2020-06-03 Nr. AB-11118-3-61-3-01522-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-417-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01522-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. K., R. K., R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. K., R. K., R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai P. K., R. K. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) 2020 m. balandžio 28 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) ir Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad apie skundžiamo sprendimo priėmimą pareiškėjai buvo informuoti NMA 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950. NMA ankstesniu laikotarpiu buvo priėmusi turinio prasme priešingą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta paramos gavėjo atžvilgiu dėl projekto neįgyvendinimo netaikyti sankcijų dėl susiklosčiusių nenumatytų aplinkybių (t. y. paramos gavėjo mirties). Esant tokiai situacijai, gavus skundžiamą sprendimą, vienas iš pareiškėjų (konkrečiai, P. K.) 2018 m. spalio 24 d. pateikė NMA prašymą, kuriuo buvo prašoma šios institucijos paaiškinti, kokios priežastys lėmė pasikeitusią poziciją paramos dalies grąžinimo klausimu, bei vadovautis anksčiau priimtu sprendimu. NMA 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. KA-865 (10.6.1E) iš esmės tiesiog atkartojo skundžiamo sprendimo turinį. Nors NMA nurodė, kad sprendimas dėl padarytos klaidos yra laikomas negaliojančiu, tačiau pareiškėjui P. K. nebuvo pateikti jokie duomenys nei kas, nei kada konkrečiai sprendimą panaikino / pripažino negaliojančiu, dėl ko pareiškėjai ir toliau tikėjosi, kad paramos administravimo klausimus po paramos gavėjo mirties apibrėžia (nustato) sprendimas ir NMA nesiims veiksmų išieškoti paramos gavėjui išmokėtą paramos dalį.

Pareiškėjai pripažino, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui dėl skundžiamo sprendimo pateikti yra praleistas, tačiau mano, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Viena iš jų nurodo tai, kad susiklostė situacija, kai paramos gavėjui išmokėtos paramos administravimo klausimu, be kita ko, buvo priimtas sprendimas, kuriuo NMA buvo nusprendusi jokių sankcijų netaikyti, kas pareiškėjams sudarė pagrindą manyti, kad NMA piniginių lėšų grąžinimo nereikalaus. Teigia, kad tai akivaizdžiai liudija ir aplinkybė, jog į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus NMA kreipėsi tik 2020 m. kovo mėn. (praėjus daugiau nei metams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo). Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad tik 2019 m. viduryje pasikeitė teismų praktika (tokios praktikos formavimas / vienodinimas pažymėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje), ribojanti atsakovų galimybes kvestionuoti skolos susidarymo pagrindo teisėtumą atskirose bylose dėl skolos priteisimo, jei NMA sprendimas, numatantis pareigą grąžinti pinigines lėšas, nebuvo apskųstas / skundžiamas teismui. Taigi visos šios aplinkybės liudija, jog pareiškėjai terminą skundui dėl neteisėto sprendimo panaikinimo pateikti yra praleidę dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjų skundo priėmimas užtikrins pagrindinės teismo funkcijos įgyvendinimą – teisingą ginčo išsprendimą, pašalinant bet kokias abejones, ar NMA pagrįstai įformino sprendimą, numatantį pareiškėjų pareigą grąžinti paramos gavėjui išmokėtą paramos dalį (t. y. 7 500 Eur).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamo NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimo panaikinimo paduoti ir skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.)).

Teismas nustatė, kad apie skundžiamą 2018 m. liepos 10 d. sprendimą pareiškėjai buvo informuoti NMA 2018 m. spalio 17 d. raštu, kuris išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir neregistruotu laišku, o pareiškėjai 2018 m. spalio 17 d. raštą kartu su 2018 m. liepos 10 d. skolos sprendimu gavo iki 2018 m. spalio 23 d., nes 2018 m. spalio 24 d. pateikė NMA prašymą dėl 2018 m. liepos 10 d. skolos sprendimo peržiūrėjimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės neginčija fakto, kad skundžiamas sprendimas jiems buvo įteiktas 2018 m. spalio 17 d. raštu, ir kad jie terminą apskųsti NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimą praleido.

Teismas, vertindamas pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjai skunde, kaip svarbias skundo praleidimo priežastis, nurodo 2019 m. viduryje pasikeitusią teismų praktiką, taip pat priimtus, pasak pareiškėjų, du sprendimus, kurie vienas kitam prieštarauja. Teismas pareiškėjų nurodytas priežastys vertino kaip subjektyvias. Teismas sprendė, kad pareiškėjų veiksmai delsiant kreiptis teisminės gynybos negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio.

Teismas pažymėjo, kad 2019 m. viduryje pasikeitusi teismų praktika negalėjo turėti įtakos pareiškėjų teisei apskųsti 2018 m. liepos 10 d. sprendimą. Be to, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl atsakovo priimtų 2017 m. ir vėlesnio 2018 m. sprendimų taip pat neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo apskundimui, nes pareiškėjai, manydami, kad atsakovas priėmė nepagrįstą 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, kuris, pasak jų, prieštarauja ankstesnei atsakovo pozicijai, galėjo šį sprendimą apskųsti teismui per 30 dienų nuo įteikimo, tačiau to nepadarė. Teismas vertino, kad toks pareiškėjų elgesys (objektyviais duomenimis neparemtas tikėjimasis, kad institucija nesiims priemonių vykdyti savo priimto sprendimo dėl lėšų į biudžetą susigrąžinimo) nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytas, jų nuomone, svarbias skundo padavimo termino atnaujinimo priežastys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjai skundžia NMA ir Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“. Pareiškėjai iš esmės neginčija skundžiamo sprendimo įteikimo datos, t. y. 2018 m. spalio 17 d., ir kad jie ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskųsti NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimą praleido.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų skundo ir analogiškus atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų nurodytas priežastys (pasikeitusią 2019 metų viduryje teismų praktiką ir du sprendimus, kurie vienas kitam prieštarauja) laikė subjektyviomis, o pareiškėjų veiksmus, delsiant kreiptis teisminės gynybos, kaip nerūpestingą, nesąžiningą ir neatidų elgesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjų akcentuojama pasikeitusi 2019 metų praktika neturėjo įtakos teisei apskųsti 2018 m. liepos 10 d. priimtą sprendimą. Svarbia termino praleidimo priežastimi negali būti pripažinta ir pareiškėjų nurodytas NMA priimtuose sprendimuose ginčui aktualiu klausimu išdėstytos pozicijos prieštaringumas. Priešingai, pareiškėjai, matydami NMA pozicijos nenuoseklumą, turėjo teisę, jų nuomonę, NMA ankstesniais sprendimais suformuotai pozicijai prieštaraujantį NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimą apskųsti, tačiau to laiku nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų veiksmai (tikėjimasis, kad institucija nesiims priemonių vykdyti savo priimto sprendimo dėl lėšų į biudžetą susigrąžinimo) yra pareiškėjų valia pasirinktas elgesio būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nes ši aplinkybė realiai nevaržė jų galimybių kreiptis į teismą.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir todėl atsisakęs priimti skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. K., R. K., R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė