÅ¡ L. K. individualios įmonės „Talka“ (į. k. 1495378957), Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ L.

K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administravimui skirtų lėšų Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi taikytas byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos bankrutavusiai L. K. individualiai įmonei „Talka“ (j. a. k. 149537957) paskirstyti iÅ¡ UAB „Skirnuva“ (j. a .k. 253663090) teisių perėmėjui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) įkeisto sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo gautas lėšas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui.    Teisėjas                                                                                                   Arvydas Žibas