c3eb8095-53d2-4118-8b7a-4f2e2ff3a54b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-164-340/2020 Teisminio proceso Nr. 22-68-3-28383-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-863/2019 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, ieÅ¡kinį atsakovei M.

G. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1.1. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Opsta“ ir atsakovės M. G.; 1.2. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Opsta“ kasos iÅ¡laidų orderį 2 311,17 Eur sumai ir 2014 m. rugsėjo 10 d.

UAB „Opsta“ kasos iÅ¡laidų orderį 2 311,17 Eur sumai, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 4 622,33 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo sandoriais atsakovė ieÅ¡kovui tariamai pardavė žemės gruntÄ , už kurį atsakovei buvo iÅ¡mokėtos lėšos grynais pinigais 4 622,33 Eur sumai. Fiziniai asmenys turi teisę naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius tik savo Å«kio reikmėms to paties žemės sklypo ribose, be teisės jais disponuoti savo nuožiÅ«ra, t. y. neturi teisės juos parduoti. Sandorių įkainiai buvo kelis kartus didesni nei rinkos kaina. Kadangi sandoriai buvo tariami ir prieÅ¡taravo įmonės interesams, atsakovė be pagrindo įgijo ieÅ¡kovo lėšas.

3. Atsakovė M. G. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad faktÄ , jog Å¡alys, sudarydamos ginčo sandorius, siekė realių teisinių pasekmių, patvirtina tai, jog ieÅ¡kovas kasos iÅ¡laidų orderiais apmokėjo atsakovei už pateiktÄ gruntÄ . IeÅ¡kovas užsiėmė statybos verslu, todėl žemės gruntas galėjo bÅ«ti panaudotas. Atsakovės sutuoktinis turėjo žemės sklypÄ , kuris atsakovės nebuvo naudojamas ir kurio pavirÅ¡iuje buvo gruntas. Atsakovė nežinojo, kad žemės grunto negalima parduoti, taip pat, kad sandoriai prieÅ¡taraus juridinio asmens tikslams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Opsta“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. 2019 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ ir atsakovė M. G. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 133 kubinių metrų žemės grunto pirkimo pardavimo už 2 311,17 Eur. AnalogiÅ¡kÄ sandorį Å¡alys sudarė 2014 m. rugsėjo 10 d.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė dviem sandorių negaliojimo pagrindais – dėl sandorių tariamumo ir prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui. Teismas pažymėjo, kad žemės gelmių panaudojimo teisėtumo klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byloje nėra aktualus klausimas, ar atsakovė, sudarydama sutartį su ieÅ¡kovu, turėjo reikiamus leidimus, kaip tai numatyta Žemės gelmių įstatymo 4 str. bei ar kasimo darbai buvo vykdomi pagal projektÄ . Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog valstybės institucijos bÅ«tų konstatavę atsakovės veiksmų neteisėtumÄ ar nustatę pažeidimus dėl parduoto žemės grunto, nėra (CPK 178 str.).

7. Teismas iÅ¡ liudytojų A. A. ir O. P. parodymų nustatė, kad UAB „Opsta“ 2013 m. vykdė gamybinio komercinio pastato statybos darbus (duomenys neskelbtini), todėl žemės gruntas buvo reikalingas statyboms. Teismas nustatė, kad atsakovė gautas pajamas pagal ginčo sandorį deklaravo, o ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus žinioje yra darbų nurodytame statybos objekte sÄ matos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė realiai perdavė žemės gruntÄ ieÅ¡kovui, o pastarasis sumokėjo jo kainÄ .

8. Teismas ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovei buvo sumokėta 17,38 Eur už 1 kubinį žemės grunto, kai reali kaina sudarė 6 Eur, atsižvelgiant į byloje nustatytÄ sandorių Å¡alių valiÄ ir tikslus, vertino, kaip nepakankamus pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujančius juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo, sudarant ginčo sandorius. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato draudimo parduoti žemės gruntÄ už aukÅ¡tesnę kainÄ negu rinkos, taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų Å¡alis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų.

