c3fc2ced-d329-435d-ad55-adaa014689fd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-79-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04797-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės „Plus Plus Capital“ AS apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Plus Plus Capital“ AS ieÅ¡kinį atsakovui A.

N. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 3 267,52 Eur negrÄ Å¾into kredito, 488,05 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 294,08 Eur delspinigių, 17,00 procentų metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 3 267, 52 Eur sumos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo termino dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 3 267,52 Eur negrÄ Å¾into kredito, 208,03 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 63,70 Eur žyminio mokesčio.

Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teismo motyvai: 3.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti 208,03 Eur reikalavimo perleidimo dienÄ apskaičiuotų palÅ«kanų ir 280,02 Eur papildomai apskaičiuotų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo perleidimo dienos iki 2019 m. birželio 19 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pradinis kreditorius pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimÄ 2018 m. gruodžio 3 d., praneÅ¡ime nurodydamas, kad įsiskolinimÄ sudaro 3 508,17 Eur. Po 15 dienų (2018 m. gruodžio 18 d.) naujasis kreditorius (ieÅ¡kovė) atsakovui iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl skolos mokėjimo, nurodydamas, kad Å¡is įsiskolinimas yra 4 273,82 Eur, t. y. naujasis kreditorius po 15 dienų reikalavo beveik 800 Eur didesnės skolos grÄ Å¾inimo, savo reikalavimo nepagrįsdamas jokiais įrodymais.

Pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimÄ skolininko neinformavo, todėl taikytina CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodanti, jog skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tinkamai skolininkas buvo informuotas 2019 m. liepos 29 d., todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 280,02 Eur papildomai apskaičiuotų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo reikalavimo perleidimo dienos iki 2019 m. birželio 19 d. netenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į 208,03 Eur palÅ«kanas buvo perleista ieÅ¡kovei, reikalavimas dėl 208,03 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkintas. 3.2. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės vykdoma veikla – skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, o ne kreditų už palÅ«kanas davimas, t. y. bendrovė paskolų neiÅ¡duoda, pajamų iÅ¡ pinigų skolinimo neuždirba. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl 17 proc. metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų netenkintas. 3.3.

Nurodė, kad įvertinus tai, jog pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimÄ skolininko neinformavo, taikant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatÄ , laikant, kad skolininkas tinkamai apie prievolę naujajam kreditoriui buvo informuotas ieÅ¡kinio įteikimo dienÄ â€“ 2019 m. liepos 29 d., ieÅ¡kovės apskaičiuoti 294,08 Eur delspinigiai už prievolės nevykdymÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo iÅ¡ atsakovo nepriteistini. 2018 m. gruodžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovei buvo perleista reikalavimo teisė į 11 Eur delspinigių, tačiau nesant ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti delspinigius, paskaičiuotus iki 2018 m. gruodžio 17 d., reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas. 3.4.

Nurodė, kad, iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti 91 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų (atmesti reikalavimai dėl 17 proc. metinių palūkanų priteisimo, 280,02 Eur palūkanų ir 294,08 Eur delspinigių), iš atsakovo ieškovei priteistina 63,70 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. IeÅ¡kovė „Plus Plus Capital“ AS (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ atsakovo 3 267,52 Eur negrÄ Å¾into kredito, 488,05 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 294,08 Eur delspinigių, 17,00 procentų metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 3 267,52 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovei visas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 280,02 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos iki 2019 m. birželio 19 d., ir dėl 294,08 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 19 d., nes bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ . 4.2.

Nurodo, kad, prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti ne tik delspinigių ir palÅ«kanų, kurie atsirado iki reikalavimo perleidimo, bet ir po jo, nes reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovei buvo perleistos reikalavimo teisės ne tik į pagrindinę skolÄ , bet ir teisė reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palÅ«kanas už vėluojamus mokėjimus ir (arba) palÅ«kanas už naudojimÄ si kapitalu.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies netenkintas ieškovės palūkanų ir delspinigių reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovas sudarė su „Bigbank“ AS filialu Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ â€žBigbank“ AS filialas suteikė atsakovui 3 500 Eur kreditÄ iki 2023 m. sausio 16 d., o atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytÄ laikotarpį grÄ Å¾inti jį, mokėdamas pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. „Bigbank“ AS filialas 2018 m. lapkričio 16 d.

įspėjimu dėl sutarties nutraukimo priminė atsakovui, kad susidarė 376,34 Eur pradelsta skola pagal Sutartį, ir įspėjo, jog, nesumokėjus Å¡ios skolos per dvi savaites arba Å¡alims nepasiekus susitarimo dėl skolos dengimo dalimis, sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, už kiekvienÄ mokėjimo vėlavimo dienÄ skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai. Atsakovas nesumokėjo „Bigbank“ AS filialui pretenzijoje nurodytos sumos nustatytu terminu, todėl pradinis kreditorius „Bigbank“ AS filialas 2018 m. gruodžio 3 d. pranešė atsakovui, kad sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, likęs įsiskolinimas sudaro 3 508,17 Eur sumÄ .

Periodinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu „Bigbank“ AS filialas perleido reikalavimo teisę į atsakovo 4 273,82 Eur įsiskolinimÄ naujai kreditorei ieÅ¡kovei „PlusPlus Capital“ AS. IeÅ¡kovė, kaip nauja kreditorė, 2018 m. gruodžio 18 d. praneÅ¡imu informavo atsakovÄ apie reikalavimo teisių perleidimÄ ir kreditoriaus pasikeitimÄ ir paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 3 267,52 Eur negrÄ Å¾into kredito, 488,05 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 294,08 Eur delspinigių, 17,00 procentų metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 3 267,52 Eur sumos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo termino dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė 3 267,52 Eur negrÄ Å¾into kredito, 208,03 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 63,70 Eur žyminio mokesčio. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Apeliantė nesutikdama su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kurioje atmestas jos praÅ¡ymas priteisti 17 proc. metinių palÅ«kanų, 280,02 Eur palÅ«kanų ir 294,08 Eur delspinigių, pateikė apeliacinį skundÄ ir nurodo, jog palÅ«kanos bei delspinigiai jai nepriteisti neteisėtai ir nepagrįstai.

9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 280,02 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos iki 2019 m. birželio 19 d., ir dėl 294,08 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 19 d., nes bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ .

10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali naudoti prieÅ¡ skolininkÄ .

11. Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, dėl to Å¡iÄ spragÄ užpildo kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ . IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ .

Dėl to kasacinis teismas aiÅ¡kindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalies normÄ konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimus ir bet kokias kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paslaugų sutarties vykdymui, nedelsiant informuoti „Bigbank“ AS filialÄ (sutarties 8.1 p.), tokia pat pareiga numatyta CK 2.17 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas nevykdė savo pareigos, todėl remiantis CK 2.17 straipsnio 3 dalimi kreditorius turi teisę siųsti praneÅ¡imus ir atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje skolininko gyvenamojoje vietoje.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo buvo informuotas apie sutarties nutraukimÄ , o 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovui iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ . Pažymėjo, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog tinkamai skolininkas buvo informuotas tik 2019 m. liepos 29 d. (ieÅ¡kinio įteikimo dienÄ ).

14. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija negali nepritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimÄ buvo informuotas tik 2019 m. liepos 29 d., laikytina nepagrįsta, kadangi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimÄ buvo informuotas 2018 m. gruodžio 18 d. praneÅ¡imu.

15. Remiantis kasacinio teismo praktika, praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui ir reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , taigi ir ieÅ¡kovės 2018 m. gruodžio 18 d. praneÅ¡imas, siųstas atsakovui, laikytinas tinkamu įrodymu apie reikalavimo perleidimo faktÄ .

16. Apeliantė taip pat nurodo, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas iÅ¡liko, o reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolÄ , bet ir papildomÄ teisę reikalauti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų.

17. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ . PalÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos Å¡alių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatymų numatytos).

18. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palÅ«kanų prigimtis: pirma, palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (toliau – mokėjimo arba pelno palÅ«kanos); antra, palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios arba procesinės palÅ«kanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005).

Pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, o kompensuojamosios palÅ«kanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas.

Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC- 37-1).

19. CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu, o jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palÅ«kanų yra galiojantis ir jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pradinis kreditorius „Bigbank“ AS filialas su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių 17 proc. dydžio metinių palÅ«kanų.

Sutartyje numatyta, kad metinė palÅ«kanų norma apskaičiuojama nuo negrÄ Å¾intos bendros finansuojamos sumos likučio, laikant, kad mėnuo turi 30, o metai 365 dienas. Nurodyta, kad palÅ«kanos yra už naudojimÄ si bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvienÄ mėnesį mokamas atlyginimas. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal Å¡io straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alys susitarė, kad palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintÄ grafikÄ ir skaičiuojamos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palÅ«kanas iÅ¡liko.

20. Pažymėtina, kad pagal 2017 m. gruodžio 18 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimus kartu su visomis teisėmis ir su susijusiais reikalavimais, egzistuojančiais perdavimo (cesijos) metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palÅ«kanas už vėluojamus mokėjimus ir (arba) palÅ«kanas už naudojimÄ si kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal Å¡iÄ sutartį perduodami reikalavimai.

Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi pagal CK 6.101 straipsnį bei reikalavimo perleidimo sutartį apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolÄ , bet ir į papildomÄ teisę reikalauti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iÅ¡ pradinio kreditoriaus, įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises į atsakovÄ tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t. y.

įgijo teisę atsakovui pateikti reikalavimÄ už visÄ laikotarpį, kai atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo).

21. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palÅ«kanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Å iuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d.

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliantė į teismÄ kreipėsi 2019 m. liepos 29 d., negali bÅ«ti laikoma pagrindu mažinti palÅ«kanas, kadangi susikaupusių palÅ«kanų dydį lėmė ne procentais iÅ¡reikÅ¡tas palÅ«kanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo ilgÄ laikotarpį, ir atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , į tai, kad atsakovas neginčijo sutarties sÄ lygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių apskaičiuotų palÅ«kanų sumÄ pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

23. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l127-730/2017; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-987-730/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-513/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015).

Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės Å¡altinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiÅ¡kose bylose.

24. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad apeliantės įmonės veiklos pobÅ«dis (skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas) turi teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų – priteisti 17 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ skolos sumÄ iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip jau minėta, reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantei buvo perleistos reikalavimo teisės ne tik į pagrindinę skolÄ , tačiau ir teisė reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palÅ«kanas už vėluojamus mokėjimus ir (arba) palÅ«kanas už naudojimÄ si kapitalu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje numatytos 17 proc. dydžio sutartinės (mokėjimo funkcijÄ atliekančios) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡taravimų nepateikė, nebuvo reiÅ¡kiama reikalavimų dėl Å¡alių sudarytų kredito sutarčių sÄ lygų, dėl palÅ«kanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės reikalavimas priteisti 488,05 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų ir 17,00 procentų metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 3 267, 52 Eur sumos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo termino dienos, tenkintinas kaip pagrįstas.

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių, nors jie numatyti 2017 m. gruodžio 21 d. tarp „Bigbank“ AS filialo ir atsakovo sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovo sudarytoje sutartyje nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (Sutarties 6.1 punktas). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

28. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiÅ¡kai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali bÅ«ti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kiekvienu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 409/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimÄ dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190 2003). Teismų praktikoje nėra ir negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386 2010).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant klausimÄ dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį. Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443 2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401 2008; kt.).

30. Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , į tai, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, kurie mokami už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui pagrįstai apskaičiuoti delspinigiai, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria Å¡ie delspinigiai nepriteisti, keistina ir reikalavimas dėl 294,08 Eur delspinigių tenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktÄ ieÅ¡kinį, reikalavimo perleidimo sutartį, kitÄ bylos medžiagÄ ir ginčijamo sprendimo už akių motyvus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl keistinas, ieÅ¡kovei papildomai priteisiant 17 proc. metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 3 267,52 Eur sumos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo termino dienos, 280,02 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų ir 294,08 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnis 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo 32. CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 93 str. 4 d., suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

34. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 91 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgus į tai, jog tenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 91 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

35. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Apeliacinį skundÄ patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 267,52 Eur negrÄ Å¾into kredito, 488,05 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 294,08 Eur delspinigių, 17 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (3 267,52 Eur) nuo 2019 m. birželio 19 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo termino dienos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 91,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660).“ Priteisti ieÅ¡kovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė