c3ec7cd2-db69-4d38-a1cd-a8e33616fd6f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinės bylos Nr. e2-828-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2018-4Procesinio sprendimo kategorija3.1.18.6(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2018 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria byla perduota nagrinėti apygardos administraciniam teismui, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti 65 234,16 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. IeÅ¡kinyje nurodė, kad tarnybos metu bei tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ buvo sužalotas dėl kitos pareigÅ«nės kaltės įvykusio autoįvykio.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi perdavė bylÄ nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kompensacijos pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo atvejais yra įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnyje, todėl, teismo vertinimu, ginčas yra tarnybinis, nepaisant to, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje remiasi kitomis įstatymų nuostatomis (dėl žalos, padarytos didesnio pavojaus Å¡altinio, atlyginimo).

Atskirojo skundo argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovas R. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pagal teismingumÄ nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti žalÄ grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnių nuostatomis. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad jis nukentėjo eismo įvykio metu kaip keleivis, o AB „Lietuvos draudimas“ jam neatlygino visos eismo įvykio metu patirtos žalos, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota nagrinėti apygardos administraciniam teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančiÄ civilinių bylų priskirtinumÄ teismams, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrÄ taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalis apibrėžia bylas, kurias nagrinėja administraciniai teismai. Bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ apibrėžia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. Kai nagrinėjamoje byloje teisinis santykis yra miÅ¡rus, tai bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ nulemia teisinis santykis, kuris byloje vyrauja. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginÄÄ , t. y. rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija iÅ¡spręsti ginÄÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017).IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl eismo įvykio, įvykusio tarnybinių funkcijų vykdymo metu.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje kilęs ginčas yra tarnybinis (ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl bylÄ perdavė nagrinėti administraciniam teismui. Su tokia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobÅ«džio ir pagal bendrÄ taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus ginčus dėl žalos atlyginimo, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog ginčas priskirtinas tarnybinių ginčų kategorijai, pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, nagrinėdama praÅ¡ymus dėl rÅ«Å¡inio teismingumo klausimo nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigÅ«no ir administracijos ginčas dėl tarnautojo statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTÄ® 2 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovas iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas 2017 m. balandžio 20 d., tačiau byloje kilęs ginčas nėra siejamas su jo atleidimu iÅ¡ vidaus tarnybos, o siekiama gauti turtinės ir neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimÄ iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo. Kadangi nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurių pagrindu ginÄÄ bÅ«tų galima priskirti tarnybinio ginčo kategorijai, nėra įrodinėjamos ir byloje neturės bÅ«ti nustatinėjamos, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje yra kilęs tarnybinis ginčas ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį nagrinėtini iÅ¡imtinai civilinio pobÅ«džio teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėja                                                                                                                     Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė