c3fd3fa8-da19-4728-a048-dc29be09e6a1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-181-254/2013;                                         Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.2; 75.8; 99.5;121.15;121.18; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, apeliantui N. B., jo atstovui advokatui Antanui Skomantui, ieškovei A.

G., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo N. B. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-297/2012 pagal ieÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokinio turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (I t. b. l. 162-166) ir prašė:

1) nutraukti santuokÄ su atsakovu, sudarytÄ 1988 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant mergautinę pavardę, 2) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant Å«kio pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13300 Lt; kilnojamuosius daiktus: 400 Lt vertės minkÅ¡tus svetainės baldus, 600 Lt vertės Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ (500 Lt vertės), 100 Lt vertės elektrinę viryklę, televizorių LG 400 Lt vertės, 200 Lt vertės elektrinę žoliapjovę, elektrinę krÅ«mapjovę (150 Lt vertės), benzininį pjÅ«klÄ 200 Lt vertės, iÅ¡ viso turto už 15850 Lt ir 12466,83 Lt už namo pagerinimo darbų likutinę vertę, iÅ¡ viso 28316,83 Lt;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 3166,08 Lt piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį natÅ«ra;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovui priteisti sodo pastatÄ , kurio vidutinė rinkos vertė 18100 Lt, Å«kio pastatÄ , 849 Lt vertė, 0,0733 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 14500 Lt vertės, lengvÄ jį automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt, 500 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės elektrinį malkų pjÅ«klÄ , t. y. iÅ¡ viso turto už 34649 Lt sumÄ .Atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (II t. b. l. 20-23) prašė 1) nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) jam priteisti šį turtÄ : sodo pastatÄ 18100 Lt vertės; 849 Lt vertės Å«kio pastatÄ ir 0,0733 ha ploto žemės sklypÄ (14500 Lt vertės), esančius adresu (duomenys neskelbtini); televizorių Samsung (500 Lt vertės), 200 Lt vertės elektrinį pjÅ«klÄ , 500 Lt už lengvÄ jį automobilį Mazda 626, t.y. turto iÅ¡ viso už 34649 Lt;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės 20580 Lt kompensacijÄ ;

4) ieÅ¡kovei nuosavybės teise priteisti: 13300 Lt vertės Å«kio pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); namų apyvokos daiktus: 400 Lt vertės minkÅ¡tus svetainės baldus, 600 Lt vertės Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ (500 Lt vertės), 100 Lt vertės elektrinę viryklę, televizorių LG 400 Lt vertės, 200 Lt vertės elektrinę žoliapjovę, elektrinę krÅ«mapjovę (150 Lt vertės) bei už namo pagerinimo darbus 60160 Lt sumÄ , iÅ¡ viso 75810 Lt;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (II t. b. l. 85-92) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė santuokÄ tarp A. G. ir N. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; santuokoje įgytÄ turtÄ padalijo sekančiai: ieÅ¡kovei priteisė asmeninės nuosavybės teise: Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), minkÅ¡tus salono baldus, Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , elektrinę viryklę, televizorių LG, elektrinę žoliapjovę, elektrinę krÅ«mapjovę, benzininį pjÅ«klÄ .Atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teise: pastatÄ - sodo pastatÄ , pastatÄ - Å«kinį pastatÄ ir 0,0733 ha ploto žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), televizorių Samsung, elektrinį pjÅ«klÄ ir 500 Lt gautus pardavus transporto priemonę MAZDA 626.Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1015,62 Lt kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį ir 2768,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 8,85 Lt, iÅ¡ atsakovo 20,68 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitose dalyse ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo A. B. parodymus konstatuoti, jog dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas vienas iÅ¡ sutuoktinių, pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai, teismas nustatė abiejų sutuoktinių santuokinių pareigų nevykdymÄ , tarpusavio nepagarbÄ vienas kitam, lojalumo stokÄ , todėl santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dėl nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų nebuvo, todėl turtÄ padalino atsižvelgiant į Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė santuokos metu asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įgijo pastatÄ - gyvenamÄ jį pastatÄ , pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, ir 0,0866 ha ploto žemės sklypÄ . Ginčo dėl to, jog gyvenamasis namas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, tarp Å¡alių nekilo, Å¡alys nesutarė dėl atliktų remonto darbų kainos (vertės). Nors Å¡alys turto pagerinimo vertei nustatyti pateikė lokalines sÄ matas, kuriose bendra darbų suma ženkliai skiriasi, teismas, nepaisydamas fakto, jog jas surašė atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys asmenys, jas vertino visumoje kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas bendrÄ remonto darbų kainÄ skaičiavo atsižvelgdamas į 2000–2008 metais galiojusias remonto darbų kainas, nes darbai buvo atlikti bÅ«tent tuo laikotarpiu. Todėl laikė, jog K. M. sudaryta sÄ mata labiau atitinka tikrÄ jÄ atliktų remonto darbų vertę. Nors atsakovas ginčijo joje paskaičiuotÄ plytų įsigijimo kainÄ , nurodydamas, kad už plytÄ mokėjo po 49,90 ct, tačiau savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas pripažino atsakovo pateiktoje sÄ matoje nurodytÄ plieninių vandens-garo katilų, kÅ«renamų kietu kuru, montavimo darbų įkainojimÄ 5137,95 Lt teisingu, atsižvelgęs į sÄ matoje nurodytÄ katilo įsigijimo kainÄ (2150 Lt), 2 kartus vykusius katilo montavo darbus, įdėtÄ 1000 Lt vertės metalinį dÅ«mtraukį, montuotus sujungimus ir mazgus ir į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo.

Katilo įsigijimo kainos pagrįstumÄ patvirtino ir UAB „Celsis“ pažyma apie vidutinę katilo H-424T kainÄ 1999 metais. Teismas, remdamasis pateiktomis sÄ matomis ir bylos duomenis, taip pat pripažino, jog V. B. nustatytas tÅ«rinio boilerio (vandens Å¡ildytuvo) montavimas (medžiagos ir darbai) įkainojimas 2019,42 Lt suma yra teisingas. Ä®vertinęs visus įrodymus, teismas nustatė, kad bendra atliktų remonto darbų kaina yra 39555,90 Lt, tokiu bÅ«du, santuokos metu turtas buvo pagerintas 52555,90 Lt suma.

Nors atsakovas teigė, jog turtas ir jo pagerinimai nuvertėjo 15 procentų, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Delfa“ turto vertintojo J. M. „Remonto darbų nusidėvėjimo (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitÄ Nr. 1221“ nustatyti gyvenamojo namo atkuriamieji (statybos) kaÅ¡tai – 35 788,17 Lt. Atsižvelgiant į tai konstatavo, jog atliktų pagerinimų vertė lygi 16767,73 Lt (52555,90 Lt - 35788,17 Lt), bendra santuokoje įgyto dalintino turto vertė – 67266,76 Lt (50 499 Lt (bendrai užgyventas turtas) + 16 767,73 Lt (turto pagerinimai)).

Kadangi teismas ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ pripažino nutrÅ«kusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtÄ padalino laikydamasis lygių sutuoktinių dalių principo: ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo teko turto iÅ¡ viso už 32617,73 Lt (15 850 Lt (turto vertė natÅ«ra) + 16 767,73 Lt (asmeninio turto pagerinimai)), atsakovui – už 34 649 Lt (turto vertė natÅ«ra). Už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį ieÅ¡kovei priteisė 1015,62 Lt kompensacijÄ . Kitose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas (II t. b. l. 94-99) praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ â€“ priteisti atsakovui 21499,50 Lt kompensacijos, panaikinti sprendimÄ dalyje dėl 1015,62 Lt kompensacijos ieÅ¡kovei priteisimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas neiÅ¡tyrė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų patikimumo, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) atliktos rekonstrukcijos bei medžiagų kaÅ¡tų, nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktomis lokalinėmis sÄ matomis, turto vertinimo ataskaita, nors iÅ¡ dalies pasisakė, kad K.

M. sÄ matos nėra tikslios. Sumos Å¡iuose dokumentuose paskaičiuotos klaidingai, nesivadovaujant normatyviniais aktais, nusidėvėjimÄ (amortizacijÄ ) pateikiant didesnį nei padaryti darbai ir įdėtos medžiagos. Vertinimo ataskaitoje ieÅ¡kovė anuliuoja turto pagerinimo darbus, tačiau nelogiÅ¡ka, kad remonto darbai, medžiagos, suremontuota pastato dalis nusidėvėjo daugiau nei tie darbai ir medžiagos kainavo. Taip pat nepagrįstai į turto balansÄ Ä¯traukti nepadaryti darbai, t. y. paskaičiuota nepastatytų laiptų, turėklų vertė;kelių darbų nusidėvėjimo įvertinimas, o kitų darbų nusidėvėjimo nevertinimas yra nepagrįstas, nes Å¡alys dėl atliktų darbų sÄ raÅ¡o apimties ginčo nekėlė.

Taip pat nepagrįstai pasirinktas atkuriamosios vertės metodas. Nekyla abejonės, kad tų pačių darbų dabartinės kainos Å¡iuo metu yra didesnės nei 2000–2008 metais, tačiau ieÅ¡kovės pateiktoje turto vertintojo sÄ matoje paimtos kelios eilutės iÅ¡ V. B. lokalinių sÄ matų ir sudaryta nusidėvėjimo ataskaita. Jeigu į ieÅ¡kovės pateiktÄ ataskaitÄ bÅ«tų įtrauktos visos medžiagos ir darbai, tai nusidėvėjimas bÅ«tų ne minus 533,17 Lt, o minus 30-40 tÅ«kstančių Lt, nes nusidėvėjo ir ketaus radiatoriai, plieniniai vamzdžiai, taip pat įskaičiuoti vamzdžių paklojimo, radiatorių montavimo darbai;Neteisingai paskaičiuota ir garažo perdarymo į gyvenamÄ jį kambarį vertė.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ K. M. sÄ matÄ tai su medžiagomis ir darbais kainavo 4361,88 Lt, tuo tarpu J. M. ataskaitoje nurodyta, kad Å¡i patalpa nusidėvėjo 7186 Lt, t. y. minus 2825 Lt, kuriÄ lieka skolingas atsakovas. Pagal V. B. sÄ matÄ garažo rekonstrukcijos likutinė vertė 1256 Lt (8442 – 7186 Lt). NelogiÅ¡ka, kad visi patalpos perdarymo darbai ir medžiagos bÅ«tų nusidėvėję į minusÄ arba kainuotų tik 1256 Lt. Pridedamos fotonuotraukos patvirtina ieÅ¡kovės paskaičiavimų neatitikimÄ tikrovei;Teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės tėvo parodymu, kad plytas namo statybai davė jis.

Plytos kaina pirkimo metu buvo 49,9 ct. Skirtingos rūšies sumūrytos plytos matomos ir vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas proceso metu. Kadangi kiti skaičiavimai yra atlikti analogiškai, jais remtis negalima;Teismas nepagrįstai rekonstrukcijos darbams ir medžiagoms netaikė 15 procentų nusidėvėjimo tarifo, atitinkančio nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 564 ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-831;Teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė 21499,50 Lt kompensacijos.

Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovei priteista turto už 15650 Lt, taip pat 13000 Lt suma už 5 langų pakeitimÄ , kanalizacijos sutvarkymÄ ir namo apÅ¡iltinimÄ . Taigi ieÅ¡kovei turto tenka už 77448 Lt (25650 + 13000 +48798), o atsakovui– už 34449 Lt, t. y. 42999 Lt mažiau, todėl ieÅ¡kovui priteistina pusė Å¡ios sumos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II t. b. l. 109-114) ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmest, pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad nepaisydamas fakto, jog turto nusidėvėjimo sÄ matas pateikė skirtingas kvalifikacijas ir iÅ¡silavinimus turintys asmenys, teismas jas vertino visumoje kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovės pateikta sÄ matinė vertė paskaičiuota remiantis statybos techniniais reglamentais ir vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta skaičiavimo tvarka. SÄ matoje nurodytos optimalios statybos iÅ¡laidos, įvertinant tai, jog darbai buvo vykdomi Å«kio bÅ«du, taip pat nuo medžiagų atskaičiuotas 18 procentų PVM.

Atsakovo argumentai apie namo pagerinimÄ 70776 Lt sumai, kuri po nusidėvėjimo siekia 60160 Lt, nėra pagrįsti. Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo parodymais apie namo statybai panaudotas senas plytas. Å ių aplinkybių atsakovas prieÅ¡ingais įrodymais nenuneigė. Apeliantas nesupranta, kad kai kurie jo atlikti darbai ne pagerino turtÄ , o jį sugadino, nes dalis techninių elementų buvo iÅ¡ardyta ir nepabaigta, kaip pavyzdžiui, laiptai, sienų apdaila, neįrengti angokraščiai, iÅ¡muÅ¡tos sienos, demontuotas pakalimas ties lubomis, nepabaigta tvarkyti elektros instaliacija.

Atsakovas nesupranta atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodo esmės, nes sutinka, jog statybos metu buvusios ir Å¡iuo metu esančios statybinių medžiagų ir remonto darbų kainos skiriasi, tačiau įrodinėja, jog nusidėvėjimas į minusÄ negalimas. Nurodo, kad nustatyta atkÅ«rimo vertė parodo pastato apdailos ir konstrukcijų nusidėvėjimo vertę esamomis rinkos kainomis. Kintant Å¡ioms sÄ lygoms, atkÅ«rimo vertė taip pat, priklausomai nuo sÄ lygų pasikeitimo priežasčių, gali keistis.

Atsakovas jokiais įrodymais nepatvirtina savo teiginio, kad rekonstrukcijos darbai nuvertėjo 15 procentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, turto vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiÅ«riu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje. Rekomenduojama taikyti atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ , kai reikia vertinti, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės bÅ«klės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas, norint nustatyti vertinamo objekto pagerinimo vertę.

Esminę reikÅ¡mę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimÄ daiktÄ , tačiau tai, kiek dėl to įdėjimo geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Ä®rodymų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kokie atsakovo darbai sukÅ«rė namui pridėtinę vertę, atsakovas taip pat nepateikė. Namo eksploatavimo iÅ¡laidos prie turto pagerinimo nepriskiriamos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Å alys neginčijo sprendimo dalies, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir ieÅ¡kovei paskirta turto natÅ«ra už 15 850 Lt, o atsakovui – už 34 649 Lt, taigi, atsakovui piniginiu ekvivalentu buvo paskirta santuokoje įgyto turto daugiau už 9 399,50 Lt ir ieÅ¡kovė įgijo teisę į kompensacijÄ (CK 3.127 str. 3 d.).  Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija sprendimo dalį, kuria jam buvo priteista sumokėti ieÅ¡kovei 1015,62 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, tačiau iÅ¡ esmės tai yra ginčas dėl kompensacijos už patirtas iÅ¡laidas, skirtas pagerinti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) (CK 3.98 str.).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės turtas santuokoje buvo pagerintas 52 555,90 Lt, bet atmetus 35 788,17 Lt nuvertėjimÄ (nusidėvėjimÄ ), pagerinimai sudarė tik 16 767,73 Lt., su kuo apeliantas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, pasisakyta, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ , atitinkančiÄ panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegija 2012-12-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012 nurodė, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių faktines medžiagų įsigijimo iÅ¡laidas. Å alys sutarė, kad bendromis lėšomis buvo pakeisti 5 langai (5000 Lt), sutvarkyti kanalizacijos tinklai (4000 Lt), apÅ¡iltintos sienos (5000 Lt), t.y. atlikta darbų už 13 000 Lt, o dėl kitos darbų, medžiagų apimties buvo teikiamos lokalinės sÄ matos, sudarytos kilus ginčui. Atsakovas pateikė devynias lokalines sÄ matas (I t., b.l. 114), kurias sudarė V. B.

Pagal jas rekonstrukcijos darbų vertė, pritaikius 21% PVM nuo medžiagų ir darbų kainos, yra 57 776,34 Lt. IeÅ¡kovė pateikė K. M. sudarytas sÄ matas pagal tÄ pačiÄ darbų apimtį kaip V. B. sÄ matose, tačiau pritaikius 18% PVM nuo medžiagų kainos. Pagal K. M. sÄ matas pagerinimų vertė yra 35255,00 Lt. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp V. B. ir K. M. sÄ matų yra didelis skirtumas. Teisėjų kolegija pasiÅ«lė Å¡alims spręsti klausimÄ dėl turto pagerinimo vertės ekspertizės paskyrimo, tačiau Å¡alys laikė, kad klausimÄ dėl kompensacijos dydžio galima iÅ¡spręsti pagal byloje surinktus įrodymus bei papildomus įrodymus, kurie Å¡alių buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 179 str. 1 d.).

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė V. B. pagerinimo darbų sÄ matų dalinės ekspertizės aktÄ , kurį surašė UAB „Sistema“. Jame konstatuota, kad namo pagerinimo darbo sÄ naudų, medžiagų ir mechanizmų kainų suma su 18 % turėjo bÅ«ti ne 59245,23 Lt, bet 59560,33 Lt. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 2013-008, kurioje nurodyta žemės sklypo ir statinių bendra rinkos vertė 2000-01-13 buvus 34 000 Lt, iÅ¡ jų 8 000 Lt žemės sklypo vertė bei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 2013-009, kurioje žemės sklypo ir statinių bendra rinkos vertė 2012-09-20 buvo 174 000 Lt, iÅ¡ jų 53 000 Lt žemės sklypo vertė.

Pastarosios turto vertinimo ataskaitos patvirtina, kad ginčo turto vertė per laikotarpį nuo 2000-01-13 iki 2012-09-20 iÅ¡augo daugiau kaip keturis kartus, tačiau jo vertę galėjo veikti ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, paklausa bei pasiÅ«la rinkoje, kuomet ginčo turto vertė buvo nustatyta taikant lyginamÄ jį metodÄ . Tačiau ieÅ¡kovės pateikti papildomi įrodymai dėl rinkos vertės pasikeitimų yra pagrindu kolegijai spręsti, kad argumentai dėl turto pagerinimo kaÅ¡tų pagal K.

M. lokalines sÄ matas ir UAB „Delfa“ remonto darbų nusidėvėjimo įvertinimo ataskaita, parengta pagal pastarojo lokalines sÄ matas yra labai abejotini, kuomet UAB „Sistema“ atlikus V. B. pagerinimo darbų sÄ matų dalinę ekspertizę buvo gauta didesnė pagerinimų kainų suma, net pritaikius 18 % PVM. Byloje nėra ginčo, kad darbai buvo atlikti Å«kio bÅ«du, juos atliko pats apeliantas. Pagal teisminę praktikÄ laikytina, kad net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziÅ¡kai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas Å¡eimos pareigas, pvz., prižiÅ«ri vaikus, laikytina, jog jis prisideda savo darbu, nes sudaro sÄ lygas kitam sutuoktiniui rÅ«pintis jo asmeninio turto gerinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-07-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011).

Taigi, abu sutuoktiniai buvo darbingi, Å¡eimoje augo du vaikai, iÅ¡ kurių dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) dar nepilnametė, todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek ir apeliantas laikytini vienodai prisidėję prie pagerinimo darbų savo darbu ir dėl to nepatyrę realių iÅ¡laidų. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ jÄ tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Kolegija sprendžia, kad gavus V. B. pagerinimo darbų sÄ matų dalinę ekspertizę, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, negalima pritarti pirmosios instancijos teismui, kad K. M. parengtos lokalinės sÄ matos labiau atitinka tikrÄ jÄ atliktų pagerinimų vertę.

Kolegija daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir Å¡alių santuokoje abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis padarytų ieÅ¡kovės turto pagerinimų kaÅ¡tus nustato pagal V. B. sudarytas lokalines sÄ matas, tačiau skaičiuojant 18 % PVM nuo medžiagų, neįskaitant iÅ¡laidų darbo užmokesčiui, mechanizmams, taip pat laikant, kad atsakovas neįrodė poreikio įsigyti 1,85 m3 plytų (pagal V. B. lokalinę sÄ matÄ dėl garažo rekonstrukcijos 694,03 Lt). Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie plytų įsigijimÄ namo rekonstrukcijai, todėl teismas pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir liudytojo S. B.

G. parodymus Å¡iuo klausimu (II t., b.l. 74-75). Pastarasis liudytojas paliudijo, kad plytos nebuvo perkamos, kadangi jų buvo likę nuo namo statybų, jos nebuvo sandėliuojamos, o iÅ¡mėtytos aplink namÄ . Apelianto argumentai, kad Å¡io liudytojo ir ieÅ¡kovės parodymus paneigia video medžiaga (II t., b.l.

26) yra nepagrįsti, kuomet nėra aiÅ¡kus filmavimo tikslas, kurį vykdė atsakovas, filmuota buvo tik epizodais, atsakovo komentarai ne valstybine kalba. Kolegija sprendžia, kad sutuoktiniai pagal lokalinę sÄ matÄ dėl Å¡ildymo turėjo 11635,98 Lt ( 9574+287) x 18% + 9574 +287) iÅ¡laidų, dėl garažo rekonstrukcijos – 5566,91 Lt (4905-334,28+147) x 18%+4570,72+147), dėl vonios ir WC įrengimo – 2669,16 Lt (2196+66x18%)+2196+66), dėl pagrindinio įėjimo rekonstrukcijos – 8242,30 Lt (6782+203x18%)+6782+203), dėl tvoros įrengimo – 1929,30 Lt (1587+48x18%)+1587+48), dėl teritorijos sutvarkymo darbų – 3102,22 Lt (2552+77x18%) + 2552+77), dėl lauko elektros ir signalizacijos – 1477,36 Lt (1216+36x18%)+1216+36), dėl Å¡iltnamio rekonstrukcijos – 407,10 Lt (335+10x18%)+335+10) ir dėl kitų darbų – 2213,68 Lt (1821+55x18%)+1821+55).

Prie Å¡ių sumų pridėjus 13 000 Lt dėl pirmiau paminėtų iÅ¡laidų, sutuoktiniai pagerinimams iÅ¡leido 50 244,01 Lt (37244,01 Lt + 13000 Lt), todėl apelianto dalis Å¡ioje sumoje yra 25122,01 Lt. Tačiau apeliantui buvo priteista santuokoje įgyto turto daugiau už 9 399,50 Lt, todėl Å¡ia suma sumažinus kompensacijÄ , jam priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 15722,51 Lt. atsakovo asmeninių lėšų, iÅ¡leistų ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui. Kolegija pažymi, kad atsakovas prašė kompensuoti į ieÅ¡kovės turto pagerinimÄ Ä¯dėtas jo asmenines lėšas lokalinėse sÄ matose nurodytu jų panaudojimo laiku ir byloje nekėlė klausimo dėl kompensacijos priteisimo pagal turto rinkos vertę, kuomet ieÅ¡kovės asmeninio turto rinkos vertė iki pagerinimų buvo 26 000 Lt, o santuokos pabaigai – 121 000 Lt, abiem atvejais atmetus žemės sklypo vertę.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡iÄ vertę nustatant yra įskaitoma ir darbo vertė, į kuriÄ kolegija neatsižvelgė, skaičiuodama faktiÅ¡kai patirtas realias Å¡alių iÅ¡laidas, kuomet turtas buvo pagerintas abiejų Å¡alių darbu, kuris pagal V. B. lokalines sÄ matas įvertintas 15884 Lt. Pirmosios instancijos teismas skaičiavo sutuoktinių bendras lėšas, panaudotas turto pagerinimui, tačiau jas sumažino 35 788,17 Lt suma pagal UAB „Delfa“ įvertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad siekiant atkurti turtÄ iki pagerinimo metu buvusios bÅ«klės, bus reikalinga Å¡i suma (atkÅ«rimo kaÅ¡tai).

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad taip skaičiuojant, turtas santuokos pabaigai nebÅ«tų pagerintas, nors jo rinkos vertė kaip nurodyta pirmiau padidėjo 4,7 karto. Kolegija sprendžia, kad 25122,01 Lt. kompensacija atsakovui už ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimÄ Ä¯rodyta byloje surinktais įrodymais, bet ir atitinka Å¡eimos teisių įgyvendinimo ir gynimo principus (CPK 3.5 str.), juolab ginčo gyvenamojoje patalpoje su motina liko gyventi Å¡alių nepilnametė dukra (CK 3.3 str.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl pirmiau nurodytų argumentų, apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 015,62 Lt kompensacijos panaikintina ir priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 15722,51 Lt. kompensacija už jos asmeninio turto pagerinimÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 883,47 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 3 024 Lt. Ieškovės ieškinys dėl kompensacijos priteisimo atmetamas, o atsakovo tenkinamas iš dalies – 76 % (15722,51 Lt x 100): 20 580,00 Lt), todėl ieškovei priteistina 24 % jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo arba 1172,03 Lt, o iš ieškovės atsakovui 2298,24 Lt. Atsakovo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1126,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).

Pirmosios instancijos teismas patyrė 29,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių 24 % priteistina iš atsakovo ir 76 % iš ieškovės, kas sudarytų atitinkamai 7,09 Lt ir 22,44 Lt. Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos priteisiamos valstybei tik iš ieškovės (CPK 96 str., LR Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. IR-261/IK-355).  Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies – panaikinama sprendimo dalis dėl 1 015,62 Lt kompensacijos priteisimo ir priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovės 15722,51 Lt, vietoje apelianto praÅ¡omos priteisti 21 499,50 Lt, kompensacijos, t.y. jo apeliacinis skundas tenkinamas 78 % (1 015,62 Lt + 15722,51 Lt x100) : 21 499,50 Lt). Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 644,98 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 800 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 605 Lt už dalinės ekspertizės aktÄ arba iÅ¡ viso 2049,98 Lt., todėl turi teisę į 1598,98 Lt kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 863 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 800 Lt už dvi turto vertinimo ataskaitas arba iÅ¡ viso 2663 Lt. Pagal apelianto atmestų reikalavimų dalį, ieÅ¡kovė turi teisę į 22 % arba 585,86 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimÄ . Ä®skaičius Å¡alių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiama 1 013,12 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieÅ¡kovei A. G. iÅ¡ atsakovo N. B. 1 015,62 Lt kompensacija už tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G. atsakovui N. B. 15 722,51 Lt (penkiolika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt du litus 51 ct) kompensacijÄ . Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieÅ¡kovei A. G. iÅ¡ atsakovo N. B. 2768,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

G. atsakovui N. B. 1126,21 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 21 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės A. G. priteistas valstybei 8,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu padidinti iki 22,44 Lt. (dvideÅ¡imt dviejų litų 44 ct). Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovo N. B. 20,68 Lt valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.SprendimÄ likusioje dalyje palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G. apeliantui N. B. 1 013,12 Lt (vienÄ tÅ«kstantį trylika litų 12 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                 Izolda Nėnienė Dalė Burdulienė Leonas Jachimavičius