2025-09-10 Nr. AB-14094-3-61-3-02947-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2426-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02947-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 25S99911 nepakeisti leidimo nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas1), Migracijos departamento 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 25S100543 panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Sprendimas2) ir Migracijos departamento 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 25S114305 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas3) (toliau kartu – Sprendimai) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi jai pakeitimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1. Sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, neproporcingi ir neadekvatūs, formaliai priimti vieno pareiškėjos atsakymo į klausimyno klausimus pagrindu, nevertinant kitų atsakymų, susijusių su Rusijos Federacijos veiksmais Ukrainoje, bei su pareiškėja susijusių individualių aplinkybių visumos, pareiškėjos individualios situacijos, fakto, kad ji yra nuolatinė Lietuvos gyventoja. Gyvendama Lietuvoje, dirbo iki senatvės pensijos, Lietuvoje įgijo darbo stažą bei gauna senatvės pensiją. Lietuvoje yra pareiškėjos namai, didžiausią gyvenimo dalį ji gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.

2.2. Sprendimai iš esmės pažeidžia pareiškėjos, kaip ilgalaikės Lietuvos gyventojos, pamatines žmogaus teises bei teisėtus interesus, yra prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) formuojamai praktikai analogiško pobūdžio bylose, todėl Sprendimai turi būti panaikinti, o pareiškėjai grąžintas teisėto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo statusas.

2.3. Pareiškėjos ryšiai su Lietuvos valstybe yra labai stiprūs, glaudūs bei nuoseklūs. Atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuva yra stiprūs bei glaudūs – Lietuvoje gyvendama daugiau kaip 50 metų ji čia sukūrė šeimą, dirbo, gauna senatvės pensiją. Nuo 1995 metų pareiškėja turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris būdavo keičiamas, besibaigiant jo galiojimo laikui.

2.4. Sprendimuose nemotyvuojama, kuo pasireiškia ir kuo grindžiamas pareiškėjai inkriminuotas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas bei pakankamas rimtumas, priimtų Sprendimų proporcingumas, atsižvelgiant į pareiškėjos gyvenimo šalies teritorijoje trukmę (50 metų), jos amžių (69 metai), pasekmes (mokama senatvės pensija, teikiamos medicininės paslaugos), ryšius su Lietuvos Respublika (pažįstami ir draugai, nekilnojamasis turtas ir pan.) ir ryšių su kilmės šalimi buvimą / nebuvimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes:

4.1. Pareiškėja Valstybės saugumo departamento buvo pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, ir, nors atsakydama į Migracijos departamento klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) ji pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?) ji pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinti individualią pareiškėjos situaciją, Migracijos departamentas atliko kompleksinį asmens požiūrio vertinimą. Siekiant išsiaiškinti tikrąją pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karo veiksmų Ukrainoje ir bendrą jos požiūrį į dabartinę geopolitinę situaciją, 2025 m. sausio 16 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa.

4.2. Apklausos metu pareiškėja papasakojo, kad gimė ir augo Baltarusijoje. Pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1974 m. mokytis geležinkeliečių mokykloje. Sukūrė šeimą su karininku, tarnavusiu Lietuvoje. Dėl vyro tarnybos porą metų gyveno Estijoje, vėliau grįžo į Lietuvą ir čia pasiliko gyventi. Lietuvoje 30 metų dirbo dispečere. Nors ir galėjo, bet Lietuvos pilietybės neįgijo, nes būnat Lietuvos piliečiu reikėtų vizų keliaujant į tam tikras valstybes. Lietuvoje artimųjų neturi – vyras miręs, vaikai gyvena užsienyje. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad Krymas teisėtai priklauso Rusijos Federacijai, nes Krymas istoriškai priklausė Rusijai ir dabar jai grįžo: „Krymas nuo senų senovės, istoriškai – Rusijos žemė. Krymas Ukrainai buvo dovana, o dabar Krymas grįžta į savo vietą. Pagal tarptautinę teisę – Krymas Rusijos.“ Apklausos metu pareiškėja išsakė nuomonę, kad Rusija nekalta dėl pradėto karo: „Donecko gyventojai kreipėsi į Rusiją pagalbos, nes labai kentėjo – Rusija atėjo gelbėti Donecko gyventojų, o vėliau Rusija buvo apkaltinta, kad pradėjo karą, nors yra visai ne taip“. Pareiškėjai gaila paprastų žmonių, ji norėtų, kad karas kuo greičiau baigtųsi, bet Rusijos veiksmų nesmerkia, nes Rusija „gelbėja“ žmones.

4.3. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja išreiškė aiškią poziciją apie tai, kad Krymas legitimiai priklauso Rusijai, įvykius Ukrainoje pareiškėja vertina remdamasi Rusijos propagandos plėtojamais naratyvais. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai dėl Krymo okupacijos ir jos retorika dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nelinkusi smerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Taip pat tai suponuoja prielaidą, kad pareiškėja pritaria naujų teritorijų okupacijai bei patvirtina jos lojalumą Baltarusijos ir Rusijos režimų vykdomai politikai. Tokia pareiškėjos pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos ir daugumos Vakarų valstybių pozicijai, kad Krymas yra Ukrainos dalis ir kad Rusijos veiksmai šiuo klausimu yra nepateisinami. Taip pat tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui, todėl gali būti išnaudota Rusijos ar Baltarusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

4.4. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi Baltarusijoje. Savo gyvenamąją vietą nuo 1987 m. ji deklaruoja Lietuvos Respublikoje, leidimas nuolat gyventi pareiškėjai išduotas 1995 m., vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Yra duomenų apie tai, kad nuo 1995 m. spalio 16 d. iki 1997 m. rugpjūčio 31 d., nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. lapkričio 2 d., nuo 1997 m. lapkričio 3 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėja buvo įdarbinta Lietuvoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis (miręs (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) pilietis. Dvi pareiškėjos dukterys, yra (duomenys neskelbtini) pilietės, kurios Migracijos departamento turimais duomenimis Lietuvos Respublikoje negyvena. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (toliau ir – VSATIS) duomenimis, pareiškėja iš Lietuvos periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką.

4.5. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S99911 nepakeisti leidimo nuolat gyventi, nes buvo nustatyta, kad asmens gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui.

4.6. Atsižvelgiant į pareiškėjos apklausas, Migracijos departamento atliktą šių apklausų vertinimą ir VSD išvadą, o taip pat įvertinus aukščiau nurodytas su pareiškėja susijusias individualias aplinkybes, leidimo nuolat gyventi panaikinimas pareiškėjai laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

4.7. Ginčijami sprendimai nėra priimti dėl pareiškėjos išsiuntimo, todėl nepagrįstai remiamasi ESTT jurisprudencija dėl 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB Dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau ir – Direktyva 2003/109/EB) tikslų. Be kita ko, ginčijamuose Sprendimuose vertinant individualias su pareiškėja susijusias aplinkybes buvo atsižvelgta į Direktyvoje 2003/109/EB nurodomus veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjos išsiuntimo klausimas nesprendžiamas ginčijamais sprendimais.

4.8. Sprendimuose buvo įvertinta, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėja gyvena ilgą laiką ir nuo 1995 iki 2022 m. čia turėjo darbinius santykius. Pareiškėjos ryšiai Lietuvos Respublikoje vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs. Nustačius, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjos ryšiai Lietuvos Respublikoje šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina, todėl jie negali būti vertinami kaip prioritetinis ir svarbesnis aspektas keliamos grėsmės valstybei kontekste.

4.9. Pareiškėjos atžvilgiu priimti Sprendimai nėra grindžiami vien bendrąja prevencija, įvertintos individualios su pareiškėja susijusios aplinkybės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra nereikšmingos.

4.10. Tai, kad pareiškėja turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjos ekonominius ir turtinius interesus aukščiau viešojo intereso užtikrinti nacionalinį saugumą.

4.11. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs. Įvertinus Sprendimuose išdėstytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Migracijos departamentas vadovavosi ne tik VSD išvada, bet ir pačios pareiškėjos apklausų metu pateikta informacija, įvertino jos socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius (nustatyti), Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis.

4.12. Priimant ginčijamus Sprendimus buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad asmens interesas atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo užtikrinimas.

4.13. Migracijos departamentas priėmė teisės normomis pagrįstus ir motyvuotus Sprendimus. Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimai atitinka tiek Įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSD atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes:

6.1. Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

6.2. Pareiškėja, leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu, 2024 m. lapkričio 19 d. ir 2025 m. sausio 16 d. pildydama Migracijos departamento parengtą klausimyną, pažymėjo, jog Krymas legitimiai priklauso Rusijos Federacijai. Tikslindama klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėja per 2025 m. sausio 16 d. žodinę apklausą dar kartą patvirtino klausimyne nurodytus savo įsitikinimus dėl Krymo priklausymo Rusijai. Nors pareiškėja itin ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje – valstybėje, kuriai Rusija kelia egzistencinę (lietuvių tautos sunaikinimo) grėsmę, pareiškėjos įsitikinimu, Krymas istoriškai priklausė Rusijai ir dabar grįžo Rusijai, kuriai teisėtai ir priklauso; Donecko gyventojai kreipėsi į Rusiją pagalbos, nes labai kentėjo – Rusija atėjo gelbėti Donecko gyventojų, o vėliau Rusija buvo apkaltinta, kad pradėjo karą, nors yra visai ne taip; Rusijos veiksmų nesmerkia, nes Rusija gelbėja žmones; Lietuvos pilietybės neįgijo, nes būnant Lietuvos piliete jai reikėtų vizų keliaujant į „tam tikras“ valstybes; politika Baltarusijoje nurodė nesidominti.

6.3. Nurodyta sąmoninga, nuosekli, aiškiai argumentuota pareiškėjos pozicija, išsakyta įvairiomis formomis (raštu, žodžiu) ir skirtingais laiko momentais, patvirtina pareiškėjos palankumą Rusijos režimui. Pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl Rusijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje ir jos teritorijos okupacijos pateisinimo visiškai atitinka Rusijos valdančiojo režimo propagandines nuostatas.

6.4. VSD vertinimu, pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja yra lojalus Rusijos režimui asmuo ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

6.5. Pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais.

6.6. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos Rusijos režimui palankios ir palaikančios pažiūros kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad anksčiau pareiškėjai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis ir esant išreikštam aiškiam pareiškėjos palankumui Rusijos režimui) leidimas nuolat gyventi pareiškėjai turėjo būti pratęstas automatiškai.

6.7. Pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

6.8. Pareiškėja, itin ilgą laiką gyvendama Lietuvoje, taip ir neišmoko lietuvių kalbos. Valstybinės kalbos mokėjimas yra būtina prielaida užsieniečiui integruotis į visuomenę, suvokti tautos mentalitetą ir jos siekius, valstybės konstitucinę santvarką, susipažinti su tautos ir valstybės istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomybę už valstybės dabartį ir ateitį (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą). Kalbinės integracijos nebuvimas lemia ir pilnavertiškos kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės pareiškėjos integracijos negalimumą. Pareiškėja, nemokėdama lietuvių kalbos, visą laiką faktiškai gyvena Rusijos informaciniame lauke, formuojamame Rusijos Federacijos valdžios propagandinių naratyvų, nukreiptų prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjos artimieji giminaičiai (dukros) gyvena Baltarusijoje. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui patvirtinimas.

6.9. Pareiškėjai pateikus prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, VSD vertino ir jos socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su jos gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui. Nustatyta, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gauna nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios (suteikimo priežastis – netekus pilietybės). Deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje nuo 1987 m. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) pilietis) yra miręs 2012 m. Dvi dukros yra (duomenys neskelbtini) pilietės, gimusios ir gyvenančios Baltarusijoje. Pareiškėja reguliariai vyksta į Baltarusijos Respubliką, net ir po Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje pradžios – 2022 m vyko 3 kartus, 2023 m. – 3 kartus, 2024 m. – 2 kartus. Pareiškėjos iki šiol išlaikomi aktualūs ryšiai su Baltarusija, kalbinės integracijos nebuvimo sąlygotas pilnavertiškos kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės integracijos nebuvimas, pareiškėjos išsakytos aiškiai Rusijos režimą palaikančios ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesams diametraliai priešingos pažiūros yra akivaizdus pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui patvirtinimas.

6.10. VSD vertinimu, Sprendimai visiškai atitinka LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose Lietuvai priešiškų valstybių piliečiai – ilgalaikiai Lietuvos gyventojai, o jų grėsmė grindžiama įsitikinimais dėl Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių klausimų.

6.11. Net ir žymiai vyresnis amžius, nei kad yra sulaukusi pareiškėja, savaime nėra faktorius, besąlygiškai šalinantis grėsmės valstybės saugumui galimybę. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje net 83 metų amžiaus sulaukęs (duomenys neskelbtini) pilietis buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos Federacijai. Antra, pareiškėja yra atlikusi privalomąją karinę tarnybą Sovietų Sąjungos kariniame padalinyje, todėl yra įgijusi pagrindinį karinį parengtumą. Trečia, pareiškėja reguliariai, kasmet lankosi Baltarusijos Respublikoje ir tai savaime didina jos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Ketvirta, pagal LVAT praktiką nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvai priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas domina tik tam tikri ypatingomis savybėmis pasižymintys asmenys, turintys išskirtinę prieigą prie specifinės informacijos ar pan.; priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas neabejotinai domina ir tokia su Lietuvos Respublika susijusi informacija, kuriai rinkti, fiksuoti, kaupti, apdoroti ir perduoti nėra reikalingi jokie specialūs įgūdžiai, kompetencijos ar prieigos, techninės galimybės. Taigi siekis menkinti pareiškėjos keliamą grėsmę argumentu dėl jos amžiaus yra niekuo nepagrįstas, o nurodyti faktai rodo priešingai – grėsmė yra pakankamai reali.

6.12. VSD įsitikinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 11 d. 19 d. sprendimu pareiškėjos J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir nuo 1995 m. turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl leidimo nuolat gyventi pratęsimo. Migracijos departamentas gavo VSD 2025 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. 18-3874 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nustatė, kad pareiškėja pildydama 2024 m. lapkričio 19 d. ir 2025 m. sausio 16 d. Migracijos departamento klausimynus, nurodė, kad Krymas legitimiai priklauso Rusijos Federacijai. Vėliau, apklausoje pareiškėja dar kartą patvirtino, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, teigdama, kad Krymas istoriškai priklausė Rusijai ir dabar grįžo Rusijai, kuriai teisėtai priklauso. Be to, pridūrė, jog Rusija, prašoma Donecko srities žmonių, atėjo jiems į pagalbą ir įvedė kariuomenę į Ukrainą, o po to prasidėjo karas. VSD vertinimu, pareiškėjos nurodytas teiginys, vėliau patvirtintas apklausoje, dėl Rusijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje ir jos teritorijos okupacijos pateisinimo atitinka Rusijos valdančiojo režimo propagandines nuostatas. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Teismo vertinimu, skundžiami Sprendimai grindžiami pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, kuri nustatyta atsižvelgus tiek į pareiškėjos pateiktus atsakymus į klausimyno klausimus, tiek į VSD išvadoje pateiktą vertinimą, tiek į pareiškėjos apklausos metu surinktą informaciją, tiek ir kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos asmenybe, visumą. Iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko ir individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

10. Teismas įvertinęs VSD išvadą, Migracijos departamento apklausos metu išdėstytą pareiškėjos poziciją, pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėja pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, įvertinęs, kad pareiškėja nurodo, jog Krymas visada priklausė Rusijai, tik vėliau buvo padovanotas Ukrainai, o dabar vėl „grįžta į savo vietą“, bei tai, kad, pareiškėjos teigimu, Donecko sritis kreipėsi pagalbos į Rusiją, iki tol ten žmonės kentėjo, tiek moterys, tiek vaikai, Rusija juos parėmė, sprendė, jog pareiškėjos požiūris į Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią politiką kitų valstybių atžvilgiu, t. y. sąmoninga pozicija teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją ir pradėtą karą, suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.

11. Teismo nuomone, Migracijos departamento Sprendimuose detaliai pristatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos individualiu vertinimu, t. y. gyvenamąja vieta – nustatyta, kad ji savo gyvenamąją vietą nuo 1987 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje, paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis – nurodoma, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjai buvo išduotas 1995 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas; pareiškėjos šeiminiais ryšiais – nustatyta, kad jos sutuoktinis buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris mirė (duomenys neskelbtini), dukros yra (duomenys neskelbtini) pilietės ir Lietuvoje negyvena; ekonominiais ryšiais – nustatyta, kad pareiškėja 1995–2022 m. laikotarpiu buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje, ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos; įvertinti ryšiai su Baltarusija – pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką. Migracijos departamentas Sprendimuose įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, taip pat pareiškėjos pateiktus atsakymus į klausimyną, atlikęs papildomą aplinkybių aiškinimąsi, pagrįstai priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į nustatytas, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, pareiškėjos ryšiai Lietuvos Respublikoje šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina, todėl jie negali būti vertinami kaip prioritetinis ir svarbesnis aspektas keliamos grėsmės valstybei kontekste. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta atsakovas pagrįstai vertino, kad atsisakymas pakeisti leidimą nuolat gyventi bei pareiškėjos leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

12. Teismas, įvertinęs skundžiamų Sprendimų turinį, konstatavo, kad jie yra grindžiami aktualiu teisiniu reguliavimu, juose detaliai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl Migracijos departamento Sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir individualizuoti, o juose pareiškėjai taikytos priemonės yra proporcingos. Sprendimų motyvai yra aiškūs ir pakankami. Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

13. Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas. Teismas savarankiškų pagrindų panaikinti Sprendimą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nenustatė.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendė, kad Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, juos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Netenkinus reikalavimų panaikinti Sprendimus, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi jai pakeitimo.

16. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą ir skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo šiuos argumentus:

18.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio l3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 buvo sprendžiama dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo asmeniui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje konstatavus, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši LVAT praktika aktuali ir pareiškėjos atveju.

18.2. Teismas, nagrinėdamas ginčą, nepasisakė, kuo pasireiškia pareiškėjai inkriminuotos grėsmės realumas ir pakankamas rimtumas, nevertino Migracijos departamento Spendimų proporcingumo, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių (69 metai), gyvenimo Lietuvoje trukmę (51 metai), ryšius su Lietuvos valstybe (čia gaunamą senatvės pensija, turimą nekilnojamąjį turtą, sukurtą šeimą), glaudžių ryšių su Baltarusija nebuvimą (pareiškėja Baltarusijoje paskutinį kartą buvo 2024 m. rudenį, ten dažnai nevyksta), o padarė formalią išvadą, kad atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

18.3. Pareiškėja yra 69 metų senjorė, gaunanti pensiją, dirbusi Lietuvoje visą gyvenimą – 30 metų, – sukūrusi čia šeimą, palaidojusi sutuoktinį, tad sunku yra įsivaizduoti, kaip ji galėtų valstybės saugumui kelti realią ir pakankamai rimtą grėsmę. Atsakovas tokio vertinimo neatliko, išvadų nepagrindė. Teismas nepagrįstai pripažino, kad tokia išvada tinkamai grindžiama pareiškėjos duotais paaiškinimais apie istorinius įvykius, nors ji atsakovui net keturis kartus pakartojo, kad ji politika nesidomi, nėra įsigilinusi į šiuos klausimus.

18.4. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai asmuo išreiškia savo nuomonę, kad Krymas priklauso Rusijai, pritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai, nesuteikia pagrindo savaime daryti išvados apie asmens valstybės saugumui keliamos grėsmės pagrįstumą, nenurodžius kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių, sudarančių rimtą pagrindą manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1578-502/2025). Tokių papildomų aplinkybių Sprendimuose bei teismo sprendime nenurodyta, o išvada yra grindžiama pareiškėjos atsakymu į klausimyno 10 klausimą, apklausos metu duotais paaiškinimais, nenustačius, ar jai inkriminuota grėsmė yra reali ir pakankamai rimta, nevertinant tokios priemonės proporcingumo, kas, vadovaujantis LVAT praktika, nedaro pagrindo pripažinti tokius sprendimus teisėtais, pagrįstais, teisingais bei proporcingais.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

20.1. Teismas pagrįstai įvertino pareiškėjos keliamą grėsmę ir ginčijamų Sprendimų proporcingumą, o pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, esą, neatsižvelgta į gyvenimo Lietuvoje trukmę (nurodomi 51 metai, nors pareiškėja gyvena Lietuvoje nuo 1995 m., taigi, 30 metų), sukurtą šeimą (ignoruojant aplinkybes, kad pareiškėjos dukros yra (duomenys neskelbtini) pilietės, o pareiškėjos vyras, (duomenys neskelbtini) pilietis, mirė 2012 m., ir pareiškėja Lietuvoje artimųjų neturi).

20.2. Pareiškėja selektyviai cituoja atsietus nuo konteksto teismo sprendimo fragmentus ir nepagrįstai teigia, kad valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama pareiškėjos atsakymu į klausimyno 10 klausimą bei duotais paaiškinimais, kad Krymas priklauso Rusijai bei dėl įvykių Donecke. Teismo sprendime pažymėta, jog įvertintas su pareiškėja susijusių aplinkybių visetas, todėl šie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.

20.3. Teismo sprendimas priimtas pagrįstai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės normų visetas nesuteikia pagrindo vertinti konkrečių pareiškėjos bylos aplinkybių kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi to prašiusiai (duomenys neskelbtini) pilietei J. S., panaikinti jai suteiktą leidimą nuolat gyventi ir uždrausti jai atvykti į Lietuvą, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat įpareigojimo Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi jai pakeitimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai neįvertinta individualių ir su jos asmenybe susijusių aplinkybių visuma ilgalaikio gyventojo statuso aspektu. Be to, pareiškėjos išreikšta nuomonė apie Krymo priklausomybę Rusijai ir tam tikrą pritarimą šios valstybės vykdomam karui vertintina kaip nesuteikianti pagrindo savaime daryti išvadą apie pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą, nenurodžius kitų su pareiškėja susijusių aplinkybių, sudarančių rimtą pagrindą manyti, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Be to, ginčijami atsakovo Sprendimai priimti nevertinus to, kad pareiškėja yra 51 metus faktiškai Lietuvoje gyvenanti 69 metų senolė, 30 metų dirbusi iki senatvės pensijos ir įgijusi darbo stažą bei gaunanti senatvės pensiją, Lietuvoje sukūrusi šeimą, pagimdžiusi dvi dukras ir čia palaidojusi sutuoktinį.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

25. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

28. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai apima pagrindinius nacionalinio saugumo objektus, kuriais yra, be kita ko, tautos puoselėjamos vertybės, jos laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas (žr. 2 skyriaus Pirmąjį skirsnį). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (žr. 2 skyriaus Trečiąjį skirsnį).

29. Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. redakcija), sukonkretina atitinkamas grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Šios grėsmės oficialiai nurodomos minėtoje Strategijoje kaip kylančios, be kita ko, iš: a) autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumo ir vykdomų provokacijų prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didinamo nenuspėjamumo ir keliamų naujų saugumo grėsmių, taip pat augančios Rusijos Federacijos įtakos Baltarusijos Respublikai; b) augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis, pažeidžiančiomis tarptautinę teisę ir keliančiomis egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

30. Iš ginčijamo Sprendimo1 turinio matyti, jog Migracijos departamentas rėmėsi ne tik VSD išvada, bet ir savo vertinimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo. Be VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į pareiškėjos šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, protingumo bei teisingumo kriterijais, nėra pakankamo pagrindo atmesti VSD ir Migracijos departamento atliktą pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu1 pagrįstai nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Sprendimo1 nuostatomis dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytuose atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrinduose nenumatytų išimčių, kada šie pagrindai galėtų būti netaikomi atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio (pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės J. S.) turėtus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai pragyventą bei darbo laikotarpį Lietuvoje.

32. Ginčijamame atsakovo Sprendime2 nurodyti iš principo tie patys argumentai dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui kaip ir Sprendime1, todėl teisėjų kolegija pakartotinai nevertina šių argumentų ir jų patikros pirmosios instancijos teismo sprendime vien leidimo nuolat gyventi panaikinimo aspektu. Teisėjų kolegija neabejoja, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti Sprendimą2, o pirmosios instancijos teismas – nenustatyti pagrindų panaikinti atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.

33. Ginčijamame atsakovo Sprendime3 taip pat nurodyti iš principo tie patys argumentai dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui kaip ir Sprendime1 bei Sprendime2, todėl teisėjų kolegija pakartotinai nevertina šių argumentų ir jų patikros pirmosios instancijos teismo sprendime vien uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką aspektu. Teisėjų kolegija taip pat neabejoja, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti Sprendimą3, o pirmosios instancijos teismas – nenustatyti pagrindų panaikinti sprendimą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl Migracijos departamento Sprendimo3 atitikimo proporcingumo principui.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėja pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

36. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, kaip minėta, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl, nagrinėjamu atveju, ginčijamiems atsakovo sprendimams priimti pakako pagrįsto manymo, kad pareiškėjai, nors ir nurodžiusiai nesidomėjimą „politika Baltarusijoje“ ir pareiškusiai gailestį dėl kare prieš Ukrainą paprastų žmonių bei norą dėl kuo greitesnio karo pasibaigimo, būdingas įvykių Ukrainoje (Rusijos esą atliekamo žmonių „gelbėjimo“) ir karo prieš Ukrainą vertinimas pagal šį karą pradėjusios valstybės propagandos formuojamą versiją reiškia pareiškėjos pritarimą naujų teritorijų okupacijai ir patvirtina jos lojalumą karą pradėjusios valstybės valdžiai, todėl pareiškėjos apklausos metu aiškiai išreikšta jos vienareikšmė nuomonė dėl Krymo legitimaus priklausymo Rusijai ir šios valstybės esą atliekamo žmonių „gelbėjimo“, taip pat pareiškėjos reguliarios išvykos į Baltarusiją leidimo nuolat gyventi turėjimo laikotarpiu ir tokių išvykų nenutraukimas net prasidėjus karui prieš Ukrainą, t. y. lankymasis Baltarusijoje 8 kartus nuo 2022 m., VSD surinktos ir vertintos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

37. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad asmens išreikšta nuomonė apie Krymo priklausomybę Rusijai ir pritarimą šios valstybės vykdomai agresijai Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje vertinama kaip nesuteikianti pagrindo savaime daryti išvadą apie asmens valstybės saugumui keliamos grėsmės pagrįstumą, nenurodžius kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių, sudarančių rimtą pagrindą manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendime1 aiškiai nurodytos ir išsamiai įvertintos kitos su pareiškėja J. S. susijusios esmingos aplinkybės (apsilankymo Baltarusijoje reguliarumus net prasidėjus karui prieš Ukrainą). Vien tai, kad pareiškėjos reguliarus lankymasis Baltarusijoje, net prasidėjus ir vykstant karui prieš Ukrainą, galėjo būti susijęs su šioje valstybėje gyvenančių pareiškėjos dukterų aplankymu ir šeiminių santykių palaikymu, nepaneigia faktinio ir teisinio pagrindo atsakovui manyti, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui tiek jos vienareikšmių pažiūrų dėl Krymo priklausomybės ir karo prieš Ukrainą priežasčių (esą Rusijos atliekamo žmonių „gelbėjimo“), tiek jos reguliarių išvykų į Baltarusiją (net vykstant karui prieš Ukrainą) kontekste. Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

38. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijami atsakovo Sprendimai priimti nevertinus to, kad pareiškėja yra 51 metus faktiškai Lietuvoje gyvenanti 69 metų senolė, 30 metų dirbusi iki senatvės pensijos ir įgijusi darbo stažą bei gaunanti senatvės pensiją, Lietuvoje sukūrusi šeimą, pagimdžiusi dvi dukras ir čia palaidojusi sutuoktinį, pažymėtina, kad atsakovo Sprendimuose taikomos administracinio poveikio priemonės yra įvertintos proporcingumo aspektu. Vien tai, kad pareiškėjos ilgalaikis gyvenimas ir darbas Lietuvos Respublikoje galėjo sukurti jos atitinkamus socialinius emocinius ir kitokius prieraišumo santykius su atitinkamais bendradarbiais ir kaimynais Lietuvoje arba Lietuvoje mirusio sutuoktinio aplinka, nepaneigia faktinio ir teisinio pagrindo atsakovui Sprendime1 prioritetą pagrįstai suteikti iš pareiškėjos apklausos ir jos reguliarių apsilankymų Baltarusijoje kylančios grėsmės valstybės saugumui užkardymui, taip pat koncentruotis į aktualų pareiškėjos šeiminių ryšių nebuvimą Lietuvos Respublikoje tokioje situacijoje, kai jos abu vaikai gyvena Baltarusijoje. Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

39. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pareiškėjos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimui, kad ginčijamuose atsakovo Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje eA-2395-624/2023), kadangi šios bylos ir apeliaciniame skunde nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

41. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis