Legislator Case Law & Legislation
c3f1b1a2-04b4-4e37-bd29-265bfe4ef0e3 AI generated

c3f1b1a2-04b4-4e37-bd29-265bfe4ef0e3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c3f1b1a2-04b4-4e37-bd29-265bfe4ef0e3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždaros akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarai akcinei bendrovei „PaÅ¡to sistemos“, V. V., J. L., uždarai akcinei bendrovei „Juzis Com“, J. L. IÄ® „Juzis“ dėl skolos, palÅ«kanų, nuostolių priteisimo.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,          n u s t a t ė:I.

Legislator headnote

AI generated

c3f1b1a2-04b4-4e37-bd29-265bfe4ef0e3 · Vilniaus apygardos teismas: Teismų praktikoje nurodyta, jog dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi Å¡alis turi gauti kompensacijÄ , atitinkančiÄ jos patirtus nuostolius – turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Atsakovas prašė taikyti senaties terminÄ reikalavimui dėl 872,03 Lt iÅ¡laidų priteisimo. Vėliausia PVM sÄ skaita - faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2010-09-07.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ. byla Nr. 2A-1980-450/2014           Teisminio proceso Nr. 3-68-3-20807-2                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.22.(S)                                                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                 N U T A R T I S                                                                 2014 m. spalio 8 d.                                                                         Vilnius       Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždaros akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarai akcinei bendrovei „PaÅ¡to sistemos“, V. V., J. L., uždarai akcinei bendrovei „Juzis Com“, J. L. IÄ® „Juzis“ dėl skolos, palÅ«kanų, nuostolių priteisimo.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,          n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė          IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu UAB „PaÅ¡to sistemos“ 2008-04-04 sudarė sutartį Nr. LT072019, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ atsakovo nurodyto pirkėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ â€“ 1 vokavimo maÅ¡inÄ Maximailer ir 1 spausdintuvÄ Kyocera FS9530DN ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sÄ lyga, kad atsakovas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. 2008-04-04 ieÅ¡kovas ir atsakovas V. V. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT072019/L-1, ieÅ¡kovas ir atsakovas J.

L. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT072019/L-2, ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Juzis Com“ sudarė laidavimo sutartį Nr. LT072019/L-3, ieÅ¡kovas ir atsakovas J. L. IÄ® „Juzis“ sudarė laidavimo sutartį Nr. LT072019/L-4. Atsakovas UAB „PaÅ¡to sistemos“ sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui nevykdė, todėl ieÅ¡kovas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. IeÅ¡kovas grÄ Å¾intÄ turtÄ pardavė tretiesiems asmenims, patirdamas nuostolį iÅ¡ turto pardavimo. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 679,82 Lt nesumokėtų mokėjimų, 30 008,19 Lt dydžio nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, 1623,26 Lt papildomų iÅ¡laidų, 2937,29 Lt palÅ«kanų įmokų po sutarties nutraukimo, iÅ¡ viso – 35248,56 Lt, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas V. V. sutiko su ieÅ¡kiniu dalyje dėl 697,82 Lt nesumokėtų įmokų ir 2937,03 Lt palÅ«kanų, likusioje dalyje prašė atmesti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas vokavimo maÅ¡inÄ pardavė už 21 kartÄ mažesnę kainÄ , o spausdintuvÄ â€“ už 6 kartus mažesnę kainÄ nei jų likutinė vertė. Nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių buvo nustatyta tokia maža turto realizavimo kaina. Pagal turto priėmimo - perdavimo aktÄ , spausdintuvas ir vokavimo maÅ¡ina ieÅ¡kovo atstovui buvo perduoti be akivaizdžių trÅ«kumų. 2009-12-29 raÅ¡tais ieÅ¡kovo iniciatyva atsakovams buvo siÅ«loma spausdintuvÄ Ä¯sigyti už 6000 Lt, o vokavimo maÅ¡inÄ â€“ už 25 000 Lt.

Per laikotarpį nuo 2009-12-31 ir 2010-05-21 prekės buvo ieÅ¡kovo dispozicijoje, todėl dėl jų kainos sumažėjimo taip pat kaltas ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl papildomų iÅ¡laidų nepagrįstas, nes nepateikta įrodymų, kad tokias iÅ¡laidas jis faktiÅ¡kai patyrė. IeÅ¡kovas nurodo, kad spausdintuvÄ pardavė už 1148,92 Lt, todėl daugiau nei puse kainos sudarančios paruoÅ¡imo iÅ¡laidos (605 Lt), negali bÅ«ti laikomos protingomis. IeÅ¡kovas yra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl 872,03 Lt iÅ¡laidų priteisimo, nes PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡raÅ¡yta 2009-03-03.

Jei reikalavimas dėl nuostolių priteisimo bÅ«tų tenkintas, į nuostolių sumÄ negali bÅ«ti įskaitytas pridėtinės vertės mokestis.                 II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „PaÅ¡to sistemos“, V. V., J. L., UAB „Juzis Com“ ir J. L. IÄ® „Juzis“ 679,82 Lt nesumokėtų mokėjimų, 30 008,19 Lt nuostolio iÅ¡ turto pardavimo, 1623,26 Lt papildomas iÅ¡laidas, 2937,29 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 35248,56 Lt ieÅ¡kovo naudai bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už 35 248,56 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-05-23 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai.

Priteisė 1057 Lt lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų, bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai.          Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „PaÅ¡to sistemos“ 2008-04-04 sudarė Lizingo sutartį Nr. LT072019, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ atsakovo nurodyto pirkėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ â€“ 1 vokavimo maÅ¡inÄ Maximailer ir 1 spausdintuvÄ Kyocera FS9530DN. UAB „PaÅ¡to sistemos“ pretenzijoje nurodytos sumos nesumokėjus, ieÅ¡kovas 2009-02-10 praneÅ¡imu Nr. 01-30-3682 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarties pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ .

Atsakovas UAB „PaÅ¡to sistemos“ turtÄ pagal sutartis grÄ Å¾ino, bet susidariusio įsiskolinimo nepadengė. 2009-04-06 praneÅ¡imais ieÅ¡kovas pareikalavo kiekvieno iÅ¡ atsakovų iki 2009-04-21 įvykdyti UAB „PaÅ¡to sistemos“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal Laidavimo sutartis. Atsakovai, pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis, tapo solidariais bendraskoliais (Laidavimo sutarčių 3 p.). UAB „PaÅ¡to sistemos“ liko skolingas ieÅ¡kovui 679,82 Lt įmokų pagal sudarytÄ Lizingo sutartį, 2937,29 Lt palÅ«kanų.

UAB „PaÅ¡to sistemos“ įmokų už turtÄ nebemokėjo nuo 2008-11-30, turto likutinė vertė 2008-11-30 sudarė 37 956,08 Lt su PVM arba 32 166,19 Lt be 18 proc. PVM. Vokavimo maÅ¡inÄ ieÅ¡kovas pardavė už 1208,48 Lt be PVM. 2010-07-08 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje LS Nr. 0003081041 nurodyta spausdintuvo kaina – 949,52 Lt be PVM. IeÅ¡kovo patirti nuostoliai dėl susigrÄ Å¾intos vokavimo maÅ¡inos realizavimo yra 24751,01 Lt, dėl spausdintuvo realizavimo – 5257,18 Lt.Atsakovo V. V. argumentai, jog Laidavimo sutartis neįpareigoja laiduotojo atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius, atmesti.Vertindamas, ar ieÅ¡kovo veiksmai, realizuojant turtÄ , neįtakojo nuostolių sumos padidėjimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas turtÄ grÄ Å¾ino mėnesiu vėliau nei nurodyta ieÅ¡kovo praneÅ¡ime – 2009-03-03. 2009-12-29 ir 2010-04-06 praneÅ¡imais ieÅ¡kovas siÅ«lė įsigyti turtÄ visiems atsakovams.

IeÅ¡kovas vokavimo maÅ¡inÄ 2010-05-21 pardavė pirkėjui UAB „Vilkolora“. SpausdintuvÄ ieÅ¡kovas pardavė 2010-06-07 – 2010-06-25 aukciono bÅ«du jo laimėtojui, pasiÅ«liusiam didžiausiÄ kainÄ , UAB „AL grupė“. Nėra jokių įrodymų apie atsakovų bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu turto realizavimo procedÅ«roje, taip pat nėra įrodymų, kad turtÄ buvo galima parduoti už didesnę nei jo pardavimo kainÄ . Turtas nebuvo parduotas už vertę, kuri nurodyta Turto vertinimo pažymoje Nr. 582.

Teismų praktikoje pažymėta, jog turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realÅ«s sandoriai su juo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2012). Nagrinėjamoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog parduodant turtÄ jo vertė buvo 2158 Lt. IeÅ¡kovas patyrė 1623,26 Lt papildomų iÅ¡laidų, UAB „TRC“, UAB „Eurotech.lt“ suteikus paslaugas ieÅ¡kovui pagal Bendradarbiavimo sutartis, pervežant, ruoÅ¡iant pardavimui bei parduodant lizinguotÄ turtÄ .

Teismų praktikoje nurodyta, jog dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi Å¡alis turi gauti kompensacijÄ , atitinkančiÄ jos patirtus nuostolius – turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Atsakovas prašė taikyti senaties terminÄ reikalavimui dėl 872,03 Lt iÅ¡laidų priteisimo. Vėliausia PVM sÄ skaita - faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2010-09-07.

Vadinasi, ieÅ¡kovas apie visÄ nuostolių sumÄ sužinojo 2010-09-07. Trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2013-09-07. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2013-05-16, nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovas V. V. nesutiko su ieÅ¡kovo reikalaujamu pridėtinės vertės mokesčiu skaičiuojamu nuo papildomų iÅ¡laidų sumos. Remiantis PVM įstatymo 3 str., ieÅ¡kovo patirta žala nėra PVM objektas, todėl ieÅ¡kovas, pirkęs paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartis, PVM iÅ¡ biudžeto susigrÄ Å¾inti negali.

Teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 35 248,56 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-05-23 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje, tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl 697,82 Lt nesumokėtų įmokų bei 2937,29 Lt palÅ«kanų priteisimo, kitoje dalyje apelianto atžvilgiu, ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: - lizingo sutarties 4 p. numatė baigtinį prievolių sÄ raÅ¡Ä . Laidavimo sutartis tarp atsakovo V. V. ir ieÅ¡kovo yra standartinės (tipinės) formos. Visos abejonės aiÅ¡kinamos atsakovo V. V. naudai. Ä®sipareigojimas atlyginti nuostolius negali bÅ«ti laikoma pakankamai apibrėžta prievole laidavimo santykių prasme. Lizingo sutarties nuostatos dėl sutartinių įmokų bei netesybų yra konkrečios ir aiÅ¡kiai apibrėžtos dydžių prasme, todėl atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė taikytina tik Å¡ių įmokų apimtimi.

          - dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo: atsakovas į bylÄ pateikė 2010-04-26 ProformÄ (sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui), pagal kuriÄ vokavimo maÅ¡inÄ MAXIMAILER iÅ¡ ieÅ¡kovo ketino įsigyti K. B. už 1754,50 Lt. IeÅ¡kovo atstovė patvirtino, kad iÅ¡ankstinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ (2010-04-26) suprato, kad vokavimo aparatÄ parduos už mažesnę, nei 2010-02-19 Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 582 nurodytÄ kainÄ . IeÅ¡kovas suvokė, ar turėjo suvokti, kad patirs nuostolių dėl kainų skirtumo.

IeÅ¡kovo teisė į ieÅ¡kinį 25 959 Lt priteisimo atsirado 2010-04-26. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas surašė 2013-05-16, praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris baigėsi 2013-04-26.            - dėl realizuoto turto vertės ir nuostolių iÅ¡ turto pardavimo. IeÅ¡kovas, remdamasis 2013-05-08 pažyma dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo paskaičiavimo, nurodė, kad vokavimo maÅ¡inos MAXIMAILER likutinė vertė (be PVM) buvo 25 959,49 Lt, pardavimo (be PVM) kaina - 1208,48 Lt, patirtas nuostolis – 24 751,01 Lt.

Spausdintuvo KYOCERA likutinė vertė (be PVM) - 6206,70 Lt, pardavimo (be PVM) kaina - 949,52 Lt, patirtas nuostolis — 5257,18 Lt. Turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui terminas visiÅ¡kai neturi jokios įtakos minėtų prekių vertei. Spausdintuvas ir vokavimo maÅ¡ina ieÅ¡kovo atstovui — UAB „Technikos realizacijos centras“ buvo grÄ Å¾inti be akivaizdžių trÅ«kumų. Jei laikyti, kad laikui einant prekių vertė krenta, per tokį trumpÄ laikÄ (mėnesį) ji negali nukristi 6 ir daugiau kartų.      - nesutiko  su  pirmosios  instancijos  teismo  iÅ¡vada,  kad  atsakovams  neginčijus aukciono rezultatų, galima teigti, kad spausdintuvas ir vokavimo maÅ¡ina buvo parduoti už tikrÄ jÄ rinkos kainÄ .

Tik spausdintuvas buvo pardavinėjamas aukciono bÅ«du, tuo tarpu vokavimo maÅ¡ina buvo realizuojama vieÅ¡ai iÅ¡platinus skelbimus apie siÅ«lomÄ parduoti turtÄ . IeÅ¡kovo pasirinktas prekės realizavimo bÅ«das (aukcionas) nėra LR CPK nuostatomis reglamentuotas varžytinių procesas, kur atsakovas turėtų tam tikras teises, pareigas. 2010-05-28 praneÅ¡imu atsakovas buvo tiesiog informuotas, kad bus vykdomas spausdintuvo realizavimas aukciono bÅ«du. Kokių nors praneÅ¡imų apie tai, kad aukcione yra pasiÅ«lyta tam tikra prekės kaina ir atsakovas turi teisę jÄ ginčyti ar pan., atsakovui siųsta nebuvo.

Kita vertus, teiginiai apie pareigÄ ginčyti aukciono rezultatus yra nelogiÅ¡ki — jei ieÅ¡kovas, kaip daikto savininkas, nusprendžia turtÄ parduoti trečiajam asmeniui, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai galėtų tokį sandorį ginčyti, nebÅ«dami nei turto savininkais, nei sandorio Å¡alimi?           - nesutiko su iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodymų, kad turtÄ buvo galima parduoti už didesnę vertę. 2009-12-01 atlikus turto rinkos kainos įvertinimÄ , buvo nustatyta vokavimo maÅ¡inos pardavimo (rinkos) kaina — 25 000 Lt, o spausdintuvo pardavimo (rinkos) kaina — 6000 Lt. 2010-02-19 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 582 nurodyta, kad įrangos techninis stovis ir prekinė iÅ¡vaizda yra ta pati (4 iÅ¡ 5), prekių rinkos vertė — 23 500 Lt (greito pardavimo kaina — 16 000 Lt).

Prekių rinkos kaina buvo gerokai aukÅ¡tesnė nei ta, už kuriÄ prekės buvo realizuotos. IeÅ¡kovas yra visiÅ¡kai arba bent iÅ¡ dalies atsakingas už savo patirtus nuostolius.            - teismas nurodė, kad atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad spausdintuvÄ ir vokavimo aparatÄ buvo galima parduoti už didesnę kainÄ . IeÅ¡kovas ėmė kvestionuoti savo paties pateiktus įrodymus. Atsakovui V. V. atsirado pagrindas teikti papildomus įrodymus apeliacinėje instancijoje.

Plačiai žinomose elektroninės prekybos interneto svetainėse analogiÅ¡kos prekės yra pardavinėjamos už ženkliai didesnę kainÄ , spausdintuvas KYOCEUA FS9530DN yra parduodamas už 3832 USD (9687,68 Lt), kitoje svetainėje už 4800 GPB (20 196,48 Lt).            - Cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartyje c. b. Nr. 2-44/2012 nebuvo atliktas konkretaus turto vertinimas, tik pateikti įrodymai apie analogiÅ¡kų prekių vertę (abstraktus vertinimas). IÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinimo ataskaitoms, negali bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė, tačiau nėra pasisakyta, kad jos neturi įrodomosios galios apskritai.

Å ioje byloje paties ieÅ¡kovo užsakymu buvo vertinamas tiek spausdintuvas, tiek vokavimo aparatas (vertinamos konkrečios prekės, atsižvelgiant į jų individualius požymius.             - Dėl senaties taikymo reikalavimui priteisti 872,03 Lt nuostolių. Reikalavimas dėl 1623,26 Lt papildomų iÅ¡laidų susideda iÅ¡ trijų savarankiÅ¡kų iÅ¡laidų ir dėl jų kylančių reikalavimų: 872,03 Lt transportavimo iÅ¡laidos, 146,23 Lt komisinis mokestis už vokavimo aparato pardavimÄ ir 605 Lt spausdintuvo paruoÅ¡imÄ pardavimui, todėl nesuprantama, kodėl teismas jas traktavo kaip vienÄ nedalomÄ reikalavimÄ ir ieÅ¡kinio senaties eigÄ susiejo su paskutinės sÄ skaitos — faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo terminu (2010-09-07).

Galimas turto pardavimo iÅ¡laidas (2500 Lt ir 600 Lt) ieÅ¡kovas mini dar 2009-12-29 pasiÅ«lymuose Nr. 10011 ir 10016, jau tuo metu ieÅ¡kovui buvo žinoma apie galimas papildomas iÅ¡laidas. Dėl Å¡ios priežasties negalima teigti, kad apie savo teisių pažeidimÄ ir patirtus nuostolius ieÅ¡kovas sužinojo tik patyręs visas iÅ¡laidas ir surinkęs jas pagrindžiančius dokumentus.              - Dėl PVM įtraukimo į nuostolių sumÄ . Skundžiame sprendime neleistinai sutapatintos pirkimo PVM ir pardavimo PVM sÄ vokos.

Tai, kad žala nėra PVM objektas reiÅ¡kia, jog, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, ieÅ¡kovas nemokės PVM nuo sumų, gautų iÅ¡ atsakovų (pardavimo PVM). Tuo tarpu, pirkdamas paslaugas iÅ¡ UAB „Technikos realizacijos centras“ ir UAB „EUROTECH.LT“, ieÅ¡kovas sumokėjo pirkimo PVM - 329,22 Lt (139,23 Lt + 25,38 Lt + 105 Lt). Priimant skundžiamÄ sprendimÄ taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgta ir į aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (LAT 2006 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/ 2006, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A.-1263-781 /2012 ir pan.).             - Pirmos instancijos teismas byloje esančių įrodymų nevertino kompleksiÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai, pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. reikalavimus, netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties eigos pradžiÄ , sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, laiduotojo atsakomybės ribas, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos (pažeistas LR CPK 4 str. reikalavimas), dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla ir kas yra pagrindas teismo sprendimo panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui.

            IeÅ¡kovas Swedbank lizingas, UAB atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė palikti nepakeistÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.            Dėl laidavimo apimties: Laidavimo sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė, kad apeliantas (laiduotojas) už kliento UAB „PaÅ¡to sistemos“ įsipareigojimus pagal 2008 04 04 lizingo sutartį Nr. LT072019 atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi kaip ir klientas.

Lizingo sutartį nutraukus, Turtas atsiimamas iÅ¡ Lizingo sutartį pažeidusio kliento. Turto iÅ¡pirkimo įmokos sudaro Turto likutinę vertę (turto įsigijimo kaina), o taip pat klientui tenka grÄ Å¾inti ir negrÄ Å¾intas palÅ«kanų įmokas.           Atsiimtas Turtas yra realizuojamas, o iÅ¡ Turto realizavimo gauta suma yra dengiama Turto likutinė vertė (Turto iÅ¡pirkimo įmokų suma). Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, toks susidaręs skirtumas yra laikomas lizingo bendrovės nuostoliu.

Kadangi vietoje to, kad po Lizingo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas turėtų teisę reikalauti visų nesumokėtų turto iÅ¡pirkimo įmokų (bei palÅ«kanų įmokų), ieÅ¡kovas turtÄ realizuoja ir tokiu bÅ«du gauta iÅ¡ turto realizavimo suma sumažina mokėtinų turto iÅ¡pirkimo įmokų sumÄ .            Klientas nebemokėjo įmokų už turtÄ nuo 2008 11 30, vadinasi Turto likutinė vertė 2008 11 30 sudarė 37 956,08 Lt su PVM (32 166,19 Lt be 18 proc. PVM), kas ir buvo nurodyta 2009 04 06 praneÅ¡ime Nr. SL-SR-1369.

Jis buvo parduotas ir patirtas nuostolis, skirtumas gautas iÅ¡ turto likutinės vertės atėmus turto pardavimo kainÄ . Nuostolis yra ne PVM objektas (PVM įstatymo 3 str.). IeÅ¡kovas reikalauja skirtumo tarp likutinės vertės ir pardavimo kainos (nuostolio) atlyginimo, 30 008,19 Lt.             Lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos. Nagrinėjamu atveju apelianto teiginiai dėl Laidavimo sutarties dviprasmiÅ¡kumo ir sÄ lygų vertinimo apelianto naudai yra atmestini kaip nepagrįsti.            Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo: 2010 04 26 proformos iÅ¡raÅ¡ymo data, kuri el. paÅ¡tu potencialiam pirkėjui buvo iÅ¡siųsta 2010 04 27.

Pirkėjas K. B. vokavimo maÅ¡inos Maximailer neįsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl apelianto praÅ¡omas taikyti sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Turtas buvo parduotas UAB „Vilcolora“. IeÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, nes turtÄ pardavė 2010 05 21, senaties terminas baigtųsi 2013 05 21, o ieÅ¡kinys teisme pateiktas 2013 05 16.            Dėl realizuoto turto vertės ir nuostolių iÅ¡ turto pardavimo: turtas grÄ Å¾intas 2009 03 03, t.y. vėliau negu įpareigojo IeÅ¡kovas.

Turto negrÄ Å¾inimas laiku reiÅ¡kia turto savininko nuosavybės teisės pažeidimÄ , kuomet dar mėnesį turtu buvo naudojamasi, nors klientas nebeturėjo jokių teisių, buvo didinami ieÅ¡kovo nuostoliai. Atsakovas galėjo ieÅ¡koti pirkėjo ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti nuostolio iÅ¡ Turto pardavimo. TurtÄ ieÅ¡kovas pasiÅ«lė įsigyti tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojams. Atsakovas nepateikė duomenų, kad bÅ«tų kreipęsis dėl Turto realizavimo. 2010 05 21 buvo parduotas tik dalis turto, likusios Turto dalies (spausdintuvo) nepavyko parduoti.

Tik jį pardavinėjant 2010 06 07 - 2010 06 25 aukcionu bÅ«du, šį turtÄ Ä¯sigijo UAB AL grupė, pasiÅ«liusi didžiausiÄ kainÄ ir tapusi aukciono laimėtoja. Apie turto skelbiamÄ aukcionÄ apeliantas buvo informuotas 2010 05 28 praneÅ¡imais. Aukciono rezultatų neginčijamas, reiÅ¡kia sutikimÄ su jo sÄ lygomis bei kainomis, kurių metu Turtas buvo parduotas. IeÅ¡kovas tinkamai įvykdė bendradarbiavimo pareigÄ , negavęs jokio atsakymo, turtÄ pardavė jį panorusiems įsigyti asmenims.           Atsižvelgiant į prievolės esmę, apskaičiuojant nuostolių dydį turi bÅ«ti remiamasi realia Turto pardavimo kaina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 10 07 nutartyje Nr. 3K-3-464/2013, nurodė, kad daikto rinkos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas. IeÅ¡kovas pateikė realius Turto sandorius, geriausiai atspindinčius Turto kainas. IeÅ¡kovo funkcija yra finansavimo teikimas, jis nėra Å¡io turto pardavimo rinkos žinovas, jis kreipiasi į įmones, kurios suteikia turto vertinimo paslaugas ir apžiÅ«rėję konkretų turtÄ jį įvertina.

Skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , negu buvo galima tÄ turtÄ realizuoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad ieÅ¡kovas turtÄ pardavė už per maÅ¾Ä kainÄ . Teismas posėdžių metu pakartojo Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti ir teikti savo įrodymus, tačiau apeliantas neprašė teismo atidėti posėdžio, nesiėmė kitų priemonių įrodymų pateikimui laiku. Naujų įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , prašė atsisakyti priimti naujai pateikiamus apelianto įrodymus.          Vertinant apelianto naujai pateiktus įrodymus pasakytina, kad juose nurodoma informacija tik patvirtina faktÄ , kad jie galėjo bÅ«ti pateikiami į bylÄ ankščiau, nes nurodomas skelbimo pabaigos laikas: 2013 06 14, iÅ¡ skelbime pateikiamos informacijos neįmanoma identifikuoti ar juose nurodytas turtas yra bent jau panaÅ¡us į ginčo turtÄ (yra nurodomas tik turto pavadinimas, bet nei metų, nei kitos savybės plačiau nenurodomos).

Akivaizdu, kad reikÅ¡mę turtui suteikia jo gamybos metai, atitinkamos turto savybės.           IeÅ¡kovui nėra jokios ekonominės naudos parduoti turtÄ per pigiai ir po to bandyti susidariusį skirtumÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ finansinių sunkumų turinčio buvusio lizingo gavėjo ar laiduotojų. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas turto realizavimÄ , nepagrįstai sumažino realizuojamo pardavimo kainas, apeliantas nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės parduoti turtÄ brangiau, negu jį pardavė ieÅ¡kovas.

TurtÄ pardavinėjo UAB „Eurotech.lt”, kurie buvo suinteresuoti parduoti ginčo turtÄ kaip įmanoma didesne kaina, kadangi nuo to priklausė ir pastarųjų atlyginimas.           Dėl senaties taikymo reikalavimui priteisti 872,03 Lt nuostolių: analogiÅ¡kÄ situacijÄ nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas (kaip apeliacinė instancija), kuris 2012 09 17 sprendimu civ. b. Nr. 2A-1174-258/2012 pažymėjo, kad tik realizavus sutarties dalykÄ (TurtÄ ) ir sužinojus visas patirtas iÅ¡laidas, patirtÄ Å¾alÄ dėl Lizingo sutarties nutraukimo, t. y. suvedus galutinį iÅ¡laidų ir pajamų balansÄ galima nustatyti lizingo bendrovė turi nuostolį dėl lizingo sutarties nutraukimo, ar ji yra tokioje padėtyje, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartį.

AnalogiÅ¡kos nuomonės buvo ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2013 12 02 nutartį Nr. 2A-1123/2013. IeÅ¡kovas vėliausiai apie patirtus visus nuostolius dėl Lizingo sutarties nutraukimo sužinojo tik po vėliausios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl papildomų iÅ¡laidų patyrimo gavimo, 2010 09 07. BÅ«tent nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas sužinojo, kiek gi jis bendrai patyrė nuostolių dėl Lizingo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovas patyrė ir papildomų iÅ¡laidų, turto paruoÅ¡imo pervežimui, pervežimo, pakrovimo/iÅ¡krovimo paslaugų, transportuojant turtÄ , kadangi turto klientas negrÄ Å¾ino į ieÅ¡kovo reikalautÄ vietÄ Vilniuje, taip pat turto pardavimo (pirkėjo suradimo) paslaugas, bei turto paruoÅ¡imo pardavimui paslaugas.

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas apie galimas turto pardavimo iÅ¡laidas minėjo 2009 12 29 pasiÅ«lymuose. PasiÅ«lymuose buvo nurodytos preliminarios iÅ¡laidų sumos. IeÅ¡kovas neturėjo realių įrodymų, kad tikrai patyrė tokias papildomas iÅ¡laidas. Akivaizdu, kad 2009-12-29 ieÅ¡kovas nežinojo realiai patirtų iÅ¡laidų dydžio, kadangi tuo metu turtas dar nebuvo parduotas.           Dėl PVM įtraukimo į nuostolių sumÄ : kadangi patirta žala nėra PVM objektas (PVM įstatymo 3 str.), lizingo bendrovė, pirkdama iÅ¡ trečiųjų asmenų paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartis, PVM iÅ¡ biudžeto susigrÄ Å¾inti negali, todėl atmestinas ir Å¡is atsakovo argumentas.

            IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                          Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.     Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Å i byla nagrinėjama atsakovo V. V. apeliacinio skundo ribose. Dėl sprendimo motyvacijos ir įrodymų vertinimo  Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo bei netinkamo įstatymų taikymo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Pirmos instancijos teismas tyrė ir vertino visus pateiktus įrodymus, bei juos tinkamai įvertino.         Dėl laidavimo apimties         Kaip matyti iÅ¡ Laidavimo sutarties 4 str., laiduotojas įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas UAB „PaÅ¡to sistemos“. Apeliantas teigia, kad Å¡ioje sÄ lygoje Å¡alys susitarė dėl konkretaus baigtinio mokėjimų sÄ raÅ¡o, kuris buvo detalizuotas, skliausteliuose nurodant baigtinį mokėjimų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nenumatytas laidavimas atlyginant nuostolius.

Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovui nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl netesybų, reikalaujant nesumokėtų įmokų, palÅ«kanų ir nuostolių priteisimo, ieÅ¡kinys apelianto atžvilgiu galėtų bÅ«ti tenkintas tik dėl įmokų ir palÅ«kanų priteisimo.         Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto Laidavimo sutartyje numatytu laidavimo apimties aiÅ¡kinimu. Sutartys aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į visų sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis).

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,VilkaviÅ¡kio agrotiekimas“ v. J. Nasulevičius, bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å iaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kaip jau pasisakyta, Sutarties 4 p. numatyta, kad laiduojas atsako tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip pagrindinis skolininkas.

Laidavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolių pagal Lizingo sutartį, laiduotojai atsako lizingo bendrovei, kaip solidariÄ prievolę turintys bendraskoliai. Sutarties 11 punkte numatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, laiduotojas privalo apmokėti įsiskolinimus ir delspinigius bei sumokėti likutinę neiÅ¡pirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento (pagrindinio skolininko) įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Å iuo atveju, pagrindiniam skolininkui nevykdžius prievolių pagal lizingo sutartį, lizingo bendrovė nutraukė sutartį ir pareikalavo prievolių įvykdymo iÅ¡ laiduotojo.

Atsakovas 2009-04-06 praneÅ¡imu informuotas apie Lizingo sutarties nutraukimÄ . Sudarant Lizingo sutartį, buvo susitarta dėl dvejų įmokų mokėjimo: turto iÅ¡pirkimo įmokų ir palÅ«kanų. Nutraukus Lizingo sutartį, turtas grÄ Å¾inamas Lizingo bendrovei. Šį turtÄ realizavus, gauta suma dengiama turto likutinė vertė. Kadangi laidavimas yra vienas iÅ¡ prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti tiek iÅ¡ pagrindinio skolininko, Å¡iuo atveju ir laiduotojų, atlyginti skirtumÄ , atsiradusį iÅ¡ Turto likutinės vertės atėmus Turto realizavimo kainÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Laidavimo sutarties 4 p. aiÅ¡kiai numatyta laidavimo apimtis – tos pačios sÄ lygos ir apimtis, kaip ir pagrindinio skolininko (lizingo gavėjo), kaip beje ir Sutarties 11 punkte, kuriame nurodoma laiduotojo pareiga, nutraukus Lizingo sutartį, sumokėti tiek likutinę neiÅ¡pirkto turto vertę, tiek apmokėti įsiskolinimÄ ir delspinigius, bei kitus Kliento (Lizingo gavėjo) įsipareigojimus pagal sutartį, bei 13 Sutarties punkte, laiduotojai įsipareigoję padengti visas lizingo sutarties nutraukimo bei kitas Lizingo bendrovės iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ios sutarties vykdymu, t. y. visos sutarties sÄ lygos aiÅ¡kiai numatė, kad laiduotojai pagal Sutartį įsipareigojo vykdyti kliento (lizingo gavėjo) neįvykdytas visas prievoles, bei atsakyti ieÅ¡kovui ta pačia apimtimi, kaip ir klientas.

Esant skolininko ir laiduotojų solidariai atsakomybei, jie atsako kaip solidariÄ prievolę turintys bendraskoliai.          Dėl ieÅ¡kinio senaties termino         Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dalyje dėl nuostolių, atsiradusių dėl vokavimo aparato likutinės vertės ir faktinio pardavimo kainos priteisimo, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kaip nepagrįstus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Swedbank lizingas, UAB nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1123/2013, kurioje apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tik suvedus visÄ patirtų ir gautų iÅ¡laidų balansÄ galima vertinti ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010-04-27 proformos iÅ¡siuntimas galimam pirkėjui (K.

B.) nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas jau Å¡iÄ dienÄ suprato, kad šį turtÄ parduos mažesne nei Turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta kaina ir/ar patirs dėl turto pardavimo, nuostolius. Realiai Å¡is turtas buvo parduotas 2010-05-21, ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2013-05-20, todėl CK 1.125 str. 8 p. nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.           Dėl realizuoto turto vertės ir nuostolių atlyginimo         Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismo vertinimas dėl turto realizavimo kainų pagrįstumo nepagrįstas ir neteisingas.

Turtas lizingo bendrovei buvo sugrÄ Å¾intas 2009-03-03, skolininkui įpareigojimas jį grÄ Å¾inti buvo iki 2009-02-19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas teigia, kad vėlavimas grÄ Å¾inti turtÄ , reiÅ¡kia turto savininko nuosavybės teisių pažeidimÄ , su tuo be abejo sutiktina, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad per pavėluotÄ laikotarpį, kada turtas nebuvo savininkui sugrÄ Å¾intas, ieÅ¡kovas patyrė kokių tai realių nuostolių ir/ar Å¡io turto vertė sumažėjo.

          Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu dėl spausdintuvo pardavimo aukcione atitikimo realios rinkos kainos. Viena vertus, atsakovas buvo informuotas apie tokio turto realizavimÄ aukciono bÅ«du, kita vertus, nepaneigta, kad jis pats turėjo galimybę šį turtÄ Ä¯sigyti tokiu bÅ«du ir tokia pat kaina, kaip aukciono dalyvis, bei ginčyti aukciono rezultatus, ko padaryta nebuvo. Kita vertus, pasirinktas pardavimo bÅ«das (aukcionas) buvo todėl, kad skelbiant apie Å¡io turto pardavimÄ , norinčių jį įsigyti pirkėjų neatsirado.

Pažymėtina, kad lizingo bendrovė siÅ«lė laiduotojams patiems įsigyti turtÄ , atsakovas Å¡iuo pasiÅ«lymu nepasinaudojo, kaip ir nepasinaudojo savo teise ieÅ¡koti pirkėjų, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant nuostolio dėl turto pardavimo.           Parduodamas turtÄ â€“ spausdintuvÄ , skelbiant apie Å¡io turto pardavimÄ vieÅ¡ai, ieÅ¡kovas taip pat nepažeidė aukščiu nurodytų teisės principų. Viena vertus, ieÅ¡kovas jam grÄ Å¾inus šį turtÄ , ėmėsi visų priemonių jį parduoti, tačiau pirkėjo iki pat 2010-05-21, kai spausdintuvÄ Ä¯sigijo UAB „Vilcolora“, neatsirado.

Teisėjų kolegija sutinka, kad realiÄ turto kainÄ geriausiai atspindi sudaryti pirkimo –pardavimo sandoriai. Turto rinkos vertės nustatymas, atliekant jo vertinimÄ , nereiÅ¡kia, kad tokio turto reali rinkos kaina yra vertinime nustatyta kaina. Pažymoje nustatyta rinkos kaina yra tik orientacinė. NereiÅ¡kia, kad net ir turinčio kvalifikacijÄ vertintojo nustatyta pažymoje preliminaria kaina toks turtas ir bus parduotas. Apeliantas nepateikė duomenų, kad reali spausdintuvo rinkos kaina buvo didesnė, nei ta, už kuriÄ jis buvo parduotas (CPK 178 str.).

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, jo nuomone pagrindžiančius didesnę nei parduota Å¡io turto kainÄ . Teisėjų kolegija prijungia naujus įrodymus, vertindama, kad jų prijungimas nors ir nėra savalaikis, tačiau neužvilkins bylos nagrinėjimÄ (savo apimtimi naujų įrodymų nėra daug ar pan.). Vertinant jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, darytina iÅ¡vada, kad informacija iÅ¡ interneto apie nurodyto turto vertę, negali bÅ«ti tinkamu įrodymu Å¡ioje situacijoje nustatant parduoto turto rinkos vertę, kadangi neaiÅ¡ku ar pateiktame skelbime nurodytas turtas yra tapatus parduotam ginčo turtui, bei neaiÅ¡ku kokias individualias savybes turi skelbiamas turtas ir galėjo turėti realizuotas.

Kaip matyti iÅ¡ apelianto pateiktos informacijos, prekių buvimo vieta Londone, Jungtinėje Karalystėje, todėl prekės pardavimo kaina kitose Å¡alyse, nereiÅ¡kia realios pirkimo – pardavimo kainos Lietuvoje. Neįvertintos Å¡io turto individualios savybės ir jų įvertinti nėra galimybės. Vertinant apelianto argumentus, svarbu paminėti ir tai, kad laiduotojas turėjo galimybę dalyvauti Å¡io turto pirkime, bei siÅ«lyti pirkėjus, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.           Kita vertus nepaneigta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra suinteresuotas parduoti turtÄ kuo didesne kaina, ieÅ¡kovas stengėsi turtÄ parduoti už artimesnę jo likutinei vertei, tačiau pirkėjų neatsirado.

Manytina, kad ieÅ¡kovo elgesys Å¡ioje situacijoje nepažeidė ne tik bendradarbiavimo su laiduotoju pareigos, bet ir sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų.          Įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė, jog parduotas turtas neatitiko realios rinkos vertės. Darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas. Duomenų, kad lizingo bendrovė bÅ«tų reikalavusi iÅ¡ laiduotojo daugiau, nei realiai ji patyrė nuostolių, nutraukus lizingo sutartį, nepateikta.

                   Dėl ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui priteisti papildomas iÅ¡laidas           IeÅ¡kovas prašė priteisti papildomų iÅ¡laidų, kurios susideda iÅ¡ 872,03 Lt transportavimo iÅ¡laidų pagal 2009-03-03 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ (b. l. 48, t. 1); 146,23 Lt komisinio mokesčio už vokavimo aparato pardavimÄ , 2010-06-02 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (b. l. 49, t. 1); 605 Lt spausdintuvo paruoÅ¡imo pardavimui kaÅ¡tų pagal 2010-09-07 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ (b. l. 50, 1).

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas be pagrindo traktavo Å¡ias iÅ¡laidas, kaip nedalomÄ reikalavimÄ ir ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžiÄ siejo su paskutinės PVM sÄ skaitos –faktÅ«ros terminu (2010-09-07). Nurodė, kad galimas turto pardavimo iÅ¡laidas (2500 Lt ir 600 Lt) ieÅ¡kovas mini dar 2009-12-29 atsakovui adresuotame pasiÅ«lyme, todėl, jo teigimu, jau nurodyta data ieÅ¡kovas žinojo apie tokių iÅ¡laidų buvimÄ . Kadangi ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui reikÅ¡ti, atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pirmos instancijos teismas turėjo Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas neteisingai vertino, kad apie savo teisių pažeidimÄ ir patirtus nuostolius ieÅ¡kovas sužinojo, tik patyręs visas iÅ¡laidas ir surinkęs pagrindžiančius dokumentus.           Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimu. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , teismų praktika formuojama tokia linkme, kad tik galutinai lizingo bendrovei nustačius nuostolių dydį, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad realiai lizingo bendrovė patyrė ar nepatyrė nuostolį dėl lizingo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ . (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1123/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tik realizavus turtÄ , lizingo bendrovė gali žinoti apie Å¡io turto realiÄ pardavimo kainÄ , bei nustatyti ar ji bendrai patyrė dėl Lizingo sutarties nutraukimo nuostolių, nustatyti jų dydį. Tol kol lizingo bendrovė nerealizuoja jai grÄ Å¾into turto, tokių nuostolių nustatymas nėra įmanomas. Kadangi laiduotojas Laidavimo sutartimi buvo įsipareigojęs atlyginti ir papildomas iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovas realiai patyrė turtÄ pervežant, paruoÅ¡iant pardavimui ir panaÅ¡iai, o nustatyti, kad Å¡ie kaÅ¡tai bus lizingo bendrovės nuostoliai, galima tik realiai pardavus turtÄ , priklausomai nuo Å¡io turto realizavimo kainos, kadangi praktikoje galimas ir turto pardavimas, gaunant pelnÄ , todėl teisingai pirmos instancijos teismas vertino aplinkybes bei atmestinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas apie patirtas nuostolių sumas sužinojo dar 2009-12-29.

IeÅ¡kinio senaties termino pradžia 2010 m. birželio mėn., kai įvyko paskutinis turto pardavimas. Kadangi ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2013-05-20, jis nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, kreiptis į teismÄ .           Dėl PVM įtraukimo į nuostolius Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas įtraukdamas į nuostolius 329,22 Lt PVM, neteisingai nurodė, kad žala nėra PVM objektas, todėl ieÅ¡kovas negalės susigrÄ Å¾inti PVM. IeÅ¡kovas Å¡iÄ PVM sumÄ sumokėjo pirkdamas paslaugas iÅ¡ UAB „Technikos realizavimo centras“ ir UAB „Eurotech.LT“.

Teisėjų kolegija nekartodama pirmos instancijos teismo motyvų dėl Å¡io argumento, daro iÅ¡vadÄ , kad teismas sprendime nurodė teisės aktus, reguliuojančius pridėtinės vertės mokesčio susigrÄ Å¾inimo atvejus ir su teismo vertinimu sutinka. Kasacinio teismo praktikojet pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinį skundÄ atmestus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Andrius Ignotas Asta Radzevičienė Zita Smirnovienė