2022-05-25 Nr. AB-13587-3-61-3-03581-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-371-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03581-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Marijampolės pataisos namai ir Vilniaus pataisos namai, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. NN-309 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti grąžinti pareiškėją į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepagrįstai yra perkeltas iš Kybartų PN į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Atlikdamas bausmę Kybartų PN, pareiškėjas neturėjo nuobaudų, buvo skatinamas keturis kartus, du kartus už nepriekaištingą elgesį bei švaros ir tvarkos palaikymą būryje. Pareiškėjas Kybartų PN perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją.

3. Pareiškėjas teigė, kad Kybartų PN jis vykdė resocializacijos planą, aktyviai dalyvavo programose. Dėl šių priežasčių Departamentas nepagrįstai nusprendė perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus. Pareiškėjo netenkina kalinimo sąlygos Vilniaus PN, nes lengvoji grupė, kuriai pareiškėjas priskirtas, neatskirta nuo kitų nuteistųjų, todėl įvykdžius perkėlimą, buvo pablogintos pareiškėjo kalinimo sąlygos, be to, jam nežinomi perkėlimo motyvai.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (toliau – ir Aprašas), nustato pagrindus, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Vienas iš numatytų pagrindų – jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

6. Pareiškėjo skundžiamo Nutarimo derinimas dėl pareiškėjo perkėlimo vyko pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją ir sustabdyti daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjas patenka į sąrašą asmenų, kurie nuolat apgaulės būdu vilioja iš laisvėje esančių asmenų pinigus, už kuriuos įkalinimo įstaigose perka narkotikus, todėl siekiant spręsti susidariusią situaciją, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Departamentas Nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu ir Aprašo 7 punktu bei siekdamas apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkėlė pareiškėją iš Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) į Vilniaus PN.

9. Pareiškėjo teigimu, perkėlimu jo kalinimo sąlygos buvo ne pagerintos, o pablogintos, o pagrindo perkelti pareiškėją į Vilniaus PN nebuvo.

10. Teismas aptarė ginčui aktualias BVK 69 straipsnio bei Aprašo 3, 5 ir 7 punktų nuostatas. Įvertinęs teisės aktų nuostatas teismas pažymėjo, kad Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN, priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, Nutarimo projekto sudarytojas – perkeliančioji įstaiga Marijampolės PN, Nutarimas vizuotas priimančiosios įstaigos direktoriaus ir patvirtintas Departamento direktoriaus parašu, todėl sprendė, kad ginčijamo Nutarimo priėmimo procedūra nepažeista.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant ginčijamo Nutarimo pagrįstumą aktualus Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. specialisto tarnybinis pranešimas, skirtas Departamento direktoriui, iš kurio matyti, kad Marijampolės PN bausmę atlieka nuteistieji, kurie apgaulės būdu vilioja iš laisvėje esančių asmenų pinigus, už kuriuos įkalinimo įstaigoje perka narkotikus, todėl pataisos namuose klesti prekyba narkotikais. Šioje įkalinimo įstaigoje trūksta pareigūnų, prižiūrinčių nuteistuosius, todėl yra sudėtinga juos kontroliuoti veiksmingai. Siekiant užkirsti kelią nuteistųjų vykdomoms nusikalstamoms veikoms, tikslinga inicijuoti nuteistųjų perkėlimą į Vilniaus PN, kurie išdėstyti nedideliame plote ir kuriuose pakanka pareigūnų veiksmingai priežiūrai vykdyti. Vienas iš tokių nuteistųjų nurodytas ir pareiškėjas A. N., kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje.

13. Įvertinęs minėtame tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, teismas sprendė, kad egzistavo sąlygos perkelti pareiškėją iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Vilnius PN, nes kriminalinės žvalgybos specialistų surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo priežiūra Kybartų sektoriuje nėra efektyviai užtikrinama, trūksta pareigūnų. Taigi Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą perkelti pareiškėją į Vilniaus PN, pagrįstai rėmėsi BVK 69 straipsnyje nurodytomis perkėlimo sąlygomis, be kita ko, aplinkybėmis, kad siekiama apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jo sąlygos Vilniaus PN skiriasi nuo sąlygų Marijampolės PN Kybartų skyriuje, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo būti perkeltas į kitus pataisos namus. Be to, perkėlimas grindžiamas ne tik nuteistojo socialinės reabilitacijos gerinimu, tačiau ir siekiu užtikrinti veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą ir saugumą, apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Departamento Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šį Nutarimą nėra jokio pagrindo. Netenkinęs šio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti grąžinti pareiškėją į Marijampolės PN Kybartų sektorių.

III. 16. Pareiškėjas A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), kitų tarptautinių teisės aktų nuostatas.

18. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio nuostatų, kadangi neišnagrinėjo klausimo, ar jis teisėtai buvo įtrauktas į Kriminalinės žvalgybos specialisto tarnybiniame pranešime nurodytą sąrašą, kuris buvo pateiktas Departamentui. Teismas nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į tarnybiniame pranešime nurodytą sąrašą ir šiuo aspektu nepasisakė. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neracionalus, pažeisti aiškumo reikalavimai. Teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė visų aplinkybių visumos, dėl to sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

19. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginėje dalyje ir jo 3 puslapyje yra nurodyti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, kadangi BVK neturi 881 straipsnio, o Kalėjimų departamentas yra ne prie Vidaus reikalų ministerijos, bet prie Teisingumo ministerijos. Pareiškėjo teigimu, tai galima būtų vertinti kaip rašymo apsirikimą, tačiau šios aplinkybės rodo, kad teismas savo pareigas atliko nerūpestingai, pažeidė Teisėjų etikos kodekso nuostatas, objektyvumo ir nešališkumo principus, bylą išnagrinėjo formaliai.

20. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Kriminalinės žvalgybos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta tik jo nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais kitais įrodymais. Departamento direktoriui priimant Nutarimą, jokie kiti įrodymai, išskyrus minėtą tarnybinį pranešimą, nebuvo pateikti, todėl Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

21. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatliko pareigos išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes bei įrodymus. Pareiškėjas teigia, kad teismo posėdžio metu prašė išreikalauti iš atsakovo visus įrodymus, kuriais remiantis pareigūnas surašė minėtą tarnybinį pranešimą, o jeigu tie duomenys yra įslaptinti, tai teismas turi teisę su jais susipažinti, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas, dėl jo net nebuvo pasisakyta.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo netenkina, nesudaro pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

24. Atsakovas teigia, kad Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, teismų praktiką ir visą su pareiškėjo pareiškimu susijusią medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Nutarimą teismas neturėjo pagrindo nei pareiškėjo nurodytais nei kitais motyvais.

25. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra ir ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš Marijampolės PN į Vilniaus PN, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas Departamento Nutarimu pagrįstai perkeltas iš Marijampolės PN į Vilniaus PN, pareiškėjo skundą atmetė.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neištyrė visų įrodymų visumos, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus, bylą išnagrinėjo formaliai, neišreikalavo visų bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Byloje nustatyta, kad Departamentas Nutarimu, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 7 punktu, siekdamas apriboti nuteistojo A. N. daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, nutarė A. N. perkelti iš Marijampolės PN į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimo.

32. Pagal BVK 69 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas, tvarką ir sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais BVK nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

33. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Aprašas. Šio Aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (priedas) (toliau – nutarimas) arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 881 straipsnio 4 dalies pagrindui). Aprašo 5 punkte numatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Pagal Aprašo 7 punktą, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras, pateiktinas tik nutarimo projektas.

34. Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra galimas pagal BVK 69 straipsnį ir, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, Departamento direktorius turėjo diskrecijos teisę priimti nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į konkrečius pataisos namus, tokio perkėlimo terminas nebuvo ribojamas. Tačiau, kaip numatyta Aprašo 7 punkte, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.

35. Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, pagrįstai rėmėsi BVK 69 straipsnio ir Aprašo 7 punkto nuostatomis, tačiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar prie Nutarimo buvo pateikti pareiškėjo elgesį charakterizuojantys dokumentai, kaip numatyta Aprašo 7 punkte, o iš Nutarimo turinio taip pat negalima spręsti, kokiais pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis remdamasis Departamento direktorius priėmė Nutarimą.

36. Nors Departamentas prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikė Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2020 m. birželio 18 d. tarnybinį pranešimą, tačiau iš Departamento Nutarimo negalima daryti išvados, kad šiuo tarnybiniu pranešimu buvo remiamasi priimant Nutarimą.

37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi įpareigojo Marijampolės PN pateikti pareiškėjo elgesį charakterizuojančius dokumentus, kurie buvo pateikti prie Nutarimo projekto, o Departamentą įpareigojo pateikti medžiagą, susijusią su A. N., kurios pagrindu buvo surašytas Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad teismo nutartis buvo įvykdyta ir reikalaujami įrodymai teismui buvo pateikti, išskyrus Departamento 2021 m. vasario 1 d. raštą, kuriame nurodoma, kad Tarnybinis pranešimas surašytas vykdant tarnybines funkcijas, todėl Departamentas negali pateikti konkrečių su pranešimu susijusių dokumentų. Šiame rašte pažymėta, kad vykdant pareiškėjo perkėlimą, buvo remtasi ne tik minėtu tarnybiniu pranešimu, bet ir kitais dokumentais ir veiksniais, leidžiančiais pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą, tačiau jokių kitų dokumentų, kuriais remdamasis priėmė Nutarimą, Departamentas nepateikė. Pažymėtina, kad Marijampolės PN jokių pareiškėją charakterizuojančių duomenų, kurie buvo pateikti prie Nutarimo projekto ir kuriuos buvo įpareigojęs pateikti teismas, nepateikė.

38. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

40. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, o skundžiamą Nutarimą pripažinęs teisėtu ir pagrįstu, neišreikalavęs ir neįvertinęs jo priėmimą pagrindžiančių įrodymų, pažeidė nurodytus proceso teisės principus ir taisykles.

41. Teismas privalėjo įvertinti ne tik atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ginčui aktualių BVK 69 straipsnio ir Aprašo nuostatų kontekste, bet ir šias aplinkybes galbūt patvirtinančius duomenis, esant būtinumui papildomus įrodymus išreikalauti iš atsakovo, tačiau to nepadarė. Tik teismui atlikus minėtus veiksmus, būtų galima vertinti, ar pareiškėjo ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

42. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas prašė išreikalauti įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas, tačiau jokie kiti įrodymai, išskyrus tarnybinį pranešimą, nebuvo pateikti.

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su teismo šališkumu, neobjektyvumu, rašymo apsirikimais klaidingai nurodant BVK straipsnį bei Departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, šiuo atveju nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

46. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė