c3ee65fd-40fb-4efa-937e-c4cd112cfb47 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-347-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10933-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.11.1.; 2.5.8.11.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 6 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1341-734/2015 pagal ieÅ¡kovo D. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB „Citadele“ bankas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kreditavimo sutarties atnaujinimo, kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo bei vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, trečiasis asmuo P. Å ..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I.

Ginčo esmė   IeÅ¡kovas D. Å . ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo AB „Citadele“ banko pasiraÅ¡ytos 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. KSO5/930 vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ nuo 2014 m. balandžio 28 d. nepagrįstu ir neteisėtu;

2) atnaujinti 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. KSO5/930 galiojimÄ ir pakeisti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytos 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. KSO 5/930 specialiosios dalies (aktualios redakcijos) sÄ lygas, nustatant, kad kreditavimo sutartyje numatytas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d., negrÄ Å¾into kredito likučio mokėjimÄ iÅ¡dėstant lygiomis dalimis – pirmosios likusio kredito įmokos sumokėjimÄ atidedant iki 2015 m. birželio 1 d., o antrosios likusio kredito įmokos sumokėjimÄ atidedant iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

3) įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti negrÄ Å¾intų kredito įmokų pagal 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. KSO5/930 (su vėlesniais pakeitimais) likutį, t. y. sumažinti banko nurodytÄ likusio ieÅ¡kovo negrÄ Å¾into kredito įmokų sumÄ (skolos likutį) laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. sumokėtų 23 559 Eur netesybų (delspinigių) suma, taip pat iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumokėtų piniginių sumų dalimi;

4) panaikinti Vilniaus miesto 45-jo notaro biuro notarės J. K. atsakovo AB „Citadelė“ banko naudai iÅ¡duotÄ 2014 m. birželio 3 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JK-3349 dėl 213 586,83 Lt sumos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 23 d. Å¡alys pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KSO5/930, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo suteiktas lengvatinis 290 000 Eur kreditas, kurio paskirtis – investiciniam projektui „Augalininkystės Å«kio modernizavimas“ finansuoti, žemės Å«kio technikai pirkti. 2010 metais atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės, kurios paaiÅ¡kėjo tik 2010 m. birželio mėn. pradžioje ir 2010 m. rudenį, t. y. dėl blogų oro sÄ lygų ieÅ¡kovas prarado investicijas į grÅ«dinių kultÅ«rų pasėlių plotus, Å«kis patyrė apie 300 000 Lt nuostolių.

Dėl Å¡ios priežasties sutriko visų Å«kio finansinių įsipareigojimų vykdymas, apie kÄ buvo informuoti visi kreditoriai, įskaitant AB „Citadele“ bankÄ . IeÅ¡kovui vykdant projektÄ â€žAugalininkystės Å«kio modernizavimas“ Nr. 1VM-KP-08-3-001915-PR001 pagal 2009 m. liepos 24 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Žemės Å«kio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities paramos sutartį Nr. 1VM-KP-08-3-001915-PR001, 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo gautos 690 560 Lt paramos lėšos į AB „Citadele“ banke esančiÄ sÄ skaitÄ , kurias ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs pervesti UAB „Konekesko Lietuva“.

Å ių lėšų pervedimas buvo iÅ¡ anksto suderintas su AB „Citadele“ banku, tačiau pastarasis nesilaikė susitarimo/ įsipareigojimo ir 2010 m. spalio 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ pervedė tik  360 580 Lt sumÄ , 299 333,85 Lt nusiraÅ¡ydamas kredito įmokoms pagal Kreditavimo sutartį padengti, todėl ieÅ¡kovas liko skolingas UAB „Konekesko Lietuva“ 329 980 Lt. Dėl Å¡ios priežasties UAB „Konekesko Lietuva“ 2011 m. kovo mėn. pradėjo vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir pritaikė ieÅ¡kovo viso turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ , kas dar labiau apsunkino ir taip dėl force majeure aplinkybių atsiradimo tuo metu buvusiÄ sudėtingÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį.

Dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į bankÄ ir prašė atidėti mokėjimus arba einamojo mokėjimo ir palÅ«kanų padengimui panaudoti 2010 m. balandžio 23 d. Ä®keitimo sutarties pagrindu banko naudai įkeistÄ 28 962 Eur terminuotÄ indėlį. Šį klausimÄ bankas iÅ¡sprendė tik 2013 m. sausio 8 d., priėmęs sprendimÄ pakeisti Kreditavimo sutarties sÄ lygas, t. y. nutraukti bankui įkeisto terminuoto indėlio sutartį ir indėlio lėšomis dengti nuo 2012 m. spalio 1 d. pradelstas kredito įmokas.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovas, nespręsdamas iÅ¡ karto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl įkeisto indėlio panaudojimo kredito įmokoms dengti, piktnaudžiavo, nes laikotarpiais, kai įmokų mokėjimas buvo neatidėtas, skaičiavo delspinigius. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2013 m. sausio 21 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yti Å¡eÅ¡i kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimai, nes ieÅ¡kovas negalėjo tinkamai vykdyti kreditavimo sutarties sÄ lygų dėl 2010 – 2011 metais įvykusių force majeure sÄ lygų, t. y. dėl gamtinių sÄ lygų ieÅ¡kovo Å«kį iÅ¡tikus nederliui, ieÅ¡kovui laiku negavus iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros tiesioginių iÅ¡mokų už pasėlių plotus, dėl ko ieÅ¡kovo finansinė padėtis nepagerėjo. 2012 m. liepos 9 d. tarp ieÅ¡kovo D.

Å ., atsakovo AB „Citadele“ banko ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros buvo pasiraÅ¡ytas triÅ¡alis susitarimas dėl iÅ¡mokų pervedimo Nr. TSR-262, kuriuo Å¡alys, atsižvelgdamos į tai, kad kredito gavėjas planuoja kreditÄ ar jo dalį pagal Kreditavimo sutartį grÄ Å¾inti iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gautos iÅ¡mokos lėšomis, susitarė, kad tiesioginės iÅ¡mokos bus pervedamos į AB „Citadele“ bankui įkeistÄ banko sÄ skaitÄ , ir Å¡iomis iÅ¡mokomis bus dengiamos kredito gavėjo bankui mokėtinos sumos.

Nepaisant TriÅ¡alio susitarimo, ieÅ¡kovui skirtos tiesioginės iÅ¡mokos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros banko nepasiekė, t. y. visos lėšos buvo pervestos ieÅ¡kovo atžvilgiu galimai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantiems antstoliams dėl kitų kreditorinių reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å ios aplinkybės taip pat apsunkino ieÅ¡kovo finansinę padėtį, dėl ko jis negalėjo tinkamai vykdyti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į bankÄ dėl kredito sutarties restruktÅ«rizavimo, vykdė banko nurodymus, teikdamas informacijÄ apie Å«kio finansinę padėtį, pateikė 2013 m. birželio 17 d.

Paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kos kopijÄ , 2013 m. birželio 18 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ maksimalaus Sutartinio įkeitimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas banko naudai įkeitė visas esamas ir bÅ«simas reikalavimo teises į gaunamas iÅ¡mokas (dotacijas) iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2013 m. birželio 17 d. paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kÄ su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Tačiau bankas, žinodamas, kad bet kuriuo atveju (vėliausiai iki 2014 m. birželio 1 d.) bus gautos tiesioginės iÅ¡mokos banko naudai įkeistų reikalavimo teisių pagrindu, atsiuntė ieÅ¡kovui 2014 m. balandžio 4 d. Ä®spėjimÄ Nr. R2.2-9/2363 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“. IeÅ¡kovo teigimu, bankas kreditavimo sutartį nutraukė neteisėtai.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad Å¡eÅ¡i Å¡alių susitarimai dėl 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. KS05/930 pakeitimų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo rodo, kad ieÅ¡kovas nevykdė kreditavimo sutarties sÄ lygų, ir jo praÅ¡ymų pagrindu bankas sutikdavo atidėti kredito mokėjimo terminus. 2013 m. kovo 13 d. praneÅ¡imu Nr. MB7.6/179 atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nevykdo 2013 m. sausio 21 d. susitarimo Nr. 6 dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ir įsiskolinimas bankui 2013 m. kovo 13 d. sudaro 20 133,08 Eur, t. y. nepadengta kredito įmoka, nesumokėtos palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. bei priskaičiuoti delspinigiai. 2014 m. balandžio 4 d.

įspėjimu Nr. R.2-9/2363 atsakovas ieÅ¡kovui nurodė, kad ieÅ¡kovas yra pradelsęs 360 dienų vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, ir 2014 m. balandžio 3 d. laiku neįvykdyti mokėjimai sudaro: 96 829,39 Eur nesumokėto kredito, 481,71 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 1 239,69 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, todėl, atsakovas, vadovaudamasis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.3 punktu, pranešė, kad nuo 2014 m. balandžio 28 d. kreditavimo sutartį nutraukia ir, ieÅ¡kovui iki Å¡ios datos neįvykdžius įsipareigojimų, bankas pradės priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Teismas sprendė, kad bankas turėjo pagrindÄ nutraukti kreditavimo sutartį, tai numatė ir Å¡alių pasiraÅ¡ytos kredito sutarties 7.2 punktas ir 7.2.1 punktas, kuriuose nurodyta, jog bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nemoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, ir, pagal sutarties 7.4 punktÄ , toks pažeidimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 1 d.), o 2014 m. balandžio 4 d.

įspėjime ieÅ¡kovui bankas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 360 kalendorinių dienų vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bankas pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jis kredito sutarties tinkamai įvykdyti negalėjo dėl kitų kreditorių pradėtų iÅ¡ieÅ¡kojimų bei 2010 – 2011 metais Å«kį iÅ¡tikusio nederliaus dėl blogų gamtinių sÄ lygų (force majeure).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, kad turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kreditavimo sutartį su atsakovu sudarė savo rizika, todėl įsipareigojimai kitiems kreditoriams negali bÅ«ti pripažinti pateisinama priežastimi, dėl kurios sutriko ieÅ¡kovo įsipareigojimų bankui vykdymas. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, liudijančius apie 2010 – 2011 metais blogas gamtines sÄ lygas, dėl kurių jo Å«kį iÅ¡tiko nederlius, tačiau ieÅ¡kovas, sudarydamas kreditavimo sutartį su banku 2010 m. balandžio 23 d., jau žinojo apie 2010 metais jo iÅ¡Å¡alusias pasėtas kultÅ«ras, todėl kreditavimo sutarties sudarymas, teismo nuomone, taip pat vertintinas kaip Å«kininko rizika.

Be to, teismas pažymėjo, kad bankas vertino ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį ir, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, iki 2014 metų balandžio mėnesio Å¡eÅ¡is kartus keitė kreditavimo sutarties sÄ lygas, atidėdamas kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ , tačiau ieÅ¡kovas nevykdė ir pakeistų sutarties sÄ lygų, dėl ko 2014 metų balandžio mėnesiui susidarė tokia situacija, kad ieÅ¡kovas pradelsė 360 dienų įvykdyti įsipareigojimus bankui, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad bankas, keletÄ kartų pakeitęs sutarties vykdymo tvarkÄ , tÄ patį galėjo padaryti ir 2014 metais ir tyčia to nepadarė, vertintini kritiÅ¡kai, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, piktnaudžiaujantys banko atžvilgiu.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti kredito sutarties įsipareigojimus iki 2015 m gruodžio 31 d., nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad susidariusi situacija bei aplinkybės laikytinos sutarties vykdymo suvaržymu, pakeičiančiu sutartinių prievolių pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovas, žinodamas tikrÄ jÄ savo Å«kio finansinę padėtį, įsipareigojo bankui vykdyti kredito sutartį pasiraÅ¡ytomis sÄ lygomis; ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pripažintos varžančios sutarties vykdymÄ , todėl antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (CK 6.204 str.).Teismas taip pat sprendė, kad atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti negrÄ Å¾intų kredito įmokų pagal 2010 metų balandžio 23 d. kreditavimo sutartį likutį.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.200 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Kredito sutartimi bei jos pakeitimais sutarties Å¡alys susitarė dėl netesybų (CK 6.71 str., 6.72 str.), kaip Å¡alys nurodo, ieÅ¡kovas atsakovui yra sumokėjęs 21 989,14 Eur delspinigių. IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas susitarimus dėl kreditavimo sutarties pratęsimų, nekėlė klausimo, kad jam nustatyti neadekvačiai dideli delspinigiai, t. y. sutiko su jų dydžiu ir juos yra sumokėjęs, todėl nėra pagrindo jų perskaičiuoti, be to, pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, netesybos nemažinamos, jeigu jos yra sumokėtos.IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo teismas atmetė kaip iÅ¡vestinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas D. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«džio, kuris sÄ lygoja iÅ¡samaus, o ne formalaus sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo bÅ«tinybę.

Ginčo kreditavimo sutartis nebuvo paprasta komercinė kredito ar paskolos sutartis, o tikslinė lengvatinė ir sudaryta vadovaujantis Finansų inžinerijos priemonių administravimo taisyklėmis. IeÅ¡kovui suteiktas kreditas nebuvo banko lėšų paskolinimas – tai buvo valstybės ir Europos SÄ jungos fondų pinigai, kuriuos administravo UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondas“, o bankas tebuvo finansinis tarpininkas, atlikęs vienintelę tarpinę funkcijÄ â€“ juos iÅ¡skolinęs Å«kio subjektams.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra, tiek UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondas“ neprieÅ¡taravo dėl kreditavimo sutarties termino pratęsimo iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir visiÅ¡kai nepagrįstai taikė teisės normas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, neatsižvelgdamas į tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių specifiÅ¡kumÄ .2. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl banko nesÄ Å¾iningo elgesio ir susiklosčiusios faktinės situacijos, jos neanalizavo, sprendime nenurodė ir nemotyvavo, kodėl atitinkamos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

T. y. teismas neatsižvelgė, kad sutarties nutraukimo metu bankui buvo grÄ Å¾inta beveik 80 proc. itin didelio kredito sumos, padengtos visos palÅ«kanos ir netgi nepagrįstai priskaičiuoti delspinigiai; bankas sutartį nutraukė likus nepilnam mėnesiui iki sutarties pabaigos, net ir žinodamas, kad netrukus bus gautos piniginės lėšos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros (kaip paaiÅ¡kėjo, trÅ«ko tik paties banko praÅ¡ymo Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai); bankas žadėjo spręsti klausimÄ dėl sutarties galiojimo pratęsimo, jeigu bus gautos lėšos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, tačiau net ir jų dalį gavęs (47 618,99 Lt) bei žinodamas apie neabejotinÄ kitos lėšų dalies gavimÄ (130 797,42 Lt), nesulaukęs sutarties termino pabaigos, nutraukė sutartį prieÅ¡ terminÄ ir nesvarstė galimumo iÅ¡saugoti sutartį, suteikiant ieÅ¡kovui galimybę per papildomÄ terminÄ Ä¯vykdyti prievoles ir visiÅ¡kai atsiskaityti su banku.3.

Teismas ignoravo ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį buvo pažeistos sutarties nutraukimo procedÅ«ros. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad gavęs 2014 m. balandžio 4 d. įspėjimÄ , ieÅ¡kovas pateikė bankui 2014 m. balandžio 22 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl kreditavimo sutarties nenutraukimo, paskolos restruktÅ«rizavimo ir sutarties galiojimo termino pratęsimo, taip pat pasiÅ«lė papildomas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones. Bankas į šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ neatsakė, jokio papildomo praneÅ¡imo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ pateikta nebuvo.

Taigi, esant situacijai, kai ieÅ¡kovas iki sutarties nutraukimo pasiÅ«lė įvykdyti sutartį ir nurodė įvykdymo bÅ«dus, tas pats 2014 m. balandžio 4 d. įspėjimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ nuo 2014 m. balandžio 28 d. Å iuo atveju buvo pažeista CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta procedÅ«ra. Be to, 2014 m. balandžio 4 d. įspėjime nėra nurodytas konkretus kreditavimo sutarties 7.2. papunktis, kurio pagrindu kreditavimo sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta prieÅ¡ terminÄ , o įspėjimo terminas neatitinka sutarties 7.3. punkte nustatytų terminų.

Teismas taip pat nepasisakė dėl iki tol susiklosčiusios banko elgesio praktikos, t. y. kad iki tol bankas mokėjimų vėlavimų nelaikė esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu.4. Teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar konkrečioje situacijoje visgi buvo padarytas esminis kreditavimo sutarties pažeidimas CK 6.217 straipsnio kontekste. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes bei priežastis, dėl kurių kreditavimo sutarties pažeidimas turėjo ir turėtų bÅ«ti pripažintas neesminiu, t. y. kad ieÅ¡kovo vėlavimas vykdyti kredito sutartį atsirado dėl pateisinamų ir objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, apie kurias bankas buvo nuolat informuojamas; termino praleidimo bankas niekuomet nelaikė esminiu sutarties pažeidimu; bankas žadėjo ieÅ¡kovui svarstyti kredito įmokų termino atidėjimo klausimÄ , jeigu bus gauta bent dalis tiesioginių iÅ¡mokų lėšų iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, tačiau pažado netesėjo; net ir po sutarties nutraukimo bankas 2014 m. gegužės 30 d. gavo 130 797,42 Lt sumÄ , o apie tai, kad neiÅ¡vengiamai bus gautos atitinkamo dydžio lėšos, bankas žinojo dar iki sutarties nutraukimo, taigi bankas gavo tai, kÄ tikėjosi gauti; tai, kad ieÅ¡kovas vėlavo mokėti kredito įmokas ir palÅ«kanas, tačiau visgi jas mokėjo, be to, pateikė realų pasiÅ«lymÄ , kaip iÅ¡spręsti sutarties visiÅ¡ko įvykdymo klausimÄ , nesudarė pagrindo bankui nesitikėti, kad sutartis bus neįvykdyta per pratęstÄ terminÄ ; ieÅ¡kovo kreditavimo sutarties nutraukimo nuostoliai, palyginti su banko nuostoliais, bus neadekvatÅ«s bei neproporcingi.

Remiantis CK 6.209 straipsnio 4 dalimi, negalima nutraukti sutarties, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį (Å¡iuo atveju – 20 proc.).5. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kreditavimo sutarties sudarymo metu žinojo apie force majeure aplinkybes. Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo žinoti nei apie nenugalimo jėgos aplinkybes, nei apie derliaus negavimÄ , atitinkamai tuo metu neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.6.

Ä®mokų mokėjimo terminas per visÄ sutarties laikotarpį buvo atidėtas tik tris kartus, kitų susitarimų atvejais buvo tik keičiamos tam tikros sutarties sÄ lygos. PrieÅ¡ingai nei teigia bankas, sutarties galiojimo terminas papildomais susitarimais ne tik kad nebuvo pratęstas, bet netgi sutrumpintas (nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. gegužės 23 d.). Be to, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ieÅ¡kovas pagal galimybes vykdė sutartį pakeistomis sÄ lygomis, tačiau dėl 2010 metų nederliaus ir jokių pajamų nesugeneravimo ieÅ¡kovui pritrÅ«ko maždaug vienerių metų, kad galėtų pilnai atsiskaityti su banku pagal sutartį.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinės prievolės pagal sutartį nepilnÄ Ä¯vykdymÄ sÄ lygojo ir pats bankas, pavėluotai panaudodamas bankui įkeistÄ 100 000 Lt indėlį ir priskaičiuodamas nepagrįstus delspinigius, todėl teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo banko gerumu, vertintini kritiÅ¡kai.7. Tai, kad bankas gavo tiesiogines iÅ¡mokas iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, taip pat ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir 2014 metais deklaravo pasėlius, vykdo Å«kininko veiklÄ , liudija, kad ieÅ¡kovas gali įvykdyti sutartį.

Be to, teismas neprašė jokios papildomos informacijos dėl pajamų ar sutarties vykdymo galimybių.8. Å iuo atveju buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pakeisti sutarties sÄ lygas teismo sprendimu CK 6.204 straipsnio ir/ ar 6.223 straipsnio pagrindu, kadangi: bankas neatsakė nei į vienÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ir nuo 2014 m. sausio 20 d. bankui pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo buvo praėję daugiau kaip du mėnesiai; bankas iÅ¡ esmės pažeidė Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.38 straipsnyje bei 6.200 straipsnyje įtvirtintus prievolių vykdymo principus; iÅ¡ esmės pasikeitė sutarties Å¡alių pusiausvyra, t. y. bankui elgiantis nesÄ Å¾iningai ir esant komplikuotai bei bankui žinomai situacijai, ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės padidėjo kreditavimo sutarties įvykdymo kaina (bankui piktnaudžiaujant ir nuolat skaičiuojant neadekvačius delspinigius, visi nemažo dydžio mokėjimai dengia tik banko netesybas ir dalį palÅ«kanų, faktiÅ¡kai nedengiant kredito įmokų).9.

IeÅ¡kovas neprašė sumažinti netesybų ar pakeisti netesybų dydžio, kuris buvo numatytas kreditavimo sutartyje. IeÅ¡kovas prašė teismo įvertinti, ar konkrečioje situacijoje atitinkamais laikotarpiais bankas veikė sÄ Å¾iningai ir pagrįstai priskaičiavo atitinkamo dydžio delspinigius, o nustačius atitinkamÄ faktÄ , įpareigoti bankÄ perskaičiuoti negrÄ Å¾intų kredito įmokų likutį. Tai, kad netesybos yra sumokėtos, neeliminuoja galimybės delspinigius perskaičiuoti. 2010 metais, kai egzistavo force majeure aplinkybės, bankas, net ir bÅ«damas apie jas informuotas, nesivadovavo CK 6.212 straipsnio nuostatomis, minėtu laikotarpiu neatleido ieÅ¡kovo nuo atsakomybės ir nepagrįstai skaičiavo netesybas: 2 279,81 Eur delspinigių ir 1 859,44 Eur baudÄ (neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu).

Be to, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 6 d. (kai buvo pateiktas pirmasis ieškovo prašymas dėl įkeisto indėlio panaudojimo) iki 2013 m. sausio 21 d. (kai buvo pasirašytas susitarimas Nr.

6) bankas, užuot gerokai anksčiau panaudojęs indėlio lėšas ir nesudaręs sÄ lygų delspinigiams atsirasti, nepagrįstai priskaičiavo 6 928,74 Eur delspinigių. Taip pat nuo 2012 m. spalio 1 d. bankas nebeatidėjo kredito įmokų mokėjimo terminų ir visÄ laikÄ nuo 2013 m. vasario 15 d. iki pat Å¡iol skaičiavo ir skaičiuoja neadekvačius ir neprotingus delspinigius. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota 12 491,01 Eur delspinigių. Taigi likusio negrÄ Å¾into kredito suma turėtų bÅ«ti mažinama ieÅ¡kovo 2010 – 2014 metais sumokėta 23 559 Eur suma, nes bankas, veikdamas nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovo sumokėtas sumas panaudojo tik nepagrįstai priskaičiuotiems delspinigiams dengti, taip sukurdamas nuolatinę įmokų ir palÅ«kanų mokėjimo vėlavimo situacijÄ .10.

Teismas visiÅ¡kai ignoravo ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl banko piktnaudžiavimo ir nesÄ Å¾iningo elgesio, susijusio su banko naudai įkeistu 100 000 Lt indėliu ir jo panaudojimo laiku bei aplinkybėmis; jų nenagrinėjo ir nepasisakė spręsdamas klausimÄ tiek dėl banko sÄ Å¾iningumo konkrečiuose teisiniuose santykiuose, tiek dėl įmokų perskaičiavimo delspinigių sÄ skaita ir kt. Be to, bankas galimai sÄ moningai slepia informacijÄ apie ieÅ¡kovo terminuotÄ indėlį ir už jį mokėtinas palÅ«kanas.11.

Teismas, nepagrįstai ir neteisėtai atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, sutarties galiojimo atnaujinimo ir sutarties sÄ lygų pakeitimo, visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo ieÅ¡kovo iÅ¡vestinio reikalavimo dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį atsakovas AB „Citadele“ bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kreditavimo sutarties specifikÄ . Bankas savo rizika ir savo sÄ skaita skolina Å«kio subjektams, pateikusiems Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ tinkamumo gauti paskolÄ pažymÄ ir įgyvendinantiems investicinius projektus pagal finansų inžinerijos priemonių tikslus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pripažintos varžančios sutarties įvykdymÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl lėšų pervedimo UAB „Konekesko Lietuva“. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai liudija, kad ieÅ¡kovas bankui 2010 m. spalio 1 d. pateikė praÅ¡ymÄ 2010 m. rugsėjo 1 d. įmokai pagal kreditavimo sutartį dengti nukreipti lėšas iÅ¡ gautos paramos, kuri nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. yra Å«kio specialiojoje sÄ skaitoje, skirtai ES paramai gauti. Atsižvelgdamas į tai, bankas 2010 m. spalio 1 d. nustatyta tvarka nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos prievolei pagal kreditavimo sutartį įvykdyti nusirašė 299 333,85 Lt.

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus praÅ¡ymus bankas pakeitė, be kita ko, esmines kreditavimo sutarties sÄ lygas, todėl nesuprantami ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai apie banko nesÄ Å¾iningumÄ bei bendradarbiavimo principo pažeidimÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡ymu sutarties sÄ lygos buvo pakeistos net 6 kartus, o susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodomÄ force majeure aplinkybę. Taigi net jeigu bÅ«tų daroma prielaida, kad tam tikros aplinkybės bÅ«tų turėjusios kokios nors neigiamos įtakos, sutarties Å¡alys pakeitė sutartines prievoles taip, kad eliminuotų galimų neigiamų padarinių įtakÄ ieÅ¡kovui, ir bÅ«tų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra.

IeÅ¡kovas, sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimus pagal jo pasiÅ«lytas sÄ lygas, prisiėmė naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sutarties vykdymui, rizikÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodo, kad tenkinus ieÅ¡kinį, turės galimybę vykdyti prievoles, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jo gebėjimÄ padengti visÄ skolÄ per nustatytÄ terminÄ . Byloje esantys įrodymai liudija prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovo neįvykdytos prievolės kitiems kreditoriams siekia apie pusę milijono litų.

TikėtinumÄ , jog ieÅ¡kovas, pakeitus sutartį, tinkamai įvykdys prievoles, paneigia ir kreditavimo sutarties vykdymo istorija. Tiek ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia aplinkybėmis, kilusiomis prieÅ¡ keletÄ metų. Taigi ieÅ¡kovo veiksmai, kreipiantis į teismÄ tik praėjus ilgam laiko tarpui nuo jo nurodomų aplinkybių atsiradimo, savaime paneigia ieÅ¡kovo prielaidÄ , kad Å¡ios aplinkybės turėjo esminės neigiamos įtakos ieÅ¡kovo prievolių, kylančių iÅ¡ sutarties, vykdymui.

IeÅ¡kovo, banko ir Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos sudarytuose susitarimuose dėl iÅ¡mokų pervedimo bankui nėra nustatyta pareiga teikti agentÅ«rai ieÅ¡kovo nurodytus praÅ¡ymus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad bÅ«tų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai bei patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo, sutarties sÄ lygų pakeitimo ir banko įpareigojimo perskaičiuoti sumokėtas kredito įmokas, sumažinant skolos dydį sumokėtų netesybų suma.

Dėl vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo teisėtumo Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 23 d. Å¡alys sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas (atsakovas), nevirÅ¡ydamas sutarties specialiojoje dalyje nustatytų apribojimų, įsipareigojo suteikti kredito gavėjui (apeliantui) sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir tikslinei paskirčiai specialiojoje dalyje nurodyto dydžio kreditÄ , o kredito gavėjas įsipareigojo Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis priimti kreditÄ , jį grÄ Å¾inti, sumokėti sutartyje nustatytas palÅ«kanas ir įvykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties bendrosios dalies 2.1.p.).Taigi tarp Å¡alių, kaip ir nurodyta jos pavadinime, buvo sudaryta kredito sutartis, t. y. sutartis dėl piniginių lėšų (kredito) suteikimo (CK 6.881 str. 1 d.).

Aplinkybė, kad sutartis buvo tikslinės paskirties, o bÅ«tent, investiciniam projektui „Augalininkystės Å«kio modernizavimas“ finansuoti, nėra pagrindas teigti, kad spręsdamas vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisėtumo klausimÄ , teismas neturėtų vadovautis įstatymų nuostatomis ir (ar) sutarties sÄ lygomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimÄ .2014 m. balandžio 4 d. įspėjime „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ bankas nurodė, kad apelianto sutartiniai įsipareigojimai yra pradelsti daugiau kaip 360 dienų, o neįvykdyti mokėjimai, 2014 m. balandžio 3 d. duomenimis, yra 96 829,39 Eur, todėl, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.3. punktu, bankas pranešė apeliantui, kad nuo 2014 m. balandžio 28 d. nutraukia sutartį.Sutarties 7.3. punkte nustatyta, kad esant sutarties 7.2. punkte nurodytoms aplinkybėms, bankas turi teisę nutraukti sutartį praneÅ¡damas kredito gavėjui apie tai raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų.

Remiantis sutarties 7.2. punktu, bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis, esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių pagrindų: 7.2.1. – kredito gavėjas laiku ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nemoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų; 7.2.2. – kredito gavėjas kreditÄ ar jo dalį panaudoja ne pagal sutartyje numatytÄ tikslinę paskirtį; 7.2.3.

– pažeidžiamos Užtikrinimo sutartys arba Å¡ios Užtikrinimo sutartys pripažįstamos negaliojančiomis; 7.2.4. – paaiÅ¡kėja, kad kredito gavėjo pareiÅ¡kimai ir garantijos, iÅ¡dėstyti sutarties 8.1. p., taip pat bet kuri kita kredito gavėjo bankui suteikta informacija yra neteisinga ar klaidinanti arba kredito gavėjas apskritai nepateikė informacijos, turinčios esminės reikÅ¡mės Å¡ios sutarties galiojimui, vykdymui ar pasibaigimui; 7.2.5. – areÅ¡tuojamas ar nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas į kredito gavėjo ar bankui įkeistÄ turtÄ bei areÅ¡tas nepanaikinamas ilgiau kaip dvideÅ¡imt kalendorinių dienų; 7.2.6.

– iki sutarties termino pabaigos iÅ¡aiÅ¡kėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kredito gavėjas nesugebės laiku ir tinkamai grÄ Å¾inti kredito, sumokėti palÅ«kanų ar įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų; 7.2.7. – kredito gavėjas pažeidžia savo įsipareigojimus, numatytus bendrosios dalies 6.4. punkte, ir nepateikia bankui priimtinų papildomų garantijų savo įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymui užtikrinti; 7.2.8. – kredito gavėjas pažeidžia kitomis tarp banko ir kredito gavėjo sudarytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus; 7.2.9.

– kredito gavėjui inicijuojamos bankroto, restruktÅ«rizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo procedÅ«ros; 7.2.10. – atsiranda kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos aplinkybės, kurioms esant bankas įgyja teisę nutraukti sutartį ir/ ar pradėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; 7.2.11. – kredito gavėjas nevykdo kitų, specialiosios dalies 6 punkte numatytų įsipareigojimų. Nors minėtame 2014 m. balandžio 4 d. įspėjime bankas nenurodė konkretaus (iÅ¡ iÅ¡vardytų) sutarties nutraukimo pagrindo, iÅ¡ to, kokiÄ informacijÄ bankas įspėjime pateikė (apie pradelstus įsipareigojimus), logiÅ¡kai seka, kad bankas pasinaudojo teise nutraukti sutartį 7.2.1. punkto pagrindu.CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Be to, jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį.

Jeigu konkrečios sutarties sÄ lygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 str. 5 d.). Sutartinio ir įstatyminio vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė, kad sutarties bendrosios dalies 7.2. punkte nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasis bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, yra esminiai sutarties pažeidimai (sutarties bendrosios dalies 7.3. p.).

Taigi, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, neturėjo vertinti, ar padarytas sutarties pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo požymius, atitinkamai neturėjo analizuoti apelianto nurodytų aplinkybių, kuriomis apeliantas įrodinėjo buvus neesminį (pagal CK 6.217 str. 2 d.) sutarties pažeidimÄ , o turėjo tik nustatyti, ar egzistavo sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai.Nors kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad sutartyje nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, kaip sutarties sÄ lygos, gali bÅ«ti vertinamos teismo teisėtumo aspektu, t. y. ar neprieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014), nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas, kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutarties 7.2.1. punktu besÄ lygiÅ¡kai nesivadovavo, nes sutartį nutraukė apelianto įsipareigojimams esant pradelstiems ne 30, o daugiau kaip 360 dienų, t. y. apelianto atžvilgiu veikė palankiau, nei sutartis jam suteikė teisę elgtis, todėl vertinti, ar sutarties 7.2.1. punktas atitinka bendruosius teisės principus, nagrinėjamu atveju nėra ir faktinio pagrindo.Ginčydamas vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisėtumÄ , apeliantas taip pat remiasi CK 6.209 straipsnio 4 dalimi, pagal kuriÄ , sutartis negali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį.

Tačiau apeliantas neatsižvelgia į tai, kad minėta įstatymo nuostata yra taikoma esant CK 6.217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam sutarties nutraukimo pagrindui (t. y. neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ ), o nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, todėl apelianto minima teisės norma Å¡iam atvejui netaikoma. Apelianto teigimu, nutraukiant sutartį taip pat buvo pažeista sutarties nutraukimo procedÅ«ra. Anot apelianto, bankas negalėjo nutraukti sutarties 2014 m. balandžio 4 d.

įspėjimo pagrindu, nes apeliantas buvo pateikęs bankui 2014 m. balandžio 22 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl kreditavimo sutarties nenutraukimo, paskolos restruktÅ«rizavimo ir sutarties galiojimo termino pratęsimo, taip pat pasiÅ«lė papildomas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, į kurį bankas neatsakė ir papildomo praneÅ¡imo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ nepateikė.CK 6.218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sutartį iÅ¡ esmės pažeidusi Å¡alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiÅ«liusi jÄ Ä¯vykdyti, tačiau Å¡is pasiÅ«lymas buvo pareikÅ¡tas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi Å¡alis praranda teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingÄ terminÄ nepraneÅ¡a kitai Å¡aliai apie sutarties nutraukimÄ po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiÅ«lymÄ Ä¯vykdyti sutartį, arba toks pasiÅ«lymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo.

Kaip matyti iÅ¡ apelianto 2014 m. balandžio 22 d. pakartotinio praÅ¡ymo, pastarajame apeliantas iÅ¡dėstė motyvus, kodėl nesutinka su sutarties nutraukimu, ir paprašė banko nenutraukti sutarties bei svarstyti apelianto pateiktus praÅ¡ymus dėl paskolos restruktÅ«rizavimo ir sutarties galiojimo termino pratęsimo (2 t., b. l. 177-178). Taigi pateiktame praÅ¡yme apeliantas nepateikė pasiÅ«lymo įvykdyti sutartį (sumokėti pradelstus įsiskolinimus), bet paprašė pakeisti sutarties sÄ lygas, kas reiÅ¡kia, kad pagrindo taikyti CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatytÄ procedÅ«rinį sutarties nutraukimo apribojimÄ nagrinėjamu atveju nebuvo.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog viena sutarties Å¡alis pasiÅ«lė kitai Å¡aliai keisti sutartį, netrukdo pasiÅ«lymÄ gavusiai sutarties Å¡aliai ginti savo pažeistas teises visais teisių gynimo bÅ«dais (įskaitant sutarties nutraukimÄ ), jeigu pasiÅ«lymÄ keisti sutartį pateikusi Å¡alis sutarties nevykdo ar vykdo jÄ netinkamai. Taip pat ta aplinkybė, kad atsiradus sutarties nutraukimo pagrindui, sutarties Å¡alis ne iÅ¡ karto pasinaudoja teise nutraukti sutartį, nereiÅ¡kia, kad ji netenka teisės, esant pagrindui, nutraukti sutartį ir ateityje, todėl apelianto argumentai, kad teismas nepasisakė dėl iki sutarties nutraukimo buvusios banko elgesio praktikos reaguojant į apelianto mokėjimų vėlavimus, atmetami kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Savo teiginio, kad banko nustatytas įspėjimo terminas neatitinka sutarties 7.3. punkte nustatytų terminų, apeliantas nemotyvavo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad sutarties nutraukimo procedÅ«ra Å¡iuo aspektu buvo pažeista.

Dėl sutarties pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu            CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės sutarties vykdymui. Tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog vienai Å¡aliai sutarties vykdymas yra iÅ¡ esmės suvaržytas, bÅ«tina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus.

Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi bÅ«ti esminis, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sÄ lygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį;

Å¡alis jÄ sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos Å¡alies valios, Å¡alis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).           Apeliantas teigia, kad jam iÅ¡ esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina dėl banko priskaičiuotų delspinigių.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui atsiradusi pareiga mokėti delspinigius negali bÅ«ti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 straipsnio prasme. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad tiek dėl pareigos mokėti delspinigius, tiek dėl jų dydžio Å¡alys buvo sutarusios sudarytoje sutartyje, taigi apeliantui buvo žinoma, kad jam praleidus sutartyje numatytus mokėjimų terminus, jis privalės už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (sutarties 7.1. p.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad 2010 metais jis negavo derliaus, atsirado naujų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, 2012 metais bankrutavo su juo turėję atsiskaityti grÅ«dų supirkėjai (kurios, apelianto teigimu, lėmė jo negalėjimÄ atsiskaityti su atsakovu), nepatvirtina pasikeitusios Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyros, kaip tai numatyta CK 6.204 straipsnyje.           Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl nesÄ Å¾iningo banko elgesio pervedant lėšas kitam apelianto kreditoriui UAB „Konekesko Lietuva“.

Apelianto teigimu, bankas pagal Å¡alių susitarimÄ turėjo pervesti UAB „Konekesko Lietuva“ 690 560 Lt gautos paramos lėšų, tačiau 2010 m. spalio 1 d. pervedė tik 360 580 Lt, 299 333,85 Lt nusiraÅ¡ydamas kredito įmokoms pagal kreditavimo sutartį dengti, todėl 2011 metų kovo mėnesį UAB „Konekesko Lietuva“ pradėjo vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apelianto turto, kas dar labiau apsunkino sunkiÄ apelianto finansinę padėtį. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateikto apelianto praÅ¡ymo, pats apeliantas 2010 m. spalio 1 d. pateikė bankui praÅ¡ymÄ 2010 m. rugsėjo 1 d.

įmokai pagal kreditavimo sutartį dengti nukreipti lėšas iÅ¡ gautos paramos, esančios specialiojoje Å«kio sÄ skaitoje Europos SÄ jungos paramai gauti. Taigi, viena vertus, bankas lėšas pervedė, vykdydamas paties apelianto 2010 m. spalio 1 d. nurodymus (praÅ¡ymÄ ), kita vertus, bankas, pervesdamas dalį lėšų apelianto prievolių pagal sutartį vykdymui, negali bÅ«ti laikomas atsakingu už apelianto prievolių kitam kreditoriui netinkamÄ vykdymÄ .            Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali bÅ«ti pakeičiama nustatant tokias sÄ lygas, kurios atkurtų pažeistÄ sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ .

Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali bÅ«ti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai Å¡aliai, kuri kreipiasi į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu. Apelianto teigimu, jo pajėgumÄ Ä¯vykdyti sutartį pakeistomis sÄ lygomis patvirtina aplinkybės, kad bankas gavo tiesiogines iÅ¡mokas iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, apeliantas ir 2014 metais deklaravo pasėlius, toliau vykdo Å«kininko veiklÄ . Tačiau atsakovas nurodė, kad apelianto neįvykdytos prievolės kitiems kreditoriams siekia apie pusę milijono litų.

Kadangi įrodymų, patvirtinančių, kad jo gaunamų lėšų užtektų įvykdyti prievoles atsakovui, apeliantas nepateikė, teismas neturi pagrindo spręsti, kad jo deklaruojamas pajėgumas įvykdyti sutartį pakeistomis sÄ lygomis yra realus.           Be to, pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Å¡alis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi bÅ«ti aktyvi ir privalo teikti kitai Å¡aliai praÅ¡ymÄ keisti sutartį tuoj pat po to, kai Å¡ios aplinkybės atsirado.

Tuo atveju, kai kita Å¡alis nepareiÅ¡kia noro derėtis, nukentėjusi sutarties Å¡alis teise kreiptis į teismÄ dėl sutarties pakeitimo taip pat turi naudotis operatyviai, prieÅ¡ingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai Å¡aliai. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi aplinkybėmis, kurios buvo 2010, 2012 metais. Kaip nustatyta byloje, nuo 2010 metų Å¡alių sudaryta sutartis buvo keičiama iÅ¡ viso Å¡eÅ¡is kartus, paskutinį kartÄ â€“ 2013 m. sausio 21 d. Taigi, praÅ¡ydamas banko pakeisti sutarties sÄ lygas apeliantas turėjo įvertinti ir jo nurodomas aplinkybes, prieÅ¡ingu atveju, nėra pagrindo teigti, kad jos apeliantui bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržiusios sutarties vykdymÄ .           Apeliaciniame skunde apeliantas prašė pakeisti sutartį ne tik CK 6.204 straipsnio, bet ir/ ar 6.223 straipsnio pagrindu, tačiau pastarojo straipsnio taikymo sÄ lygų apeliantas neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija dėl sutarties pakeitimo remiantis CK 6.223 straipsniu plačiau nepasisako.

           Dėl banko įpareigojimo perskaičiuoti negrÄ Å¾into kredito likutį Anot apelianto, likusio negrÄ Å¾into kredito suma turėtų bÅ«ti mažinama apelianto 2010 – 2014 metais sumokėta delspinigių (netesybų) suma. Apelianto teigimu, bankas delspinigius skaičiavo nepagrįstai.Apeliantas tvirtina, kad 2010 metais, kai egzistavo force majeure aplinkybės, bankas nesivadovavo CK 6.212 straipsnio nuostatomis, minėtu laikotarpiu neatleido ieÅ¡kovo nuo atsakomybės ir nepagrįstai skaičiavo netesybas.

Apelianto nurodomos force majeure aplinkybės yra derliaus negavimas 2010 metais, kas sutarties vykdymo kontekste reiškia negautas pajamas. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, todėl apelianto argumentai, kad minėtu laikotarpiu bankas turėjo atleisti jį nuo sutartinės civilinės atsakomybės remdamasis CK 6.212 straipsniu, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.Apeliantas taip pat teigia, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 6 d. (kai buvo pateiktas pirmasis ieškovo prašymas dėl įkeisto indėlio panaudojimo) iki 2013 m. sausio 21 d. (kai buvo pasirašytas susitarimas Nr.

6) bankas, užuot gerokai anksčiau panaudojęs indėlio lėšas ir nesudaręs sÄ lygų delspinigiams atsirasti, nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2011 m. gegužės 6 d. apeliantas bankui pateikė praÅ¡ymÄ panaudoti įkeisto indėlio lėšas einamajai įmokai dengti arba pratęsti atsiskaitymo terminÄ (1 t., b. l. 110). 2011 m. liepos 22 d. Å¡alys susitarė pakeisti sutartį, atidedant mokėjimus iki 2011 m. gruodžio 30 d. Iki 2013 m. sausio 21 d. sutarties pakeitimo (banko terminuoto indėlio įkeitimo atsisakymo ir leidimo nukreipti jį kredito dengimui) sutartis buvo pakeista dar du kartus, atidedant mokėjimus ir keičiant reikalavimo teisės į iÅ¡mokas už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus įkeitimo terminÄ .

Taigi visÄ apelianto nurodytÄ laikotarpį Å¡alys sprendė apelianto sutartinių prievolių vykdymo klausimÄ , atitinkamai keitė sutarties nuostatas, ir byloje nėra duomenų, kad bankas bÅ«tų akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai naudojęsis Ä®keitimo sutartimi jam suteikta teise savo nuožiÅ«ra vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto (Ä®keitimo sutarties 2.2.1. p.). Dėl Å¡ios priežasties apelianto argumentai dėl nesÄ Å¾iningo banko elgesio panaudojant indėlio lėšas (taigi, ir nepagrįstai skaičiuojant delspinigius) atmetami kaip nepagrįsti.Ta aplinkybė, kad bankas, kaip nurodo apeliantas, nuo 2012 m. spalio 1 d. nebeatidėjo kredito įmokų mokėjimo terminų ir visÄ laikÄ nuo 2013 m. vasario 15 d. skaičiavo delspinigius, taip pat nėra pagrindas teigti, bankas delspinigius skaičiavo nepagrįstai.

Kaip ir sutarties sudarymo, taip ir jos pakeitimo atveju, sutarties Å¡alis (iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus, kada sutartis gali bÅ«ti kečiama teismo sprendimu) savo nuožiÅ«ra priima sprendimus dėl sutarties pakeitimo ir negali bÅ«ti verčiama keisti sutartį.Apelianto argumentas, kad bankas nemokėjo jam jokių palÅ«kanų už terminuotÄ indėlį, taip pat galimai sÄ moningai slepia informacijÄ apie už indėlį mokėtinas palÅ«kanas, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pagrindinius apelianto ieÅ¡kinio reikalavimus, pagrįstai atmetė ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                       Teisėjai                                                                                                               RÅ«ta Burdulienė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                  Vaclovas Paulikas