c3ef4075-e972-41eb-a906-60bbaa56b4e4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-397-614/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04506-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buv.

Seesam Insurance AS, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9448-465/2020 pagal ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE, veiklÄ vykdančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buv. Seesam Insurance AS, dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Ergo Insurance SE, veiklÄ vykdantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ieÅ¡kovas), pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buv.

Seesam Insurance (toliau – atsakovas) 20 268,78 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad su atsakovu 2018 m. gegužės 9 d. sudarė Bendro draudimo sutartį, galiojusiÄ nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.00 val. iki 2019 m. balandžio 1 d. 12.00 val., kuria susitarė, jog 52,8 proc. draudimo rizikos prisiima ieÅ¡kovas, o 47,2 proc. draudimo rizikos prisiima atsakovas.

Remiantis minėta sutartimi pagrindinis draudikas buvo ieÅ¡kovas, o dalyvaujantis draudikas – atsakovas. Pagal minėtÄ sutartį buvo susitarta bendrÄ draudimÄ taikyti draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kuriÄ buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ (toliau – draudėjas) kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, atsargos ir kt. 2018 m. birželio 25 d. įvykus įvykiui, kurio metu buvo sumaiÅ¡ytos cheminės medžiagos, draudėjas patyrė 101 872,40 Eur nuostolių.

IeÅ¡kovas, kaip pagrindinis draudikas, su draudėju susitarė, jog bus atlyginta dalis nuostolių, kurie atsirado imantis protingų ir bÅ«tinų priemonių galimos žalos sumažinimui. 2019 m. balandžio 4 d. buvo sumokėta 42 949,32 Eur draudimo iÅ¡moka, kuria buvo atlygintos draudėjo iÅ¡laidos dėl priemonių, kurių imtasi siekiant iÅ¡vengti gaisro (sprogimo). IeÅ¡kovas nurodo, jog minėta draudimo iÅ¡moka nevirÅ¡ijo Bendro draudimo sutarties nurodytos 50 000 Eur sumos, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, jis turėjo teisę sumokėti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ nuostolius.

Nurodo, kad 2019 m. balandžio 11 d. pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė grÄ Å¾inti pagal Bendro draudimo sutartį priklausančiÄ mokėti draudimo iÅ¡mokos dalį (20 268,78 Eur), tačiau atsakovas Å¡ios sumos grÄ Å¾inti nesutiko. IeÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ , kurioje nurodė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti atsakovui priklausiančiÄ mokėti draudimo iÅ¡mokos dalį, tačiau atsakovas į pretenzijÄ neatsakė.

2. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. atsakovo ir ieÅ¡kovo sudarytos Bendro draudimo sutarties 6 punktas numato, jog dalyvaujančiam draudikui, t. y. atsakovui, yra privalomas pagrindinio draudiko, t. y. ieÅ¡kovo, sprendimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tuo atveju, kai nuostolių dydis nevirÅ¡ija 50 000 Eur. Dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio, kurio metu buvo sumaiÅ¡ytos cheminės medžiagos, ieÅ¡kovas atlikęs žalos bylos administravimÄ , priėmė sprendimÄ draudimo iÅ¡mokos nemokėti.

Apie šį sprendimÄ ieÅ¡kovas atsakovÄ informavo 2018 m. rugsėjo 7 d. el. laiÅ¡ku, atsakovas su tokiu ieÅ¡kovo sprendimu sutiko. Tačiau 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas gavo el. laiÅ¡kÄ , kuriame ieÅ¡kovas nurodė, jog draudėjui sumokėjo 42 949,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei prašė atsakovo atlyginti atsakovui priklausančiÄ atlyginti jos dalį, t. y. 20 268,78 Eur. Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. el. laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ , kad su tokiu sprendimu nesutinka ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti dalį iÅ¡mokos laiko nepagrįstu. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ , kuria pakartotinai reikalavo atlyginti dalį draudėjo sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau atsakovo atstovas telefonu ieÅ¡kovo atstovui patvirtino savo anksčiau iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , jog ieÅ¡kovo sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo draudikui laiko nepagrįstu ir su juo nesutinka.

Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas 2018 m. birželio 25 d. įvykį įvertino kaip nedraudžiamÄ jį ir priėmė sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos, tačiau vėliau, dėl neaiÅ¡kių ir nesuprantamų priežasčių, šį savo sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė. 2018 m. birželio 25 d. įvykis neatitinka nei vieno Bendro draudimo sutartyje ir Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 057 16.1. punkte numatyto draudžiamojo įvykio požymių, Å¡is įvykis įvyko ne staiga ir netikėtai, o dėl draudėjo darbuotojo taisyklių nesilaikymo ir neapdairumo.

Ä®vykis nėra pripažintinas draudžiamuoju ir draudikui, t. y. ieÅ¡kovui, nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos nei už draudimo objekto sunaikinimÄ (sugadinimÄ ), nei dėl draudėjo patirtų bÅ«tinų iÅ¡laidų siekianti mažinti žalÄ , todėl nepagrįstas ir ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui atlyginti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 20 268,78 Eur žalos atlyginimo.

3. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. praneÅ¡imu nurodė, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ perėmė visas Seesam Insurance AS (įskaitant Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialÄ ) teises ir pareigas, todėl byloje atsakovÄ Seesam Insurance AS keičia atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, vykdančio veiklÄ per ERGO Insurance SE filialÄ naudai 20 268,78 Eur skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (20 268,78 Eur) nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 456 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, jog 2018 m. gegužės 19 d. Å¡alys sudarė Bendro draudimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas – pagrindinis draudikas, prisiėmė 52,8 procentus, o atsakovas – dalyvaujantis draudikas, 47,20 procentų draudimo rizikos. Bendras draudimas buvo taikytas draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076, pagal kuriÄ buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, elektroninė technika, rezervinė suma investicijoms, iÅ¡laidos liekanų paÅ¡alinimui, grynieji pinigai, darbuotojų daiktai klaidos ir praleidimai. 2018 m. birželio 25 d. įvyko incidentas, kurio metu draudėjo darbuotojas per klaidÄ Ä¯ poliolio chemijos talpyklÄ iÅ¡pylė apie 1 t kitos cheminės medžiagos - pentano. IeÅ¡kovas pripažino įvykį draudiminiu ir sumokėjo draudėjui 42 942,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo iÅ¡mokos dydis, ir sprendimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmosios instancijos teismo nuomone, iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nevirÅ¡ija Bendro draudimo sutartyje (6 punktas) numatyto 50 000 Eur nuostolio dydžio limito bei grindžiamas draudėjo iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais. Kadangi bendrame draudime dalyvaujančiam draudikui pagrindinio draudiko sprendimas yra privalomas, atsakovui kyla pareiga atlyginti draudimo iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ jo prisiimtai rizikos daliai.

