Legislator Case Law & Legislation
c3f127bd-c685-46cf-aac6-ddf99d291ef2 AI generated

c3f127bd-c685-46cf-aac6-ddf99d291ef2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number c3f127bd-c685-46cf-aac6-ddf99d291ef2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant viešųjų pirkimų tarnybos atstovei E. K.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jos atstovui advokatui D. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. J., gim. Vilniuje, dirbanti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį.            Teismas n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

c3f127bd-c685-46cf-aac6-ddf99d291ef2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Viešųjų pirkimų konkursų sklaida yra didelė taip pat. Todėl jie kategoriÅ¡kai tvirtina, kad pažeidimo nebuvo, negalima laikyti, kad konkurso sÄ lygos buvo pažeidžiamos vien dėl to, kad dalyvaujantys asmenys pirkime, nebÅ«tų supratę, ko iÅ¡ jų reikalauja. Todėl teismas turėtų tai palaikyti, nes jie grindžia tai įrodymais. Pirmiausia teismas turėtų pasižiÅ«rėti kainodaros 1 punktÄ , kad mažos vertės pirkimo atveju, o taip Å¡iuo atveju ir buvo, ginčo dėl to nėra, ji yra diskrecinio taikymo ir gali vadovautis, bet neprivalo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                  Nuorašas                                                                                      Administracinė byla Nr. A8.-2307-486/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01789-2018-5                                          Procesinio sprendimo kategorija 9.15. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J.

J., sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant viešųjų pirkimų tarnybos atstovei E. K.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jos atstovui advokatui D. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. J., gim. Vilniuje, dirbanti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį.            Teismas n u s t a t ė :

A. J., bÅ«dama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Mažos vertės pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) nare, 2018 m. vasario 1 d. vykusio Komisijos posėdžio dėl „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. 364756, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto 2018 m. vasario 2 d. (toliau – ir Pirkimas), metu balsuodama už sprendimÄ pritarti Pirkimo sÄ lygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ bei VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai, t. y. racionalumo principÄ .

Tokiu bÅ«du A. J. balsuodama už neteisėto sprendimo priėmimÄ padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.Teismo posėdžio metu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė E. K., paaiÅ¡kino, kad tarnyba nustatė, kad A. J., bÅ«dama komisijos nare, ir turėdama pareigÄ patvirtinti, kad dokumentai atitinka ir neprieÅ¡tarauja teisės aktams, komisijos posėdžio metu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies skaidrumo principÄ , ir neužtikrino, kad bÅ«tų pasiektas viešųjų pirkimų tikslo siekimas – racionalus lėšų naudojimas.

Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kokios konkrečiai įrangos priežiÅ«ros paslaugos yra perkamos, nebuvo nurodomas modelis, kiekis, jokie techniniai parametrai, o tai yra esminiai parametrai, kad tiekėjai galėtų apsispręsti ar jie gali dalyvauti pirkime ar ne. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, tačiau negali pažeisti imperatyvių VP įstatymų nuostatų. Tarnybos vertinimu, perkant įrangos priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus, ir pirkimo dokumentuose, nenurodant jokių techninių parametrų – nukrypta nuo viešųjų pirkimų imperatyvo, pagal kurį viešųjų pirkimų dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s ir aiÅ¡kus, kad tiekėjai galėtų veiksmingai konkuruoti tarpusavyje, tÄ yra pažymėjo ir kasacinis teismas.

Tai Å¡iuo atveju, galėjo pateikti pasiÅ«lymus tik tokie tiekėjai, kurie anksčiau dalyvavo, o kiti tiekėjai absoliučiai negalėjo dalyvauti konkurse, todėl tai lėmė Å¡ių procedÅ«rų neskaidrumÄ . Kalbant apie pateiktus paaiÅ¡kinimus iÅ¡ A. J., kad Å¡i informacija buvo vieÅ¡ai skelbiama, tai negali paneigti to, kad reikia tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti pirkimo dokumentuose. Nustatyta kainodara neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo, kadangi užperkamos paslaugos, kurių dalis užperkama tik atsiradus poreikiui.

Kainodaros taisyklės nors ir privalomai nėra taikomos mažuose vieÅ¡uose pirkimuose, tačiau perkančioji organizacija turi ir privalo mokėti už tas paslaugas, kurias gauna. Atstovė mano, kad pažeidimas įrodytas, protokolas suraÅ¡ytas pagrįstai, praÅ¡o skirti A. J. įstatymo sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. S. paaiÅ¡kino, kad jo atstovaujamas asmuo A. J. savo kaltės neprisipažįsta. Ä®rodinėjimo rodiklis turėtų bÅ«ti aiÅ¡kus Å¡ioje byloje, kaip ir baudžiamojoje.

Veika turi bÅ«ti numatyta Viešųjų pirkimų ( toliau – VP įstatymas) įstatyme, turi bÅ«ti pareiga asmeniui ir tiesiogiai turi bÅ«ti nurodytas pažeidimas. Å i byla skiriasi nuo kitų ANK bylų, kad tie inkriminuojami pažeidimai, nėra taip apibrėžti imperatyvu, kaip sako Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), ir atitinkamai nėra galimybių įrodyti, kad veika buvo padaryta. Ir kai komisijos nuomonė nesutapo su VPT, pradėjo inkriminuoti pažeidimÄ . Perkančioji organizacija turi diskrecijÄ ir suformuoja sÄ lygas, kad pvz., nebÅ«tų apribota konkurencija, nebÅ«tų iÅ¡vaistytos lėšos. Šiuo metu nėra įrodymų apie tai, kad lėšos iÅ¡vaistytos, nėra jokių pretenzijų, reikalavimų teigti, kad buvo kažkas pažeista.

Byloje yra nuotrauka Nr. 3, buvo du pirkimai, kurių metu buvo nupirkta įranga – robotizuoti kamerų vežimėliai, taip pat infrastruktÅ«ra – bėgiai, jie anksčiau buvo pirkti. Anksčiau buvo nupirkta programinė įranga (kompiuteris - nuotraukoje matyti), taip pat yra nuotrauka, kad yra ir serveris nupirktas. Tai nebuvo tik vežimėliai ir bėgeliai – tai buvo vienas pirkimas. R. V. pirkimų įstatymo 37 str. 5 d. negalima, t. y. draudžiama nurodyti konkretaus Å¡altinio, konkretaus proceso, kuris bÅ«tų bÅ«dingas konkrečiam pirkėjui – įstatymas tiesiai draudžia nurodyti bet kokį modelį, nes įstatymas lems lygiateisiÅ¡kumo ir diskriminavimo principÄ , nes tu nurodai, kad pirkimas skirtas bÅ«tent jam.

Taigi, Å¡iuo atveju, komisijos narė siekia tÄ imperatyvÄ naudoti, kad visi asmenys, nepaisant kurį gamintojÄ atstovauja, suklustų ir sudalyvautų pirkime. Todėl mano, kad buvo įgyvendinti 17 straipsnio imperatyvo principai ir padarė paslaugÄ â€“ rinktis. VPT administracinėje byloje pateiktas A. J. paaiÅ¡kinimus (priedas Nr.

2) ir ten yra viena įmonė UAB „Hampro“, kurios buvo paklausta, kodėl nedalyvauja pirkime ir ar matė tas sÄ lygas. Ä®monė atsakė, kad nematė prasmės dalyvauti, tas parodė, kad jie žinojo apie konkursÄ ir nusprendė dalyvauti kitame projekte. Tai čia yra tiesioginis valios iÅ¡reiÅ¡kimas, kodėl nedalyvavo. Kaip teigia VPT, jos pamatinis teiginys, kad rinkos dalyviai negalėjo suprasti, nes nebuvo nurodytas modelis. Tai jie nori atkreipti dėmesį, kad kiekvienas buvęs pirkimas yra skelbiamas, t. y.

čia yra momentinė nuotrauka, ir ten yra matoma informacija, kad buvo pirkimas ir ten atsidarys prekių pirkimų-pardavimo sutartis aktyvi nuoroda. Teismui atsivertus Å¡iuos lapus, tikrai nekils abejonių dėl Å¡io pirkimo, o tai įrodo, kad Å¡i informacija yra vieÅ¡a, ir visi rinkos dalyviai galėjo suprasti, kokia įranga įgyta, t. y. pas darbdavį R. P. įranga, dėl ko vyksta ginčas, buvo nurodyta vieÅ¡ai. Ir kyla klausimas, jeigu visi vadovaujasi registrais, laikoma kad ji yra sÄ Å¾ininga ir įgijėjui žinoma.

Viešųjų pirkimų konkursų sklaida yra didelė taip pat. Todėl jie kategoriÅ¡kai tvirtina, kad pažeidimo nebuvo, negalima laikyti, kad konkurso sÄ lygos buvo pažeidžiamos vien dėl to, kad dalyvaujantys asmenys pirkime, nebÅ«tų supratę, ko iÅ¡ jų reikalauja. Todėl teismas turėtų tai palaikyti, nes jie grindžia tai įrodymais. Pirmiausia teismas turėtų pasižiÅ«rėti kainodaros 1 punktÄ , kad mažos vertės pirkimo atveju, o taip Å¡iuo atveju ir buvo, ginčo dėl to nėra, ji yra diskrecinio taikymo ir gali vadovautis, bet neprivalo.

Dėl kainodaros apraÅ¡ymo, tai VPT nesutapo pirkimo esmė. Pirkimo esmė buvo – nupirkti aptarnavimo paslaugÄ ir tuo pačiu „draudimÄ â€œ. LRT per metus moka fiksuotÄ sumÄ pinigų, o kita Å¡alis aptarnauja ir prisiima rizikÄ , jeigu įranga ges daugiau, tai turi prisiimti rizikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad abi Å¡alys pasiskaičiavo, kad gali bÅ«ti gedimų maždaug apie 16 tÅ«kst. gedimų ir abu susitiko ties rizikos viduriu. Todėl buvo susitarta dėl fiksuotos sumos, bÅ«tent LRT ir norėjo tokios paslaugos.

Jeigu LRT bÅ«tų reikėję paslaugos, pirkti pvz., vežimėlio ratelį, tai taip ir bÅ«tų praÅ¡iusi. Kaip jau minėta, neįmanoma iÅ¡dėlioti viskÄ ant popieriaus, kÄ reikėjo nurodyti: bėgiai ir infrastruktÅ«ra, o jeigu yra kažkur laidas, tai jau papildomai mokėti, ar Å¡alia esančio vežimėlio spyruoklė – čia jau kita infrastruktÅ«ra. O jeigu pakibs programa, užstrigs kompiuteris, tai kÄ , ar turėjo raÅ¡yti perinstaliavimas. Bet to, imperatyviai sutartį keisti draudžiama.

Tuomet, jeigu kažkas nebus įtraukta į tÄ â€žmeniu“, tai reiks daryti naujÄ pirkimÄ , tas suprantama. Ir jeigu darys naujÄ pirkimÄ , užtruks, tai kaip ta studija bus naudojama – nežinoma. Kaip tada bus pasiektas rezultatas. Teismas turėtų lengvai suprasti, kad tokio pobÅ«džio pirkimas atitiko 17 str. 2 d. nurodytus reikalavimus. VPT turi funkcijÄ Ä¯pareigoti nutraukti sutartį, tai kodėl Å¡itas klausimas nekeltas, kodėl sutartis dar galiojanti, vadinasi VPT pripažįsta. Todėl manoma, kad nėra pažeidimo, pirmiausia veikos, objektyvios ir subjektyviosios pusės. A.

J. tikrai negalvojo pažeisti Å¡itÄ normÄ . ANK analogiÅ¡koje byloje, gerbiama VPT atstovė pripažino ir pripažįsta, kad tas pažeidimas, jeigu ir bÅ«tų, padarytas dėl neatsargumo. Mano, kad neatsargumu pažeisti negali. Jeigu teismas taip konstatuos, kad tai yra veiksmas, kuris negali užtraukti atsakomybės, nes nėra kaltės. Todėl nėra nei pažeidimo, nei veikos, teisė neleidžia traktuoti taip veiksmų, faktai prieÅ¡tarauja teiginiams, kurie iÅ¡sakyti P. J. teismas laikytų, kad pažeidimas konstatuotas, mano, kad teismas turėtų neskirti nuobaudos, t.y. LR ANK 32 st. 2 d., kuri nustato, kad teismas vertindamas aplinkybes, vertintų proporcingumo principu, t. y. neįraÅ¡yta aiÅ¡kiai taisyklė, ir jeigu teismas teigtų, kad pažeidimas pagal VPT visgi yra, praÅ¡ytina vadovaujantis proporcingumo principu netaikyti nuobaudos, arba bent jau neskirti griežtesnės nuobaudos kaip įspėjimas.

Ä®vertinus tai, kad visos abejonės yra sprendžiamos kaltinamojo naudai, todėl praÅ¡o administracinę teisenÄ nutraukti. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, palaikė savo atstovo pozicijÄ . Prašė nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nes nepadarė administracinio nusižengimo.            Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad robotizuotas kameros vežimėlis (Nuotrauka Nr. 3), tai labai didelė kompleksinė sistema, ir tai kas nuotraukoje, tai maža dalis matyti.

Å ie robotai, tai tik keli metai pasaulyje yra, LRT Pabaltyje pirmi įsigiję. Liudytojas pats yra televizijos technikos skyriaus vadovas. Å ie robotai turi problemų ir kad spręsti problemas pirko palaikymÄ . Tai buvo „Šotok“ firmos modelis pirktas. Pati rinka labai siaura ir specializuota. Tik 3 Lietuvoje yra tiekėjai, kurie užsiima televizine rinka ir visi trys jie dalyvavo ir visi trys jie žino, kas tai yra. Pasaulyje tokie robotai tik dabar pradedami diegti, jų yra labai nedaug. Rinka maža, ir nei Estijoje, nei Latvijoje tokių robotų nėra.

Panaudojus pavadinimÄ â€žÅ otok“ arba jo nepanaudojus pirkime, neapriboja galimybės dalyvauti konkurse, nes visos trys įmonės dalyvavo ir žinojo. O užsieniečiai neateitų į LietuvÄ , nes jie neturi inžinierių, kad gedimo atveju, staigiai, jis turi bÅ«ti vietoje, todėl turėtų turėti ko gero inžinieriaus darbo vietÄ Lietuvoje. Ir tas reakcijos laikas per kiek sutvarkyti, tai gali bÅ«ti ir 30 dienų. Jeigu Å¡iandien sugedo ryte, tai vakare turi jau veikti, nes vėl bus rodoma „Panorama“, mes matome programÄ per Å¡iuos robotus.

Dvi įmonės pasiÅ«lė „Šotok“ firmÄ pirkimuose, o dar vienos pavadinimo liudytojas neprisimena. Å ios bendrovės seka LRT konkursus, ateina netgi pasižiÅ«rėti, paskaičiuoti kaÅ¡tų. Netgi visos trys Å¡ios firmos yra dirbusios, t.y. laimėjusios konkursÄ , kas kameras statė, kas dar kažkÄ . Kodėl nebuvo perkama konkrečių objektų pavienės kainos, tai visos įrangos gedimus iÅ¡raÅ¡yti nerealu. Jeigu nusipirkai tik gaminį, ir daugiau nieko nepirksi, tai garantija tik metams, o su aptarnavimu, tada gauni nemokamai naujus programinius iÅ¡leidimus, tikslius atidavimus duomenų, mažiau vibracijų, tikslesnis vaizdas.

Vėliau gal ištobulės, atsiras dirbtinis intelektas. Liudytojo vertinimu, pirkimas pavienių išrašymo paslaugų (objektų) nebūtų tiek naudingas, kiek pirkimas su aptarnavimu. D. G. neįsivaizduoju, kaip galima išrašyti tuos gedimus. O jeigu nepirkti tos paslaugos, tai eterio metu, staiga gali dingti vaizdas žiūrovams, tai čia jau nuostoliai. Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, išklausęs Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A.

J. bei jos atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad A. J. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. IÅ¡ VPÄ® 3 straipsnio formuluotės matyti, kad VPÄ® principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas yra perkančioji organizacija.            Lietuvos A.

T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 (toliau ir – apžvalga) yra akcentuojama, kad būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje.

Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principų taikymas, kaip viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės pagrindas, išryškėja teisminės viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės stadijoje, kur teisės aiškinimo pagrindu atskleidžiami tam tikri taikomo principo turinio elementai ir jų esmė.

Apžvalgoje akcentuojama, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan., ir kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu. Tinkamas pirkimo dokumentų sÄ lygų kvalifikavimas lems tinkamÄ VPÄ® nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedÅ«roms, taikymÄ , taigi ir tinkamÄ ginčo sprendimÄ .

Tinkamas pirkimo sÄ lygų turinio nustatymas – bÅ«tina sÄ lyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant Å¡ias sÄ lygas yra teisėti (pirmiau nurodyta A. T. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sÄ lygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiÅ«ra lanksčiai aiÅ¡kinti ir vertinti konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu - siauriau. Toks ribojimas iÅ¡plaukia iÅ¡ dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų, vieÅ¡umo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos A.

T. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Tikslų pasiÅ«lymų vertinimÄ užtikrina tik tokių dokumentų priėmimas ir vertinimas, kuriais objektyviai ir patikimai įrodoma pasiÅ«lymo atitiktis pirkimo sÄ lygoms. PrieÅ¡ingu atveju kyla neteisėto, pernelyg laisvo pirkimo sÄ lygų interpretavimo grėsmė (Lietuvos A. T. 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Pirkimų vertinimo 2018-06-27 iÅ¡vadoje Nr. 4S-862 VPT nurodė nustatytus pažeidimus:

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016-08-29 atliko Robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais (toliau ir – vežimėliai) pirkimÄ (toliau ir – pirkimas Nr. 1). VPT nustatė, kad perkančioji organizacija 2016-10-20 sudarydama pirkimo sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 24 straipsnio 9 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , taip pat 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus (b.l. 13-16).

 2018-02-02 Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė A. N. patvirtino Skelbiamos apklausos sÄ lygas Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimui. Pagal Å¡ias sÄ lygas pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS pirkimo objektas apibÅ«dintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje. Tuo tarpu techninėje specifikacijoje pateikti reikalavimai, susiję iÅ¡skirtinai su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu Robotizuotų kamerų vežimėlių buvimo vietoje (b.l. 18-25). LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d.

įsakymu patvirtintas Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas, kurio I dalies 5 punkte nurodyta, kad komisija veikia LRT vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Tarp kitų komisijos funkcijų reglamento 8.7. punkte nustatyta, kad komisija „peržiÅ«ri parengtus LRT Viešųjų pirkimų tarnybos mažos vertės pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus“ (b.l. 55-59). Analizuojant teismui pateiktus duomenis, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad Pirkimo sÄ lygos buvo pritaikytos tik vienam tiekėjui, taip pažeidžiant VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai.

Vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyti nei perkamų paslaugų kiekiai, nei konkrečios Perkančiosios organizacijos turimos prekės, kurių priežiÅ«ros paslaugas buvo siekiama įsigyti, todėl tinkamÄ pasiÅ«lymÄ be papildomų pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimų galėjo pateikti tik UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“, t. y. tiekėjas, kuris pardavė robotizuotų kamerų vežimėlius (Pirkimas Nr. 1), kurių priežiÅ«ros paslaugoms pirkti organizuotas 2018 m. vasario 2 d. pirkimas (Pirkimas Nr. 2).

Perkančioji organizacija tiekėjams nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris užtikrintų, kad pasiÅ«lymÄ teikiantis tiekėjas bÅ«tų kompetentingas teikti techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos priežiÅ«ros paslaugas. Vis dėl to, Perkančiajai organizacijai techninėje specifikacijoje nenurodžius turimos įrangos techninių parametrų (gamintojo, modelio ir kt.), tiekėjai objektyviai negalėjo pateikti kvalifikacijos reikalavimo atitikimÄ Ä¯rodančius dokumentus. Be to, Tarnyba nustatė, kad atlikusi PirkimÄ Nr. 2, Perkančioji organizacija priežiÅ«ros (garantines) paslaugas įsigijo už beveik tris kartus didesnę kainÄ , nei Pirkime Nr. 1, todėl turimas pirkimui skirtas lėšas panaudojo neracionaliai.

IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekėjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertę, pavyzdžiui, sÄ raÅ¡o prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu ir įkainių, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekėjų siÅ«lomos paslaugos kainos pagrįstumÄ , racionalumÄ . Dėl Å¡ios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumÄ patikrinti.

Nustatydama neaiÅ¡kias, dviprasmiÅ¡kas pirkimo dokumentų sÄ lygas, reglamentuojančias apmokėjimÄ už suteiktas paslaugas, bei nesivadovaudama Kainodaros taisyklių nuostatomis, Perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei neįgyvendino VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai (b.l. 13-16). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarkÄ , viešųjų pirkimų subjektų teisės, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.

Å iame įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, viešųjų pirkimų principai, reikalaujantys besÄ lygiÅ¡ko jų laikymosi siekiant VPÄ® tikslo – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimÄ (VPÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai įtvirtinti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje – perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Tik įgyvendinus iÅ¡vardintus principus yra garantuojama, kad bus pasiekti atliekamo vieÅ¡o konkurso tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡o konkurso procedÅ«roje. VPÄ® 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams.   Pagal VPÄ® 19 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų procedÅ«roms atlikti gali sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ .

Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1 RA-125 patvirtintame Mažos vertės komisijos darbo reglamente (toliau – ir Darbo reglamentas, b. l. 55-59) yra nustatyta komisijos sudėtis ir jos nariams keliami reikalavimai, jų atskaitomybė, funkcijos, pareigos ir darbo organizavimo tvarka.

Reglamento 11.1 punkte įtvirtinta, kad savo veikloje Komisija vadovaujasi VPĮ, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. Iš čia darytina išvada, kad rengiant pirkimo dokumentus komisijos nariui keliami analogiški teisės aktų reikalavimai kaip ir pačiai perkančiajai organizacijai. P. D. reglamento 8.6, 8.7 punktus, esant poreikiui, Komisija, be kita ko, rengia mažos vertės pirkimo dokumentus, peržiūri juos, kad turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.

Už neteisėto sprendimo priėmimÄ balsavę Komisijos nariai atsako pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.  VPÄ® 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija (atitinkamai ir vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai) pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPÄ® nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimu.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skaidrumo principas reiÅ¡kia perkančiosios organizacijos pareigÄ užtikrinti: konkurso sÄ lygų aiÅ¡kų ir suprantamÄ iÅ¡dėstymÄ , jų paskelbimÄ ir taikymÄ ; konkurso sÄ lygų keitimÄ Ä¯statymo ar konkurso sÄ lygų nustatyta tvarka; vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius.   IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Perkančioji organizacija 2018 m. vasario 2 d. paskelbė atvirÄ konkursÄ pirkti paslaugÄ â€žRobotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos“.

A. J. yra LRT viešųjų pirkimų komisijos narė, dalyvavusi Pirkimo sÄ lygų rengime ir tvirtinime, todėl privalo pagal įstatymÄ atsakyti už savo sprendimus, priimtus atliekant komisijos nario funkcijas. Komisijos narių patvirtintų pirkimo sÄ lygų 2.1 punkte nurodyta, kad „VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atlieka pirkimÄ ir numato įsigyti Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas“; 2.3 punkte nurodyta, kad „pirkimo objektas apibÅ«dintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje“.

Tiekėjo kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyta, kad tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi bÅ«ti oficialus Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti, prižiÅ«rėti įrangÄ . Atitiktį Å¡iam reikalavimui turi patvirtinti Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo iÅ¡duoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverčio dokumento kopija (jeigu tiekėjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekėjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti paslaugas.

SÄ lygų 2 priede esančioje Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti žinių studijoje esančiÄ Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros tvarkymo paslaugÄ . Paslauga turi bÅ«ti teikiama ne mažiau kaip dviem lygiais – pirmas lygis – tiekėjas, priimantis ir registruojantis praneÅ¡imus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visÄ aptarnavimo proceso vykdymÄ ir valdymÄ ; antras lygis – įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikiančių detalių pakeitimo naujomis paslaugÄ .

Techninėje specifikacijoje taip pat nurodyti paslaugos teikimo, garantinių dalių iÅ¡siuntimo bei reagavimo laiko reikalavimai.   Taigi, įvertinus komisijos patvirtino pirkimo dokumentų turinį, matyti, jog nei viename iÅ¡ jų nėra nurodyta, kokių konkrečiai prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos, t. y. nenurodytas gamintojas ar aptarnaujamų prekių modelis, su kuo tiesiogiai yra siejamos pirkimo sÄ lygos, kvalifikacinis reikalavimas ar techninė specifikacija. Be abejo, VPÄ® 20 straipsnio 2 dalies 14 punktas leidžia konkurso dalyviui kreiptis į konkurso organizatorių ir praÅ¡yti paaiÅ¡kinti tam tikras, jo manymu, neaiÅ¡kias konkurso sÄ lygas, tačiau Å¡iuo atveju viena esminių pirkimo sÄ lygų iÅ¡ viso nebuvo nurodyta.

Be to, teismo vertinimu, net ir tiekėjo teisė reikalauti iÅ¡aiÅ¡kinti neaiÅ¡kiÄ konkurso sÄ lygÄ , nepaÅ¡alina perkančiosios organizacijos pareigos tiksliai ir aiÅ¡kiai parengti pirkimo dokumentus. Juo labiau, kad Å¡iuo atveju informacija apie prekės gamintojÄ yra esminė. Neturėdamas duomenų apie prekės gamintojÄ , eilinis, normaliai rÅ«pestingas konkurso dalyvis tiesiog neturi galimybių parengti pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ ar įvertinti savo galimybes dalyvauti konkurse. Tokiu bÅ«du yra varžoma tiekėjų konkurencija, kadangi vienintelis tiekėjas, turintis galimybę be papildomų pastangų parengti pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ , buvo UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“, t. y. ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kuriame ir buvo įsigyti „Shotoku broadcast systems“ gamintojo Robotizuotų kamerų vežimėliai, laimėtojas.

Dalyvaudama naujai paskelbtame konkurse UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ kvalifikacijos atitikimÄ grindė Shotoku UK Ltd raÅ¡tu, patvirtinančiu, kad tiekėjas turi teisę parduoti „Shotoku broadcast Systems“ produkcijÄ Lietuvoje bei teikti Å¡ių prekių palaikymo, serviso paslaugas pagal „Shotoku“ standartines garantinio ir pogarantinio aptarnavimo sÄ lygas. Kitiems galimiems tiekėjams tokių dokumentų pateikimas be papildomų pastangų pagal pirkimo sÄ lygose iÅ¡dėstytÄ informacijÄ buvo neįmanomas.  Aukščiau iÅ¡dėstyti duomenys patvirtina, kad vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygos nebuvo pakankamai informatyvios.

Nenurodydama įrangos, kurios priežiÅ«rai skelbiamas vieÅ¡asis pirkimas, gamintojo, Pirkimo sÄ lygas formulavusi Komisija sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas ankstesnį pirkimÄ laimėjusiam tiekėjui ir taip pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ . Atitinkamai, už skaidrumo principui prieÅ¡taraujančias konkurso sÄ lygas balsavęs vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narė A. J. laikytina pažeidusi viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviÄ nuostatÄ .   Teismas pritaria Pirkimų vertinimo iÅ¡vadai, kurioje konstatuota, kad nesilaikat VPÄ® reikalavimų, techninėje specifikacijoje nepagrįstai nenurodyti turimos įrangos techniniai parametrai (gamintojas, modelis), kas rodo pirkimo dokumentų neiÅ¡samumÄ , o tuo savaime pažeidžiamas skaidrumo principas.

Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, tačiau negali pažeisti imperatyvių VP įstatymų nuostatų. Teismas pritaria VPT atstovės nuomonei, kad, perkant įrangos priežiūros ir tvarkymo darbus, ir pirkimo dokumentuose, nenurodant jokių techninių parametrų – nukrypta nuo viešųjų pirkimų imperatyvo, pagal kurį viešųjų pirkimų dokumentai turi būti tikslūs ir aiškus, kad tiekėjai galėtų veiksmingai konkuruoti tarpusavyje.            Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-02-01 A.

J. balsavo už sprendimÄ pirkti aukščiau aptartų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas (pirkimas Nr. 2). Tačiau nei skelbime apie pirkimÄ , nei pirkimo sÄ lygose, nei techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių prekių (prekės) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos. IÅ¡ bylos dokumentų akivaizdu, kad tik tiekėjas UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“, kuris teikė pasiÅ«lymÄ ir galiausiai sudarė sutartį pateikti prekes (pirkimas Nr. 1), galėjo žinoti, kokių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas perkančioji organizacija ketina įsigyti atlikdama pirkimÄ Nr. 2.  Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu, bei jos atstovu argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų bÅ«ti nutraukta, nes paslaugų įsigijimas ir jų vertė nesukėlė jokios žalos.

Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Šiuo atveju akivaizdžiai konstatuota, kad komisija, kurios narė buvo A. J., pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini.

   Taipogi, nesutiktina ir su administracinėn atsakomybėn trauktino asmens argumentais, jog mažos vertės pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau ir – metodika), patvirtinta 2017-06-28 VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95, nėra privalomai taikomas teisės aktas. Vėlgi teismas pabrėžia, jog, metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimuose pirkimo komisijos nariai metodika gali, bet neprivalo vadovautis, kas pagrindžia, kad metodika yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

Tačiau pabrėžtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba A. J. veiksmus kaip administracinį nusižengimÄ kvalifikavo dėl to, kad pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekėjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertę, dėl ko neįvykdė pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai, o ne dėl metodikos naudojimo/nenaudojimo.   Vėlgi, paneigtini ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens argumentai, jog vien tai, kad pirkimo informacija buvo vieÅ¡ai skelbiama negali paneigti to, kad reikia viskÄ tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti pirkimo dokumentuose.

Analizuojant Lietuvos A. T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgÄ Nr. AC-39-1 matyti, jog nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiÅ¡kai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes Å¡ios sunkina tiekėjų dalyvavimÄ pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo dėl finansinio pajėgumo sÄ lygos (tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus turi bÅ«ti nenuostolinga) spręsta, kad pirkimo procedÅ«ros metu tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir vertino Å¡iÄ pirkimo sÄ lygÄ (tiekėjas veiklos nuostolingumo skaičiavimÄ suprato vertinant visus metus kartu, o perkančioji organizacija – pamečiui), kurios teisėtumo teismas ir nevertino, tačiau kartu iÅ¡aiÅ¡kino, jog ekonominės ir finansinės bÅ«klę patvirtinančių dokumentų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT B. G. v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).   LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 250 EUR iki 3 000 EUR.   Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, į tai, kad A.

J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji yra dirbanti, už analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ anksčiau nebausta, duomenų apie baustumus administracine tvarka nėra. Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, darytina iÅ¡vada, kad administracinio nubaudimo tikslai, konkrečiu atveju, bus pasiekti A. J. paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, n u t a r i a :

   A. J. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ .   Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                    (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas                                                                                                             J.

J.