2022-07-05 Nr. CB-5674-2-08-3-01916-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3499

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01916-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 29 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo – Panevėžio miesto savivaldybė. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi sukūrė naują precedentą, pagal kurį bet kuri įmonė, turinti civilinėse bylose atstovauti galinčius darbuotojus ar kitokį tai daryti galintį vidinį personalą, niekada negalės atgauti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo bylose, kurios, teismo vertinimu, bus paprastos ir įprastos įmonės veiklai. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju egzistuoja teisės kreiptis į teismą ir teisės į advokatą pažeidimai, dėl to, kad teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo būtinų sąlygų, kuri negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas motyvuojant tuo, jog siekiant sumažinti išlaidas galima būti atstovaujama mažiau kvalifikuoto asmens nei advokatas, yra vienas iš nepagrįsto – neteisėto teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo suvaržymo atvejų.

Ieškovės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką, nepriteisiamos tos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo procesinio elgesio, dėl kurio nesąžiningumo nėra abejonių, pasekmė ir teismas aiškiai nurodo kodėl konkretus procesinis veiksmas yra nesąžiningas. Tačiau, anot ieškovės, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo sukurtas precedentas, leidžiantis mažinti ar visai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl ne procesinio, o elgesio, nesusijusio su civiliniu procesu, t. y. dėl elgesio iki civilinės bylos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas