c3eca1cb-4e75-4ec7-963c-8fac5598a710 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-349-659/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02187-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.1; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei,prokurorui Žilvinui Šiurnai,kaltinamajam V.

I. (V. I.), jo gynėjui advokatui Vaclovui RuÅ¡kiui,nukentėjusiajai S. I., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, teistas: 2012-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 20 MGL dydžio bauda, bauda iÅ¡ieÅ¡kota 2013-02-11, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 str. 1 d., padarymu.

Teismas n u s t a t ė:  kaltinamasis V. I., 2017-01-14 apie 20.40 val. vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, matant paÅ¡aliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjęs prie savo žmonos S. I. tyčia sugriebė jÄ už kaklo, tampė už plaukų ir spyrė vienÄ kartÄ iÅ¡ kojos į galvos sritį, dėl ko pastaroji parklupo ant žemės, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija Kaltinamasis V. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. Parodė, kad jokių smurtinių veiksmų savo sutuoktinės S. I. atžvilgiu neatliko, jokių smÅ«gių nesudavė, jos nelietė. 2016-09-01, grįžus iÅ¡ jÅ«ros namo, sutuoktinė jam pasakė, kad daugiau nenori jo matyti, kad bute jam niekas nepriklauso, po ko išėjo iÅ¡ namų. Å iuo metu vyksta skyrybų procesas. 2016-12-23 pasirašė su sutuoktine sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir manydamas, jog Klaipėdoje jam nebus gyvenimo, iÅ¡vyko į SovetskÄ .

Po ko jam paskambino iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2017-01-14 atvyktų į kontorÄ pasiraÅ¡yti kontraktÄ dėl 2017-01-19 išėjimo į jÅ«rÄ . SutartÄ dienÄ , t. y. 2017-01-14, atvyko į KlaipėdÄ ir nuvyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) g., pasimatyti su vaiku. Savo atvykimo pas vaikÄ su sutuoktine nederino. Priėjęs prie namo pamatė, kad lange dega Å¡viesa, todėl nusprendė užeiti. Apėjęs namÄ , eidamas link laiptinės, pamatė iÅ¡einančiÄ Å¾monÄ .

Ä® namus neužėjo, kadangi teismui pateiktas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, kuriame numatyta, kad jis be sutuoktinės dalyvavimo negali susitikti su savo vaiku. Eidamas stotelės link, pamatė, jog žmona stovi prie sankryžos, priėjo prie jos. Jam priėjus, žmonai prasidėjo isterika, ji bandė pabėgti, rėkė. Jis bandė jÄ nuraminti, stengėsi iÅ¡siaiÅ¡kinti, pakėlė balsÄ . Ä®vyko konfliktas. Sutuoktinė nukrito. Bandė jai padėti atsistoti. Po kurio laiko ties jų sustojo maÅ¡ina, iÅ¡ kurios iÅ¡lipo trys asmenys – du vaikinai ir mergina.

Jie liepė jam neskriausti moters, t. y. jo žmonos. PaaiÅ¡kino jiems, kad jos neskriaudžia, viskas yra gerai, o jei jiems kas nors nepatinka, tegu kviečia policijÄ . Kviesti policijÄ sutuoktinė atsisakė. Jis išėjo. Taip pat nurodė, jog 2016-12-23 jis su sutuoktine pasirašė praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Å ių dokumentų teismui nėra pateikęs. Prašė sutuoktinės, kad ir ji iki Å¡ių metų gegužės mėnesio Å¡ių dokumentų neteiktų teismui, kadangi žino, jog pateikus dokumentus ir jiems iÅ¡situokus, jam bus panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje.

Nurodė ir tai, jog anksčiau yra prašęs sutuoktinės duoti vaiko telefono numerį bei susitikti su vaiku, tačiau jam buvo atsakyta.Nukentėjusioji S. I. parodė, kad įvykio dienÄ dirbo iki 16.00 val. S. D. paprašė nueiti pas savo klasės draugÄ , kuris gyvena per kiemÄ , (duomenys neskelbtini) name. Apie 20.00 val. paskambino klasioko motinai G. K. ir pasakė, kad ji (S. I.) greitu laiku ateis pasiimti sÅ«naus, kad jis apsirengtų ir nusileistų į apačiÄ , kad jį pasitiks prie laiptinės. SÅ«nus buvo suÅ¡ilęs, tad ji dar kurį laikÄ pabuvo namie.

Po kurio laiko, apsirengus ir iÅ¡jungus namie Å¡viesÄ , išėjo pasitikti vaiko. Jai perėjus (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä ir pasukus takeliu link (duomenys neskelbtini) namo, už nugaros pajuto žingsnius, kurie buvo labai arti. Tuo metu buvo sniego ir tamsu. Sustojo prieÅ¡ais parduotuvėlę, pasisuko nugara į takelį, kad praleisti einantįjį, kuomet pajuto kaip jÄ kažkas, manė, jog tai gali bÅ«ti narkomanas, sugriebė už gerklės, liemens bei plaukų ir parvertė ant žemės. Nors pagrindinė gatvė buvo apÅ¡viesta, tačiau toje vietoje buvo prieblanda.

Užpuoliko nematė, nes buvo nuo jo nusisukusi. Jautė smÅ«gius, plaukų rovimÄ , tÄ symÄ , kas sukėlė jai fizinį skausmÄ . VeidÄ buvo uždengusi rankomis. Buvo iÅ¡tikta Å¡oko, klykė. Tuo metu sustojo pro Å¡alį važiavusi maÅ¡ina, iÅ¡ kurios iÅ¡lipo vaikinai su mergina. Užpuolikas jÄ paleido ir tuomet ji pamatė, jog tai jos sutuoktinis V. I., su kuriuo Å¡iuo metu vyksta skyrybų procesas. MuÅ¡damas jÄ , jis tylėjo. Kiek buvo smÅ«gių pasakyti negali, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje, smÅ«gių neskaičiavo, bet galėjo bÅ«ti suduota nemažiau 5 smÅ«gių.

Kraujosruvų neatsirado, nes buvo storai apsirengusi. Vaikinai gynė jÄ nuo jo (V. I.). Pastarasis, sakydamas jiems, jog ji yra jo žmona, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Jis buvo labai stipriai iÅ¡gėręs. Po to į įvykio vietÄ , prie jos, jos nesulaukęs, atbėgo sÅ«nus. SÅ«nų buvo iÅ¡tikęs didelis Å¡okas. Vaikinai pasiÅ«lė juos nuvežti iki namų, tačiau ji atsisakė, nurodydama, jog gyvena Å¡alia. Grįžusi namo, paskambino savo vyresniajam sÅ«nui, iÅ¡ pirmos santuokos, pasakydama, jog jÄ užpuolė V.

I.. Atvykus sÅ«nui, jos praÅ¡ymu, į namus buvo iÅ¡kviesta policija. Taip pat, tÄ patį vakarÄ , apie įvykį ji pranešė ir G. K., kuriai pasakė, jog jÄ užpuolė buvęs vyras. Atvykę policijos pareigÅ«nai siÅ«lė jai medikų pagalbÄ , tačiau, nors ji ir jautė skausmÄ plaukuose, bet medikų pagalbos atsisakė, nes tuo metu buvo iÅ¡tikta Å¡oko, nieko nesuvokė. Negirdėjo, kad V. I. įvykio vietoje bÅ«tų siÅ«lęs kviesti policijos pareigÅ«nus. Jis su ja nebendravo, kalbėjo tik su priėjusiais vaikinais.

Å iais metais tai buvo pirmas V. I. iÅ¡puolis, tačiau tai nėra pirmas toks įvykis, nes ir anksčiau jis buvo prieÅ¡ jÄ smurtavęs. Smurtas – pagrindinė skyrybų priežastis. Be to V. I. ir vaiko atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtÄ . V. I. piktnaudžiavo alkoholiu. Agresija jam pasireikÅ¡davo tiek bÅ«nant blaiviam, tiek iÅ¡gėrusiam. Iki įvykio tarp jos ir sutuoktinio jokie turtiniai ginčai nevyko, stengėsi su juo nebendrauti, nesimatyti. Iki 2016-09-01 nematė jo apie metus laiko, kadangi jis buvo išėjęs į jÅ«rÄ .

Abu geranoriÅ¡kai sutiko dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Susitikimai dėl skyrybų vykdavo pas advokatÄ , taip pat kelis kartus V. I. buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ darbovietę- parduotuvę. PareiÅ¡kimas nebuvo paduotas teismui, kadangi V. I. paprašė jos, kad dokumentų pateikimas bÅ«tų atidėtas iki Å¡ių metų gegužės mėnesio, kad jam nebÅ«tų panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje ir kad galėtų iÅ¡eiti į jÅ«rÄ . Pažymi, jog kalbėdama su sÅ«numi, jis pasakė, kad lyg matė iÅ¡ įvykio vietos nueinantį tėvÄ (V.

I.). Nurodo, kad jÄ apgynusius vaikinus surado G. K. per (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o priteisti iÅ¡ V. I. 3000 Eur neturtinės žalos, nes po įvykio įgijo baimę, bijo viena vaikščioti, blogai miega, krito svoris, spazmavo skrandį, dėl ko kreipėsi į medikus, patyrė iÅ¡laidas.Liudytojas T. C. (T. C.) teismo posėdžio metu parodė, kad S. I. yra jo motina, o V. I. yra jos vyras. Jis su jais negyvena. 2017-01-14 kartu su žmona buvo namuose, kai, apie 21.00 val., paskambino apsiverkusi mama ir pasakė, kad jÄ sumušė kaltinamasis.

Paklausė ar ji iÅ¡kvietė policijÄ , pasakė, kad ne, nes kaltinamasis pabėgo. Tada jis apsirengė ir nuvažiavo pas mamÄ Ä¯ namus. Namuose buvo abu seneliai, mama ir mažasis brolis, kuris verkdamas ir drebėdamas gulėjo lovoje. IÅ¡siaiÅ¡kinęs apie įvykį, iÅ¡kvietė policijÄ . Ji (S. I.) jam papasakojo, kad ėjo pasitikti brolio ir pajuto, kad kažkas eina už nugaros. Pagalvojusi, kad jÄ kažkas seka, apsimetė, kad atsiriÅ¡o batas, ar kažkas panaÅ¡aus, ir tada jÄ kažkas parvertė už kaklo ant sniego.

Ji užsidengė veidÄ . Galvojo, kad jÄ užpuolė vagis, nes su savimi turėjo telefonÄ . Sustojo automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡Å¡oko vaikinai. Užpuolikas atÅ¡oko ir tuomet ji pamatė, kad tai buvo kaltinamasis. Teigia, jog atvykęs pas mamÄ Ä¯ namus, akivaizdžių sumuÅ¡imo požymių, kraujosruvų nematė, tačiau pastaroji skundėsi, kad jai skauda galva ir kaklas. Sakė, kad iÅ¡tikta Å¡oko bÅ«senos nesuvokė kokie buvo smÅ«giai. Jis nurodė, kad tai buvo ne pirmas toks kaltinamojo iÅ¡puolis.

Žinojo, kad ir anksčiau prieÅ¡ jo motinÄ buvo naudojamas smurtas. Tai buvo viena iÅ¡ priežasčių, dėl ko jis anksčiau išėjo iÅ¡ namų. Vaikinus surado per socialinius tinklus – per (duomenys neskelbtini). Vaikinai susisiekė su brolio draugo motina (G. K.). Jie nėra jo pažįstami, jų nėra matęs, apie juos nieko nežino. Atvykus pareigÅ«nams, jis dalyvavo. PareigÅ«nai darė pradinę apklausÄ , įraÅ¡inėjo. Tuo metu jis klausė mamos ar jai reikalinga greitosios medicinos pagalba, bet ji jos atsisakė.

Nežino ar po įvykio ji (S. I.) kreipėsi į medikus, ar kur nors gydėsi.Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra tekę susidurti su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja. TÄ vakarÄ kartu su savo drauge ir T. Ž. važiavo automobiliu. Gatvės pavadinimo pasakyti negali. Vairuodamas, iÅ¡ toliau, pamatė, kad ant Å¡aligatvio stovi du asmenys (V. I. ir S. I.), tarp kurių galimai vyksta kivirčas. Privažiuojant ir pasisukus į juos, pamatė, kad kaltinamasis iÅ¡ kojos spyrė nukentėjusiajai į veido/galvos sritį, dėl ko ji priklupo.

Nukentėjusiajai smÅ«gis buvo suduotas stovint. Veiksmas vyko apie 5 minutes. Jie sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie jų. Matė, jog kaltinamasis sunkiai stovėjo ant kojų. Jam kalbėti su kaltinamuoju neteko. Neklausė kaltinamojo kodėl jis muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ . Kaltinamasis labai greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nepamena, jog kaltinamasis bÅ«tų siÅ«lęs kviesti policijÄ . Kažkas buvo sakyta dėl kaltinamojo žmonos (nukentėjusiosios), tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi viskas vyko labai greitai.

PasiÅ«lė pavežti nukentėjusiÄ jÄ , bet ji atsisakė. Ä®sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja susidurti neteko. Vakare, tamsiu žiemos metu, kartu su P. R. važiavo automobiliu. Pasisukęs į kaltinamojo ir nukentėjusiosios pusę, pamatė, kai kaltinamasis iÅ¡ kojos spyrė nukentėjusiajai į veido sritį, po ko ji suklupo ant žemės. Tas vaizdas nuo jų buvo nuo 5 iki 10 metrų atstumu.

Jis, iki kaltinamajam sudavus nukentėjusiajai smÅ«gį, į juos dėmesį atkreipęs nebuvo. Pamatę tokius kaltinamojo veiksmus, kartu su P. R. sustojo, greitai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuskubėjo nukentėjusiosios link. Tuo metu kaltinamasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Dar prieÅ¡ jiems iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, matė, jog kaltinamasis laikė nukentėjusiÄ jÄ , tačiau tiksliai pasakyti už ko negali. Buvo paklausęs nukentėjusiosios kas tas vyriÅ¡kis, ji pasakė, tačiau tiksliai nurodyti negali, jog lyg tai jos buvęs vyras.

Taip pat negali nurodyti ar klausė kaltinamojo kodėl jis muÅ¡a moterį (nukentėjusiÄ jÄ ). Prisimena tik tai, kad kažkÄ klausė, ir, kad kažkas buvo atsakyta - „kad mano buvusi ar buvęs vyras“. Viskas įvyko labai greitai, todėl tas dalykas neįsiminė. Policijos į įvykio vietÄ nekvietė. PasiÅ«lė nukentėjusiajai nuvežti jÄ iki namų, tačiau jį atsisakė. Jiems einant link automobilio, į įvykio vietÄ atbėgo mažas vaikas. Negirdėjo kÄ nukentėjusioji sakė vaikui.

Jie įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.Liudytojas T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (dalis parodymų pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka) parodė, kad jie (T. Ž., P. R.) iÅ¡ karto, po pamatyto spyrio, sustojo ir pribėgo prie jų –vyro ir moters, tada vyras paleido moterį, ji atbėgo prie jų (T. Ž., P. R.) ir atsistojo jiems už nugarų. Jie klausė to vyro kodėl jis muÅ¡a moterį, jis atsakė, kad tai buvusi jo žmona, bet kodėl jÄ muÅ¡a nesakė, vyras jiems atsakė lietuviÅ¡kai su rusiÅ¡ku akcentu. Kada jie pradėjo tam vyrui sakyti, kad moters muÅ¡ti negalima, jis nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. (b. l. 34)Liudytojas, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu Å¡iÄ dalį duotų parodymų, nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , gali vadovautis Å¡iais jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

PaaiÅ¡kina, kad važiuodami automobiliu, pasukus galvÄ , pamatė kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai į veido sritį, todėl jie sustojo ir greitai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Spyris jai buvo suduotas stovint. Po spyrio ji suklupo. Nurodo, kad kaltinamasis buvo girtas, tai matėsi iÅ¡ jo judesių, nes jie buvo nekoordinuoti. Nepamena, kad kaltinamasis bÅ«tų sakęs į įvykio vietÄ kviesti policijÄ .IÅ¡ 2017-01-14 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. I. 2017-01-14 apie 20.40 val. buvo užpulta vyro V.

I., kuris griebė už kaklo, parvertė ant žemės, tampė už plaukų, spardė kojomis ne mažiau penkių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiais veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ (b. 1. 3-6).IÅ¡ 2017-01-16 apžiÅ«rėto, prie 2017-01-14 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pridėto, užfiksuoto garso įraÅ¡o, kuriame įraÅ¡ytas pareigÅ«nų ir nukentėjusiosios pokalbis, matyti, kad garso įraÅ¡e girdėti vyriÅ¡kas balsas 1: „Kas nutiko dabar“.

MoteriÅ¡kas balsas 1: „Kas nutiko, užpuolė, sumušė, apgynė svetimi žmonės“, VB1 „O dabar sumušė kaip, kokiais veiksmais sumušė?“, MB1 „AÅ¡ pirmiausia, aÅ¡ ėjau, iÅ¡ nugaros jaučiau kažkas eina, pamaniau kažkoks ar narkomanas, ar kas, sulėtinau žingsnį, tipo kažkas bate, mane griebė už gerklės, parvertė ant sniego, už plaukų, spardė, žinokit aÅ¡ tokiam Å¡oke buvau, aÅ¡ nežinau“, VB1 „Tai gal medikų jums reikia pagalbos dabar?“, MB1 „AÅ¡ nežinau, nieko nejaučiu, tiktai vienintelį, kad už plaukų rauta“, VB1 „Tai gal iÅ¡kviest kad apžiÅ«rėtų, gal skauda kažkÄ ?“, MB1 „Ne, kol kas man niekas neskauda, man Å¡okas“, VyriÅ¡kas balsas 2:

„Šokas tik buvo“, VB1 „O su vyru esate iÅ¡siskyrę civiliÅ¡kai jau““, MB1 „Yra visi dokumentai“, VB1 „Ar skyrybos yra jau įvykusios?“, MB1 „ParaÅ¡ai yra jau“, VB1 „Ar teisminiu bÅ«du iÅ¡siskyrę esate?“, MB1 „Dar ne“, VB1 „Vedat bendrÄ gyvenimo bÅ«dÄ ?“, MB1 „Ne, mes gyvename atskirai visiÅ¡kai“, MB1 „Atskirai mes gyvename kokiÄ pusę metų, prieÅ¡ tai jis buvo jÅ«roje, po to grįžo, jis čia pabuvo penkias dienas ir daugiau mes nesimatėme“, VB1 „O vyras kur gyvena dabar?“, MB1 „Jis pas draugÄ kažkokį, prie Pempininkų...toliau vyksta tyrimui nereikÅ¡mingas pokalbis“, MB2 „Ar tuo muÅ¡imu, savo veiksmais vyras jums sukėlė fizinį skausmÄ ?“, MBl „Man Å¡okÄ ..“, MB2 „Fizinis skausmas buvo sukeltas“, MBl „Taip“..

Toliau vyksta tyrimui nereikÅ¡mingas pokalbis, užraÅ¡omi asmenų duomenys. MB2 „Jis lauke jus užpuolė?“, MB1 „Taip“, MB2 „Tai kurioj vietoj jus užpuolė?“, MB1 „Čia prie (duomenys neskelbtini) gatvės, va čia, perėjos, koks ten, (duomenys neskelbtini).. (duomenys neskelbtini)“ ... MB2 „Jo vardas, pavardė?“, MB1 „V. I.“... MB2 „Spardė, kiek smÅ«gių buvo?“, MB1 „Negaliu nieko tiksliai pasakyti“, MB2 „Penki, deÅ¡imt?“, MB1 „Nu tegu bÅ«na penki“, MB2 „Ne mažiau penkių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas“, MB1 „Nes aÅ¡ sakau, aÅ¡ buvau tokiam Å¡oke, sakau, aÅ¡ maniau, kad narkomanas koks“, MB2 „Bet jÅ«s jį atpažinote?“, MB1 „Taip, aÅ¡ jį atpažinau, kada sakau aÅ¡ klykiau, jis ten mane vartaliojo, aÅ¡ klykiau padėkit ir pati pirma maÅ¡ina sustojo, iÅ¡lindo vaikinukas, tai dabar sakau, į internetÄ Ä¯dėjom, vargu ar atsilieps“ ...

MB2 „Ar jūs neužuodėt alkoholio kvapo?“, MB1 „Ne, žinokit, bet neblaivus tikrai, veidas toks, girto vyro“, VB1 „O šiaip sužalojimų ant jūsų jokių nesimato?“, MB1 „Kol kas tai nieko, aš apsižiūrėsiu rytoj“, MB2 „Aš sakau, kad nėra man atrodo“, VBl „Jeigu bus kokių žymių, rytoj nuvažiuokit į ligoninę“...toliau vyksta tyrimui nereikšmingas pokalbis. (b. 1. 7-9)Iš akistatos protokolo, akistaton suvesti nukentėjusioji S. I. ir kaltinamasis V.

I., matyti, jog nukentėjusioji S. I. patvirtino, kad 2017-01-14 apie 20.40 val. ėjo iÅ¡ namų į (duomenys neskelbtini) namÄ , kur pas pažįstamÄ buvo palikusi sÅ«nų, ėjo jo pasiimti, buvo blaiva. Ties (duomenys neskelbtini) namu iÅ¡girdo, kad kažkas eina iÅ¡ paskos, nutarė tÄ Å¾mogų praleisti, sustojo, tada pajuto, kad jÄ griebė už kaklo ar už plaukų ir parvertė ant žemės, tada pradėjo tampyti už plaukų ir pajuto ne mažiau 5-ių smÅ«gių į nugarÄ , kaip suprato, jai spyrė koja, pradėjo Å¡aukti, pamatė, kad netoliese sustojo automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo jaunuoliai.

Tada vyras atsitraukė ir ji pamatė, kad tai V. I.. Jis jai nieko nesakė, nei kai užpuolė, nei kai sustojo automobilis. Pamatęs tuos jaunuolius, V. I. dar kurį laikÄ stovėjo, o po nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link JÅ«rininkų prospekto. Norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , tačiau nesugebėjo paskambinti. Jaunuoliai pasiÅ«lė parvežti jÄ namo, tačiau ji pasakė, kad pareis pati, tuo metu atėjo sÅ«nus D. ir jie abu parėjo namo. Tada paskambino savo vyresniajam sÅ«nui T. C., kuris gyvena atskirai, ir paprašė, kad ateitų, nes bijojo bÅ«ti namuose.

Atėjęs sÅ«nus paskambino į policijÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai siÅ«lė iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , tačiau ji atsisakė, nes jokių kÅ«no sužalojimų padaryta nebuvo, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis V. I. nesutiko su nukentėjusiosios S. I. parodymais ir nurodė, kad 2017-01-14 vaikščiojo po miestÄ ir apie 20.30 val. nuėjo prie savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur anksčiau gyveno ir kur gyvena jo žmona S. I. su jo sÅ«numi D. I., norėdamas sÅ«nų pasveikinti su gimtadieniu.

Pamatė, kad lange dega Å¡viesa, tada ėjo link laiptinės durų ir pamatė link sankryžos einančiÄ S. I.. Tada sugrįžo atgal, pažiÅ«rėjo ar dega jų bute Å¡viesa, Å¡viesa degė, vaikas buvo namuose, bet jis į butÄ neėjo, nes žmonos ten nebuvo. Tada pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiÄ autobusų stotelę ir pamatė prie sankryžos stovinčiÄ S. I., perėjo gatvę ir pradėjo eiti link jos. Pamačiusi jį, ji pradėjo Å¡aukti, konkrečiai nieko nesakė, tik Å¡aukė, kodėl ji Å¡aukė jis nesuprato, tarp jų buvo apie 5 metrai atstumas.

Ji paslydo ir nugriuvo, jis priėjo ir norėjo padėti jai atsikelti, paėmė jai už rankos ir liemens, ji vis Å¡aukė. Tuo metu netoliese sustojo automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo du vaikinai ir mergina, pradėjo sakyti, kad nesimuÅ¡tume. Jis pasakė, kad tai jo žmona, viskas normaliai, jie nesimuÅ¡a. Taip pat pasakė, kad jeigu kas nors nepatinka, jie gali iÅ¡kviesti policijÄ . S. I. pasakė, kad policijos kviesti nereikia. Tada jis nuėjo namo į nuomojamÄ jį butÄ adresu Minijos g. 129-108, Klaipėda.

Tvirtino, kad S. I. jis nemušė. (b. 1. 86-90)Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-28 teismo baudžiamuoju įsakymu V. I. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (b. l. 55).Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Sprendžiant kaltės klausimÄ teismas atmeta kaltinamo parodymus, kaip jo nekaltumÄ galinčius patvirtinti įrodymus, nes kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina visuma kitų, anksčiau nurodytų įrodymų.

Kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybos bÅ«das, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, o ne kaip objektyviÄ tiesÄ atspindintys parodymai. Pabrėžtina, kad kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryÅ¡iu, prieÅ¡taravimų tarp skirtingų įrodymų nebuvimu ir skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nors nukentėjusioji S. I. negali tiksliai nurodyti kiek jai smÅ«gių buvo suduota bei į kokias kÅ«no vietas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos parodymai, įvertinus visumÄ kitų įrodymų, negali patvirtinti kaltinamojo kaltės. Atmesti nukentėjusiosios parodymus ir jais nesivadovauti bÅ«tų galima tik tuomet, jeigu iÅ¡ kitų įrodymų visumos bÅ«tų galima nustatyti, kad jie yra visiÅ¡kai neatitinkantys kitų įrodymų visumos ir jiems akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys.

Pažymėtina, kad savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatų metu su kaltinamuoju, todėl nėra pagrindo manyti, kaip teigia kaltinamasis, kad nukentėjusioji meluoja dėl savo nurodomų aplinkybių. Byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji S. I. matė kas jÄ sugriebė už kaklo, parvertė ant žemės, tampė už plaukų ir sudavė smÅ«gius, nurodydama, jog tai buvo jos vyras V. I.. Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina tuo metu pro Å¡alį važiuojančių bei įvykio vietoje buvusių liudytojų P. R. ir T.

Ž. parodymai. Jie abu patvirtino, kad važiuojant automobiliu matė, kaip kaltinamasis V. I. vienÄ kartÄ iÅ¡ kojos spyrė stovinčiai nukentėjusiajai, savo žmonai S. I., į galvos sritį, po ko pastaroji parklupo ant žemės. Kaltinamais neneigė tos aplinkybės, kad 2017-01-14 apie 20.40 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau neigia, kad priėjęs prie savo žmonos S. I. sugriebė jÄ už kaklo, parvertė ant žemės, tampė už plaukų ir sudavė smÅ«gių, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Nors kaltinamasis savo gynybos versijÄ grindžia tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nemušė nukentėjusiosios, o jai nuo jo bėgant, pastaroji pati nukrito ir jis jai norėjo tik padėti atsistoti, tačiau Å¡i versija, kaip jau minėta anksčiau, yra paneigta liudytojų P. R. ir T. Ž. parodymais, kurie ne tik patvirtino, kad V. I. spyrė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko ji parklupo, bet ir T. Ž. patvirtino, jog kaltinamasis, prieÅ¡ suduodant smÅ«gį, laikė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų ar gobtuvo.

Be to abu liudytojai patvirtino ir tÄ aplinkybę, jog kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ paleido tik jiems priartėjus prie jų. Å ias aplinkybes liudytojai P. R. ir T. Ž. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat kaltinamasis teigė, kad prie jo ir jo žmonos S. I. priėjusiems vaikinams paaiÅ¡kino, kad jos neskriaudžia, viskas yra gerai, o jei jiems kas nors nepatinka, tai gali kviesti policijÄ , bet S. I. atsisakė tai daryti, tai jis išėjo namo. Å iÄ kaltinamojo versijÄ , taip pat paneigia tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų P. R. ir T.

Ž. parodymai, kurie patvirtino, kad kaltinamasis nesiÅ«lė kviesti policijÄ , o pamatęs prie jo ir nukentėjusiosios artėjančius P. R. ir T. Ž. labai greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nukentėjusioji S. I. nurodė, jog apie įvykį pranešė policijai tik grįžus namo. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojas T. C., kuris patvirtino, jog atvykęs pas S. I. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, be to šį faktÄ patvirtina ir į kompaktinę plokÅ¡telę įraÅ¡yta pirminė S. I. apklausa, kuri vyko jos namuose tarp jos ir atvykusių pareigÅ«nų.

Ä®vertinus visus nurodytus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir atsižvelgiant į nurodytus įrodymų vertinimo argumentus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė panaudojus smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis yra įrodyta, nepaisant, to, kad V. I. savo kaltę neigia.                   Pažymėtina, kad kaltinamajame akte apraÅ¡ant V. I. nusikalstamÄ veikÄ buvo nurodyta, kad kaltinamas nukentėjusiajai sudavė į kÅ«nÄ ne mažiau penkių smÅ«gių.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. I. parodė, kad negali pasakyti kiek buvo suduota smÅ«gių, kadangi buvo Å¡oko bÅ«senoje, bet galėjo bÅ«ti ne mažiau penkių smÅ«gių (b. l. 169), tačiau apklausiami liudytojais P. R. ir T. Ž. nurodė, kad kaltinamasis vienÄ kartÄ iÅ¡ kojos spyrė nukentėjusiajai į galvos sritį (b. l. 178-179). Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad V. I. savo žmonai S. I. spyrė vienÄ kartÄ iÅ¡ kojos į galvos sritį.

Toks faktinės aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.Kaltinamasis V. I., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, be jokios pateisinamos priežasties, priėjęs prie savo žmonos S. I. tyčia sugriebė jÄ už kaklo, tampė už plaukų ir spyrė vienÄ kartÄ iÅ¡ kojos į galvos sritį, dėl ko pastaroji parklupo ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iuo atveju kaltinamasis savo Å¡eimos narį sumušė neturėdamas jokios priežasties ir teisės naudoti smurtÄ bei aiÅ¡kiai jos negerbdamas ir paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas.

Kadangi kaltinamasis tyčia smurtÄ panaudojo prieÅ¡ savo žmonÄ â€“ Å¡eimos narį, tai jo veika visiÅ¡kai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.  Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo mieste, Å¡alia važiuojamosios kelio dalies, t. y. atviroje vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, nes tÄ matė ir liudytojai P. R. ir T. Ž.. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡oje vietoje, tyčia sukeldamas S. I. fizinį skausmÄ , kaltinamasis tuo pačiu sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarkÄ , nes toks elgesys ne tik daro žalÄ sumuÅ¡tai nukentėjusiajai, bet ir trikdo bei Å¡okiruoja aplinkinius, akivaizdžiai pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sukelia aplinkiniams neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus.

Todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kadangi tais pačiais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamojo veika pagal abu minėtus BK straipsnius kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o skiriamos bausmės tokiu atveju bendrinamos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vien tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, teismas negali vadovautis, pripažįstant neblaivumÄ , kaip atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Kaltinamasis V. I. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Teisiamas antrÄ kartÄ , anksčiau teistas už smurto panaudojimÄ Å¡eimos nario atžvilgiu, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka, jog, bÅ«damas neblaivus, konfliktavo su baro darbuotojais bei iÅ¡keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais – visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

V. I. savo veiksmų nevertina kritiÅ¡kai, kaltę nepripažino, bando klaidinti teismÄ . Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis dirba, turi nepilnametį vaikÄ , šiuo metu tarp jo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas. Ä®vertinęs visus bylos duomenis, kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. I. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmė nustatytina atsižvelgiant į virÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių visumÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 3 dalimi, 721 straipsniu, 722 straipsniu, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusioji S. I. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V.

I. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus bÅ«tina atsižvelgti į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu.

Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Nukentėjusioji S. I. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad dėl V. I. nusikalstamų veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , pažeminimÄ , gilų psichologinį sukrėtimÄ , baimę, nesaugumo ir netikrumo jausmÄ , tuo paveikta jos dvasinė gerovė (b. l. 137).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu S. I. nurodė, kad dėl tokio V. I. elgesio įgijo baimę, bijo viena vaikščioti, blogai miega, pablogėjo sveikata – krito svoris, spazmavo skrandį, dėl ko kreipėsi į medikus. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ patvirtino apklausti teismo posėdžio metu liudytojai P. R. ir T. Ž.. Tačiau nukentėjusioji nepateikė teismui jokių dokumentų – medicininių iÅ¡rašų ir pan., kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusios sveikatos.Ä®vertinus nukentėjusiosios S. I. civiliniame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nukentėjusiosios, liudytojų nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo V.

I. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji S. I. patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtÄ jos prioritetÄ .Bylos duomenys patvirtina, kad V. I. yra darbingas (dirba), todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Teismas įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir kaltinamojo V. I. asmenybę, nukentėjusiosios praÅ¡omas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur. Å iuo atveju pripažintina, kad nukentėjusiajai priteisiamas 500 Eur neturtinės žalos dydis bus teisinga piniginė satisfakcija, teisingai kompensuojanti nukentėjusiosios neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ ir atitinkanti teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.  Dėl proceso iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios S. I. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius teismo posėdžio metu prašė iÅ¡ V. I. priteisti nukentėjusiajai 1500 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė kvitÄ (b. l. 142-143). Teismo nuomone, Å¡ios iÅ¡laidos yra realios, nes teisme, kuris užtruko kelis mėnesius, nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatas Henrikas Mackevičius, ruošė procesinius dokumentus.

Dėl daiktinių įrodymų Kompaktinė plokštelė su garso įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: V. I. (V. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:-             pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; -             pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti V. I. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 3 dalimi, 721 straipsniu, 722 straipsniu, skirti V. I. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimÄ 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens 15 metrų atstumu, uždraudžiant V.

I. 1 (vienerius) metus bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nukentėjusiojo asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nukentėjusiosios S. I. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ V. I. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) proceso iÅ¡laidų.Kompaktinę plokÅ¡telę su garso įraÅ¡u palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Violeta Balčiūnienė