c3f127bd-c685-46cf-aac6-ddf99d291ef2 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedJ., sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant viešųjų pirkimų tarnybos atstovei E. K.,administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui A. J., jos atstovui advokatui D. S. vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinÄjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. J., gim. Vilniuje, dirbanti VšĮ âLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaâ, traukiama administracinÄn atsakomybÄn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį.            Teismas n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generatedc3f127bd-c685-46cf-aac6-ddf99d291ef2 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Viešųjų pirkimų konkursų sklaida yra didelÄ taip pat. TodÄl jie kategoriÅ¡kai tvirtina, kad pažeidimo nebuvo, negalima laikyti, kad konkurso sÄ lygos buvo pažeidžiamos vien dÄl to, kad dalyvaujantys asmenys pirkime, nebÅ«tų supratÄ, ko iÅ¡ jų reikalauja. TodÄl teismas turÄtų tai palaikyti, nes jie grindžia tai įrodymais. Pirmiausia teismas turÄtų pasižiÅ«rÄti kainodaros 1 punktÄ , kad mažos vertÄs pirkimo atveju, o taip Å¡iuo atveju ir buvo, ginÄo dÄl to nÄra, ji yra diskrecinio taikymo ir gali vadovautis, bet neprivalo.
Full text
                                                                                  NuoraÅ¡as                                                                                      AdministracinÄ byla Nr. A8.-2307-486/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01789-2018-5                                          Procesinio sprendimo kategorija 9.15. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. rugsÄjo 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas J.
J., sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant viešųjų pirkimų tarnybos atstovei E. K.,administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui A. J., jos atstovui advokatui D. S. vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinÄjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. J., gim. Vilniuje, dirbanti VšĮ âLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaâ, traukiama administracinÄn atsakomybÄn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį.            Teismas n u s t a t Ä :
A. J., bÅ«dama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Mažos vertÄs pirkimų komisijos (toliau â ir Komisija) nare, 2018 m. vasario 1 d. vykusio Komisijos posÄdžio dÄl âRobotizuotų kamerų vežimÄlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugosâ, pirkimo Nr. 364756, CentrinÄje viešųjų pirkimų informacinÄje sistemoje paskelbto 2018 m. vasario 2 d. (toliau â ir Pirkimas), metu balsuodama už sprendimÄ pritarti Pirkimo sÄ lygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkreÄių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis), pažeidÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau â ir VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ bei VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lÄÅ¡os bÅ«tų naudojamos racionaliai, t. y. racionalumo principÄ .
Tokiu bÅ«du A. J. balsuodama už neteisÄto sprendimo priÄmimÄ padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.Teismo posÄdžio metu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovÄ E. K., paaiÅ¡kino, kad tarnyba nustatÄ, kad A. J., bÅ«dama komisijos nare, ir turÄdama pareigÄ patvirtinti, kad dokumentai atitinka ir neprieÅ¡tarauja teisÄs aktams, komisijos posÄdžio metu, pažeidÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies skaidrumo principÄ , ir neužtikrino, kad bÅ«tų pasiektas viešųjų pirkimų tikslo siekimas â racionalus lÄšų naudojimas.
Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kokios konkreÄiai įrangos priežiÅ«ros paslaugos yra perkamos, nebuvo nurodomas modelis, kiekis, jokie techniniai parametrai, o tai yra esminiai parametrai, kad tiekÄjai galÄtų apsisprÄsti ar jie gali dalyvauti pirkime ar ne. PerkanÄioji organizacija turi teisÄ nustatyti konkreÄius reikalavimus pirkimo objektui, taÄiau negali pažeisti imperatyvių VP įstatymų nuostatų. Tarnybos vertinimu, perkant įrangos priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus, ir pirkimo dokumentuose, nenurodant jokių techninių parametrų â nukrypta nuo viešųjų pirkimų imperatyvo, pagal kurį viešųjų pirkimų dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s ir aiÅ¡kus, kad tiekÄjai galÄtų veiksmingai konkuruoti tarpusavyje, tÄ yra pažymÄjo ir kasacinis teismas.
Tai Å¡iuo atveju, galÄjo pateikti pasiÅ«lymus tik tokie tiekÄjai, kurie anksÄiau dalyvavo, o kiti tiekÄjai absoliuÄiai negalÄjo dalyvauti konkurse, todÄl tai lÄmÄ Å¡ių procedÅ«rų neskaidrumÄ . Kalbant apie pateiktus paaiÅ¡kinimus iÅ¡ A. J., kad Å¡i informacija buvo vieÅ¡ai skelbiama, tai negali paneigti to, kad reikia tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti pirkimo dokumentuose. Nustatyta kainodara neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo, kadangi užperkamos paslaugos, kurių dalis užperkama tik atsiradus poreikiui.
Kainodaros taisyklÄs nors ir privalomai nÄra taikomos mažuose vieÅ¡uose pirkimuose, taÄiau perkanÄioji organizacija turi ir privalo mokÄti už tas paslaugas, kurias gauna. AtstovÄ mano, kad pažeidimas įrodytas, protokolas suraÅ¡ytas pagrįstai, praÅ¡o skirti A. J. įstatymo sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Teismo posÄdyje administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens atstovas advokatas D. S. paaiÅ¡kino, kad jo atstovaujamas asmuo A. J. savo kaltÄs neprisipažįsta. Ä®rodinÄjimo rodiklis turÄtų bÅ«ti aiÅ¡kus Å¡ioje byloje, kaip ir baudžiamojoje.
Veika turi bÅ«ti numatyta Viešųjų pirkimų ( toliau â VP įstatymas) įstatyme, turi bÅ«ti pareiga asmeniui ir tiesiogiai turi bÅ«ti nurodytas pažeidimas. Å i byla skiriasi nuo kitų ANK bylų, kad tie inkriminuojami pažeidimai, nÄra taip apibrÄžti imperatyvu, kaip sako Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau â VPT), ir atitinkamai nÄra galimybių įrodyti, kad veika buvo padaryta. Ir kai komisijos nuomonÄ nesutapo su VPT, pradÄjo inkriminuoti pažeidimÄ . PerkanÄioji organizacija turi diskrecijÄ ir suformuoja sÄ lygas, kad pvz., nebÅ«tų apribota konkurencija, nebÅ«tų iÅ¡vaistytos lÄÅ¡os. Šiuo metu nÄra įrodymų apie tai, kad lÄÅ¡os iÅ¡vaistytos, nÄra jokių pretenzijų, reikalavimų teigti, kad buvo kažkas pažeista.
Byloje yra nuotrauka Nr. 3, buvo du pirkimai, kurių metu buvo nupirkta įranga â robotizuoti kamerų vežimÄliai, taip pat infrastruktÅ«ra â bÄgiai, jie anksÄiau buvo pirkti. AnksÄiau buvo nupirkta programinÄ Ä¯ranga (kompiuteris - nuotraukoje matyti), taip pat yra nuotrauka, kad yra ir serveris nupirktas. Tai nebuvo tik vežimÄliai ir bÄgeliai â tai buvo vienas pirkimas. R. V. pirkimų įstatymo 37 str. 5 d. negalima, t. y. draudžiama nurodyti konkretaus Å¡altinio, konkretaus proceso, kuris bÅ«tų bÅ«dingas konkreÄiam pirkÄjui â įstatymas tiesiai draudžia nurodyti bet kokį modelį, nes įstatymas lems lygiateisiÅ¡kumo ir diskriminavimo principÄ , nes tu nurodai, kad pirkimas skirtas bÅ«tent jam.
Taigi, Å¡iuo atveju, komisijos narÄ siekia tÄ imperatyvÄ naudoti, kad visi asmenys, nepaisant kurį gamintojÄ atstovauja, suklustų ir sudalyvautų pirkime. TodÄl mano, kad buvo įgyvendinti 17 straipsnio imperatyvo principai ir padarÄ paslaugÄ â rinktis. VPT administracinÄje byloje pateiktas A. J. paaiÅ¡kinimus (priedas Nr.
2) ir ten yra viena įmonÄ UAB âHamproâ, kurios buvo paklausta, kodÄl nedalyvauja pirkime ir ar matÄ tas sÄ lygas. Ä®monÄ atsakÄ, kad nematÄ prasmÄs dalyvauti, tas parodÄ, kad jie žinojo apie konkursÄ ir nusprendÄ dalyvauti kitame projekte. Tai Äia yra tiesioginis valios iÅ¡reiÅ¡kimas, kodÄl nedalyvavo. Kaip teigia VPT, jos pamatinis teiginys, kad rinkos dalyviai negalÄjo suprasti, nes nebuvo nurodytas modelis. Tai jie nori atkreipti dÄmesį, kad kiekvienas buvÄs pirkimas yra skelbiamas, t. y.
Äia yra momentinÄ nuotrauka, ir ten yra matoma informacija, kad buvo pirkimas ir ten atsidarys prekių pirkimų-pardavimo sutartis aktyvi nuoroda. Teismui atsivertus Å¡iuos lapus, tikrai nekils abejonių dÄl Å¡io pirkimo, o tai įrodo, kad Å¡i informacija yra vieÅ¡a, ir visi rinkos dalyviai galÄjo suprasti, kokia įranga įgyta, t. y. pas darbdavį R. P. įranga, dÄl ko vyksta ginÄas, buvo nurodyta vieÅ¡ai. Ir kyla klausimas, jeigu visi vadovaujasi registrais, laikoma kad ji yra sÄ Å¾ininga ir įgijÄjui žinoma.
Viešųjų pirkimų konkursų sklaida yra didelÄ taip pat. TodÄl jie kategoriÅ¡kai tvirtina, kad pažeidimo nebuvo, negalima laikyti, kad konkurso sÄ lygos buvo pažeidžiamos vien dÄl to, kad dalyvaujantys asmenys pirkime, nebÅ«tų supratÄ, ko iÅ¡ jų reikalauja. TodÄl teismas turÄtų tai palaikyti, nes jie grindžia tai įrodymais. Pirmiausia teismas turÄtų pasižiÅ«rÄti kainodaros 1 punktÄ , kad mažos vertÄs pirkimo atveju, o taip Å¡iuo atveju ir buvo, ginÄo dÄl to nÄra, ji yra diskrecinio taikymo ir gali vadovautis, bet neprivalo.
DÄl kainodaros apraÅ¡ymo, tai VPT nesutapo pirkimo esmÄ. Pirkimo esmÄ buvo â nupirkti aptarnavimo paslaugÄ ir tuo paÄiu âdraudimÄ â. LRT per metus moka fiksuotÄ sumÄ pinigų, o kita Å¡alis aptarnauja ir prisiima rizikÄ , jeigu įranga ges daugiau, tai turi prisiimti rizikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad abi Å¡alys pasiskaiÄiavo, kad gali bÅ«ti gedimų maždaug apie 16 tÅ«kst. gedimų ir abu susitiko ties rizikos viduriu. TodÄl buvo susitarta dÄl fiksuotos sumos, bÅ«tent LRT ir norÄjo tokios paslaugos.
Jeigu LRT bÅ«tų reikÄjÄ paslaugos, pirkti pvz., vežimÄlio ratelį, tai taip ir bÅ«tų praÅ¡iusi. Kaip jau minÄta, neįmanoma iÅ¡dÄlioti viskÄ ant popieriaus, kÄ reikÄjo nurodyti: bÄgiai ir infrastruktÅ«ra, o jeigu yra kažkur laidas, tai jau papildomai mokÄti, ar Å¡alia esanÄio vežimÄlio spyruoklÄ â Äia jau kita infrastruktÅ«ra. O jeigu pakibs programa, užstrigs kompiuteris, tai kÄ , ar turÄjo raÅ¡yti perinstaliavimas. Bet to, imperatyviai sutartį keisti draudžiama.
Tuomet, jeigu kažkas nebus įtraukta į tÄ âmeniuâ, tai reiks daryti naujÄ pirkimÄ , tas suprantama. Ir jeigu darys naujÄ pirkimÄ , užtruks, tai kaip ta studija bus naudojama â nežinoma. Kaip tada bus pasiektas rezultatas. Teismas turÄtų lengvai suprasti, kad tokio pobÅ«džio pirkimas atitiko 17 str. 2 d. nurodytus reikalavimus. VPT turi funkcijÄ Ä¯pareigoti nutraukti sutartį, tai kodÄl Å¡itas klausimas nekeltas, kodÄl sutartis dar galiojanti, vadinasi VPT pripažįsta. TodÄl manoma, kad nÄra pažeidimo, pirmiausia veikos, objektyvios ir subjektyviosios pusÄs. A.
J. tikrai negalvojo pažeisti Å¡itÄ normÄ . ANK analogiÅ¡koje byloje, gerbiama VPT atstovÄ pripažino ir pripažįsta, kad tas pažeidimas, jeigu ir bÅ«tų, padarytas dÄl neatsargumo. Mano, kad neatsargumu pažeisti negali. Jeigu teismas taip konstatuos, kad tai yra veiksmas, kuris negali užtraukti atsakomybÄs, nes nÄra kaltÄs. TodÄl nÄra nei pažeidimo, nei veikos, teisÄ neleidžia traktuoti taip veiksmų, faktai prieÅ¡tarauja teiginiams, kurie iÅ¡sakyti P. J. teismas laikytų, kad pažeidimas konstatuotas, mano, kad teismas turÄtų neskirti nuobaudos, t.y. LR ANK 32 st. 2 d., kuri nustato, kad teismas vertindamas aplinkybes, vertintų proporcingumo principu, t. y. neįraÅ¡yta aiÅ¡kiai taisyklÄ, ir jeigu teismas teigtų, kad pažeidimas pagal VPT visgi yra, praÅ¡ytina vadovaujantis proporcingumo principu netaikyti nuobaudos, arba bent jau neskirti griežtesnÄs nuobaudos kaip įspÄjimas.
Ä®vertinus tai, kad visos abejonÄs yra sprendžiamos kaltinamojo naudai, todÄl praÅ¡o administracinÄ teisenÄ nutraukti. Teismo posÄdyje administracinÄn atsakomybÄn traukiamas asmuo A. J. savo kaltÄs dÄl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, palaikÄ savo atstovo pozicijÄ . PraÅ¡Ä nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nes nepadarÄ administracinio nusižengimo.            Teismo posÄdžio metu liudytojas D. G. parodÄ, kad robotizuotas kameros vežimÄlis (Nuotrauka Nr. 3), tai labai didelÄ kompleksinÄ sistema, ir tai kas nuotraukoje, tai maža dalis matyti.
Å ie robotai, tai tik keli metai pasaulyje yra, LRT Pabaltyje pirmi įsigijÄ. Liudytojas pats yra televizijos technikos skyriaus vadovas. Å ie robotai turi problemų ir kad sprÄsti problemas pirko palaikymÄ . Tai buvo âÅ otokâ firmos modelis pirktas. Pati rinka labai siaura ir specializuota. Tik 3 Lietuvoje yra tiekÄjai, kurie užsiima televizine rinka ir visi trys jie dalyvavo ir visi trys jie žino, kas tai yra. Pasaulyje tokie robotai tik dabar pradedami diegti, jų yra labai nedaug. Rinka maža, ir nei Estijoje, nei Latvijoje tokių robotų nÄra.
Panaudojus pavadinimÄ âÅ otokâ arba jo nepanaudojus pirkime, neapriboja galimybÄs dalyvauti konkurse, nes visos trys įmonÄs dalyvavo ir žinojo. O užsienieÄiai neateitų į LietuvÄ , nes jie neturi inžinierių, kad gedimo atveju, staigiai, jis turi bÅ«ti vietoje, todÄl turÄtų turÄti ko gero inžinieriaus darbo vietÄ Lietuvoje. Ir tas reakcijos laikas per kiek sutvarkyti, tai gali bÅ«ti ir 30 dienų. Jeigu Å¡iandien sugedo ryte, tai vakare turi jau veikti, nes vÄl bus rodoma âPanoramaâ, mes matome programÄ per Å¡iuos robotus.
Dvi įmonÄs pasiÅ«lÄ âÅ otokâ firmÄ pirkimuose, o dar vienos pavadinimo liudytojas neprisimena. Å ios bendrovÄs seka LRT konkursus, ateina netgi pasižiÅ«rÄti, paskaiÄiuoti kaÅ¡tų. Netgi visos trys Å¡ios firmos yra dirbusios, t.y. laimÄjusios konkursÄ , kas kameras statÄ, kas dar kažkÄ . KodÄl nebuvo perkama konkreÄių objektų pavienÄs kainos, tai visos įrangos gedimus iÅ¡raÅ¡yti nerealu. Jeigu nusipirkai tik gaminį, ir daugiau nieko nepirksi, tai garantija tik metams, o su aptarnavimu, tada gauni nemokamai naujus programinius iÅ¡leidimus, tikslius atidavimus duomenų, mažiau vibracijų, tikslesnis vaizdas.
VÄliau gal iÅ¡tobulÄs, atsiras dirbtinis intelektas. Liudytojo vertinimu, pirkimas pavienių iÅ¡raÅ¡ymo paslaugų (objektų) nebÅ«tų tiek naudingas, kiek pirkimas su aptarnavimu. D. G. neįsivaizduoju, kaip galima iÅ¡raÅ¡yti tuos gedimus. O jeigu nepirkti tos paslaugos, tai eterio metu, staiga gali dingti vaizdas žiÅ«rovams, tai Äia jau nuostoliai. SusipažinÄs su teismui pateikta medžiaga, iÅ¡klausÄs Viešųjų pirkimų tarnybos atstovÄs paaiÅ¡kinimus, administracinÄn atsakomybÄn trauktino asmens A.
J. bei jos atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad A. J. pagrįstai traukiama administracinÄn atsakomybÄn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Susipažinus su byloje esanÄiais įrodymais teismui nekyla abejonių dÄl teisÄs pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkanÄioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimÄtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Å io straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas â vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžianÄiÄ Ä¯sigyti perkanÄiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkanÄiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lÄÅ¡as. IÅ¡ VPÄ® 3 straipsnio formuluotÄs matyti, kad VPÄ® principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas yra perkanÄioji organizacija.            Lietuvos A.
T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 (toliau ir â apžvalga) yra akcentuojama, kad bÅ«tent viešųjų pirkimų principai â tos imperatyviosios teisÄs nuostatos, dÄl kurių perkanÄiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru bÅ«du arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPÄ® neįtvirtintas), taip pat iÅ¡ kurių aiÅ¡kÄja tiekÄjų ir perkanÄiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPÄ®, turinys konkreÄioje jų tarpusavio santykių situacijoje.
Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkanÄiųjų organizacijų ir tiekÄjų teisių bei pareigų vieÅ¡ojo pirkimo srityje tiesioginis Å¡altinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisÄs normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisÄtais perkanÄiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principų taikymas, kaip viešųjų pirkimų teisÄtumo kontrolÄs pagrindas, iÅ¡ryÅ¡kÄja teisminÄs viešųjų pirkimų teisÄtumo kontrolÄs stadijoje, kur teisÄs aiÅ¡kinimo pagrindu atskleidžiami tam tikri taikomo principo turinio elementai ir jų esmÄ.
Apžvalgoje akcentuojama, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinÄs aplinkybÄs, tokios kaip perkanÄiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltÄs laipsnis, žalos dydis ir pan., ir kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu. Tinkamas pirkimo dokumentų sÄ lygų kvalifikavimas lems tinkamÄ VPÄ® nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedÅ«roms, taikymÄ , taigi ir tinkamÄ ginÄo sprendimÄ .
Tinkamas pirkimo sÄ lygų turinio nustatymas â bÅ«tina sÄ lyga, siekiant įvertinti, ar perkanÄiosios organizacijos veiksmai taikant Å¡ias sÄ lygas yra teisÄti (pirmiau nurodyta A. T. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pirkimo sÄ lygų analizÄ â ne fakto klausimas, taigi galimas sprÄsti kasaciniame procese (žr., pvz., A. T. Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. lapkriÄio 24 d. nutartį, priimtÄ sujungtose civilinÄse bylose AB âPanevÄžio statybos trestasâ v.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB âPirekaâ, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad neribota diskrecijos laisvÄ perkanÄiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todÄl ji negali savo nuožiÅ«ra lanksÄiai aiÅ¡kinti ir vertinti konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plaÄiau, kitu - siauriau. Toks ribojimas iÅ¡plaukia iÅ¡ dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų, vieÅ¡umo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos A.
T. 2011 m. lapkriÄio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Tikslų pasiÅ«lymų vertinimÄ užtikrina tik tokių dokumentų priÄmimas ir vertinimas, kuriais objektyviai ir patikimai įrodoma pasiÅ«lymo atitiktis pirkimo sÄ lygoms. PrieÅ¡ingu atveju kyla neteisÄto, pernelyg laisvo pirkimo sÄ lygų interpretavimo grÄsmÄ (Lietuvos A. T. 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-280/2012). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Pirkimų vertinimo 2018-06-27 iÅ¡vadoje Nr. 4S-862 VPT nurodÄ nustatytus pažeidimus:
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016-08-29 atliko Robotizuotų kamerų vežimÄlių su bÄgiais (toliau ir â vežimÄliai) pirkimÄ (toliau ir â pirkimas Nr. 1). VPT nustatÄ, kad perkanÄioji organizacija 2016-10-20 sudarydama pirkimo sutartį, pažeidÄ Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 24 straipsnio 9 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , taip pat 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus (b.l. 13-16).
 2018-02-02 Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovÄ A. N. patvirtino Skelbiamos apklausos sÄ lygas Robotizuotų kamerų vežimÄlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimui. Pagal Å¡ias sÄ lygas pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS pirkimo objektas apibÅ«dintas ir reikalavimai jam nustatyti techninÄje specifikacijoje. Tuo tarpu techninÄje specifikacijoje pateikti reikalavimai, susijÄ iÅ¡skirtinai su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu Robotizuotų kamerų vežimÄlių buvimo vietoje (b.l. 18-25). LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d.
įsakymu patvirtintas Mažos vertÄs pirkimų komisijos darbo reglamentas, kurio I dalies 5 punkte nurodyta, kad komisija veikia LRT vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Tarp kitų komisijos funkcijų reglamento 8.7. punkte nustatyta, kad komisija âperžiÅ«ri parengtus LRT Viešųjų pirkimų tarnybos mažos vertÄs pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojanÄius teisÄs aktusâ (b.l. 55-59). Analizuojant teismui pateiktus duomenis, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau â Tarnyba) pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad Pirkimo sÄ lygos buvo pritaikytos tik vienam tiekÄjui, taip pažeidžiant VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lÄÅ¡os bÅ«tų naudojamos racionaliai.
Vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo techninÄje specifikacijoje nebuvo nurodyti nei perkamų paslaugų kiekiai, nei konkreÄios PerkanÄiosios organizacijos turimos prekÄs, kurių priežiÅ«ros paslaugas buvo siekiama įsigyti, todÄl tinkamÄ pasiÅ«lymÄ be papildomų pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimų galÄjo pateikti tik UAB âTelevizijos ir ryÅ¡io sistemosâ, t. y. tiekÄjas, kuris pardavÄ robotizuotų kamerų vežimÄlius (Pirkimas Nr. 1), kurių priežiÅ«ros paslaugoms pirkti organizuotas 2018 m. vasario 2 d. pirkimas (Pirkimas Nr. 2).
PerkanÄioji organizacija tiekÄjams nustatÄ kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris užtikrintų, kad pasiÅ«lymÄ teikiantis tiekÄjas bÅ«tų kompetentingas teikti techninÄje specifikacijoje nurodytos įrangos priežiÅ«ros paslaugas. Vis dÄl to, PerkanÄiajai organizacijai techninÄje specifikacijoje nenurodžius turimos įrangos techninių parametrų (gamintojo, modelio ir kt.), tiekÄjai objektyviai negalÄjo pateikti kvalifikacijos reikalavimo atitikimÄ Ä¯rodanÄius dokumentus. Be to, Tarnyba nustatÄ, kad atlikusi PirkimÄ Nr. 2, PerkanÄioji organizacija priežiÅ«ros (garantines) paslaugas įsigijo už beveik tris kartus didesnÄ kainÄ , nei Pirkime Nr. 1, todÄl turimas pirkimui skirtas lÄÅ¡as panaudojo neracionaliai.
IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekÄjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertÄ, pavyzdžiui, sÄ raÅ¡o prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu ir įkainių, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekÄjų siÅ«lomos paslaugos kainos pagrįstumÄ , racionalumÄ . DÄl Å¡ios priežasties tiekÄjas negalÄtų apskaiÄiuoti suteiktų paslaugų dalies vertÄs, o PerkanÄioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumÄ patikrinti.
Nustatydama neaiÅ¡kias, dviprasmiÅ¡kas pirkimo dokumentų sÄ lygas, reglamentuojanÄias apmokÄjimÄ už suteiktas paslaugas, bei nesivadovaudama Kainodaros taisyklių nuostatomis, PerkanÄioji organizacija pažeidÄ VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei neįgyvendino VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lÄÅ¡os bÅ«tų naudojamos racionaliai (b.l. 13-16). PažymÄtina, kad Viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarkÄ , viešųjų pirkimų subjektų teisÄs, pareigas ir atsakomybÄ reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.
Å iame įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, viešųjų pirkimų principai, reikalaujantys besÄ lygiÅ¡ko jų laikymosi siekiant VPÄ® tikslo â užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimÄ (VPÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai įtvirtinti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje â perkanÄioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Tik įgyvendinus iÅ¡vardintus principus yra garantuojama, kad bus pasiekti atliekamo vieÅ¡o konkurso tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡o konkurso procedÅ«roje. VPÄ® 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnÄs ar nepalankesnÄs sÄ lygos tam tikriems tiekÄjams.   Pagal VPÄ® 19 straipsnio 1 dalį perkanÄioji organizacija mažos vertÄs pirkimų procedÅ«roms atlikti gali sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ .
Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkanÄiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1 RA-125 patvirtintame Mažos vertÄs komisijos darbo reglamente (toliau â ir Darbo reglamentas, b. l. 55-59) yra nustatyta komisijos sudÄtis ir jos nariams keliami reikalavimai, jų atskaitomybÄ, funkcijos, pareigos ir darbo organizavimo tvarka.
Reglamento 11.1 punkte įtvirtinta, kad savo veikloje Komisija vadovaujasi VPÄ®, Mažos vertÄs pirkimų tvarkos apraÅ¡u, kitais teisÄs aktais ir Å¡iuo reglamentu. IÅ¡ Äia darytina iÅ¡vada, kad rengiant pirkimo dokumentus komisijos nariui keliami analogiÅ¡ki teisÄs aktų reikalavimai kaip ir paÄiai perkanÄiajai organizacijai. P. D. reglamento 8.6, 8.7 punktus, esant poreikiui, Komisija, be kita ko, rengia mažos vertÄs pirkimo dokumentus, peržiÅ«ri juos, kad turinys atitiktų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojanÄius teisÄs aktus.
Už neteisÄto sprendimo priÄmimÄ balsavÄ Komisijos nariai atsako pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.  VPÄ® 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkanÄioji organizacija (atitinkamai ir vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai) pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPÄ® nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekÄjai galÄtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkanÄioji organizacija â nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas reikalavimas yra tiesiogiai susijÄs su VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimu.
Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skaidrumo principas reiÅ¡kia perkanÄiosios organizacijos pareigÄ užtikrinti: konkurso sÄ lygų aiÅ¡kų ir suprantamÄ iÅ¡dÄstymÄ , jų paskelbimÄ ir taikymÄ ; konkurso sÄ lygų keitimÄ Ä¯statymo ar konkurso sÄ lygų nustatyta tvarka; vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius.   IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad PerkanÄioji organizacija 2018 m. vasario 2 d. paskelbÄ atvirÄ konkursÄ pirkti paslaugÄ âRobotizuotų kamerų vežimÄlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugosâ.
A. J. yra LRT viešųjų pirkimų komisijos narÄ, dalyvavusi Pirkimo sÄ lygų rengime ir tvirtinime, todÄl privalo pagal įstatymÄ atsakyti už savo sprendimus, priimtus atliekant komisijos nario funkcijas. Komisijos narių patvirtintų pirkimo sÄ lygų 2.1 punkte nurodyta, kad âVšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atlieka pirkimÄ ir numato įsigyti Robotizuotų kamerų vežimÄlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugasâ; 2.3 punkte nurodyta, kad âpirkimo objektas apibÅ«dintas ir reikalavimai jam nustatyti techninÄje specifikacijojeâ.
TiekÄjo kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyta, kad tiekÄjas, jei nÄra gamintojas, turi bÅ«ti oficialus TechninÄje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti, prižiÅ«rÄti įrangÄ . Atitiktį Å¡iam reikalavimui turi patvirtinti TechninÄje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo iÅ¡duoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverÄio dokumento kopija (jeigu tiekÄjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekÄjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisÄ teikti paslaugas.
SÄ lygų 2 priede esanÄioje TechninÄje specifikacijoje nurodyta, kad perkanÄioji organizacija siekia įsigyti žinių studijoje esanÄiÄ Robotizuotų kamerų vežimÄlių priežiÅ«ros tvarkymo paslaugÄ . Paslauga turi bÅ«ti teikiama ne mažiau kaip dviem lygiais â pirmas lygis â tiekÄjas, priimantis ir registruojantis praneÅ¡imus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visÄ aptarnavimo proceso vykdymÄ ir valdymÄ ; antras lygis â įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikianÄių detalių pakeitimo naujomis paslaugÄ .
TechninÄje specifikacijoje taip pat nurodyti paslaugos teikimo, garantinių dalių iÅ¡siuntimo bei reagavimo laiko reikalavimai.   Taigi, įvertinus komisijos patvirtino pirkimo dokumentų turinį, matyti, jog nei viename iÅ¡ jų nÄra nurodyta, kokių konkreÄiai prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos, t. y. nenurodytas gamintojas ar aptarnaujamų prekių modelis, su kuo tiesiogiai yra siejamos pirkimo sÄ lygos, kvalifikacinis reikalavimas ar techninÄ specifikacija. Be abejo, VPÄ® 20 straipsnio 2 dalies 14 punktas leidžia konkurso dalyviui kreiptis į konkurso organizatorių ir praÅ¡yti paaiÅ¡kinti tam tikras, jo manymu, neaiÅ¡kias konkurso sÄ lygas, taÄiau Å¡iuo atveju viena esminių pirkimo sÄ lygų iÅ¡ viso nebuvo nurodyta.
Be to, teismo vertinimu, net ir tiekÄjo teisÄ reikalauti iÅ¡aiÅ¡kinti neaiÅ¡kiÄ konkurso sÄ lygÄ , nepaÅ¡alina perkanÄiosios organizacijos pareigos tiksliai ir aiÅ¡kiai parengti pirkimo dokumentus. Juo labiau, kad Å¡iuo atveju informacija apie prekÄs gamintojÄ yra esminÄ. NeturÄdamas duomenų apie prekÄs gamintojÄ , eilinis, normaliai rÅ«pestingas konkurso dalyvis tiesiog neturi galimybių parengti pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ ar įvertinti savo galimybes dalyvauti konkurse. Tokiu bÅ«du yra varžoma tiekÄjų konkurencija, kadangi vienintelis tiekÄjas, turintis galimybÄ be papildomų pastangų parengti pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ , buvo UAB âTelevizijos ir ryÅ¡io sistemosâ, t. y. ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kuriame ir buvo įsigyti âShotoku broadcast systemsâ gamintojo Robotizuotų kamerų vežimÄliai, laimÄtojas.
Dalyvaudama naujai paskelbtame konkurse UAB âTelevizijos ir ryÅ¡io sistemosâ kvalifikacijos atitikimÄ grindÄ Shotoku UK Ltd raÅ¡tu, patvirtinanÄiu, kad tiekÄjas turi teisÄ parduoti âShotoku broadcast Systemsâ produkcijÄ Lietuvoje bei teikti Å¡ių prekių palaikymo, serviso paslaugas pagal âShotokuâ standartines garantinio ir pogarantinio aptarnavimo sÄ lygas. Kitiems galimiems tiekÄjams tokių dokumentų pateikimas be papildomų pastangų pagal pirkimo sÄ lygose iÅ¡dÄstytÄ informacijÄ buvo neįmanomas.  AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyti duomenys patvirtina, kad vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygos nebuvo pakankamai informatyvios.
Nenurodydama įrangos, kurios priežiÅ«rai skelbiamas vieÅ¡asis pirkimas, gamintojo, Pirkimo sÄ lygas formulavusi Komisija sudarÄ iÅ¡skirtines sÄ lygas ankstesnį pirkimÄ laimÄjusiam tiekÄjui ir taip pažeidÄ VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ . Atitinkamai, už skaidrumo principui prieÅ¡taraujanÄias konkurso sÄ lygas balsavÄs vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narÄ A. J. laikytina pažeidusi viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviÄ nuostatÄ .   Teismas pritaria Pirkimų vertinimo iÅ¡vadai, kurioje konstatuota, kad nesilaikat VPÄ® reikalavimų, techninÄje specifikacijoje nepagrįstai nenurodyti turimos įrangos techniniai parametrai (gamintojas, modelis), kas rodo pirkimo dokumentų neiÅ¡samumÄ , o tuo savaime pažeidžiamas skaidrumo principas.
PerkanÄioji organizacija turi teisÄ nustatyti konkreÄius reikalavimus pirkimo objektui, taÄiau negali pažeisti imperatyvių VP įstatymų nuostatų. Teismas pritaria VPT atstovÄs nuomonei, kad, perkant įrangos priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus, ir pirkimo dokumentuose, nenurodant jokių techninių parametrų â nukrypta nuo viešųjų pirkimų imperatyvo, pagal kurį viešųjų pirkimų dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s ir aiÅ¡kus, kad tiekÄjai galÄtų veiksmingai konkuruoti tarpusavyje.            IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018-02-01 A.
J. balsavo už sprendimÄ pirkti aukÅ¡Äiau aptartų vežimÄlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas (pirkimas Nr. 2). TaÄiau nei skelbime apie pirkimÄ , nei pirkimo sÄ lygose, nei techninÄje specifikacijoje nÄra nurodyta, kokių konkreÄių prekių (prekÄs) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos. IÅ¡ bylos dokumentų akivaizdu, kad tik tiekÄjas UAB âTelevizijos ir ryÅ¡io sistemosâ, kuris teikÄ pasiÅ«lymÄ ir galiausiai sudarÄ sutartį pateikti prekes (pirkimas Nr. 1), galÄjo žinoti, kokių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas perkanÄioji organizacija ketina įsigyti atlikdama pirkimÄ Nr. 2.  Nesutiktina su administracinÄn atsakomybÄn trauktinu asmeniu, bei jos atstovu argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turÄtų bÅ«ti nutraukta, nes paslaugų įsigijimas ir jų vertÄ nesukÄlÄ jokios žalos.
IÅ¡ LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad, siekiant patraukti asmenį administracinÄn atsakomybÄn pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti, kad jis padarÄ Å¡iame straipsnyje nurodytų teisÄs aktų pažeidimus. Å iuo atveju akivaizdžiai konstatuota, kad komisija, kurios narÄ buvo A. J., pažeidÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vien Å¡io fakto pakanka asmenį patraukti administracinÄn atsakomybÄn, jokie padariniai nÄra bÅ«tini.
   Taipogi, nesutiktina ir su administracinÄn atsakomybÄn trauktino asmens argumentais, jog mažos vertÄs pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau ir â metodika), patvirtinta 2017-06-28 VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95, nÄra privalomai taikomas teisÄs aktas. VÄlgi teismas pabrÄžia, jog, metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertÄs pirkimuose pirkimo komisijos nariai metodika gali, bet neprivalo vadovautis, kas pagrindžia, kad metodika yra rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas.
TaÄiau pabrÄžtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba A. J. veiksmus kaip administracinį nusižengimÄ kvalifikavo dÄl to, kad pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekÄjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertÄ, dÄl ko neįvykdÄ pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lÄÅ¡os bÅ«tų naudojamos racionaliai, o ne dÄl metodikos naudojimo/nenaudojimo.   VÄlgi, paneigtini ir administracinÄn atsakomybÄn trauktino asmens argumentai, jog vien tai, kad pirkimo informacija buvo vieÅ¡ai skelbiama negali paneigti to, kad reikia viskÄ tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti pirkimo dokumentuose.
Analizuojant Lietuvos A. T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgÄ Nr. AC-39-1 matyti, jog nurodoma, kad PerkanÄiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose turÄtų vengti abstrakÄių, dviprasmiÅ¡kai suprantamų ar deklaratyvių formuluoÄių, nes Å¡ios sunkina tiekÄjų dalyvavimÄ pirkime, dÄl to gali kilti tiekÄjų ir perkanÄiųjų organizacijų ginÄų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo dÄl finansinio pajÄgumo sÄ lygos (tiekÄjo veikla per pastaruosius trejus metus turi bÅ«ti nenuostolinga) sprÄsta, kad pirkimo procedÅ«ros metu tiekÄjas ir perkanÄioji organizacija skirtingai suprato ir vertino Å¡iÄ pirkimo sÄ lygÄ (tiekÄjas veiklos nuostolingumo skaiÄiavimÄ suprato vertinant visus metus kartu, o perkanÄioji organizacija â pameÄiui), kurios teisÄtumo teismas ir nevertino, taÄiau kartu iÅ¡aiÅ¡kino, jog ekonominÄs ir finansinÄs bÅ«klÄ patvirtinanÄių dokumentų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis (A.
T. Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje IDT B. G. v. Lietuvos Respublikos valstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba).   LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriamas įspÄjimas arba bauda nuo 250 EUR iki 3 000 EUR.   Teismas, skirdamas administracinÄ nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, į tai, kad A.
J. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, ji yra dirbanti, už analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ anksÄiau nebausta, duomenų apie baustumus administracine tvarka nÄra. DÄl aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyto, darytina iÅ¡vada, kad administracinio nubaudimo tikslai, konkreÄiu atveju, bus pasiekti A. J. paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â įspÄjimÄ .   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, n u t a r i a :
   A. J. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinÄ nuobaudÄ - įspÄjimÄ .   Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas                                                    (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikrasTeisÄjas                                                                                                             J.
J.