7. Atsakydamas į atsakovo argumentus, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytina Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 057 (toliau – Taisyklės) nuostata, jog jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, draudikas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo yra atleidžiamas (Taisyklių 24.2.2 punktas), teismas, nurodė, kad teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs. Taisyklėse didelio neatsargumo samprata apibrėžiama labai siaurai ir iÅ¡ esmės atitinka teisės doktrinoje apibrėžiamÄ netiesioginę tyčiÄ .

Draudimo įstatymo 105 straipsnis numato, jog turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau Å¡ie atvejai privalo bÅ«ti aptarti individualiai.

8. Nurodė, jog draudimo liudijime, kuriuo draudikas įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam draudėjo UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos, teritorijos ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudiminių įvykių (3 punktas), nedraudiminiai įvykiai dėl didelio neatsargumo nebuvo individualiai aptarti ar kaip nors šalių konkretizuoti.

9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog draudėjo darbuotojas, sumaišęs cheminių medžiagų talpyklas, apie žalingas pasekmes žinojo, t. y. jų kilimo galimybė nebuvo akivaizdi, kaip tai reglamentuota Taisyklių 24.2.2. punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kilus abejonių, draudimo sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, įvertinęs faktines įvykio aplinkybes, bei sutarties sÄ lygas, kuriose atvejai, leidžiantys juos pripažinti įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo nebuvo individualizuoti, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir prisiėmė pareigÄ atlyginti draudėjo patirtus nuostolius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-9448-465/2020 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklÄ per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį pilna apimtimi atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad: 10.1. teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimÄ , vertinimÄ , teismo sprendimo motyvavimÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo; 10.2. teismas nevertino, kad pats ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nesant tam jokio pagrindo pagal Draudimo sutartį ir Taisykles, ir pažeisdamas Bendroje draudimo sutartyje numatytas pagrindinio ir dalyvaujančio draudikų bendro sprendimo priėmimo taisykles, pažeisdamas pačiÄ draudimo sutarties esmę, Draudimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias draudėjo pareigų pažeidimÄ , nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl draudėjo pareigų pažeidimo, todėl neturi teisės reikalauti iÅ¡mokėtos sumos dalies iÅ¡ atsakovo.

Pabrėžė du esminius momentus:

1) ieÅ¡kovas, kaip pagrindinis draudikas, pažeidė Bendrojo draudimo sutartyje numatytas taisykles ir priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti draudėjui atitinkamÄ sumÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai be suderinimo su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku, neteisėtai ir nepagrįstai;

2) pats ieÅ¡kovas, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, tÄ patį įvykį vienu atveju vertino kaip nedraudžiamÄ jį, nustatė Å¡iurkščius draudėjo pareigų pažeidimus, ko pasekoje draudimo iÅ¡moka nemokama (šį sprendimÄ IeÅ¡kovas derino su atsakovu ir jam atsakovas pritarė), tačiau vėliau, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, neteisėtai, be pagrindo pakeitė; 10.3. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio nuostatÄ dėl draudimo sutarties esmės, LR Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatÄ , įtvirtinančiÄ , jog draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo (CPK 330 straipsnis), pažeidė bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis); 10.4. byloje liko visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tirtas ir neįvertintas ieÅ¡kovo elgesys iki sudarant susitarimÄ su draudėju UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, t. y. iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos ir pateikė šį sprendimÄ suderinimui su atsakovu, o vėliau, nors nuo pirmojo atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ jokios įvykio faktinės aplinkybės nepasikeitė, nieko nederinęs su atsakovu, sprendimÄ pakeitė ir iÅ¡mokėjo draudėjui 42 949,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ; 10.5. liko neiÅ¡tirta ir neįvertinta aplinkybė, jog ginčo įvykis apskritai neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes jis įvyko ne staiga ir ne netikėtai (tÄ akcentavo atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu).

Liko apskritai neiÅ¡tirtas ir visapusiÅ¡kai neįvertintas ieÅ¡kovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi jame yra nurodyti du savarankiÅ¡ki atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindai: pirmas, didelis draudėjo neatsargumas (Draudimo taisyklių 24.2.2.p.); antras, draudėjo pareigų pažeidimas (Draudimo taisyklių 3.6.1., 24.3.9. punktai). Pažymėjo, kad pats ieÅ¡kovas, įvertinęs įvykio aplinkybes, minėtame 2018 m. rugsėjo 6 d. praneÅ¡ime, adresuotame draudėjui UAB „Schmitz Cargobul Baltic“, nustatė Å¡iurkščius draudėjo pareigų pažeidimus, lemiančius draudimo iÅ¡mokos nemokėjimÄ , su kuo atsakovas sutiko ir kam pritarė.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių, argumentų netyrė, nevertino ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių juos atmeta; 10.6. atsakovui, kaip dalyvaujančiam draudikui, yra privalomas ne bet koks ieÅ¡kovo sprendimas, o tik ieÅ¡kovo, kaip pagrindinio draudiko, remiantis Draudimo įstatymo nuostatomis priimtas sprendimas, kuriuo bÅ«tų konstatuojamas draudžiamojo įvykio buvimo ar nebuvimo faktas; privalomas sprendimas iÅ¡mokėti ne bet kokias sumas ir ne bet kokiu pagrindu, o tik draudimo iÅ¡mokÄ , kai nuostolių dydis nevirÅ¡ija 50 000,00 Eur.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas žinojo ir suprato, kad ginčo įvykio nuostolis virÅ¡ija 100 000 Eur (t.y. nuostolio dydis virÅ¡ija 50 000 Eur nuostolio ribÄ , nurodytÄ Bendro draudimo sutartyje, kai pagrindinis draudikas (ieÅ¡kovas) negali savarankiÅ¡kai priimti sprendimo ir privalo derinti su dalyvaujančiu draudiku (atsakovas)) – tÄ patvirtina ieÅ¡kovo elgesys, kad jis siuntė derinimui atsakovui sprendimÄ dėl ginčo įvykio nemokėti draudimo iÅ¡mokos ir atsakovas su Å¡iuo sprendimu sutiko; 10.7. teismas sprendė, kad draudimo iÅ¡moka nevirÅ¡ija Bendro draudimo sutartyje (6 p.) numatyto 50 000 Eur nuostolio dydžio limito, todėl pagrindinio draudiko sprendimas privalomas dalyvaujančiam draudikui.

Tačiau Bendro draudimo sutartyje kalbama ne kai „draudimo iÅ¡moka“, bet kai „nuostolis“ virÅ¡ija 50 000 Eur. Draudimo teisiniuose santykiuose nuostolis reiÅ¡kia dėl konkretaus įvykio atsiradusiÄ Å¾alos sumÄ , o draudimo iÅ¡moka – sumÄ , kuriÄ iÅ¡moka draudikas pagal draudimo sutartį, atėmęs iÅ¡ nuostolio sumos, draudimo sutartyje numatytÄ besÄ lyginės iÅ¡skaitos sumÄ , nesumokėtos draudimo įmokos, kurios terminas suėjęs, sumÄ ir pan. Bendro draudimo sutarties 6 punkte vartojamas terminas „nuostolis“, o ne „draudimo iÅ¡moka“.

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nevirÅ¡ijo 50 000 Eur, tačiau nuostolis virÅ¡ijo 50 000 Eur, todėl dalyvaujančiam draudikui (atsakovui) nėra ir negali bÅ«ti privalomas pagrindinio draudiko (ieÅ¡kovo) sprendimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ juo labiau, kai, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, pagrindinis draudikas (ieÅ¡kovas) buvo priėmęs prieÅ¡ingÄ sprendimÄ (atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ) ir jį derino bei buvo suderinęs su dalyvaujančiu draudiku (atsakovu).

Atsakovas vadovavosi ir vadovaujasi bÅ«tent ieÅ¡kovo pateiktu ir su atsakovu suderintu sprendimu nemokėti draudimo iÅ¡mokos, nes, kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, įvykis yra tiek nedraudžiamasis, tiek nustatyti draudėjo pareigų pažeidimai, lemiantys draudimo iÅ¡mokos nemokėjimÄ ; 10.8. dėl ginčo 2018 m. birželio 25 d. įvykio, kurio metu buvo sumaiÅ¡ytos cheminės medžiagos, ieÅ¡kovas atliko žalos bylos administravimÄ ir sprendė, jog nėra pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokos. Apie tai ieÅ¡kovas, kaip pagrindinis draudikas, 2018 m. rugsėjo mėnesį derindamas sprendimÄ su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku - informavo atsakovÄ el. paÅ¡tu.

Atsakovui atsiųstame praneÅ¡ime ieÅ¡kovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju; nurodė, pagal Draudimo taisyklių 24.2.2. punktÄ , draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo, o pagal Draudimo taisyklių 24.3.9.punktÄ , draudikas turi teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ ar jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdo pareigų, numatytų Taisyklių 3 skyriuje; pagal Taisyklių 3.6.1.punktÄ , draudėjas privalo užtikrinti draudimo apsaugÄ , tinkamai laikytis draudimo sutartyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų, taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėse ir kituose prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų.

Atsakovas, įvertinęs žalos bylos administravimo metu surinktus duomenis ir dokumentus, su tokiu ieÅ¡kovo sprendimu sutiko ir jam pritarė. Praėjus tam tikram laiko tarpui, nepasikeitus jokioms ginčo įvykio faktinėms aplinkybėms, 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo el. laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, kad dėl 2018 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovas draudėjui iÅ¡mokėjo 42 942,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei praÅ¡o jos dalį, t. y. 20268,78 Eur, pervesti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ ; 10.9. pažymėjo, kad ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojo paaiÅ¡kinimas dėl 2018 m. birželio 25 d.

įvykio aplinkybių, t. y. draudėjo darbuotojas paaiÅ¡kino, kad „komandos lyderis man pranešė, kad yra atvykusi chemija iÅ¡sipylimui. Paklausus komandos lyderio ar atvažiavo poliolio chemija, jis atsakė, gali bÅ«t. Pasitikęs vairuotojÄ su chemija paėmiau iÅ¡ jo važtaraÅ¡tį (CMR), pasižiÅ«rėjau tik į krovinio svorį, o į chemijos rūšį nežiÅ«rėjau, nes pamaniau kad tai poliolis“. Å is įrodymas patvirtina, kad abu draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis (komandos lyderis ir jo pavaldinys), akivaizdžiai itin aplaidžiai dirbo, nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, nes abu „spėjo“ skysčio rūšį (didelis neatsargumas).

Nei draudėjo komandos lyderis, nei jo pavaldinys netikrino (nežiÅ«rėjo), kokia medžiaga buvo atvežta iÅ¡pylimui, netikrino/ (nežiÅ«rėjo) krovinio dokumentų, kas ir lėmė įvykį; 10.10. pats ieÅ¡kovas ginčo įvykį vertino kaip nedraudžiamÄ jį, pagal faktines aplinkybes nustatė draudėjo pareigų pažeidimus, kas lemė draudimo iÅ¡mokos nemokėjimÄ ir tai buvo suderinęs su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku, o vėliau dėl neaiÅ¡kių ir nesuprantamų priežasčių sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, neteisėtai ir be pagrindo pakeitė.

Toks ieÅ¡kovo, kaip pagrindinio draudiko, elgesys neatitinka nei Draudimo sutarties, nei Bendro draudimo sutarties nuostatų ir principų, nei sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principų (CK 6.158 str. 1 d.), tačiau tokio ieÅ¡kovo elgesio kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino; 10.11. pagal Draudimo taisyklių 16.1. punktÄ draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tik dėl įvykių, kurie yra staigÅ«s ir netikėti. Å iuo atveju ginčo įvykis įvyko ne staiga ir ne netikėtai, o dėl draudėjo darbuotojų elementarių, paprasčiausių taisyklių nesilaikymo (atvežus krovinį draudėjo darbuotojai neįsitikinę, koks krovinys atvežtas, net nepažiÅ«rėję ir nepatikrinę krovinio važtaraščio, nepagrįstai sprendė, kad tai yra poliolis ir pavojingÄ chemijos krovinį pradėjo iÅ¡pilti) (didelis neatsargumas).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad draudėjas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ veikė nepateisinamai aplaidžiai. Draudėjo darbuotojas dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių paaiÅ¡kino, kad „komandos lyderis man pranešė, kad yra atvykus chemija iÅ¡sipylimui. Paklausus komandos lyderio ar atvažiavo poliolio chemija, jis atsakė, gali bÅ«t. Pasitikęs vairuotojÄ su chemija paėmiau iÅ¡ jo važtaraÅ¡tį (CMR), pasižiÅ«rėjau tik į krovinio svorį, o į chemijos rūšį nežiÅ«rėjau, nes pamaniau kad tai poliolis“.

Å is įrodymas patvirtina, kad abu draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis (komandos lyderis ir jo pavaldinys), akivaizdžiai itin aplaidžiai dirbo, nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, nes abu „spėjo“ skysčio rūšį (didelis neatsargumas). Draudėjo darbuotojų neteisėtas neveikimas nebuvo staigus ir netikėtas įvykis, o tiesiog aplaidus ir Å¡iurkÅ¡tus neveikimas, kuris buvo aiÅ¡ku, kad lems žalÄ , nes bus sumaiÅ¡ytos dvi medžiagos, kurios negali bÅ«ti maiÅ¡omos, ir kurios dėl jų sumaiÅ¡ymo turės bÅ«ti utilizuojamos.

Jei draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis, bÅ«tų tinkamai vykdę savo pareigas ir bÅ«tų laikęsi paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, įvykis nebÅ«tų įvykęs ir jokia žala nebÅ«tų atsiradusi apskritai. Atsižvelgiant į tai, ginčo įvykis nėra draudžiamasis, todėl nei ieÅ¡kovui, nei atsakovui nekilo ir nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos jokiais aspektais; 10.12. ieÅ¡kovo teiginiai, kad suma, kuriÄ iÅ¡mokėjo draudėjui, yra ne draudimo iÅ¡moka, bet iÅ¡laidos siekiant iÅ¡vengti nuostolių ar juos sumažinti pagal Draudimo taisyklių 11.1. punkto nuostatÄ , yra nepagrįsti bei neatitinka draudimo sutarties esmės, Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties tikslÄ , principus.

Minėta nuostata reiÅ¡kia, jog draudikas privalo atlyginti bÅ«tinas draudėjo iÅ¡laidas, turėtas mažinant žalÄ ar vykdant draudiko nurodymus, tačiau visais atvejais (skubiais, neskubiais ir t.t.) tokios iÅ¡laidos atlyginamos tik tuo atveju, jei konkretus įvykis yra draudžiamasis, nes tik tuomet kyla draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Jei konkretus įvykis nėra pripažintas draudžiamuoju ar yra nedraudžiamasis, draudikui nekyla ir negali kilti pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos draudimo objekto sunaikinimÄ (sugadinimÄ ), taip pat nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos ir dėl draudėjo iÅ¡laidų siekiant mažinti žalÄ .

Atkreipė dėmesį, kad Å¡io įvykio atveju buvusios sumaiÅ¡ytų medžiagų utilizavimo iÅ¡laidos bet kokiu atveju bÅ«tų patirtos, nes sumaiÅ¡ytos medžiagos negali bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį, ir tai nėra niekaip susiję su žalos mažinimu (ir, kaip minėta, jei įvykis yra nedraudžiamasis (nėra draudžiamasis), ir (ar) yra draudėjo pareigų pažeidimai, jos nėra ir negali bÅ«ti atlyginamos bet kokiu atveju); be to, įvykio atveju talpyklos su sumaiÅ¡ytomis medžiagomis buvo saugiai sandėliuojamos atokiau pastatų prie prieÅ¡gaisrinių hidrantų; 10.13. pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsisakyme mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė nurodė du savarankiÅ¡kus atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindus: pirmas, didelis draudėjo neatsargumas (Draudimo taisyklių 24.2.2.p.); antras, draudėjo pareigų pažeidimas (Draudimo taisyklių 3.6.1., 24.3.9.punktai).

IeÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojo paaiÅ¡kinimas dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių patvirtina, kad draudėjas veikė nepateisinamai aplaidžiai (nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes), t. y. atvežus krovinį draudėjo darbuotojai neįsitikinę, koks krovinys atvežtas, net nepažiÅ«rėję ir nepatikrinę važtaraščio, nepagrįstai sprendė, kad tai yra poliolis ir pavojingÄ chemijos krovinį pradėjo iÅ¡pilti.

Net ir tuo atveju, jei laikyti, kad nedraudžiamasis įvykis – didelis neatsargumas – nebuvo individualiai aptartas (kÄ paneigia byloje esantys įrodymai) ir dėl to negali bÅ«ti taikomas, ginčo įvykio faktinės aplinkybės atitinka Draudimo taisyklių 24.3.9.punkte numatytÄ draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo pagrindÄ (kurį, be kita ko, nustatė ir pats ieÅ¡kovas ir kam pritarė atsakovas) dėl draudėjo pareigų pažeidimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas antrojo pagrindo apskritai nepaminėjo, netyrė, nevertino jo, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė faktines aplinkybes, argumentus dėl antrojo pagrindo taikymo ir jo pagrįstumo, nurodė netgi kasacinio teismo nutartis, kuriose analogiÅ¡kas draudėjo elgesys (tokio paties pobÅ«džio ir rÅ«Å¡ies pareigų pažeidimas) lemia draudimo iÅ¡mokos nemokėjimÄ ; 10.14. pats ieÅ¡kovas savo atsisakyme mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nurodė ir rėmėsi Draudimo taisyklių 24.3.9.punktu, pagal kurį draudimo iÅ¡moka nemokama arba mažinama, jeigu draudėjas nevykdo pareigų, numatytų Taisyklių 3 skyriuje.

Atitinkamai pagal Draudimo taisyklių 3.6.1.punktÄ , draudėjas privalo užtikrinti draudimo apsaugÄ , tinkamai laikytis draudimo sutartyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų, taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėse ir kituose prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojų elgesį ginčo atveju vertino kaip akivaizdų, Å¡iurkÅ¡tų ir itin aplaidų pareigų pažeidimÄ , dėl kurio jokia draudimo iÅ¡moka nemokama.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad abu draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis (komandos lyderis ir jo pavaldinys), itin aplaidžiai dirbo, nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, nes abu „spėjo“ skysčio rūšį (didelis neatsargumas); 10.15. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad draudėjo darbuotojai dirbo ne su viena chemine medžiaga, suprato ir žinojo jų skirtingas chemines savybes, žinojo ir suprato savo pareigÄ tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, svorį, kad niekam nebÅ«tų padaryta žala, tačiau savo pareigų nevykdė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad draudėjas pažeidė Taisyklių 3.6.1.punktÄ , todėl remiantis Taisyklių 24.3.9. punktu nei ieÅ¡kovui, nei atsakovui nekilo ir nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kÄ nuo pat pradžių sakė ieÅ¡kovas ir kam pritarė atsakovas. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo tam tikrÄ sumÄ draudėjui vienaÅ¡aliÅ¡kai, pažeisdamas tiek Bendro draudimo sutarties, tiek Draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatas, todėl pats prisiėmė rizikÄ ir neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo jokių sumų, o dėl to atsakovui nekyla pareiga mokėti ieÅ¡kovui jokių sumų, kadangi draudėjui UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ negalėjo ir neturėjo bÅ«ti mokamos kokios nors sumos.

11. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad: 11.1. atsakovo teiginiai, jog teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimÄ , vertinimÄ , teismo sprendimo motyvavimÄ ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio; 11.2. atsakovo pateikiamas aiÅ¡kinimas, kad 50 000 Eur suma reiÅ¡kia draudėjo patirtus visus nuostolius dėl draudžiamojo įvykio, o ne draudimo iÅ¡mokos, atlyginančios draudėjo patirtus nuostolius, limitÄ , neatitinka nei Draudimo įstatyme numatyto teisinio reguliavimo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių.

Bendro draudimo sutarties 6 punkte buvo numatyta, kad dalyvaujančiam draudikui yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas draudžiamojo įvykio ar draudžiamojo įvykio nebuvimo faktas, draudimo iÅ¡mokos dydis ir sprendimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tuo atveju, kai nuostolių dydis nevirÅ¡ija 50 000 Eur. Taip pat Å¡iame punkte buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra atsakingas už draudžiamojo įvykio administravimÄ ; 11.3. pagal Draudimo įstatymo 2 dalies 85 dalį turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo iÅ¡mokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų iÅ¡laidų dydžio, tačiau nevirÅ¡ija draudimo sumos.

Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o Draudimo įstatymo 105 straipsnyje yra numatyta, kad draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų iÅ¡laidų (draudimo intereso) dydžiui, jei Å¡alių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų iÅ¡laidų).

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, pagal turto draudimo sutartį draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ , kuria yra atlyginami draudėjo patirti nuostoliai, nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos; 11.4. draudimo sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad Bendro draudimo sutartimi buvo siekiama suteikti ieÅ¡kovui teisę kompensuoti draudėjo nuostolius, jeigu įvyko draudžiamasis įvykis ir atlyginami nuostoliai nevirÅ¡ijo 50 000 Eur. Pagal Draudimo sutarties 3 punktÄ (Apdrausta rizika ir draudimo įmokos tarifas) draudikai (ieÅ¡kovas ir atsakovas) įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, iÅ¡montavimo metu draudimo vietos (-ų), teritorijos (-ų) ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudimo įvykių, jeigu draudiko atsakomybė bet kurio atskiro įvykio atžvilgiu ar visų įvykių atžvilgiu kartu paėmus per draudimo laikotarpį bet kokiu atveju nevirÅ¡ys kiekvieno turto vieneto atžvilgiu sumos, kuria jis įvertintas draudimo polise ir jo prieduose.

Draudimo sutarties 5.3. punkte buvo numatytos papildomos sÄ lygos dėl neÅ¡iojamų kompiuterių, kuriose yra nurodyta, kad draudėjui ir draudikui sutarus apdraudžiami mobiliųjų įrenginių nuostoliai ir žalos. Pagal Draudimo sutarties 5.7. punktÄ (Papildomos draudimo sÄ lygos patikėtam turtui pagal 1.14) draudimo apsauga nuo vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo rizikų galiojo, jeigu jie laikomi pagal aukščiau apraÅ¡ytas apsaugos sÄ lygas 5.6. punkte bei draudikas atlygina draudėjui patirtus nuostolius tik tais atvejais, kai <...>.

Draudimo sutarties 5.8. punkto 6 dalyje buvo numatyta, kad nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jeigu įsilaužimo, apiplėšimo faktas patvirtintas policijos pažyma. Priede Nr. 1 prie Ä®monių turto draudimo liudijimo Nr. 710-310-61076 yra nustatyta, jei pagal Å¡iÄ Draudimo sutartį draudimo apsauga galioja ir verslo nutrÅ«kimo nuostoliams, tokiu atveju kiekvienos apdraustos pagal Å¡ios Draudimo sutarties sÄ lygas žalos atveju bÅ«tų taikomas bendras, draudimo liudijime nurodytas atsakomybės limitas; 11.5. nurodytas Draudimo įstatymo ir Draudimo sutarties teisinis reguliavimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad Bendro draudimo sutartyje draudimo iÅ¡moka buvo ribojama 50 000 Eur nuostoliais ir ieÅ¡kovas, kaip draudikas atsakingas už draudžiamojo įvykio administravimÄ , draudžiamojo įvykio atveju vienaÅ¡aliÅ¡kai galėjo priimti sprendimÄ dėl nuostolių, draudėjui atlyginimo, nevirÅ¡ijant 50 000 Eur.

IeÅ¡kovas pažymi, kad Å¡ia sÄ lyga buvo siekiama operatyvesnio ir greitesnio nuostolių atlyginimo, kai iÅ¡mokama suma, atsižvelgiant į prisiimtos rizikos apimtį, sÄ lyginai nėra didelė; 11.6. faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieÅ¡kovas pagal susitarimÄ su draudėju sumokėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ 42 942,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuria buvo atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ nuostoliai, patirti dėl draudžiamojo įvykio. Kadangi draudimo iÅ¡moka, kuria buvo atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ nuostoliai dėl ginčo įvykio, nevirÅ¡ijo Bendro draudimo sutartyje numatytos 50 000 Eur ribos, yra teigtina, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė Bendro draudimo sutartį; 11.7. ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovo parengtas ir atsakovui pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tas, kuriuo ieÅ¡kovas pateikė atsisakymo sumokėti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ draudimo iÅ¡mokÄ motyvus, buvo tik projektas.

Å is projektas buvo persiųstas draudimo brokeriui, kuris atstovavo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ santykiuose su draudikais, ir atsakovui kaip partneriui pagal draudimo sutartį dėl nuomonės, argumentų pareiÅ¡kimo. Pagal nuo 2018 metų ieÅ¡kovo įmonėje susiklosčiusiÄ praktikÄ , neigiamų sprendimų projektai yra komunikuojami elektroniniu paÅ¡tu, telefonu, kad kita Å¡alis iki sprendimo priėmimo pareikÅ¡tų argumentus dėl nesutikimo su projekte nurodytomis aplinkybėmis ir į Å¡ias aplinkybes bÅ«tų galima atsižvelgti priimant sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos; 11.8. atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimo atlyginti UAB Schmitz Cargobull Baltic 42 942,32 Eur nuostolių, yra nepagrįsti.

Pirma, draudimo iÅ¡mokos sumokėjimas, o ne atsisakymas jÄ sumokėti, yra pagrindinė draudiko pareiga pagal draudimo sutartį (CK 6.987 straipsnis). Å i aplinkybė pagrindžia, kad atsisakymas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra iÅ¡imtinė situacija, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai, susiklosčius minėtai iÅ¡imtinei situacijai, 2018 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laiÅ¡ku klausė atsakovo profesionalios nuomonės dėl galimo atsisakymo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Schmitz Cargobull Baltic“. Atkeipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė savo nuomonės, netyrė ginčo draudžiamojo įvykio, nepateikė konkrečių klausimų ieÅ¡kovui, kaip atsakingam už įvykio tyrimÄ draudikui, dėl papildomų aplinkybių nustatymo ir jau aiÅ¡ki atsakovo nuomonė minėtu klausimu atsirado tik po to, kai 42 942,32 Eur suma buvo sumokėta UAB „Schmitz Cargobull Baltic“; 11.9.

Bendro draudimo sutarties nuostatos yra reguliuojamos Draudimo įstatymo ir ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ savo partnerio pagal Bendro draudimo sutartį ir Draudimo sutartį atsakovo draudimo iÅ¡mokos dalies, sumokėtos draudėjui, todėl, ieÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė dėl Draudimo įstatymo nuostatų, pagal kurias draudikas privalo iÅ¡tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o jÄ sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti iÅ¡samų ir motyvuotÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu Å¡ios Draudimo įstatymo nuostatos užkerta keliÄ draudikui, neteismine tvarka atsisakiusiam mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vienu pagrindu, draudėjui Å¡io atsisakymo pagrįstumÄ užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudėjas, informuotas apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymÄ teisme, atitinkamai suformuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ .

Teisė keisti Å¡iuos ieÅ¡kinio elementus suteikiama tik ieÅ¡kovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-277-302/2017); 11.10. atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , kuria ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ sumokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ , atitinkantį atsakovo prisiimtos rizikos dalį, nurodė, kad atsisako atlyginti nuostolius vienu pagrindu, t. y. tik Taisyklių 24.2.2. punktu, o dėl kito 2018 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡te nurodyto pagrindo (Å¡iukščių draudėjo pareigų pažeidimo) nepasisakė, o taip pat nenurodė kitų vėliau atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų pagrindų (neva ieÅ¡kovas pažeidė Bendro draudimo sutarties 6 punktÄ , įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių).

Toks atsakovo elgesys ne tik pažeidžia pirmiau minėtas Draudimo įstatymo nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , bet ir rodo draudimo srities profesionalo atsakovo argumentų nenuoseklumÄ . Å ios aplinkybės pagrindžia atsakovo pozicijos, kuria jis vengia vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nepagrįstumÄ ; 11.11. ginčo įvykio faktinės aplinkybės rodo, kad įvykis įvyko ne dėl draudėjo darbuotojo didelio neatsargumo, o dėl neapsižiÅ«rėjimo, natÅ«ralios klaidos, dėl kurių įprastai atsitinka draudžiamieji įvykiai.

Atsakovas nepagrįstai tik iÅ¡ UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojo logisto M. M. paaiÅ¡kinimo dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių daro iÅ¡vadÄ , kad įvykis atsitiko dėl didelio neatsargumo ir teigia, kad didelio neatsargumo kriterijus atitiko tiek komandos lyderio, tiek logisto, suklydusio dėl cheminės medžiagos, elgesys. Atsakovas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ darė, nekreipdamas dėmesio į kitus byloje esančius įrodymus. Logistikos grupės lyderio paaiÅ¡kinime buvo nurodyta, jog vidinis logistas nepatikrinęs informacijos važtaraÅ¡tyje ir neapsižiÅ«rėjęs kokios rÅ«Å¡ies chemija atvyko, pradėjo iÅ¡pylimo procesÄ .

UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ 2018 m. lapkričio 2 d. praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad logistas, gavęs praneÅ¡imÄ apie atvykusį krovinį, pradėjo chemijos iÅ¡pylimÄ , paėmė medžiagos ėminį. IÅ¡pylimo procesas truko apie 2 minutes. Darbuotojas, pastebėjęs iÅ¡pilamos medžiagos spalvos neatitikimÄ , nedelsiant sustabdė iÅ¡pylimo procesÄ ir kreipėsi į savo komandos lyderį, komandos lyderis į logistikos kokybės kontrolierių, Å¡is su mėginiu nuėjo į kokybės skyrių, kur ir buvo nustatyta, kad tai ne poliolis, o pentanas.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl cheminių medžiagų sumaišymo nebuvo aplaidumo, o įvyko natūrali klaida, nes buvo laukiama poliolio siuntos, ir tiek pentano, tiek poliolio išpylimui buvo naudojami analogiški išpylimo šlangų pajungimai. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ginčo įvykis atsitiko dėl neapsižiūrėjimo, natūralios klaidos, dėl kurių įprastai atsitinka draudžiamieji įvykiai, o ne dėl didelio neatsargumo. Atsakovo darbuotojas teismo posėdžiu metu nurodė, kad žalos administravimo metu išvadas dėl ginčo įvykio darė pagal ieškovo surinktus dokumentus ir pats savo iniciatyva jokių dokumentų nerinko.

Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas tinkamai vykdė, jam kaip pagrindiniam draudikui, tenkančiÄ Bendro draudimo sutarties 6 punkte numatytÄ pareigÄ administruoti ginčo įvykį, o tuo tarpu atsakovas ikiteisminiame ginčo procese net neuždavė ieÅ¡kovui, kaip draudikui, administruojančiam įvykį, Å¡ioje byloje atsakovo keliamų klausimų dėl ginčo įvykio aplinkybių ir nebandė pats jų iÅ¡siaiÅ¡kinti, nors turėjo tam įstatyme įtvirtintas galimybes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1, 2 dalys), ir iÅ¡vadas darė tik iÅ¡ pavienio įvykio administravimo dokumento; 11.12. atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių ir patenka į nedraudžiamųjų įvykių atvejus, nes neatitinka Taisyklių 16.1. punkto, pagal kurį draudimo iÅ¡moka mokama už apdrausto turto staigų ir netikėtÄ sunaikinimÄ , sugadinimÄ ar praradimÄ .

Pažymėjo, kad dėl draudžiamojo įvykio apibrėžimo su draudėju buvo susitarta individualiai, iÅ¡dėstant draudikų įsipareigojimus draudimo liudijime. Taip pat draudimo liudijime buvo nurodyta, kad ypatingosios draudimo sutarties sÄ lygos, turi pirmenybę prieÅ¡ Taisykles. Draudimo sutarties sÄ lygų 3 straipsnyje (Apdrausta rizika ir draudimo įmokos tarifas) buvo numatyta, kad draudikai įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, iÅ¡montavimo metu draudimo vietos (-ų), teritorijos (-ų) ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudimo įvykių, jeigu draudiko atsakomybė bet kurio atskiro įvykio atžvilgiu ar visų įvykių atžvilgiu kartu paėmus per draudimo laikotarpį bet kokiu atveju nevirÅ¡ys kiekvieno turto vieneto atžvilgiu sumos, kuria jis įvertintas draudimo polise ir jo prieduose.

Taigi draudimo sutarties dalyvių lÅ«kesčius dėl įvykio draustumo formavo bÅ«tent draudimo sutarties sÄ lygų 3 punktas, o ne Taisyklių 16.1. punktas; 11.13. remiantis kascinio teismo praktika, staigiu ir netikėtu fiziniu turto sugadinimu yra laikytinas įvykis, kai draudikas ir draudėjas draudimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo įvykis tikrai įvyks (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).

Faktinės aplinkybės rodo, kad pentano iÅ¡pylimo procesas truko apie 2 minutes ir vidinis logistas pastebėjęs iÅ¡pilamos medžiagos spalvos neatitikimÄ , nedelsiant sustabdė iÅ¡pylimo procesÄ ir kreipėsi į savo komandos lyderį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo iÅ¡ anksto žinoma, kad ginčo įvykis tikrai įvyks, o taip pat vidinio logisto veiksmai nebuvo nukreipti į žalos padarymÄ draudėjui tyčia. Vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes teisinio reguliavimo kontekste yra teigtina, kad ginčo įvykis atitiko draudžiamojo įvykio požymius, numatytus Draudimo sutarties sÄ lygų 3 straipsnyje (Apdrausta rizika ir draudimo įmokos tarifas); 11.14. atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo įvykis yra nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 24.2.2. punktÄ .

Pagal Taisyklių 24.2.2. punktÄ draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas - toks draudėjo ar su juo susijusių asmenų, naudos gavėjo neatsargumas, kai draudėjas ar susiję su juo asmenys, naudos gavėjas nesiima paprasčiausių priemonių, kad iÅ¡vengtų nuostolių arba numatomų neigiamų pasekmių, kurių galimybė akivaizdi (pvz. neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais ir kitos teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens didelį neatsargumÄ ).

Pirma, ieškovo įsitikinimu, nėra pagrindo ginčo įvykio laikyti įvykusiu dėl vidinio logisto didelio neatsargumo. Teismui pateikti įrodymai (vidinio logisto ir logistinės grupės lyderio paaiškinimai, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ 2018 m. lapkričio 2 d. pranešimas, liudytojo V. S. paaiškinimai teismo posėdžių metu) pagrindžia, kad ginčo įvykis atsitiko dėl vidinio logisto, o ne komandos lyderio elgesio, nes vidinis logistas nepatikrino cheminės medžiagos sudėties. Taip pat cheminių medžiagų sumaišymas atsitiko dėl natūralios klaidos, dėl kurios ir įprastai atsitinka draudžiamieji įvykiai, nes buvo laukiama kitos cheminės medžiagos poliolio atvežimo ir cheminių medžiagų (poliolio ir pentano) šlangų prijungimai sutapo, o pats išpylimo procesas iki sustabdymo truko trumpai.

Antra, Draudimo įstatymo 106 straipsnyje yra numatyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Å ie atvejai privalo bÅ«ti aptarti individualiai. Nagrinėjamu atveju Draudimo liudijime, kuriuo draudikas įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam draudėjo UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, iÅ¡montavimo metu draudimo vietos, teritorijos ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudiminių įvykių (3 punktas), nedraudiminiai įvykiai dėl didelio neatsargumo nebuvo individualiai aptarti ar kaip nors Å¡alių konkretizuoti.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas, įvertinęs faktines įvykio aplinkybes, bei sutarties sÄ lygas, kuriose atvejai, leidžiantys įvykius pripažinti įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo nebuvo individualizuoti, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir prisiėmė pareigÄ atlyginti draudėjo patirtus nuostolius; 11.15. atsakovas nepagrįstai teigia, kad iÅ¡laidos siekiant iÅ¡vengti nuostolių ar juos sumažinti pagal Taisyklių 11.1. punkto nuostatÄ , buvo atlygintos draudėjui nepagrįstai.

Pagal Taisyklių 11.1. punktÄ draudikas atlygina visas bÅ«tinas pagrįstas iÅ¡laidas, draudėjo patirtas siekiant iÅ¡vengti nuostolių ar juos sumažinti. Nagrinėjamu atveju poliolio talpykla nebuvo tinkama saugiam pentano sandėliavimui, nes patalpų virÅ¡uje vasaros sezono metu (bÅ«tent vasarÄ ir atsitiko minėtas įvykis) temperatÅ«ra pakyla iki pentano užvirimo temperatÅ«ros (37 laipsniai) ir patalpoje įrengti įrenginiai neatitinka EX patalpoms keliamų reikalavimų. Siekiant iÅ¡vengti gaisro (sprogimo) įmonės teritorijoje ir žalos, buvo evakuoti įmonės darbuotojai ir perduotos utilizavimui cheminės medžiagos.

Minėti veiksmai buvo atliekami skubiai, nes nukritus oro temperatÅ«rai ir dingus tiesioginiams saulės spinduliams talpyklas buvo galima saugiai sandėliuoti atokiau pastatų prie prieÅ¡gaisrinio hidranto, palaikant tarp jų atstumÄ siekiant iÅ¡vengti dujų koncentracijos vienoje vietoje ir likusios chemijos iÅ¡pylimas ir iÅ¡vežimas iÅ¡ teritorijos dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros dienos metu privalėjo bÅ«ti baigtas per naktį. Taip pat chemijos iÅ¡vežimo utilizuoti darbai buvo vykdomi dėl to, kad sumaiÅ¡ytos chemijos panaudojimas nebuvo įmanomas.

L. V. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pentanas yra pavojinga medžiaga, saugoma visai kitomis sÄ lygomis, nei poliolis, todėl Å¡ioms medžiagoms susimaiÅ¡ius, buvo didelė sprogimo tikimybė. BÅ«tina buvo skubiai utilizuoti, nes įkaitus saulėje ir pasiekus tam tikrÄ temperatÅ«rÄ galėjo sprogti. Å ios aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, siekdamas iÅ¡vengti galimo sprogimo, privalėjo pentanÄ iÅ¡vežti ir utilizuoti; 11.16. 2019 m. kovo 29 d. susitarimu ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti draudėjo nuostolius 42 942,32 Eur apimtyje.

Susitarimo Å¡alys (draudėjas ir ieÅ¡kovas) nedetalizavo susitarime, kad tai yra nuostoliai, kurie atsirado imantis protingų ir bÅ«tinų priemonių galimos žalos sumažinimui, tačiau derybų metu ieÅ¡kovas, kaip atsakingas už draudžiamojo įvykio administravimÄ draudikas, siekdamas iÅ¡vengti rizikos, susijusios su teisminio ginčo nepalankia baigtimi, ir veikdamas geriausiais draudikų (ieÅ¡kovo ir atsakovo) interesais, susiejo atlygintinų nuostolių sumÄ bÅ«tent su nuostoliais, atsiradusias draudėjui imantis protingų ir bÅ«tinų priemonių galimos žalos sumažinimui, t. y. su 42 942,32 Eur, kai tuo tarpu UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ dėl Å¡io įvykio patyrė 101 872,40 Eur nuostolių.

Kadangi tokios sÄ lygos buvo priimtinos ir draudėjui, taip pat siekiančiam iÅ¡vengti bylinėjimosi, iÅ¡laikyti socialinę taikÄ ir toliau bendradarbiauti, buvo sudarytas 2019 m. kovo 29 d. susitarimas. IeÅ¡kovo nurodyti 42 942,32 Eur nuostoliai patenka į draudimo apsaugos apimtį ir dėl to susitarimas yra teisėtas ir pagrįstas; 11.17. atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad įvykio faktinės aplinkybės atitinka Draudimo taisyklių 24.3.9. punkte numatytÄ draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo pagrindÄ .

Atsakovas, atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo pretenzijÄ , kuria ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ sumokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ , atitinkantį atsakovo prisiimtos rizikos dalį, rėmėsi tik Taisyklių 24.2.2. punktu, teigdamas, jog ginčo įvykis atitiko dėl draudėjo darbuotojo didelio neatsargumo. Pagal Taisyklių 3.6.1. punktÄ draudėjas privalo užtikrinti turto apsaugÄ , tinkamai laikytis draudimo sutartyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų ir taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėse ir kituose prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, draudiko rekomendacijų (jei tokios buvo).

Taisyklių 24.3.9 punkte buvo numatyta draudiko elgesio alternatyva, draudėjui pažeidus draudimo sutartyje numatytas pareigas (įskaitant ir Taisyklių 3.6.1. punkte numatytÄ pareigÄ ), t.y. atsisakymas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jos sumažinimas. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Pažymėjo, kad draudimo sutarties Å¡alys susitarė dėl dar griežtesnių vertinimo taisyklių, draudėjui pažeidus draudimo sutartyje numatytas pareigas. Pagal Taisyklių 24.3.1. punktÄ draudikas turėjo teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba jos nemokėti, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į neatsargumo laipsnį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ne bet koks didelio neatsargumo kriterijus atitinkantis draudėjo elgesys, o tik ypatingai Å¡iurkÅ¡tus, lėmė teisinių pasekmių, numatytų Taisyklių 24.3.1. punkte, taikymÄ ; 11.18. faktinės aplinkybės patvirtina, kad cheminių medžiagų sumaiÅ¡ymas atsitiko dėl natÅ«ralios klaidos, nes buvo laukiama kitos cheminės medžiagos poliolio atvežimo ir cheminių medžiagų (poliolio ir pentano) Å¡langų prijungimai sutapo.

Pasisakydamas dėl draudėjo darbuotojo elgesio ginčo įvykio kontekste, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog draudėjo darbuotojas, sumaišęs cheminių medžiagų talpyklas, apie žalingas pasekmes žinojo, t. y. jų kilimo galimybė nebuvo akivaizdi, kaip tai reglamentuota Taisyklių 24.2.2. punkte. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsisakymas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ Taisyklių 3.6.1. punkto pagrindu bÅ«tų buvęs neteisėtas ir nepagrįstas. 11.19. pažymėjo, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Tuo tarpus atsakovas cituoja teismų nutartis, kurios dėl aplinkybių skirtingumo negali bÅ«ti taikomos Å¡ioje byloje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. Å¡alys sudarė Bendro draudimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas – pagrindinis draudikas, prisiėmė 52,8 procentus, o atsakovas – dalyvaujantis draudikas, 47,20 procentų draudimo rizikos. Bendras draudimas buvo taikytas ir draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kuriÄ buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, elektroninė technika, rezervinė suma investicijoms, iÅ¡laidos liekanų paÅ¡alinimui, grynieji pinigai, darbuotojų daiktai klaidos ir praleidimai. 15. 2018 m. birželio 25 d.

įvyko incidentas, kurio metu draudėjo darbuotojas per klaidÄ Ä¯ poliolio chemijos talpyklÄ iÅ¡pylė apie 1 t kitos cheminės medžiagos - pentano. IeÅ¡kovas, pripažinęs įvykį darudžiamuoju, sumokėjo draudėjui 42 949,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pagal Bendro draudimo sutartį priklausančiÄ mokėti draudimo iÅ¡mokos dalį (20 268,78 Eur). Atsakovui dalies draudimo iÅ¡mokos negrÄ Å¾inant, kreipiasi į teismÄ .

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, įvertinęs faktines įvykio aplinkybes, bei sutarties sÄ lygas, kuriose atvejai, leidžiantys juos pripažinti įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo nebuvo individualizuoti, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir prisiėmė pareigÄ atlyginti draudėjo patirtus nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nevirÅ¡ija Bendro draudimo sutartyje (6 punktas) numatyto 50 000 Eur nuostolio dydžio limito, teismas sprendė, kad bendrame draudime dalyvaujančiam draudikui pagrindinio draudiko sprendimas yra privaloma atsakovui, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti draudimo iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ jo prisiimtai rizikos daliai.

17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimÄ , vertinimÄ , teismo sprendimo motyvavimÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovas, kaip pagrindinis draudikas, pažeidė Bendro draudimo sutartyje numatytas taisykles ir priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti draudėjui atitinkamÄ sumÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai be suderinimo su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku, neteisėtai ir nepagrįstai; pats ieÅ¡kovas, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, tÄ patį įvykį vienu atveju vertino kaip nedraudžiamÄ jį, kadangi nustatė Å¡iurkščius draudėjo pareigų pažeidimus, tačiau vėliau, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė; liko neiÅ¡tirta ir neįvertinta aplinkybė, jog ginčo įvykis apskritai neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes jis įvyko ne staiga ir ne netikėtai; liko neiÅ¡tirtas ir visapusiÅ¡kai neįvertintas ieÅ¡kovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi jame yra nurodyti du savarankiÅ¡ki atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindai: didelis draudėjo neatsargumas (Taisyklių 24.2.2. punktas); draudėjo pareigų pažeidimas (Taisyklių 3.6.1., 24.3.9. punktai).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės, o teismo iÅ¡vados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali bÅ«ti laikomos tinkamai motyvuotomis.

19. Å ioje byloje kilo ginčas tarp draudikų dėl pagrindinio draudiko priimto sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir iÅ¡mokėti draudėjui 42 942,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

20. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas.

Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktÄ ).

21. Atsakovas tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė argumentus, dėl kurių, jo manymu, įvykis negalėjo bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apskritai jų netyrė ir skundžiamame sprendime dėl atsakovo nurodytų aplinkybių bei argumentų nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų viseto iÅ¡nagrinėjimu, byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų vertinti draudėjo ar su juo susijusių asmenų (draudėjo darbuojotų, atsakingų už krovinio priėmimÄ ) veiksmus, ir padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ar tokie veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kiantis aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas.

Pirmosios intancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog draudėjo darbuotojas, sumaišęs cheminių medžiagų talpyklas, apie žalingas pasekmes žinojo, t. y. jų kilimo galimybė nebuvo akivaizdi, kaip tai reglamentuota Taisyklių 24.2.2. punkte, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios savo iÅ¡vados teismas ne tik kad nemotyvavo, bet ir galimai supainiojo įvykio priežastis ir pasekmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie Bendro draudimo sutarties 6 punkto taisyklės taikymÄ (bendrojo draudimo vykdymo sÄ lygos) ginčo atveju, dėl kurios tarp Å¡alių taip pat yra kilęs ginčas.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvÅ«s reikalavimai. Priimamas ir teisines pasekmes sukuriantis dokumentas turi bÅ«ti logiÅ¡kas, aiÅ¡kus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. IÅ¡ CPK 270 straipsnio 4 dalies reglamentavimo seka, jog sprendime turi bÅ«ti ne tik įvardinti įrodymai, tačiau atliktas ir jų vertinimas, iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros iÅ¡vados.

Nors teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ ir neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ . Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, o bÅ«tent - kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė šiuo atveju suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės, tinkamai nemotyvavo savo iÅ¡vadų, kurios lėmė galutinį teismo sprendimÄ . Aukščiau paminėtus klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iÅ¡ esmės bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. GrÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, turi bÅ«ti paskirstytos galutinai iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir byla perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Loreta Bujokaitė JÅ«ra Marija Strumskienė Eglė Surgailienė