Sutarčių teisėje galioja sutarčių laivės principas, todėl Å¡alys kainÄ galėjo nustatyti savo nuožiÅ«ra. III. Apeliacinio skundo argumentai 9. IeÅ¡kovas BUAB „Opsta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas nustatęs, kad ginčo sandoriais prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, privalėjo pripažinti juos niekiniais, kadangi atsakovė neturėjo teisės disponuoti valstybės turtu – žemės gruntu.

Teismas, nustatęs, kad atsakovė perdavė svetimÄ turtÄ , turėjo informuoti prokuratÅ«rÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 9.2. Teismas neįvertino, kad atsakovė net neįrodė, kad žemės gruntas buvo parduotas iÅ¡ jai priklausančio žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1393-807/2019 buvo nagrinėjamas panaÅ¡us ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančios ir restitucijos taikymo, priteisiant sumas iÅ¡ atsakovės sutuoktinio, kuris ieÅ¡kovui pardavė 266 kubinius metrus žemės grunto, t. y. tiek pat, kiek ir atsakovė Å¡ioje byloje.

NelogiÅ¡ka, kad 0,1774 ha žemės sklype buvo sukasta iÅ¡ viso 532 kubinių metrų žemės grunto. 9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė ginčo sandorius deklaravo. PrieÅ¡ingai, sandorius deklaravo tik UAB „Opsta“, siekiant pagrįsti piniginių lėšų sumažėjimÄ . Ginčo sandorių metu ieÅ¡kovo vadovo buvo O. P., kuris bylos nagrinėjimo metu negalėjo duoti parodymų, kad žemės gruntas nebuvo įsigytas, nes tokiu atveju O. P. kiltų baudžiamoji atsakomybė už įmonės dokumentų klastojimÄ ir turto iÅ¡vaistymÄ . 9.4.

Teismas neatsižvelgė, kad buvęs ieÅ¡kovo direktorius O. P. žemės grunto pirkimo sandorius sudarinėjo su pažįstamais, giminaičiais, neturinčiais leidimų pardavinėti žemės gruntÄ . Žemės grunto kaina ir kiekis visuose sandoriuose buvo toks pats. Objektui, kuriame ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ , žemės gruntas nebuvo reikalingas. Žemės gruntÄ galima įsigyti legaliai už 8 kartus mažesnę kainÄ nei buvo įsigyta iÅ¡ atsakovės, todėl akivaizdu, kad tokie sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo veiklos tikslams, o atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga. 9.5.

Teismas neatsižvelgė, kad buvęs įmonės direktorius O. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės grunto pakrovimo ir išvežimo darbams buvo samdomi subrangovai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų administratoriui nebuvo perduota. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11. IeÅ¡kovas BUAB „Opsta“ 2020 m. sausio 10 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019. Nurodė, kad praÅ¡omas prijungti teismo sprendimas buvo priimtas analogiÅ¡koje byloje ir patvirtina apelianto Å¡ioje byloje apeliacinio skundo argumentus.

12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡liko vėliau. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nėra jokių naujų aplinkybių, o tik atkartojami argumentai ir nustatytos aplinkybės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019, išnagrinėtoje 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu, kurį prašoma prijungti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir teismo procesinio sprendimo.

14. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino žemės grunto pirkimo–pardavimo sandorio tariamu sandoriu, taip pat, kad sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams.

15. Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

16. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentÄ , kaip teisės Å¡altinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiÅ¡kia, kad teismai, taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, ieÅ¡kinį atsakovui M. N. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo O. P. Nurodyta civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl tarp ieÅ¡kovo UAB „Opsta“ ir fizinio asmens sudaryto žemės grunto įsigijimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, t. y. pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarp UAB „Opsta“ ir M. N. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos iÅ¡laidų orderį dėl 2 311,17 Eur niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ .

Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Opsta“ vykdomo statybos rangos objekto (duomenys neskelbtini), lokalinėse sÄ matose nenurodyta, kad rangos darbams atlikti buvo reikalingas žemės gruntas ar atsakovo nurodytas žemės produktas. Lokalinėse sÄ matose nurodytas grunto iÅ¡kasimas, betoninio pakraščio ardymas, grunto kasimas rankiniu bÅ«du, grunto iÅ¡neÅ¡imas iÅ¡ patalpų, grunto transportavimas 1 km atstumu, t. y. nurodyti darbai, kurie atliekami su gruntu, esančiu pačiame objekte.

IeÅ¡kovo vykdytame rangos objekte Vilniaus r. turėjo bÅ«ti atliktas vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu. Tokiems darbams atlikti buvo reikalinga 300 kv. m grunto, o augalinio grunto ir atnaujinimo darbų kaina pagal sÄ matÄ turėtų siekti 911,78 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo sandorio sudarymas negalėjo atitikti ieÅ¡kovo interesų ir tikslų, nes ieÅ¡kovui nebuvo jokio poreikio įsigyti statybos objektui nereikalingÄ prekę iÅ¡ asmens, neturinčio leidimo verstis žemės gelmių iÅ¡teklių pardavimu už keliskart didesnę nei rinkos kainÄ .

Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės įsigijimo sandoris prieÅ¡taravo ir juridinio asmens tikslams, kadangi ženkliai brangesnių medžiagų nei rinkos kaina įsigijimas, kuris nenumatytas pagal rangos sutartį ir jos sudėtines dalis, laikytinas nenaudingu ir žalingu įmonei, t. y. prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ir kitos Å¡alies (pardavėjo) nesÄ Å¾iningumÄ , nes bet kuris vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo, parduodamas specifinę prekę, turėjo ir privalėjo pasidomėti bendra padėtimi rinkoje ir siÅ«lomų analogiÅ¡kų prekių kainomis, sandoriui keliamais reikalavimais, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių prekė pagal sandorį įsigyjama už didesnę negu rinkos kainÄ , bei suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 pasisakė iš esmės dėl tų pačių apelianto argumentų, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jau suformuotu naujausiu horizontaliu precedentu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog 2013 m. rugpjūčio 13 d. žemės grunto pirkimo–pardavimo sutartis iš tikrųjų buvo įvykdyta.

21. Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 3 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, miÅ¡kÄ , vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingÄ sias iÅ¡kasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius iÅ¡teklius. Žemės gelmių įstatymo 2 str. nustatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame Å¡elfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jÅ«roje valstybei priklauso iÅ¡imtinės teisės į žemės gelmes.

Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kuriÄ Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei Å¡ių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės grunto sÄ voka teisės aktų nėra reglamentuota, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 patvirtino Grunto geologinio tyrimo ir grunto iÅ¡teklių naudojimo tvarkos apraÅ¡o, kuris reglamentuoja grunto geologinį tyrimÄ bei grunto iÅ¡teklių naudojimÄ atviru kasiniu (grunto karjeru), 7.1. p. nurodyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iÅ¡ žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų pavirÅ¡iumi) iÅ¡gaunamos birios ar riÅ¡lios uolienos.

Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.). Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. statybinis gruntas yra priskiriamas prie mokesčio objektu esančių valstybinių gamtos išteklių, kurio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens iÅ¡teklius ir žemės gelmių ertmes iÅ¡davimo taisyklės reglamentuoja leidimų (taip pat pakartotinių) naudoti (ir juridinio asmens ar Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusio įmonių filialo pageidavimu atlikti žvalgybÄ , paieÅ¡kÄ ) naudingųjų iÅ¡kasenų (vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio, metalų rÅ«dų, klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens iÅ¡teklius ir žemės gelmių ertmes iÅ¡davimÄ juridiniams asmenims ar Å¡ių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems įmonių filialams, naudojimo sutarčių su jais sudarymÄ , leidimų galiojimo sustabdymÄ , galiojimo sustabdymo panaikinimÄ ir galiojimo panaikinimÄ .

Taisyklių 2 p nurodyta, kad žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių iÅ¡teklius turi teisę naudoti savo Å«kio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 9 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Žemės Å«kio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141 patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo Å«kio reikmėms tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja naudingųjų iÅ¡kasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo Å«kio reikmėms ir mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkÄ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 29 d.).

Pagal apraÅ¡o 2.1 p. mažasis karjeras tai žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iÅ¡ kurio imamos naudingosios iÅ¡kasenos savo Å«kio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali bÅ«ti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m. ApraÅ¡o 3 p. nurodyta, kad žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar žemės naudotojas perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype turi teisę naudoti jame esančias naudingÄ sias iÅ¡kasenas (iÅ¡skyrus gintarÄ , naftÄ , dujas, kvarcinį smėlį) savo Å«kio reikmėms, neturėdami Å¡ios rÅ«Å¡ies Å«kinės veiklos leidimo, jeigu sutartyje ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žemės sklypÄ , nenumatyta kitaip.

Teisė naudoti valstybės turtÄ (naudingÄ sias iÅ¡kasenas) savo Å«kio reikmėms nesuteikia teisės juo disponuoti. Draudžiama mažajame karjere iÅ¡gautas naudingÄ sias iÅ¡kasenas parduoti, naudoti komercinei veiklai arba kaip atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti Å¡io valstybės turto teisinę bÅ«klę.

22. Nurodytas reglamentavimas reiÅ¡kia, kad žemės iÅ¡tekliai, kurie yra valstybės turtas, gali bÅ«ti naudojami savo Å«kio reikmėms, tačiau jais draudžiama disponuoti, t. y. parduoti, naudoti komercinei veiklai ar kitaip perleisti. Žemės gelmių iÅ¡teklius galima naudoti tik turint suderintÄ su valstybinėmis instancijomis projektÄ ir gavus leidimÄ . PrieÅ¡ingu atveju, žemės gelmių iÅ¡teklių pardavimo sandoris prieÅ¡tarautų imperatyviosioms teisės normos ir galėtų bÅ«ti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė leidimo dėl disponavimo žemės gelmių iÅ¡tekliais neturėjo. Vadinasi, atsakovė neturėjo teisės žemės gelmių iÅ¡tekliais disponuoti. Kita vertus, atsakovė aplinkybę, kad pardavė ieÅ¡kovui žemės gruntÄ , grindė VÄ® Registrų centro 2005 m. sausio 25 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad 0,3548 ha ploto žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), priklauso jos sutuoktiniui V. G. ir kitam asmeniui po ½ dalį sklypo. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovės sutuoktinio vardu registruotas žemės sklypas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vadinasi, byloje neįrodyta, kad atsakovė iÅ¡ viso galėjo parduoti ieÅ¡kovui žemės gruntÄ iÅ¡ jai priklausančio žemės sklypo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovui UAB „Opsta“, vykdančiam rangos darbus objekto (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas žemės gruntas. PrieÅ¡ingai, Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ esmės faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 konstatavo, kad UAB „Opsta“ vykdomiems statybos rangoms darbams žemės gruntas nebuvo reikalingas. IeÅ¡kovo vykdytame rangos objekte turėjo bÅ«ti atliktas vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu ir tokiems darbams atlikti buvo reikalinga 300 kv. m grunto, augalinio grunto ir atnaujinimo darbų kaina pagal sÄ matÄ â€“ 911,78 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo iÅ¡ viso 266 kubinius metrus žemės grunto. Byloje nekilo ginčo, kad tokį patį kiekį žemės grunto panaÅ¡iu laikotarpiu už tÄ pačiÄ kainÄ ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovės sutuoktinio, iÅ¡ viso 522 kubinius metrus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės galimybėmis disponuoti žemės gruntu ir ieÅ¡kovo poreikiu įsigyti tokiÄ prekę statybos rangos darbams, yra tarpusavyje prieÅ¡taringi ir nepagrindžia, kad realiai atsakovė galėjo parduoti žemės gruntÄ , o ieÅ¡kovas jį įsigyti.

25. Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 str. 1 d., kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti, pasidomėti to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė ginčo sandorius dėl 266 kubinių metrų žemės grunto už bendrÄ 4 622,33 Eur sumÄ . IeÅ¡kovo pateiktame žemės produktų kainyne nurodyta, kad augalinio grunto (su juodžemiu) kaina yra 2,18 Eur už tonÄ , t. y. keliskart didesnė nei rinkos kaina. Darytina iÅ¡vada, kad ginčo sandoriai neatitiko ieÅ¡kovo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, veiklos tikslų, juolab, ieÅ¡kovo vykdomam statybos rangos objektui toks kiekis žemės grunto nebuvo reikalingas.

Pagal CK 6.156 str. nuostatas sudaroma sutartis turi neprieÅ¡tarauti įstatymams, todėl aplinkybė, kad Å¡alys gali laisvai susitarti dėl sutarties formos ir turinio, nepateisina įmonės veiklos tikslams prieÅ¡taraujančių sandorių sudarymo. PrieÅ¡ingai, byloje neįrodyta, kad atsakovė iÅ¡ viso turėjo nuosavybės teise jai priklausantį žemės sklypÄ ir turėjo leidimÄ pardavinėti žemės gruntÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ženkliai brangesnių prekių nei rinkos kaina įsigijimas laikytinas prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ginčo sandorių sudarymo aplinkybės patvirtina pardavėjos nesÄ Å¾iningumÄ , nes bet kuris vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo turi ir privalo pasidomėti bendra padėtimi rinkoje, sandoriui keliamais reikalavimais, siekiant įsitikinti, ar toks sandoris nėra akivaizdžiai nenaudingas juridinio asmens veiklos tikslams.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ esmės faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡koje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 buvo atsižvelgta į bendrÄ kontekstÄ , buvusį ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. kad UAB „Opsta“ finansiniai sunkumai prasidėjo 2013 m., kadangi nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais per pusę mažėjo įmonės turto vertė, jau 2013 m. įmonės skolos virÅ¡ijo pusę įmonės turto, 2014 m. skolos įmonės turtÄ virÅ¡ijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtÄ virÅ¡ijo 2,5 karto.

Nurodyto byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie 133 kub. m žemės grunto panaudojimÄ ieÅ¡kovo vykdytame objekte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie dvigubai didesnį žemės grunto panaudojimÄ Ä¯monės veikloje, todėl yra pagrindas sutikti su apelianto argumentais dėl tikrųjų Å¡alių ketinimų, sudarant ginčo sandorius.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoriai buvo realiai įvykdyti. Byloje neįrodyta, kad atsakovė nuosavybės teise turėjo žemės sklypÄ , leidimÄ pardavinėti žemės gruntÄ ir jį realiai pardavė ieÅ¡kovui, taip pat, kad ieÅ¡kovui UAB „Opsta“ buvo bÅ«tina jį įsigyti už ženkliai didesnę nei rinkos kaina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai, pripažįstant ieÅ¡kovo UAB „Opsta“ ir atsakovės M. G. 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. sudarytas pirkimo– pardavimo sutartis ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „Opsta“ kasos iÅ¡laidų orderius, pagal kuriuos atsakovė gavo 4 622,33 Eur, niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikant vienaÅ¡alę restitucijÄ (CK 1.95 str. 1 d.).

30. Byloje neįrodyta, kad atsakovė realiai pardavė ieÅ¡kovui žemės gruntÄ , todėl pripažinus nuo jų sudarymo momento ginčo pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius, kaip tariamus sandorius, yra teisinis pagrindas taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant BUAB „Opsta“ naudai iÅ¡ atsakovės M. G. 4 622,33 Eur sumÄ .

31. IeÅ¡kovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

32. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

33. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

34. IeÅ¡kovas BUAB „Opsta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 807,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atstovavimÄ (ieÅ¡kinio parengimÄ ir dalyvavimÄ teismo pos.) pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡oma priteisti 807,50 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose 8.2 p., 8.19 p., nustatytų dydžių, todėl priteistina.

35. Apeliantas BUAB „Opsta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 020 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡oma priteisti 1 020 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose 8.9 p. nustatytų dydžių, todėl priteistina.

36. Apeliantas BUAB „Opsta“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 104 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

37. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso 300 straipsnyje nurodyta tvarka nepranešė prokurorui apie atsakovės padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , parduodant valstybei priklausantį turtÄ (žemės gruntÄ ). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui praneÅ¡ti nustatyta tvarka apie daromÄ arba padarytÄ nuskalstamÄ veikÄ , todėl ieÅ¡kovas, manydamas, kad atsakovė atliko nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Patenkinti ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Opsta“ ir M. G. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d.

UAB „Opsta“ kasos iÅ¡laidų orderius bendrai 4 622,33 Eur sumai niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės M. G. ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ naudai 4 622,33 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovės M. G. ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ naudai 807,50 Eur pirmosios instancijos teisme ir 1 020 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės M. G. 104 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teisėjai Virginijus Kairevičius Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė