Legislator Case Law & Legislation
c3f20f40-82ca-42f8-84ea-3cb81913db0d AI generated

c3f20f40-82ca-42f8-84ea-3cb81913db0d · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c3f20f40-82ca-42f8-84ea-3cb81913db0d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas V. B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ E. S., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų ,mirties dienÄ testatorė palieka E. S. bei priteisti jos bylinėjimosi iÅ¡laidas

Legislator headnote

AI generated

c3f20f40-82ca-42f8-84ea-3cb81913db0d · Panevėžio apygardos teismas: Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo motinos B. B. sesuo E. S.. Ji vaikų neturėjo, buvo netekėjusi, jos seserys ir brolis mirę, o ieÅ¡kovas yra mirusiosios penktos eilės pagal įstatymÄ Ä¯pėdinis, todėl yra tinkamas ieÅ¡kovas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-502-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01563-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS;

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023-05-17 sprendimo civilinėje byloje bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei E. S., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) I. B., J. S. (procesinei V. S. teisių perėmėjai) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas V. B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ E. S., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų ,mirties dienÄ testatorė palieka E. S. bei priteisti jos bylinėjimosi iÅ¡laidas

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo motinos B. B. sesuo E. S.. Ji vaikų neturėjo, buvo netekėjusi, jos seserys ir brolis mirę, o ieÅ¡kovas yra mirusiosios penktos eilės pagal įstatymÄ Ä¯pėdinis, todėl yra tinkamas ieÅ¡kovas.

3. Po tetos mirties sužinojo, kad ji atsakovės naudai (duomenys neskelbtini) surašė testamentÄ . Nors atsakovė buvo pažadėjusi atsisakyti testamento, tačiau, kai teta mirė, persigalvojo.

4. Pažymėjo, kad paskutinį kartÄ tetÄ matė (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kitame mieste – (duomenys neskelbtini), tačiau teta rÅ«pinosi. Tetos psichinė sveikata buvo prasta, ji nuolat perraÅ¡inėdavo testamentus, girdėjo balsus, kalbant telefonu skųsdavosi, kad kaimynai jÄ apvagia, kalbėjo apie nuolat dingstančius daiktus, vengė lankytis pas medikus.

5. Atkreipė dėmesį, kad medicininiai duomenys patvirtina, jog tetai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) . Ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kas taip pat galėjo įtakoti jos veiksnumÄ .

6. Tetos elgesys neatitiko savo veiksmų prasmę galinčio suprasti asmens elgesio. Susipažinus mirusiajai su atsakove, ši pradėjo sudaryti tokias situacijas, jog E. S. kuo mažiau bendrautų su ieškovu. (duomenys neskelbtini) E. S. buvo atvežta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Gydytoja psichiatrė mirusiosios ligos istorijoje nurodė, jog ji buvo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio. Taip pat, kad jau pusę metų (t.y. maždaug nuo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ginčo testamentas surašytas (duomenys neskelbtini)) yra pasikeitęs jos elgesys, jai atrodė, jog iš namų dingsta daiktai, (duomenys neskelbtini) (dešimt dienų po ginčo testamento surašymo) atsidariusi balkono duris ir pasistačiusi kopėčias norėjo išlipti.

7. Atkreipia dėmesį, kad tokios medikų iÅ¡vados buvo padarytos nepraėjus net mėnesiui nuo ginčo testamento sudarymo, kas rodo, jog ir testamento sudarymo metu E. S. dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo laisva valia suraÅ¡yti testamento, jo sudarymo dienÄ nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl toks testamentas pripažintinas negaliojančiu

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2023-05-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančiu E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytÄ ir (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų mirties dienÄ , testatorė palieka E. S.. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 366,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei 46,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas pasisakė, kad, atlikus ambulatorinę, pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo pateikta kategoriška išvada, kad testamento surašymo metu, tai yra (duomenys neskelbtini), E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), ir, kad ji dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

10. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismo ekspertės išvada dėl testatorės negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės prieštarauja medicininiams dokumentams.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš medicininių dokumentų ekspertizės metu buvo daryta išvada, kad tiriamosios somatinė ir psichinė būklė buvo blogėjanti, paskutinių metų bėgyje ženkliai sutriko funkcionavimas kasdieninėje veikloje, progresavo kognityvinių funkcijų deficitas. Tiriamoji nesilankė gydymo įstaigose ir atsisakė į jas vykti, t. y. stokojo kritikos savo būklės atžvilgiu.

12. Iki testamento pasiraÅ¡ymo apraÅ¡oma klinikoje stebėta (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento pasiraÅ¡ymo laikotarpiu, dvi savaitės po testamento pasiraÅ¡ymo) įraÅ¡as asmens sveikatos istorijoje. Tiriamoji nuo (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) globėjos nurodyta ir medicininiuose dokumentuose apraÅ¡oma, kad tiriamosios situacijÄ besitęsiančiÄ apie pusę metų, t.y., kad yra pasikeitęs elgesys, kad jai atrodo jog iÅ¡ namų dingsta daiktai. (duomenys neskelbtini) atsidariusi balkono langÄ ir pasistačiusi kopėčias, norėjo iÅ¡lipti, Å¡aukė (duomenys neskelbtini) į pagalbÄ . Ypač blogėjanti psichikos bÅ«sena kelios savaitės laiko, iÅ¡tisai kalba apie dingstančius daiktus (pavogtos sukneles, televizorius ir t.t.), naktimis iÅ¡miega gerai, tačiau nuo ryto atsikėlusi visÄ dienÄ bÅ«na nerami, iÅ¡tisai jog iÅ¡ jos vagia daiktus. Pas gydytojus iki Å¡iol neįmanoma nuvesti, tam prieÅ¡inasi ir nesutinka.

13. Po atliktų kraujo tyrimų, atmetus Å«miÄ somatinę patologijÄ , konsultuota budinčio psichiatro. Skubos tvarka stacionarizuota į psichiatrijos skyrių. Apie 2 metai laiko kaip yra iÅ¡reikÅ¡tas (duomenys neskelbtini), sunku valgyti dėl rankų drebėjimo, judesiai bÅ«na sukaustyti, sunkiai vaikÅ¡tanti, tačiau pas gydytojus niekur neina ir nesigydo <..> paskutiniu laiku padidėjęs užmarÅ¡umas, neprisimenanti dabarties įvykių“. (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento sudarymo laikotarpiu) atliktas psichologinis tyrimas, trumpas protinės bÅ«klės tyrimas, (duomenys neskelbtini).

14. Klinikoje stebėta nestabili psichikos bÅ«klė, vyravo dezorientacija, nukentėjęs mÄ stymas, nukentėjusios kognityvinės funkcijos, fiksuota kliedesinė simptomatika, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas, nekritiÅ¡kumas. Paraleliai gydyta ir dėl somatinės patologijos – hipokalemijos, nepatikslintos bakterinės infekcijos. Gydymo fone stabilizavosi somatinė ir psichinė bÅ«klė, tačiau iÅ¡liko kognityvinių funkcijų sutrikimas, sutrikęs funkcionavimas kasdieninėje veikloje. Tolimesniam gydymui perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę.

15. Ekspertizės atlikimo metu buvo daroma iÅ¡vada kad, tiriamoji eilę metų sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau reguliariai nesigydė, iÅ¡sivystė (duomenys neskelbtini). Nustatyta lėtinė (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ deÅ¡imt metu atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografijÄ , nustatytos (duomenys neskelbtini) požymiai. Dinamikoje stebėtas progresavimas, (duomenys neskelbtini) atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomogramÄ , nustatyti iÅ¡reikÅ¡tos (duomenys neskelbtini) požymiai. IÅ¡ iÅ¡rašų medicininėje dokumentacijoje, žinoma, kad pastaruosius kelis metus tiriamajai stebėtas (duomenys neskelbtini) sindromas. (duomenys neskelbtini) diagnozuota (duomenys neskelbtini) . Eigoje progresuojančios (duomenys neskelbtini) fone (iki pasiraÅ¡ant testamentÄ ir po testamento pasiraÅ¡ymo) epizodiÅ¡kai stebėta kliedesinė simptomatika.

16. Praėjus 18 dienų po testamento pasirašymo stebėta grubiai sutrikusi tiriamosios psichinė būklė. Klinikiniame vaizde stebėta (duomenys neskelbtini) simptomatika su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu. Diagnozuota (duomenys neskelbtini) . Klinikoje vyravo nuostolio, santykio kliedesiai, regos haliucinacijos, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) .

17. Apibendrinus turimus duomenis, padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad E. S., sudarydama testamentÄ , sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), kuri reikÅ¡mingai sutrikdė gebėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus sudėtingų finansinių sandorių srityse, tai yra ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

18. Teismo ekspertizės akte pažymima, kad (duomenys neskelbtini) liga – lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, ir pasireiškiantis įvairiais simptomais. (duomenys neskelbtini) liga sukelia ir nemotorinius sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, demencija.

19. Teismo ekspertė S. B. teismo posėdžio metu papildomai iÅ¡dėstė paaiÅ¡kinimus dėl savo iÅ¡vadų, pažymėdama, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kai kognityviniai pažinimo sutrikimai tęsiasi daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius. (duomenys neskelbtini), neadekvatus elgesys, klausos, regos kliedesiai. Jis gali bÅ«ti įtakotas lėtinių ligų – (duomenys neskelbtini). Ekspertė nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad mirusioji patyrė insultÄ ar mikroinsultÄ . Savo iÅ¡vadas nurodytas ekspertizės akte palaikė, kadangi medicininiuose įraÅ¡uose (duomenys neskelbtini) ( po testamento pasiraÅ¡ymo) jau buvo fiksuoti pažengę kognityviniai sutrikimai.

20. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad E. S. buvo atliktas protinės bÅ«klės trumpas tyrimas ((duomenys neskelbtini)), tai yra objektyvÅ«s duomenys parodantis tiriamosios psichikos bÅ«klę. (duomenys neskelbtini) tyrimo metų buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) balų, o tai reiÅ¡kia, kad pažintinės funkcijos jau buvo grubiai sutrikusios, nustatyta vidutiniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta (duomenys neskelbtini). Tiriamajai (duomenys neskelbtini) atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Jokių duomenų, kad E. S. buvo Å«mus insultas ar kitas Å«mus sveikatos sutrikimus, kas bÅ«tų galėję lemti Å«mų pažintinių funkcijų sutrikimÄ , taip pat jokių neurologinės simptomatikos požymių parodančių, kad toks sutrikimas buvo, medicininiuose dokumentuose nefiksuota. Ä® gydymo įstaiga (duomenys neskelbtini) pateko tada, kai jos psichikos sutrikimas buvo pažengęs ir pagal medicininiuose dokumentuose esančius įraÅ¡us tokia bÅ«klė negalėjo iÅ¡sivysti ir taip pablogėti per porÄ savaičių.

21. Teismas sprendė, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, jos atstovas, tyrimui pakako duomenų duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , todėl ekspertizės iÅ¡vadÄ teismas vertino kaip tiesioginį įrodymÄ byloje.

22. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė, kad medicininiuose dokumentuose ji įvardijama kaip globėja. Jos pastabas dėl medicininiuose dokumentuose fiksuotos informacijos apie palikėjos sveikatos būklės pablogėjimo laikotarpį, teismas atmetė, nes teiginiai dėl E. S. sveikatos būklės pablogėjimo nuo (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, todėl abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas nurodė neturintis pagrindo. Analogiška informacija atsispindi tiek (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje, tiek gydytojos (duomenys neskelbtini) įraše.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad minimi įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose buvo padaryti tada, kai dar nebuvo kilęs teisminis ginčas dėl E. S. sudaryto testamento, todėl labiau tikėtina, kad ir pačiai atsakovei buvo žinomos ne tik mirusios gyvenimo aplinkybės, kurias ji detaliai pasakojo teismo posėdžio metu, bet ir pastebima bei žinoma E. S. mentalinė bÅ«klė, kuri, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, sudarant ginčijamÄ testamentÄ negalėjo bÅ«ti gera. Atsakovės atsikirtimai dėl realiai dingusių daiktų palikėjos bute, nėra pagrįsti įrodymais ir, teismo vertinimu, laikytini atsakovės gynybine pozicija.

24. Nors teismo ekspertė negalėjo pakomentuoti ir argumentuoti (duomenys neskelbtini) medicininiuose įrašų iÅ¡vadų, kad (duomenys neskelbtini) E. S. atlikus galvos kompiuterinę tomografijÄ buvo nustatyti abipus pamato branduoliuose lakÅ«niniai infarktai, teismas konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vada.

25. Teismas pažymėjo, kad, atliekant ekspertizę, buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) tyrimo, kuris buvo atliktas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos rezultatai. Be to, E. S. buvo apžiÅ«rėta ir konsultuota neurologo (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu padarytas įraÅ¡as, kad Å«mi somatinė patologija atmesta, konsultuota budinčio psichiatro. Savo bÅ«klei nekritiÅ¡ka, iÅ¡sako kliedesinę simptomatikÄ , haliucinacijų neiÅ¡klausta, tačiau pagal elgesį galima įtarti. Kontaktas apsunkintas dėl prieÅ¡iÅ¡ko nusiteikimo, įtarumo, dalinai orientuota laike ir aplinkoje.

26. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad duomenų, kad testatorė (duomenys neskelbtini), kaip nurodo atsakovė, patyrė Å«mų sveikatos sutrikimÄ â€“ insultÄ , nėra.

27. Teismas pasisakė, kad notarės paaiÅ¡kinimai ir nurodytos aplinkybės, kad kliūčių notariniam veiksmui atlikti ji nenustatė, nėra pagrindas abejoti atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, kurios yra sÄ lygotos E. S. psichinę ir fizinę bÅ«klę apibÅ«dinančių medicininių dokumentų bei kitų su tuo susijusių duomenų.

28. Ä®vertinęs liudytojų J. M., R. T., pažinojusiųjų mirusiÄ jÄ , paaiÅ¡kinimus, teismas pasisakė, kad jos negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti testatorės sugebėjimų suvokti savo veiksmus ir jų reikÅ¡mę testamento sudarymo metu bei iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ savo valiÄ dėl testamento turinio, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ių parodymų visuma, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu.

29. Teismas nurodė, kad nors medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. S. gydymo įstaigoje iki (duomenys neskelbtini) m. lankėsi retai, tačiau vien tai, kad testatorė nesilankė gydymo įstaigose, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos fizinė ir psichinė sveikatos bÅ«klė buvo gera, o kaip nurodė atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentÄ ji buvo absoliučiai sveika,.

30. Teismas vertino, kad pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai buvo prieÅ¡taringi. Nurodydama, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) namus, buvo matyti, kad moteris yra apleista, butas netvarkingas, niekas ja nesirÅ«pina, nelanko, vėliau duodama paaiÅ¡kinimus teismui teigė, kad (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentÄ buvo Å¡viesaus proto, jos namai bÅ«davo sutvarkyti, kiekvienÄ dienÄ ji vėdindavo patalpas, darė mankÅ¡tÄ .

31. Teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai, kad E. S. nemėgo savo sÅ«nėno ir labai apgailestavo, kad buvo paraÅ¡iusi jam testamentÄ ir nenorėjo savo turto palikti jam, E. S. nebuvo tinkamai palaidota nei patvirtina, nei paneigia testatorės psichinės bÅ«klės ir valios ginčijamo testamento sudarymo metu, nes yra pagrįsti tik pačios atsakovės situacijos vertinimu.

32. IÅ¡ bylos duomenų teismas sprendė, kad E. S. neturėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios, kam ji norėtų palikti savo turtÄ , ne kartÄ savo valiÄ , sudarydama naujus testamentus, keitė. Tai, kad atsakovė E. S. pradėjo rÅ«pintis (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ Å . Kalėdas ir praėjus vos keletui savaičių vežė jÄ pas notarÄ dėl testamento sudarymo, įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus, teismui kėlė abejonių dėl E. S. sÄ moningai suformavusios valios testamento sudarymo metu.

33. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados paremtos testatorės medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatorės sveikatos būklę nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat mirties. Duomenų, kad paskirta teismo psichiatrijos ekspertė būtų susijusi su kuria nors viena iš šalių, ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Ekspertė, turinti aštuonerių metų patirtį, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad testamento sudarymo metu E. S. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, pasekmių bei jų valdyti. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, papildomos ar pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skirti neprašė.

34. Ä®vertinęs ekspertizės iÅ¡vadas, ekspertės apklausos rezultatus, Å¡alių, liudytojų parodymus teismas sprendė, kad testatorei buvo diagnozuotas įgytas progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini), kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai nulėmė iÅ¡vadÄ , kad, sudarant ginčo testamentÄ , nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia. Teismas sprendė, kad E. S. negalėjo suprasti ginčijamo sandorio – testamento sudarymo prasmės, Å¡io sandorio sukeliamų pasekmių ir kitų su Å¡iuo sandoriu susijusių procesų, todėl ieÅ¡kinį tenkino.

35. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo. Nurodė, kad teismui. pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytÄ testamentÄ tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

36. Atsakovė E. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023-05-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 900 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir 110 Eur žyminio mokesčio.

37. Mano, kad ieÅ¡kovas pagal įstatymÄ neturėjo teisės kreiptis į teismÄ su atitinkamu ieÅ¡kiniu, o sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieÅ¡taringa ir nepagrįsta teismo eksperto iÅ¡vada.

38. Atkreipia dėmesį, kad apie dalį atsakovės atstovo teiktų argumentų dėl ieÅ¡kovo netinkamumo, teismas sprendime nepasisakė. IeÅ¡kovas negalėtų paveldėti jokiu atveju, nesvarbu ar paveldima bÅ«tų pagal testamentÄ , ar pagal įstatymÄ .

39. Po ieškovo naudai (duomenys neskelbtini) surašyto testamento, palikėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi dar keturis testamentus šiame procese nedalyvaujančių trečiųjų asmenų naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu nors formaliai pagrįsti, bet ir neteisingi, ir teisiškai ydingi, nes atitinkamuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose pateiktas CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos aiškinimas visiškai nedera su civilinės teisės pradmenimis ir bendra teisine logika: juk jei testamentas pripažintas negaliojančiu ab initio, laikytina, kad jis nesukūrė ir, atitinkamai, niekuomet nebuvo jokių teisiškai reikšmingų veiksmų, kurie būtų panaikinę iki testamento sudarymo ir būtent pačiu jo sudarymo aktu negaliojančiu turėjusio tapti (duomenys neskelbtini) E. S. sudaryto testamento.

40. IeÅ¡kovas negali paveldėti ir pagal įstatymÄ , nes yra tik penktosios eilės paveldėtojas, o testatorės E. S. mirties dienÄ buvo gyvas jos brolis V. S. - ketvirtosios (t. y. aukÅ¡tesnės) eilės įpėdinis. Todėl pagal įstatymÄ visas E. S. turtas tenka bÅ«tent jos broliui V. S. (o Å¡io proceso metu jam mirus - jo teisių perėmėjai J. S.). Å i aplinkybė sprendime ignoruota.

41. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo 28 punkte yra supainiotos Civilinio kodekso nuostatos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra pretendentas į palikimÄ pagal įstatymÄ CK 5.50 straipsnio prasme. Pažymi, kad CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nėra nieko pasakyta apie „pretendentus į palikimÄ â€. Pagal Å¡iÄ normÄ ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

42. IeÅ¡kovas paveldėtų tik jei bÅ«tų dar ir antroji - papildoma - sÄ lyga „ir jeigu kiti aukÅ¡tesnės eilės įpėdiniai atsisakytų priimti palikimÄ â€. Panaikinus testamentÄ paveldėjimas tuomet hipotetiÅ¡kai galėtų atsirastų absoliučiai bet kurios eilės įpėdiniui pagal įstatymÄ .

43. IeÅ¡kinyje nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių nebuvimÄ (tariamÄ testatorės brolio mirtį) ieÅ¡kovas akivaizdžiai siekė jam naudingų tikslų - pagrįsti savo kaip ieÅ¡kovo tinkamumÄ Å¡iame procese.

44. Apeliantė dėsto kritines pastabas ieÅ¡kovo argumentams tiek dėl tetos priežiÅ«ros, nežinojimo apie testamento sudarymÄ atsakovės naudai, tiek dėl tariamo nežinojimo, jog dėdė yra gyvas, bei mano, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas klaidino teismÄ .

45. Kadangi teismo sprendimas dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nesukurs materialiųjų teisinių pasekmių ieÅ¡kovui, toks ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme ir tai sudaro civilinės bylos nutraukimo pagrindÄ (CPK 293 straipsnio 1 punktas), o Å¡ioje teismo proceso stadijoje - ieÅ¡kinio atmetimÄ .

46. Apeliantės nuomone, Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas turi kelis esminius trÅ«kumus, kurie lemia jo prieÅ¡taringumÄ ir jame suformuluotos iÅ¡vados nepagrįstumÄ . Tyrimas buvo atliekamas vertinant ne patį asmenį, o tik po jo mirties iÅ¡likusius medicininius dokumentus, nesant nė vieno medicininio dokumento, kuris atspindėtų testatorės psichinės sveikatos bÅ«klę iki jai sudarant TestamentÄ , todėl kategoriÅ¡ka iÅ¡vada jau vien Å¡iuo požiÅ«riu yra negalima. Juolab, kad teismo ekspertė pripažino, kad yra galimas staigus psichikos sveikatos pablogėjimas, tik ji nemano, jog taip nutiko testatorės atveju, nes nėra tai patvirtinančių medicininių dokumentų.

47. Ekspertizės akte konstatuota testatorės psichinės bÅ«klės pablogėjimo pradžia (6 mėnesiai iki jÄ hospitalizuojant (duomenys neskelbtini) pabaigoje) siejama su vienu vieninteliu argumentu - globėjai (t. y. atsakovei) priskiriamais atitinkamais teiginiais. Taigi, viena vertus, remiamasi ne mediko iÅ¡vada, o eilinio žmogaus vertinimais.

48. Atsakovė informacijos apie E. S. faktinę psichinę bÅ«klę nuo (duomenys neskelbtini) iki pabaigos negalėjo žinoti, kadangi jos vėl ėmė bendrauti tik (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtino ir kaimynė R. T.. Taigi, akivaizdu, kad medicininiuose dokumentuose padaryti įraÅ¡ai nėra tikslÅ«s.

49. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad praėjus kelioms dienoms po Testamento sudarymo staiga labai ryškiai pablogėjo testatorės sveikatos būklė. Toks atsakovės nurodytas testatorės sveikatos pablogėjimo laikas yra pusė mėnesio. Mano, jog labiau tikėtina, jog įrašas medicinos dokumentuose dėl 6 mėnesių yra klaidingas, nei teisingas.

50. Be to, Ekspertizės akte teismo ekspertė nenurodė lakÅ«ninių infarktų, diagnozuotų medicininiuose dokumentuose. Ji savo klaidos pripažinti nenorėjo ir menkino Å¡ių sveiktos sutrikimų galimÄ Ä¯takÄ staigesniam testatorės psichinės bÅ«klės pablogėjimui (t. y. Å¡iuo aspektu teismo ekspertė turėjo asmeninį interesÄ , susijusį su profesinės reputacijos saugojimu).

51. Ekspertizės akte kaip tikri faktai nurodoma tai, jog E. S. buvo haliucinacijos, kad ji kliedėjo. Tačiau medicininiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, jog tai yra ne faktas, o viso labo tik nepatvirtinta, „neišklausta”, preziumuojama galimybė.

52. Atkreipia dėmesį, kad teisme apklausta nešališka liudytoja testatorės kaimynė R. T., su ja bendravusi (duomenys neskelbtini) m. gruodžio pirmoje pusėje, apibūdindama testatorės psichinę būklę net kelis kartus labai kategoriškai akcentavo: „nenusikalbėjo nė ant žingsnio” „nenusikalbėjo nė kiek” ir pan. Nors teismas pasisakė, kad ji duomenų apie testatorės būklę nurodyti negalėjo.

53. Testatorės adekvačiÄ bÅ«klę Testamento sudarymo metu paliudijo ir TestamentÄ patvirtinusi notarė, kuri dėl savo darbo pobÅ«džio turi tiek profesinių žinių atitinkamų bÅ«senų atpažinimui, tiek ir praktinių įgÅ«džių bei akivaizdų interesÄ netvirtinti abejotinų testamentų.

54. Mano, kad Ekspertizės aktas kaip įrodymas atmestinas, nes jis prieÅ¡taringas, pagrįstas tik tuo kas jį suraÅ¡iusiai teismo ekspertei atrodo labiausiai tikėtina, bet formuluojamas maksimaliai kategoriÅ¡kai, nes iÅ¡vados apie pusę metų trukusį pablogėjimÄ yra grindžiamos iÅ¡ vieno vienintelio Å¡altinio (atsakovės) ir dar tai aktyviai neigiančio Å¡iame teismo procese klaidingai nustatytomis arba medicininiuose dokumentuose netiksliai įvardintomis aplinkybėmis (kad testatorės sveikata pablogėjo prieÅ¡ pusę metų, o ne prieÅ¡ pusę mėnesio.

55. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes - dėl neva E. S. laiptinės langų atidarinėjimo, kaip pagrindžiančio nenormalų testatorės elgesį, ar dėl nesilankymo pas gydytojus, kaip rodančio, kad jos sveikatos būklė nebuvo gera.

56. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 726 Eur už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ

57. Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra vienintelis paveldėtojas pagal įstatymÄ , kuris kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . Testatorės brolis V. S. dėl palikimo priėmimo po sesers mirties į notarÄ nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Daugiau nei vienas įpėdinis, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , nėra priėmęs E. S. palikimo ir nėra kreipęsis į notarę su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ .

58. Aptariamu atveju, ankstesni testamentai netapo galiojančiais ir palikimÄ ieÅ¡kovas gali priimti kaip įstatyminis paveldėtojas.

59. Apeliacinio skundo motyvai susiję su tariamu ieÅ¡kovo melavimu teismui, teismo klaidinimu, yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė, kuria siekiama diskredituoti ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ ir nesusiję su įstatyme įtvirtintomis ieÅ¡kovo teisėmis reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kaip įpėdiniui ir testatorės veiksnumu.

60. Pažymi, kad testatorė, iki ginčijamo testamento suraÅ¡ymo jau buvo suraÅ¡iusi penkis testamentus, iÅ¡ kurių, tris surašė per paskutinius 7,5 mėnesio. Ji atsakovės buvo nuvežta į kitÄ miestÄ pas notarę, kur pasirašė testamentÄ ir įgaliojimÄ atsakovei. Byloje apklausta notarė paaiÅ¡kino, kad įgaliojimÄ E. S. pasirašė atsakovės automobilyje, kadangi iki notaro darbo vietos negalėjo nueiti.

61. Mano, kad testatorės medicininiuose dokumentuose fiksuoti įrašai pagal atsakovės paaiškinimus apie jos būklę, patvirtina, kad atsakovė domėjosi ir kalbėjo su testatore apie praeityje buvusius įvykius.

62. Teikdama paaiÅ¡kinimus, atsakovė apie (duomenys neskelbtini) dienos įvykius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta į psichiatrijos skyrių, o po ligoninės nebegalėjo judėti, nes jau daug metų sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Gydytojams (duomenys neskelbtini) nesakė, kad E. S. psichinė sveikatos bÅ«klės pablogėjusi apie pusę metų, kadangi iki (duomenys neskelbtini) buvo visiÅ¡kai orientuota ir sÄ moninga. Kai apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad medicininiuose dokumentuose yra neteisingai nurodyta ir ji nesakė, kad testatorės bÅ«klė pablogėjusi pusę metų, nes testatore rÅ«pintis pradėjo tik sausio mėnesį ir negalėjo žinoti bÅ«klės pablogėjimo laiko.

63. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė apie testatorės sveikatos bÅ«klės pablogėjimo laikÄ , ilgesnį nei apeliaciniame skunde nurodomÄ pusę mėnesio, nurodė ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) dienÄ Å¡eimos gydytojai. Mano, kad neįtikinamai atrodo ir atsakovės motyvas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dienÄ testatorė patyrė insultÄ . Atsakovė niekaip nepaaiÅ¡kina, kodėl ji (duomenys neskelbtini) bÅ«dama įsitikinusi, kad E. S. patyrė insultÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad testatorei bÅ«tų suteikta medicininė pagalba.

64. Apeliantė ekspertizės iÅ¡vadÄ ir įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose siekia paneigti ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia nuomone apie neva tai padarytÄ raÅ¡ymo klaidÄ medicininiuose įraÅ¡uose.

65. Liudytoja R. T. su testatore bendravo epizodiškai, o tai, kad jos teigimu, testatorė nenusišnekėjo, nereiškia, kad ji buvo veiksni ir suprato savo veiksmus.

66. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad testatorės psichikos sutrikimai yra ilgalaikiai, o bylos nagrinėjimo metu apklausta ekspertė patvirtino, kad išvada yra grindžiama išimtinai objektyviais medicininiais dokumentais.

67. Atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė pripažįsta, kad testatorė nuolat keitė savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ testamentuose, o tokie rimti sprendimai buvo priimami itin spontaniÅ¡kai. Vien tokie valios pasikeitimai per itin trumpÄ laikÄ , vertinant juos kartu su eksperto iÅ¡vadomis akivaizdžiai patvirtina, kad jau sudarydama testamentus testatorės elgesys buvo nebÅ«dingas savo veiksmų pasekmes suvokiančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame(-iuose) skunde (-uose) nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patvirtino E. S., kaip palikėjos, atsakovės naudai sudarytÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ). TÄ pačiÄ dienÄ notariÅ¡kai patvirtintas ir E. S. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo atsakovę atstovauti jos interesus. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu atsisakė atstovauti E. S. pagal (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ji buvo netekėjusi, vaikų neturėjo, seserys mirusios, o brolis V. S. mirė jau iniciavus civilinį procesÄ Å¡ioje byloje – (duomenys neskelbtini). Jo teisių ir pareigų perėmėja teisminiame procese - sutuoktinė J. S.. Po E. S. mirties, jos palikimÄ , pateikdami pareiÅ¡kimus (duomenys neskelbtini), priėmė ieÅ¡kovas V. B. ir atsakovė E. S.. Bylos duomenimis paveldėjimo teisės liudijimai nėra iÅ¡duoti. Duomenų, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, nėra.

70. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2023-05-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančiu E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytÄ ir (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų mirties dienÄ testatorė palieka E. S.. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 366,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei 46,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. LaikinÄ sias apsaugos priemones pritaikytas (duomenys neskelbtini) nutartimi – įpareigoti (duomenys neskelbtini) neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę D. M. sustabdyti E. S. turto paveldėjimo bylÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, – sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui už ekspertizės atlikimÄ sumokėtÄ nepanaudotÄ 113,50 Eur dydžio avansÄ .

71. Teismas pasisakė, kad, atlikus ambulatorinę, pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo pateikta kategoriška išvada, kad testamento surašymo metu, tai yra (duomenys neskelbtini) E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), ir, kad E. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti testamento surašymo metu.

72. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismo ekspertės išvada dėl testatorės negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės prieštarauja medicininiams dokumentams. Iš pateiktų medicininių dokumentų, ekspertizės metu buvo daroma išvada, kad tiriamosios somatinė ir psichinė būklė buvo blogėjanti, paskutinių metų bėgyje ženkliai sutriko funkcionavimas kasdieninėje veikloje, progresavo kognityvinių funkcijų deficitas. Tiriamoji nesilankė gydymo įstaigose ir atsisakė į jas vykti – t. y. stokojo kritikos savo būklės atžvilgiu.

73. Iki testamento pasiraÅ¡ymo apraÅ¡oma klinikoje stebėta (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento pasiraÅ¡ymo laikotarpiu, dvi savaitės po testamento pasiraÅ¡ymo) įraÅ¡as asmens sveikatos istorijoje. Tiriamoji nuo (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) globėjos nurodyta ir medicininiuose dokumentuose apraÅ¡oma, kad tiriamosios situacijÄ besitęsiančiÄ apie pusę metų, t.y., kad yra pasikeitęs elgesys, kad jai atrodo jog iÅ¡ namų dingsta daiktai. (duomenys neskelbtini) atsidariusi balkono langÄ ir pasistačiusi kopėčias norėjo iÅ¡lipti, Å¡aukdama TomÄ Ä¯ pagalbÄ . Ypač blogėjanti psichikos bÅ«sena kelios savaitės laiko, iÅ¡tisai kalba apie dingstančius daiktus (pavogtos sukneles, televizorius ir t.t.), naktimis iÅ¡miega gerai, tačiau nuo ryto atsikėlusi visÄ dienÄ bÅ«na nerami, iÅ¡tisai jog iÅ¡ jos vagia daiktus. Pas gydytojus iki Å¡iol neįmanoma nuvesti, prieÅ¡inasi ir nesutinka.

74. Po atliktų kraujo tyrimų, atmetus Å«miÄ somatinę patologijÄ , konsultuota budinčio psichiatro. Skubos tvarka stacionarizuota į psichiatrijos skyrių. Apie 2 metai laiko kaip yra iÅ¡reikÅ¡tas (duomenys neskelbtini), sunku valgyti dėl rankų drebėjimo, judesiai bÅ«na sukaustyti, sunkiai vaikÅ¡tanti, tačiau pas gydytojus niekur neina ir nesigydo <...> paskutiniu laiku padidėjęs užmarÅ¡umas, neprisimenanti dabarties įvykių“. (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento sudarymo laikotarpiu) atliktas psichologinis tyrimas, trumpas protinės bÅ«kles tyrimas, (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. Stacionare neurologo konstatuota (duomenys neskelbtini).

75. Klinikoje stebėta nestabili psichikos bÅ«klė, vyravo dezorientacija, nukentėjęs mÄ stymas, nukentėjusios kognityvinės funkcijos, fiksuota kliedesinė simptomatika, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas, nekritiÅ¡kumas. Paraleliai gydyta ir dėl somatinės patologijos – hipokalemijos, nepatikslintos bakterinės infekcijos. Gydymo fone stabilizavosi somatinė ir psichinė bÅ«klė, tačiau iÅ¡liko kognityvinių funkcijų sutrikimas, sutrikęs funkcionavimas kasdieninėje veikloje. Tolimesniam gydymui perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę.

76. Ekspertizės atlikimo metu buvo daroma iÅ¡vada kad, tiriamoji eilę metų sirgo (duomenys neskelbtini). Nustatyta (duomenys neskelbtini) liga. PrieÅ¡ deÅ¡imt metu atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografijÄ , nustatytos (duomenys neskelbtini0. Dinamikoje stebėtas progresavimas, (duomenys neskelbtini) m. atlikus galvos smegenų (duomenys neskelbtini). IÅ¡ iÅ¡rašų medicininėje dokumentacijoje, žinoma, kad pastaruosius kelis metus tiriamajai stebėtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais diagnozuota (duomenys neskelbtini) .

77. Praėjus 18 dienų po testamento pasirašymo stebėta grubiai sutrikusi tiriamosios psichinė būklė. Klinikiniame vaizde stebėta (duomenys neskelbtini) simptomatika su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu. Diagnozuota (duomenys neskelbtini).

78. Apibendrinus turimus duomenis padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad E. S., sudarydama testamentÄ , sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), kuri reikÅ¡mingai sutrikdė gebėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus sudėtingų finansinių sandorių srityse, tai yra ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

79. Teismo ekspertizės akte taip pat pažymima, kad (duomenys neskelbtini) liga – lėtai progresuojantis (duomenys neskelbtini) sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, ir pasireiškiantis įvairiais simptomais. Motoriniai simptomai pasižymi šia triada: rigidiškumu, tremoru, bradikinezija, kurie atsiranda dėl dopaminerginių neuronų praradimo. (duomenys neskelbtini) liga sukelia ir nemotorinius sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, demencija.

80. Teismo ekspertė S. B. teismo posėdžio metu papildomai iÅ¡dėstė paaiÅ¡kinimus dėl savo iÅ¡vadų, pažymėdama, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kai kognityviniai pažinimo sutrikimai tęsiasi daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius. (duomenys neskelbtini). Ekspertė nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų (medicininių tyrimų), kad mirusioji patyrė insultÄ ar mikroinsultÄ . Savo iÅ¡vadas nurodytas ekspertizės akte palaikė, kadangi medicininiuose įraÅ¡uose (duomenys neskelbtini), po testamento pasiraÅ¡ymo, jau buvo fiksuoti pažengę kognityviniai sutrikimai.

81. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad E. S. buvo atliktas protinės bÅ«klės trumpas tyrimas (duomenys neskelbtini), tai yra objektyvÅ«s duomenys parodantis tiriamosios psichikos bÅ«klę. MMSE tyrimo metų buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) balų, ir tai reiÅ¡kia, kad pažintinės funkcijos jau buvo grubiai sutrikusios, nustatyta vidutiniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta (duomenys neskelbtini). Tiriamajai (duomenys neskelbtini) atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Jokių duomenų, kad E. S. buvo Å«mus insultas ar kitas Å«mus sveikatos sutrikimas, kas bÅ«tų galėję lemti Å«mų pažintinių funkcijų sutrikimÄ , taip pat jokių neurologinės simptomatikos požymių parodančių, kad toks sutrikimas buvo, medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota. Ä® gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) mirusioji jau pateko tada, kai jos (duomenys neskelbtini) sutrikimas buvo pažengęs, ir pagal medicininiuose dokumentuose esančius įraÅ¡us, tokia bÅ«klė negalėjo iÅ¡sivysti ir taip pablogėti per porÄ savaičių.

82. Teismas sprendė, kad prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, jos atstovas, tyrimui pakako duomenų duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ . Todėl ekspertės pateiktÄ iÅ¡vadÄ , teismas laikė tiesioginiu įrodymu Å¡ioje byloje.

83. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė, kad medicininiuose dokumentuose ji įvardijama kaip globėja. Jos kritines pastabas dėl medicininiuose dokumentuose fiksuotos informacijos apie palikėjos sveikatos būklės pablogėjimo laikotarpį, teismas atmetė, nes jos teiginiai dėl E. S. sveikatos būklės pablogėjimo nuo (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, todėl abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas nurodė neturintis pagrindo. Juolab, kad analogiška informacija atsispindi tiek (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje, tiek (duomenys neskelbtini) įraše.

84. Teismas atkreipė dėmesį, kad minimi įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose buvo padaryti tada, kai dar nebuvo kilęs teisminis ginčas dėl E. S. sudaryto testamento, todėl labiau tikėtina, kad ir pačiai atsakovei buvo žinomos ne tik mirusios gyvenimo aplinkybės, kurias ji detaliai pasakojo teismo posėdžio metu, bet ir pastebima bei žinoma E. S. mentalinė bÅ«klė, kuri prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, sudarant ginčijamÄ testamentÄ negalėjo bÅ«ti gera. Atsakovės atsikirtimai dėl realiai dingusių daiktų palikėjos bute, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ir teismo vertinimu, laikytini atsakovės gynybine pozicija.

85. Nors teismo ekspertė negalėjo pakomentuoti ir argumentuoti (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadų, kad (duomenys neskelbtini) atlikus galvos kompiuterinę tomografijÄ buvo nustatyti abipus pamato branduoliuose lakÅ«niniai infarktai, teismas konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vada.

86. Teismas pažymėjo, kad ,atliekant ekspertizę, buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai, kuris buvo atliktas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos rezultatai. Be to, E. S. buvo apžiÅ«rėta ir konsultuota neurologo (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nepatikslinta polineuropatija. Lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu padarytas įraÅ¡as, kad Å«mi somatinė patologija atmesta, konsultuota budinčio psichiatro. Savo bÅ«klei nekritiÅ¡ka, iÅ¡sako kliedesinę simptomatikÄ , haliucinacijų neiÅ¡klausta, tačiau pagal elgesį galima įtarti. Kontaktas apsunkintas dėl prieÅ¡iÅ¡ko nusiteikimo, įtarumo, dalinai orientuota laike ir aplinkoje.

87. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad duomenų, jog testatorė(duomenys neskelbtini), kaip teigia atsakovė, patyrė Å«mų sveikatos sutrikimÄ â€“ insultÄ , nėra.

88. Teismas pasisakė, kad notarės paaiÅ¡kinimai ir nurodomos aplinkybės, kad kliūčių notariniam veiksmui atlikti ji nenustatė, nėra pagrindas abejoti atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, kurios yra sÄ lygotos E. S. psichinę ir fizinę bÅ«klę apibÅ«dinančių medicininių dokumentų bei kitų su tuo susijusių duomenų.

89. Ä®vertinęs liudytojų J. M., R. T., pažinojusiųjų mirusiÄ jÄ , paaiÅ¡kinimus, teismas pasisakė, kad jos negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti testatorės sugebėjimų suvokti savo veiksmus ir jų reikÅ¡mę testamento sudarymo metu bei iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ savo valiÄ dėl testamento turinio, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ių parodymų visuma, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu.

90. Teismas nurodė, kad nors medicininiai dokumentai patvirtina, kad mirusioji E. S. gydymo įstaigoje iki (duomenys neskelbtini) lankėsi retai, tačiau vien tai, kad testatorė nesilankė gydymo įstaigose, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos fizinė ir psichinė sveikatos bÅ«klė buvo gera, o (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentÄ buvo absoliučiai sveika, kaip nurodė atsakovė.

91. Teismas vertino, kad pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai buvo prieÅ¡taringi. Nurodydama, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) namus, buvo matyti, kad moteris yra apleista, butas netvarkingas, niekas ja nesirÅ«pina, nelanko, vėliau duodama paaiÅ¡kinimus teismui teigė, kad (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentÄ buvo Å¡viesaus proto, jos namai bÅ«davo sutvarkyti, kiekvienÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) vėdindavo patalpas, darė mankÅ¡tÄ .

92. Teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai, kad E. S. nemėgo savo sÅ«nėno ir apgailestavo, kad buvo paraÅ¡iusi jam testamentÄ ir nenorėjo savo turto palikti jam, E. S. nebuvo tinkamai palaidota, nei patvirtina, nei paneigia testatorės psichinės bÅ«klės ir valios ginčijamo testamento. sudarymo metu, nes yra pagrįsti tik pačios atsakovės subjektyviu, jai pačiai palankiu, situacijos vertinimu.

93. IÅ¡ bylos duomenų teismas sprendė, kad E. S. neturėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios, kam ji norėtų palikti savo turtÄ , ne kartÄ savo valiÄ sudarydama naujus testamentus, keitė. Tai, kad atsakovė E. S. pradėjo rÅ«pintis (duomenys neskelbtini) viduryje prieÅ¡ Å . Kalėdas, ir praėjus vos keletui savaičių, nuvežė jÄ pas notarÄ dėl testamento sudarymo, kas įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus, teismui kėlė pagristų abejonių dėl E. S. sÄ moningai suformavusios valios testamento sudarymo metu.

94. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados paremtos testatorės medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatorės sveikatos būklę nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat mirties. Duomenų, kad paskirta teismo psichiatrijos ekspertė būtų susijusi su kuria nors viena iš šalių, ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Ekspertė, turinti aštuonerių metų patirtį, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad testamento sudarymo metu E. S. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, pasekmių bei jų valdyti. O atsakovė nesutikdama su ekspertizės išvadomis papildomos ar pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, skirti neprašė.

95. Ä®vertinęs ekspertizės iÅ¡vadas, ekspertės apklausos rezultatus, Å¡alių, liudytojų parodymus teismas sprendė, kad testatorei buvo diagnozuotas įgytas progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini) liga, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad sudarant ginčo testamentÄ nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia.

96. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo. Nurodė, kad teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytÄ testamentÄ tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.

97. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir atitinkamai šalių ginčo išnagrinėjimo rezultatu, argumentuojamas dviem aspektais – ieškovo netinkamumu ir ekspertizės akto nepatikimumu.

98. Sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu pagal Å¡io asmens ieÅ¡kinį (CK 1.89 straipsnis). IeÅ¡kinį toks asmuo turi galimybę pareikÅ¡ti pasibaigus veiksmų suvokimÄ ir jų valdymÄ ribojusiai bÅ«senai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytinÄ sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis).

99. Subjektai, turintys teisę ginčyti testamentÄ yra įvardijami CK 5.17 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

100. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kovo netinkamumo, kadangi pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, pripažinus vėlesnį testamentÄ negaliojančiu, ieÅ¡kovas paveldėjimo teisės neįgys, nes tokiu atveju įsigalioja ankstesnis palikėjos testamentas, pagal kurį ieÅ¡kovas nebuvo testamentinis įpėdinis, vadovaudamasi aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytÄ testamentÄ tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.

101. Apeliantės argumentai, kad Å¡i teismų praktika teisiÅ¡kai ydinga ir nedera su civilinės teisės pradmenimis bei teisine logika, atmestini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio. Kasacinis teismas yra suformavęs vienareikÅ¡miÅ¡kÄ CK 5.17 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pagal kuriÄ testamentÄ pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ankstesnis testamentas savaime netampa galiojančiu. Kita vertus, vėlesnio testamento pripažinimas negaliojančiu nėra kliÅ«tis pripažinti ankstesnį testamentÄ galiojančiu toje pačioje byloje ar kitoje civilinėje byloje pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo pagrindu (LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011, 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti galiojančiu iki ginčijamo testamento galiojusį testamentÄ , tad Å¡io klausimo vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ .

102. Å iuo atveju reikÅ¡minga, kad apeliantas ieÅ¡kinį reiÅ¡kė ne kaip testamentinis įpėdinis, bet kaip 5 eilės įstatyminis įpėdinis. Tad patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas, kaip penktos eilės įpėdinis, galėtų pretenduoti į palikimÄ . Dėl nurodytos priežasties jis pripažintinas tinkamu subjektu reikalavimui aptariamu pagrindu pareikÅ¡ti.

103. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieÅ¡kovas yra pretendentas į E. S. palikimÄ pagal įstatymÄ CK 5.50 straipsnio prasme, atliktas supainiojus teisės normų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas mirusios E. S. sesers B. S. sÅ«nus, t.y. sÅ«nėnas, yra penktos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), todėl atitinkamai jis yra ir pretendentas į mirusiosios palikimÄ pagal įstatymÄ .

104. Tai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo gyvas aukÅ¡tesnės eilės įpėdinis, kuris nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios realizuoti savo teisės į mirusiosios palikimÄ , nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tam teisės neturintis subjektas, tad ir vertinti, kad priimamas procesinis sprendimas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiojo subjekto materialinėms teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

105. Primintina, kad įpėdiniai teisę paveldėti ar atsisakyti priimti palikimÄ Ä¯gyvendina laisva valia. Aplinkybės, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu buvo aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, kurie nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę valios paveldėti mirusiosios turto, ar, kad Å¡iai dienai yra ir kitų tos pačios eilės įstatyminių palikėjos įpėdinių, savaime neribojo ieÅ¡kovo galimybių kreiptis teisminės gynybos, jei jis manė, jog yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Kita vertus, priimamas procesinis sprendimas CK 5.8 straipsnio prasme neribos ir kitų asmenų pretenduojančių į palikimÄ , galimybių ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

106. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad panaikinus testamentÄ paveldėjimas tuomet hipotetiÅ¡kai galėtų atsirasti absoliučiai bet kurios eilės įpėdiniui pagal įstatymÄ . Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CK 5.11 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kiai reglamentuoja paveldėjimo pagal įstatymÄ eiliÅ¡kumÄ ir imperatyviai numato, kad trečios, ketvirtos, penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdinai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė.

107. Tai, kad ieÅ¡kovas yra nutylėjęs apie kitų galimų įpėdinių egzistavimÄ pirmiau aptarto vertinimo nekeičia. Viena vertus neatmetama galimybė, kad tokia informacija įpėdiniui gali bÅ«ti ir nežinoma, kita vertus - prieÅ¡inga situacija leidžia spręsti tik apie asmens moralines nuostatas įgyvendinant procesines teises ir pareigas, bet ne teisės aktų pažeidimÄ . Sykiu primintina, kad tiek teisę paveldėti, tiek teisę atsisakyti palikimo, ar kreiptis dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų į teismÄ , kiekvienas asmuo įgyvendina pats ir savo nuožiÅ«ra.

108. Pasisakant dėl kitų apeliacinio skundo aspektų, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo iÅ¡vada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens sudarytas sandoris ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad asmens gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties asmens, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie asmens sveikatos bÅ«klę (LAT 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

109. Apeliaciniame skunde teikiamos kritinės pastabos ekspertizės akto turiniui ir iÅ¡vadoms, akcentuojant, kad tyrimo metu vertinant ne patį asmenį, o tik po jo mirties iÅ¡likusius medicininius dokumentus, kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kuri konstatuota teismo ekspertizės akte, yra negalima. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad atsakovės nuomone, patys medicininiai įraÅ¡ai nėra tikslÅ«s, reikÅ¡mingas aplinkybes pagrindžiant ne mediko, o eilinio žmogaus (atsakovės tuo metu globojusios palikėjÄ ) vertinimais.

110. Nors pagal kasacinio teismo praktikÄ ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada neturi iÅ¡ankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus (LAT 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų,t.y.,kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (LAT 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/20

111. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas ar nukrypo nuo ginčui aktualios teismų praktikos, sprendimo iÅ¡vadas grindė iÅ¡imtinai tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ar, kad Å¡is aktas turi trÅ«kumų, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde.

112. Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas dėl palikėjos, sudarant ginčo testamentÄ , galėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, vertino visus į bylÄ pateiktus duomenis, įskaitant medicininę palikėjos dokumentacijÄ , pateiktÄ Ä¯ bylÄ , ginčo sandorio sudaryme tiesiogiai dalyvavusios notarės ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl tetos bÅ«klės iki ir artimiausiu po testamento sudarymo laikotarpiu, su palikėja bendravusių liudytojų paaiÅ¡kinimus, ekspertės teikusios aptariamÄ iÅ¡vadÄ paaiÅ¡kinimus ir pačiÄ teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ .

113. Nors ekspertizės aktas bylÄ nagrinėjančiam teismui ir neturi iÅ¡ankstinės bei prioritetinės galios, tačiau jame esantys duomenys, sprendžiant klausimÄ dėl E. S. sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę testamento sudarymo metu, yra pakankamai reikÅ¡mingi.

114. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (LAT 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

115. Apeliantės įsitikimas dėl kategoriškos teismo ekspertizės išvados negalimumo šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįstas. Tokia išvada yra pagrįsta detalia, nuoseklia palikėjos medicininių duomenų, įskaitant ir artimu laikotarpiu po testamento sudarymo, analize ir įvertinimu.

116. Apeliacinės instancijos teismas nebekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto Å¡io akto duomenų detalaus iÅ¡analizavimo, papildomai atkreipia dėmesį į ekspertės medicininiuose dokumentuose fiksuotų duomenų pagrįstÄ vertinimÄ , kad palikėjos somatinės ir psichinės bÅ«klės blogėjimas fiksuotas paskutiniaisiais metais, rodė progresuojantį kognityvinių funkcijų deficitÄ , ženkliai sutrikusį funkcionavimÄ kasdieninėje veikloje.

117. Svarbu paminėti, kad ekspertizės akte remiamasi ne tik atsakovės, kaip tuo metu globojančio, prižiÅ«rinčio asmens, teiktais skirtingų gydymo įstaigų medikams, skirtingu laiku paaiÅ¡kinimais dėl palikėjos bÅ«klės, kurie iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki, t. y., kad pusmetis, keli mėnesiai (nuo (duomenys neskelbtini)) palikėjos elgesys ėmė keistis, jai atrodė, kad iÅ¡ jos vagiama, ji bandė pasistačiusi kopėčias iÅ¡lipti pro balkono langÄ , Å¡aukėsi „(duomenys neskelbtini)“ pagalbos, kas paneigia apeliantės argumentus dėl medicinos dokumentuose netiksliai ar klaidingai užfiksuotų jos paaiÅ¡kinimų dėl palikėjos psichinės bÅ«klės blogėjimo laikotarpio, bet ir faktinėmis aplinkybėmis, jog Greitosios medicinos pagalbos medikai siuntime nurodė, kad E. S. kaimynams neduoda ramybės, Å¡aukia, kad dingsta daiktai, apdraskė prižiÅ«rėtojos rankas, grÄ sino nudurti peiliu. Skubos tvarka stacionalizuota į Psichiatrijos skyrių.

118. Be to, artimu po testamento sudarymo laikotarpiu palikėja (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos skyriuje, kur jai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Kaip atkreipė dėmesį apklausiama ekspertė, palikėjai buvo atliktas ir protinės bÅ«klės trumpas tyrimas ((duomenys neskelbtini)) parodęs, kad pažintinės funkcijos jau buvo grubiai sutrikusios, nustatyta vidutiniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta (duomenys neskelbtini), o po (duomenys neskelbtini) atliktos galvos kompiuterinės tomogramos tyrimo medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ stacionare konsultavęs neurologas dar kartÄ patvirtino (duomenys neskelbtini) ligos diagnozę, 3 stad., pagal (duomenys neskelbtini).

119. Galiausiai, palikėja (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur (duomenys neskelbtini) be kita ko stebimas kliedesinis sutrikimas.

120. Atsižvelgiant į tai, kad nėra paneigtas ekspertizės akto vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) liga yra lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių ir pasireiÅ¡kiantis įvairiais simptomais, kurie skirstomis – motorinius ir nemotorinius, kartu nesant duomenų, kad palikėjos psichinė bÅ«sena staiga pablogėjo dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl apeliantės minimų alkÅ«ninių infarktų, nepatvirtinto insulto, spręsti, kad ekspertė atlikdama tyrimÄ suklydo, ar, kad teismas turėjo vadovautis palikėjos kaimynės R. T. paaiÅ¡kinimais dėl palikėjos sÄ moningumo, visgi nėra pagrindo.

121. Apeliantės išsakomos kritinės pastabos ekspertizės aktui, pirmosios instancijos teismo atliktam liudytojų paaiškinimų, palikėjos būsenos sudarant ginčo sandorį kontekste, vertinimui, vertinamos kaip nepagrįstos.

122. Sutiktina su ginčijamo sprendimo iÅ¡vada, kad tiek liudytojų R. T., J. M., paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti testatorės sugebėjimų suvokti savo veiksmus ir jų reikÅ¡mę testamento sudarymo metu bei iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ savo valiÄ dėl testamento turinio. Liudytojos didesnį dėmesį skyrė palikėjos asmenybės apibÅ«dinimui, tad Å¡ie duomenys pernelyg nutolę, kad leistų spręsti apie palikėjos psichinę bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu.

123. IÅ¡ notarės I. B. paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad bendravimas su palikėja buvo trumpalaikis, formaliai, pagal numatytÄ procedÅ«rÄ Ä¯sitikinus, kad nėra apribojimų tvirtinti sandorį. EpizodiÅ¡kai pamatant asmenį ir trumpai su juo pabendraujant galimybės gauti duomenis dėl testatoriaus psichinės sveikatos bÅ«klės yra ribotos. Apeliantės teiginiai, kad notarė turi profesinių žinių tokio pobÅ«džio atpažinimui, ar praktinių įgÅ«džių, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Klausimas dėl notarės finansinio suinteresuotumo tvirtinti abejotinÄ testamentÄ nebuvimo, apskritai nebuvo nagrinėjamas, ir aptarto vertinimo nekeičia.

124. Akivaizdu, kad apie asmens psichinę bÅ«senÄ notaras, kaip teisininkas, asmeniui nesant pripažintam neveiksniu, sprendžia tik epizodiÅ¡kai pabendravęs su notarinį veiksmÄ norinčiu atlikti asmeniu. Vien tai, kad notarė vertino, jog kliūčių tvirtinti palikėjos vardu sudarytÄ testamentÄ nėra, ar, kad apeliantė nesutinka su ekspertės vertinimu, nėra teisinis pagrindas teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ vertinti kaip turintį trÅ«kumų, pagrįstÄ subjektyvia ekspertės nuomone, ar grįstÄ klaidingais duomenimis ir aplinkybėmis.

125. Pabrėžtina, kad teismo nutartimi ekspertei buvo suformuotas aiÅ¡kus ekspertinio tyrimo dalykas ir pateikti konkretÅ«s klausimai. Ekspertė detaliai ir chronologine seka iÅ¡analizavo teismo pateiktus E. S. medicininius dokumentus, jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų pobÅ«dį, gydymo eigÄ . Ekspertės iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) liga ir, kad ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra pagrįsti jos medicininiuose dokumentuose fiksuotu pacientės bÅ«klės vertinimu konkrečiu, ginčui aktualiu laikotarpiu, bei diagnozuotais sveikatos sutrikimais, jų priežastimis ir vystymosi eiga, kurie reikÅ¡mingi asmens psichinės bÅ«senos sandorio sudarymo metu vertinimui.

126. Palikėjai diagnozuotų sveikatos sutrikimų eiga, nesuponuoja vertinimo, kad jos psichinė bÅ«klė pablogėjo staiga, ir tik po testamento sudarymo. Tokie lėtai progresuojantys sutrikimai kaip (duomenys neskelbtini), palikėjai diagnozuoti pernelyg artimu laikotarpiu ginčo sandorio sudarymui, patvirtina jog sudarydama ginčo testamentÄ E. S. jau negalėjo kritiÅ¡kai, racionaliai bei objektyviai įvertinti sudaromo sandorio teisines pasekmes, t. y. laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . Tokį vertinimÄ tik sustiprina tai, kad palikėja testamentus nuolat keitė (viso sudariusi net 8 testamentus), o ginčijamÄ sudarė vos po poros savaičių susitikusi su atsakove po daugelio metų, kai prieÅ¡ tai buvo sudariusi testamentÄ (duomenys neskelbtini) asmens, dirbančio taksistu naudai.

127. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas ir (duomenys neskelbtini) patvirtintas testamentas ,pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ar faktinio pagrindų (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).

128. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar prieÅ¡taringas, o byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

129. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ias ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, teismas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieÅ¡kovo naudai priteisia iÅ¡ atsakovės pilna apimtimi (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023-05-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė