c3f147a2-e6d1-4c1b-9844-c686f29d90f1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-378-189/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02842-2017-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti atlyginti 6 000 Eur neturtinę žalÄ už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (1 t., b. l. 1–6).             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kina, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014 iki 2016 m., nes nebuvo užtikrintas asmens privatumas naudojantis tualetu – taip LukiÅ¡kių TI-K pažeidė jo, kaip kalinčio asmens, teisę.

Nurodo, kad tualetas yra atviras, įrengtas prie durų, todėl esantį sanitariniame mazge bet kada galėjo pamatyti budintis pareigÅ«nas. Naudodamasis tualetu jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ ir nepatogumų. Dėl neužtikrinto privatumo patyrė emocinį sukrėtimÄ , neigiamų iÅ¡gyvenimų, emocinį Å¡okÄ , jautė pažeminÄ ir stresÄ , todėl teko kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijÄ dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti (bÅ«ti gryname ore) ne mažiau kaip 3 valandas per dienÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., o esant blogoms oro sÄ lygoms nebuvo vedamas į laukÄ , dėl to jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ , stresÄ (1 t., b. l. 1–6).             Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (2 t., b. l. 14–24) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .             LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2016 m. sausio 12 d., o skundÄ teismui parašė 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimams atlyginti žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2014 metų, taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymi, kad atsakovės atstovas teismui pateikė pareiškėjo viso kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 12 d.             Nurodo, kad kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka.             Pažymi, kad Lukiškių TI-K langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip nustato teisės aktai, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose pakabinamos užuolaidos. Atsakovės atstovas pateikė sÄ raÅ¡Ä kamerų, kuriose Å¡iuo metu jos yra pakabintos.             Dėl pasivaikščiojimų gryname ore nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į laukÄ pasivaikščioti vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatyta tvarka.

Pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alos dydį.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu, traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.                          Teismas k o n s t a t u o j a:              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K.

             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad jis LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2016 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 15–16, 25–30). Atsakovės atstovas atsiliepime praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ Ä¯statymas nustato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo praÅ¡ymu taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. (1 t., b. l. 7), ir tai reiÅ¡kia, kad, taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

             Pažymėtina, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.             Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visas, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas tiksliai apibrėžti neturtinę žalÄ ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptinas dėmesys, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Pažymėtina, kad ginčui laikotarpiui nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimas, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015).

             PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, t. y. kad jam ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. sausio 12 d. imtinai) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualetas yra atviras, įrengtas prie durų, todėl jį, esantį sanitariniame mazge, bet kada galėjo pamatyti budintis pareigÅ«nas, naudodamasis tualetu jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ ir nepatogumų.             Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.             Ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .             HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele. Pažymėjo ir tai, kad Å¡iuo metu kamerose kabinamos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nuomone, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), juo besinaudodamas, nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitų neigiamų potyrių.             Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

             Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo pažeidimas, LukiÅ¡kių TI‑K nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotinÄ pažeidimÄ , pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija kalinimo laikotarpiu pažeidė subjektinę pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip pagrįsti ir į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .              PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, kad patyrė nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, tačiau kadangi konstatuota, kad buvo pažeistas jo privatumas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai galimai galėjo jam sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, taigi pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

             PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia nusiskundimÄ , kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki         2015 m. gruodžio 10 d. ne mažiau kaip 3 valandas per dienÄ nebuvo vedamas į laukÄ pasivaikščioti, o esant blogoms oro sÄ lygoms iÅ¡ viso nebuvo vedamas į laukÄ , dėl to jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ , patirdavo stresÄ .             IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d.

LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d. ir nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. spalio 29 d., iÅ¡ viso 11 parų.             Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. SVÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais.

PareiÅ¡kėjas nuteistas Kauno apygardos teismo    2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2016 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 26). Vadinasi, pareiÅ¡kėjo statutas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. sausio 12 d. buvo suimtasis, pagal SVÄ® 2 straipsnio 1 dalies nuostatas turintis teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.             IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas skunde sutinka, kad ginčo laikotarpiu buvo vedamas į laukÄ pasivaikščioti, iÅ¡skyrus dienas, kai bÅ«davo netinkamas oras pasivaikščioti, tačiau nesutinka su pasivaikščiojimo trukme.

SVÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, nenustatant jokių iÅ¡imčių ar iÅ¡lygų. Pažymėtina, kad teismui nepateikta įrodymų, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo nevedamas į laukÄ pasivaikščioti ir dėl Å¡ios priežasties kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , t. y. dėl nesuteikto pasivaikščiojimo gryname ore. Teismui taip pat nepateikta kitų įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija sÄ moningai siekė pažeisti Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo teisę ar kitu bÅ«du apriboti, suvaržyti teisę į pasivaikščiojimÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. sausio 12 d. SVÄ® 29 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, todėl konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu pažeidė jo subjektinę teisę į pasivaikščiojimÄ , t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti, nėra teisinio pagrindo. Taigi Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.              PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti atlyginti 6 000 Eur neturtinę žalÄ už netinkamas kalinimo sÄ lygas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog jam privatumas tualete bÅ«tų neužtikrintas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Vertinant žalos dydį atsižvelgiama taip pat į konstatuoto pažeidimo trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 200 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).             LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 1,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ iÅ¡ viso sudaro 31 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas įkainotas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 31 x 0,06, t. y. 1,86 Eur. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį (b. l. 8), kaip tai yra nustatyta ABTÄ® 67 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nepriteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Bronius Januška