Legislator Case Law & Legislation
c3eb18e8-df1f-48bd-8b37-c2b7f4a683d4 AI generated

Court dismisses divorce for fault and joint debt claims but grants custody and visitation rights to the mother.

Case Number c3eb18e8-df1f-48bd-8b37-c2b7f4a683d4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request to dissolve the marriage for the defendant's fault and rejected claims for joint liability on bank debts. However, it granted the plaintiff custody of the minor child and established a detailed visitation schedule for the father. The decision balanced the plaintiff's allegations of domestic violence against the defendant's failure to provide evidence of fault, while prioritizing the child's best interests regarding custody and contact.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code provisions on divorce for fault; Civil Code provisions on child custody and visitation rights; Civil Code provisions on joint debts; Civil Code provisions on legal costs. The court holds that divorce for fault requires proof of specific misconduct, joint debts are not automatically shared without proof of joint intent, and custody arrangements must serve the child's best interests.

Keywords

AI generated
divorce for fault child custody rights visitation schedule joint debt liability legal costs allocation best interests of child domestic violence evidence

Cited Legislation

AI generated
Civil Code of the Republic of Lithuania
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. A.-R., jos atstovei advokatei Marinai GuÅ¡auskienei,atsakovui D. R., jo atstovui advokatui Antanui Bartusevičiui,institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje atstovei R. N.-A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

A.-R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo D. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. A.-R. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A. A.-R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė santuokÄ , sudarytÄ 2010-01-23, nutraukti dėl atsakovo D.

R. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę A.; nepilnamečio vaiko D. J. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 247 Eur kas mėnesį; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 964 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo; pripažinti prievoles kreditoriams UAB „BIGBANK“ (sutarties Nr. 1316841/96pa) ir UAB „MINIBANK“ solidariomis sutuoktinių prievolėmis, priteisiant iÅ¡ atsakovo pusę sumos, t.y. 2 134 Eur; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-01-23 su atsakovu sudarė santuokÄ Vilniaus miesto CMS. 2010-05-02 Å¡alys susilaukė sÅ«naus D. J. R.. IeÅ¡kovės nuomone santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, kadangi jau daugiau nei metus sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, atsakovas nebedalyvauja nepilnamečio vaiko auklėjime, neprisideda prie jo iÅ¡laikymo. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius, rezultatų nedavė. Bendro gyvenimo metu atsakovas elgėsi agresyviai, nuolatos smurtavo, įžeidinėjo ieÅ¡kovę, nepadėdavo prižiÅ«rėti mažamečio vaiko bei atlikti buities darbų.

Atsakovo pasikeitęs charakteris ir netoleruotinas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , tapo pagrindu nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu atsakovas studijavo teisę Mykolo Romerio universitete, todėl sakydavo, jog negali dirbti. IeÅ¡kovei vienai teko atsakomybė iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Tam, kad Å¡eima galėtų pragyventi, bÅ«tina buvo imti greituosius kreditorius, paskolÄ mokslams iÅ¡ „Swedbank“, A. A. neprisidėjo prie kreditų grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad paskola, paimta mokslams apmokėti, yra jos asmeninė prievolė.

Tačiau praÅ¡o kreditus UAB „BIGBANK“ ir UAB „MINIBANK“ pripažinti solidariomis prievolėmis ir priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už jų grÄ Å¾inimÄ . Nepilnametis vaikas nuolat gyveno su motina ir po santuokos nutraukimo liks gyvena su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovės teigimu, ji gali geriau užtikrinti jo poreikius ir teisėtus lÅ«kesčius. IeÅ¡kovės skaičiavimais, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui ji skiria 493 Eur per mėnesį. Å i suma patenkina nepilnamečio vaiko poreikius maistui, rÅ«bams, lavinimui, asmens higienai, vaistams.

Mano, kad tėvas prie vaiko iÅ¡laikymo privalo prisidėti 247 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. Kadangi atsakovas nuo 2014-03-03 nepilnamečiu vaiku nesirÅ«pina, iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki ieÅ¡kovo padavimo dienos sudaro 2 964 Eur (I tomas, b.l. 26-30). IeÅ¡kovė, galutinai sutikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus prašė teismo nustatyti tokiÄ atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ : Nustatyti vienerių metų pereinamÄ jį laikotarpi emociniam ir dvasiniam ryÅ¡iui tarp tėvo D. R. ir sÅ«naus D.

J. R. atkurti. Pereinamojo laikotarpio metu nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu D. J. R. tvarka:

1. Atsakovas D. R. gali bendrauti (matytis) su sÅ«numi du kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. dalyvaujant motinai A. A.-R.. Susitikimų vieta nustatoma bendru tėvų susitarimu.2. Atsakovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype programa ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis.Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokia bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi D. J. R. tvarka:1. Atsakovas D. R. gali bendrauti (matytis) su sÅ«numi du kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais paimant vaikÄ 18.00 val. iÅ¡ ugdymo, gyvenamosios ar buvimo vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ iki 20.00 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .2. Atsakovas gali matytis su vaiku kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki 20.00 val. grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .3. Jeigu pagal grafikÄ nustatytu laiku Atsakovas neturi galimybės paimti sÅ«nų, jis privalo apie tai informuoti IeÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ .4. Per Atsakovo gimtadienį birželio 27 d., Atsakovas bendrauja su sÅ«numi iÅ¡ anksto suderinęs susitikimo laikÄ su IeÅ¡kove.5.

Atsakovas galės dalyvauti sÅ«naus gimtadienio Å¡ventėje gegužės 2 d., laikÄ ir vietÄ suderinęs su IeÅ¡kove.6. per Stačiatikių Kalėdas (sausio 7 d.) ir Stačiatikių Velykas Atsakovas bendrauja su sÅ«numi laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su IeÅ¡kove;7. Katalikų Å¡ventes nepilnametis D. J. R. praleidžia su mama A. A.-R..8. Tėvai vienas kitÄ informuoja apie savo atostogas mobiliaisiais telefono numeriais. Pasikeitus telefono abonento numeriui, Å alys privalo vienas kitÄ informuoti.9. Tėvas turi teisę praleisti iki 14 dienų kasmetinių atostogų, jų datÄ ir vietÄ iÅ¡ anksto suderinęs su vaiko motina.10.

Atsakovas gali iÅ¡važiuoti su nepilnamečiu sÅ«numi D. J. R. į užsienį tik esant raÅ¡ytiniam, notariÅ¡kai patvirtintam vaiko mamos sutikimui.11. Tuo metu, kai sÅ«nus yra pas AtsakovÄ , Atsakovas įsipareigoja nuolat laikyti įjungtÄ mobilųjį telefonÄ , ir atsiliepti, jei skambina IeÅ¡kovė.12. Atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype programa ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis (III tomas, b.l. 6-7).Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko.

Atsakovo teigimu, apie nėštumÄ atsakovė jam pranešė jau 5 mėnesį bÅ«dama nėščia. Jau tada atsakovui kilo abejonių dėl savo tėvystės vaiko atžvilgiu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės tėvai spaudė vesti jÄ , kadangi ji laukėsi. Todėl Å¡alys 2010-01-23 susituokė. IeÅ¡kovė ir jos tėvai neprisidėjo prie vestuvių organizavimo ir nieko nepadovanojo vestuvių proga. IeÅ¡kovė, pagimdžiusi sÅ«nų, nestabdė studijų ir nesutiko daugiau laiko skirti naujagimiui sÅ«nui, todėl tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko susiklostė glaudus emocinis ryÅ¡ys.

IeÅ¡kovei susiradus darbÄ , ji visÄ savo laikÄ pradėjo skirti darbui, komandiruotėms ir vakarėliams, apleido Å¡eimÄ , minimaliai skirdavo dėmesio sÅ«nui. IeÅ¡kovė atsakovÄ nuolatos kritikuodavo, žemindavo ir buvo savanaudiÅ¡ka. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės nuomone, jog santuoka nutrÅ«ko dėl jo kaltės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia ieÅ¡kinį abstrakčiais, neįrodytais teiginiais. Atsakovo teigimu, jis kaip iÅ¡galėjo rÅ«pinosi Å¡eima, elgėsi nuoÅ¡irdžiai ir pagarbiai, Å¡eimai buvo lojalus.

IeÅ¡kovė visiÅ¡kai eliminavo tėvÄ iÅ¡ sÅ«naus gyvenimo, iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų skubos tvarka. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė galėtų bÅ«ti kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau teigia, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažįsta, kad abiem sutuoktiniams pristigo supratimo, tolerancijos vienas kito atžvilgiu, nesprendė problemų abipusių nuolaidų bÅ«du ir nedėjo pakankamai pastangų kuriant bendrÄ ir darnų gyvenimÄ . Nesutinka, kad ieÅ¡kovės paimtos paskolos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Atsakovas tų pinigų nematė ir nenaudojo savo interesams tenkinti. IeÅ¡kovė dar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ turėjo įsiskolinimų. Atsakovas teigia paskolinęs ieÅ¡kovei 2 000 Lt, tačiau tai nebuvo įforminta jokia sutartimi, kadangi atsakovas sutuoktine pasitikėjo. IeÅ¡kovė nėra įgijusi namų Å«kiui jokių daiktų ar paslaugų. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė ėmė kreditus refinansavimui kitų kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti nepilnamečiam sÅ«nui 247 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis.

Mano, kad tokia suma yra per didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokie yra nepilnamečio vaiko poreikiai, jis yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas dirba valstybės tarnyboje, jo pajamos sudaro 430 Eur per mėnesį, neturi jokio nuosavybės teise valdomo turto. Ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės, ji dirba socialinių mokslų kolegijoje. Sutiktų nepilnamečiam vaikui mokėti po 115 Eur periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas, atsakovo nuomone, nesusidarė, kadangi ieškovė, išsikraustydama su vaiku iš šeimos būsto, išsinešė pinigines santaupas, kurios sudarė 17 000 Lt.

Tuo tarpu atsakovas liko be pinigų. Atsakovas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, kadangi ieÅ¡kovė ignoruoja atsakovo norÄ bendrauti su vaiku ir eliminuoja iÅ¡ jo gyvenimo. PraÅ¡o ieÅ¡kovės kreditorinius įsipareigojimus laikyti jos asmeninėmis prievolėmis (I tomas, b.l. 55-67).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kartu su ieÅ¡kovės tėvais.

Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos geros buities sÄ lygos. D. J. R. auga prižiÅ«rimas senelių. Berniukas lanko Å¡okius ir Å¡okių bei teatro terapijos užsiėmimus Å¡okių studijoje „Intrus“, kurio mėnesio mokestis yra 23 Eur. Motinos teigimu, nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų. Atsakovas D. R. gyvena vieno kambario bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo seneliui. Atsakovas dirba teisininku Vilniaus pataisos namuose. Atsakovas nurodė, kad su Å¡eima gyveno Å¡iame bute, todėl nepilnamečiam vaikui aplinka yra pažįstama.

Neturi galimybės reguliariai matytis su sÅ«numi, kadangi ieÅ¡kovė neleidžia jo paimti. Teigė, kad vaikui iÅ¡laikymo nemokėjo. Nepilnametis vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama. Skyrius palaiko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo (I tomas, b.l. 73-78). Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyto jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ :

1) D. R. turi teisę 2 kartus per savaitę darbo dienomis (ne vėliau kaip prieÅ¡ valandÄ Ä¯spėjęs A. A. – R. telefonu) atvykti ir paimti sÅ«nų 18 val. iÅ¡ jo ugdymo, gyvenamosios ar buvimo vietos, grÄ Å¾inant jį iki 20 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2) D. R. turi teisę kas antrÄ savaitgalį (neinformavęs A. A. –R.) atvykti ir paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su nakvyne. SÅ«nus gali bÅ«ti paimamas nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (vasaros metu - 20 val.);3) D. R. turi teisę paimti sÅ«nų ir kartu su juo praleisti pusę kiekvienų atostogų (Velykinių, Kalėdinių ir kt.), taip pat vienÄ kartÄ per kalendorinius metus praleisti su sÅ«numi savo atostogas, kurios gali trukti iki 21 dienos.

Apie savo numatomas atostogas D. R. ir A. A. – R. turi informuoti vienas kitÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų;4) sÅ«naus gimtadienius - tikrÄ gimimo dienÄ - tėvai D. R. ir A. A. – R. praleis su sÅ«numi rotacijos principu: 2016 m. - su tėvu, 2017 m. - su motina ir t.t.;5) Å¡venčių dienas tėvai D. R. ir A. A. – R. praleis su sÅ«numi rotacijos principu: Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 15 val.): 2015 m. - su tėvu, 2016 m. - su mama ir t.t.; Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 20 val.): 2015 m. - su mama, 2016 m. - su tėvu ir t.t.;

Velykas (iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki pirmadienio 20 val.): 2016 m. - su tėvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; Tarptautinę darbo dienÄ (gegužės 1 d., iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki Å¡ventinės dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tėvu ir t.t.; Valstybės (Karaliaus Mindaugo karÅ«navimo - liepos 6 d., iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki Å¡ventinės dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su tėvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; Žolinės (iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki Å¡ventinės dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tėvu ir t.t.;6) mamos A.

A. – R. ir jos artimųjų giminaičių gimimo dienomis bei Motinos dienÄ sÅ«nus bus su mama, o tėvo D. R. ir jo artimųjų giminaičių gimimo dienomis ir Tėvo dienÄ sÅ«nus bus su tėvu;7) D. R. turi teisę vežtis sÅ«nų į visus sporto, turizmo, poilsio ir kultÅ«ros renginius, apie vaikų buvimo vietÄ iÅ¡ anksto informuojant mamÄ A. A. –R., taip pat turi teisę su nepilnamečiu sÅ«numi neribotÄ laikÄ bendrauti telefonu (II tomas, b.l. 48-50). Atsakovas D. R. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio papildymÄ , kuriame prašė teismo skirti biologinę DNR ekspertizę.

Nurodė, kad abejoja esantis nepilnamečio vaiko tėvu (III tomas, b.l. 1-4). IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka. Nurodė, kad atsakovas nesiekia atkurti santykių su vaiku, o siekia atkerÅ¡yti ieÅ¡kovei dėl priimto sprendimo nutraukti santuokÄ . Atsakovo bendravimo tvarka sÄ lygoja ateityje teisinius konfliktus. Atsakovas negali informuoti ieÅ¡kovės apie tai, kad ketina sÅ«naus atvykti pasiimti prieÅ¡ vienÄ valandÄ darbo dienÄ , kadangi tai pažeidžia vaiko interesus.

TÄ dienÄ , kai atsakovas pageidaus pasiimti vaikÄ , Å¡is gali bÅ«ti bÅ«reliuose ar jam suplanuota kita veikla, kuriÄ teks nutraukti, jei atsakovas praneÅ¡, jog už valandos norės pasiimti vaikÄ . Taip pat vaikui reikės ruoÅ¡ti pamokas, kai jis pradės lankyti mokyklÄ . IeÅ¡kovė prieÅ¡tarauja atsakovo bendravimui su vaiku, paimant jį nakvynei. Atsakovas, formuluodamas tokiÄ bendravimo tvarkÄ , visiÅ¡kai neprisiderina prie nepilnamečio vaiko poreikių, neatsižvelgia į jo užimtumÄ savaitgaliais, darbo dienomis, laisvalaikį.

Atsakovas nesidomi nepilnamečio vaiko gyvenimu, nežino jo norų, svajonių. NeaiÅ¡kus jo noras pasiimti vaikÄ su nakvyne. IeÅ¡kovės manymu, tėvo ir sÅ«naus santykių atstatymui yra reikalingas adaptacinis periodas. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo reikalavimu rotacijos bÅ«du Å¡vęsti gimtadienį. Nepilnametis vaikas yra socialiai aktyvi asmenybė, jam formuojasi draugų ratas. Vaikui yra svarbu, kad Å¡ventėje ne tik dalyvautų abu jo tėvai, tačiau ir jo draugai. Be to, atsakovas nėra katalikas ir jo Å¡eimoje katalikiÅ¡kos Å¡ventės nėra Å¡venčiamas.

Todėl neaiÅ¡kus jo reikalavimas praleisti su vaiku katalikiÅ¡kas Å¡ventes rotacijos principu. PraÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (II tomas, b.l. 59-61).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku D. J. R., kuris nurodė, kad gerai sutaria su mama, myli jÄ ir nori tik su ja gyventi. Berniukas nurodė, kad su tėvu susitinka nenoriai. Paklaustas, ar norėtų aplankyti tėvÄ jo namuose, vaikas akivaizdžiai susijaudino ir atsisakė.

Apsilankymo metu nepilnametis vaikas atrodė linksmas, sveikas, mielai bendravo, jautėsi labai ramus ir saugus Å¡alia mamos. IeÅ¡kovė teigė, kad bendrauti atsakovui su vaiku niekada netrukdė. Mano, kad turėtų bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikas ir tėvas bendrautų pas psichologÄ . Atsakovas teigė, kad sutuoktinė trukdo jam bendrauti su vaiku, tačiau pripažįsta, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta bendravimo tvarka negalės bÅ«ti vykdoma, kadangi jo ryÅ¡iai su nepilnamečiu vaiku yra susilpnėję, todėl yra reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Skyriaus nuomone, pereinamasis laikotarpis tėvui ir sÅ«nui yra bÅ«tinas. Pažymėjo, kad atsakovo patiekta bendravimo tvarka yra nekonkreti ir tikslintina (II tomas, b.l. 77-83).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. A.-R. palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad su atsakovu susipažino universitete. Kartu su atsakovu apsigyveno jo senelio bÅ«ste. Ten ir gyveno iki 2014-03-03. Kai gimė nepilnametis vaikas, santykiai su atsakovu pablogėjo. Kadangi atsakovas nebuvo baigęs mokslų, o ieÅ¡kovė studijavo magistrantÅ«rÄ , buvo nutarta, kad vaikÄ prižiÅ«rės atsakovas.

Pabaigusi magistro studijas, ieÅ¡kovė įsidarbino, dėstė paskaitas. Ä®stojo į Vilniaus UniversitetÄ studijuoti doktorantÅ«ros. Kai vaikas sulaukė dvejų mėnesių, atsakovas reikalavo, kad jį prižiÅ«rėtų ieÅ¡kovės tėvai. Atsakovas liepdavo ieÅ¡kovei, kartu su nepilnamečiu vaiku, miegoti virtuvėje, kadangi jam reikėjo ruoÅ¡tis egzaminams. Atsakovas pradėjo ieÅ¡kovei priekaiÅ¡tauti dėl to, kad ji užtrukdavo darbe. Vėliau pradėjo kelti rankÄ . 2014-03-03 ieÅ¡kovė susirado bÅ«stÄ ir išėjo su vaiku iÅ¡ Å¡eimos namų.

Atsakovas teigė, kad pasikeis, norėjo susitikti. Su nepilnamečiu vaiku atsakovas nebendravo. Per vaiko gimtadienį, nieko jam nepadovanojo. Å iai dienai, atsakovas vaiko nematė apie 1,5 metų. Kalbant apie bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovė pažymėjo, kad bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis. IeÅ¡kovė neketina mažinti praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo sumos, kadangi nepilnametis vaikas serga atopiniu dermatitu, jam reikalinga speciali mityba, kremai, vaistai. Dėl santuokos metu atsiradusių prievolių ieÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas mėgo loÅ¡ti.

Paskolos buvo imamos pragyvenimui, šeimos poreikiams. Kreditus ieškovė dengė viena, šiek tiek padėjo jos tėvai. Ieškovė teigia, kad ji nežinanti nieko apie šeimos santaupas, kurios sudarė 17 000 Lt. Atsakovo namuose liko visa santuokos metu pirkta buitinė technika ir fotoaparatai. Ieškovė nepasiėmė nieko išeidama. Atsakovo kaltė pasireškia ne vien dėl ekonominių kriterijų, ieškovė išėjo dėl smurto vaiko akivaizdoje. Nuo 2014-03-03 ieškovės teigimu ji viena rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jo poreikių tenkinimu, maistu, būreliais, sveikata ir pan.Teismo posėdžio metu atsakovas D.

R. nurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktiniu kaltės. Palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad santykiai tarp Å¡alių buvo konfliktiÅ¡ki. Å eima gyveno jo senelio bute. Dėl neaiÅ¡kių priežasčių ieÅ¡kovė atsakovui nurodė, kad laukiasi vaiko bÅ«dama jau 5 mėnesį nėščia. Vestuves iÅ¡kėlė atsakovo Å¡eima. Teigia, kad Å¡eimÄ iÅ¡laikė bÅ«tent atsakovo tėvai. IeÅ¡kovė įsidarbino tik po metų po studijų baigimo.

Kai pradėjo gauti atlyginimÄ , ji pervesdavo pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ ir iÅ¡grynindavo. IeÅ¡kovė pati paliko Å¡eimÄ , nes ji yra karjeristė. Tai ji terorizuodavo atsakovÄ dėl to, kad Å¡is negali iÅ¡laikyti Å¡eimos. Dalį pinigų, kuriuos ieÅ¡kovė iÅ¡sinešė iÅ¡ namų, sutuoktiniams padovanojo giminaičiai per vestuves. Å iuos pinigus atsakovas taupė pradiniam įnaÅ¡ui už bÅ«stÄ . Atsakovas sutiko, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ bÅ«tų nustatytas pereinamasis laikotarpis.

Atsakovas teigė, kad jis yra katalikas ir švenčia katalikų šventes. Pradėjus gyventi kartu ieškovė jau turėjo skolinių įsipareigojimų. Pripažino, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė. Sutiktų sūnuimokėti po 140 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja R. N., kuri parodė, kad yra ieškovės kolegė. Su ieškove pažįstamos 2,5 metų. Liudytoja pradėjo dirbti kolegijoje, kai ieškovė buvo teisės katedros vedėja.

Kai su ieÅ¡kove gerdavo kavÄ , tai matydavo, kad ieÅ¡kovė buvo prisidengusi kaklÄ Å¡alikėliu, nors lauke buvo labai karÅ¡ta. IÅ¡ po jo matydavosi kraujosruvos. IeÅ¡kovė, paklausta apie kraujosruvas, nutylėdavo. KartÄ , kai susitiko su ieÅ¡kove Palangoje, iÅ¡siÅ¡nekėjo, kad ieÅ¡kovė nesutaria su savo sutuoktiniu. Po darbo ieÅ¡kovė negalėdavo su kolegomis iÅ¡eiti iÅ¡gerti puodelio kavos, nes sakydavo, kad sutuoktinis jÄ bars. Yra girdėjusi, kaip ieÅ¡kovės nepilnametis vaikas, suspaudęs kumščius, sakydavo, kad nekenčia Denio, nes Å¡is skriaudžia mamytę.

Vaiko poza bÅ«davo agresyvi. Liudytoja teigė nežinanti ar ieÅ¡kovė turi santaupų, tačiau matė, kad ieÅ¡kovė jaučiasi užguita. IeÅ¡kovė išėjo iÅ¡ bendrų namų pavasarį. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja O. A., kuri parodė, kad yra ieÅ¡kovės motina. Liudytoja teigė, kad atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Vėliau atsakovas ieÅ¡kovės atsipraÅ¡ydavo ir sakydavo, kad nori gyventi kartu. Kai ieÅ¡kovė laukėsi kÅ«dikio, jai buvo sumuÅ¡ta koja.

Liudytoja padėdavo ieÅ¡kovei prižiÅ«rėti nepilnametį vaikÄ , kadangi atsakovas bÅ«davo nuolatos pavargęs. AnÅ«kas pas senelę prabÅ«davo iki kelių savaičių. Tuo metu, kai nepilnametis atsakovo sÅ«nus bÅ«davo pas senelę, atsakovas nepaskambindavo jam ir nepasidomėdavo juo. Liudytoja nurodo, kad ieÅ¡kovė į atitinkamas institucijas dėl sumuÅ¡imo nesikreipė, nes jai bÅ«davo gėda. IeÅ¡kovė atsakovo namus paliko tuščiomis rankomis. Vaikas tėvÄ vadina „D.“. Liudytoja negalėjo nieko pasakyti apie ieÅ¡kovės skolas, teigė apie jas nieko nežinanti.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas J. R., kuris parodė, kad yra atsakovo tėvas. Sutuoktiniai susipažino kai studijavo. PirmÄ kartÄ susipažino su ieÅ¡kove, kai sÅ«nus pasiprašė gyventi senelio bute. Liudytojas teigė, kad padėdavo sutuoktiniams, apmokėdavo komunalinius mokesčius, nes ieÅ¡kovė buvo studentė. Duodavo ir grynųjų pinigų abiem sutuoktiniams. Liudytojas nurodė prižiÅ«rėjęs nepilnametį vaikÄ . Pinigus per vestuves Å¡alims yra dovanojęs, tačiau nepamena kiek.

Žino, kad sutuoktiniai buvo sukaupę apie 15 – 16 tÅ«kstančių litų. Tuos pinigus iÅ¡eidama iÅ¡sinešė ieÅ¡kovė. Negalėjo patikėti, kad Å¡alys skiriasi, jis laikė ieÅ¡kovę dukra. Apie atsakovo naudojamÄ smurtÄ nieko nežino. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis yra provoslavas, o jo sutuoktinė yra katalikė, todėl Å¡eimoje yra Å¡venčiamos visos Å¡ventės. Liudytojui niekas nepaaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių išėjo ieÅ¡kovė. Nors pats liudytojas asmeniÅ¡kai nėra pastebėjęs, kad Å¡alys tarpusavyje konfliktuotų.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja I. R., kuri parodė, kad yra atsakovo motina. Nurodė, kad tuo metu kai ieÅ¡kovė išėjo, vyko didžiulis skandalas. IeÅ¡kovė priekaiÅ¡tavo atsakovui, kad Å¡is mažai uždirba. Tada ieÅ¡kovė pasakė, kad pasiims visas santaupas, kadangi sÅ«nus lieka su ja gyventi. Ji nurodė, kad Å¡iuos pinigus ji uždirbo. Liudytoja teigė, kad Å¡alims vestuvių proga padovanojo 1 000 Lt ir mano, kad pinigus sutaupė jos sÅ«nus (atsakovas). Taip pat teigė, kad atsakovui padėdavo materialiai, apstatė butÄ , mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat pildavo degalus į transporto priemonę, kol ieÅ¡kovė nedirbo.

Apie smurtÄ Å¡eimoje sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos, tačiau pati nėra nieko mačiusi. IeÅ¡kovė liudytojai tik vienÄ kartÄ leido pamatyti anÅ«kÄ . IeÅ¡kovės jos prašė paskolinti pinigų, pasakė, kad paėmė kreditÄ , kad yra skolinga draugei už bendrabutį. Paskolino apie 2 300 Lt. KitÄ dienÄ paprašė dar 1 200 Lt bei prašė nieko niekam nesakyti. Liudytoja dirbo tuo metu spaustuvėje, jos atlyginimas sudarė 1 300 Lt. Pinigus ieÅ¡kovei skolino 2009 metais, kai Å¡alys nebuvo susituokę.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. R., kuris parodė, kad yra atsakovo sÅ«nėnas. Nurodė žinÄ s apie sutuoktinių nesutarimus. Per liudytojo brolio gimtadienį ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė skandalÄ , keikė visÄ atsakovo Å¡eimÄ . Kitas skandalas buvo 2013 metų rudenį, kai užvažiavo pas jÄ po darbo. Liudytojas net nesuprato kas ieÅ¡kovei nepatiko, bet ji pradėjo mėtyti striukes, korteles. Po to ieÅ¡kovė iÅ¡vedė vaikÄ ir pradėjo muÅ¡ti atsakovÄ . Ar atsakovui liko muÅ¡tynių pėdsakų, nežino.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. R., kuris parodė, kad yra atsakovo brolis. Teigė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieÅ¡kovė. Teigė, kad ji elgėsi labai keistai, veidmainiavo. Nėra girdėjęs, kad smurtÄ atsakovo Å¡eimoje. patvirtino, kad per jo gimimo dienÄ ieÅ¡kovė iÅ¡keikė visÄ atsakovo Å¡eimÄ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės A. A.-R. ir atsakovo D.

R. santuoka sudaryta 2010-01-23 Vilniaus miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 211 (I tomas, b.l. 10). Santuokos metu 2010-05-02 gimė nepilnametis Å¡alių sÅ«nus D. J. R. (I tomas, b.l. 11). Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. IeÅ¡kovė santuokÄ praÅ¡o nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nedalyvauja nepilnamečio vaiko auklėjime ir neprisideda prie jo iÅ¡laikymo. Atsakovas elgėsi agresyviai, smurtavo ir įžeidinėjo ieÅ¡kovę, nepadėdavo atlikti buities darbų, prižiÅ«rėti sÅ«naus.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko, kad santuoka nutrÅ«ko dėl jo kaltės. Kaltino ieÅ¡kovę dėl to, kad nei ji, nei jos tėvai, neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, vestuvių, nepadėdavo finansiÅ¡kai. Susiradusi darbÄ , ieÅ¡kovė visÄ dėmesį skyrė tik darbui, komandiruotėms ir linksmybėms. Atsakovo nuomone, santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pina.Å eimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Teismas, pagal Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad viso to nebuvo Å¡ioje Å¡eimoje.

Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iÅ¡irimÄ dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė nenurodė jokių svarių argumentų ar teisinių motyvų, dėl kurių Å¡alių santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nors ieÅ¡kovė ir nurodė, kad atsakovas yra agresyvaus bÅ«do, smurtavo prieÅ¡ jÄ ir įžeidinėjo, tokių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. IeÅ¡kovė nenurodė jokių neteisėtų ir konkrečių atsakovo veiksmų, dėl įžeidimo ar sumuÅ¡imo nebuvo inicijuotas bent vienas ikiteisminis tyrimas.

Nors ieÅ¡kovės motina ir kolegė patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl prieÅ¡ jÄ naudojamo smurto, tačiau Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi abi liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Å alys nepaliaujamai kaltina vienÄ kitÄ dėl santuokos iÅ¡irimo, rasdami vis daugiau argumentų ir kaltinimų vienas kito atžvilgiu, kas akivaizdžiai parodo, kad sutuoktiniai nėra ir nebuvo lojalÅ«s vienas kitam, nesistengė Å¡eimoje kilusių nesutarimu spręsti geruoju, abipusių nuolaidų bÅ«du.

IeÅ¡kovė ilgai neinformavo sutuoktinio apie neÅ¡tumÄ , atsakovas abejojo, kad vaikas yra jo. Å ioje situacijoje negalima pasakyti, kad Å¡eima buvo tolerantiÅ¡ka, pakanti ir elgėsi pagarbiai vieni kitų atžvilgiu. Nesibaigiantys nesutarimai, konfliktai ir kaltinimai, sÄ lygojo sutuoktinių gyvenimÄ skyrium. AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima ne tik fiziÅ¡kai gyventų kartu, tačiau ir bÅ«tų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks gyvenimas abu juos iÅ¡ dalies tenkino ir dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nutraukus santuokÄ atsakovei paliekama iki santuokos turėta pavardė A. (CK 3.69 str. 1 d.).

Abi Å¡alys neginčijo ir nurodė, kad kartu gyveno ir bendrÄ Å«kį vedė iki 2014-03-03. Todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-03-03 (CK 3.67 str. 2d.). Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo.Nenustačius, kad sutuoktiniams bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, po santuokos nutraukimo Å¡alims sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, iÅ¡laikymas nepriteikiamas (CK 3.72 str.). Dėl tėvystės nuginčijimo.Atsakovas, teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė teismo paskirti biologinės tėvystės nustatymo DNR ekspertizę ir nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ .

Teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, nekėlęs reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau patvirtino, kad, paaiškėjus, jog nepilnametis vaikas yra jo, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo negali būti keliamas, dėl to jis atsisako jo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (šiuo atveju atsakovas) gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) (CPK 140 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, kadangi atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad nepilnametis D.

J. R. yra atsakovo D. R. sÅ«nus (CPK 42 str. 2 d.), todėl teismas priima atsisakymÄ nuo dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).Kai atsisakoma nuo ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovui (Å¡iuo atveju atsakovui) grÄ Å¾inama 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio už nurodytÄ reikalavimÄ , t.y. 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 3 d.). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškinio reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinis yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. A.-R. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.). Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 247 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje nėra įrodytas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiam vaikui sutiktų mokėti 140 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas. Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti aplinkybė nustatant iÅ¡laikymo dydį, kadangi iÅ¡laikymas privalo užtikrinti ne tik bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. A.-R. neturi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l. 8). IeÅ¡kovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 9). IeÅ¡kovė nuomojasi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina 347,54 Eur (1 200 Lt) per mėnesį (I tomas, b.l. 15). IeÅ¡kovė dirba VÅ Ä® Socialinių mokslų kolegijoje, jos pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 1 405 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 86-89).Atsakovas D.

R. neturi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l. 8). Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 9). Atsakovas gyvena jo seneliui priklausančiame bute (I tomas, b.l. 73). Atsakovas dirba Vilniaus pataisos namuose nuo 2015-04-20 (I tomas, b.l. 90-95). VTAS specialistei jis nurodė, kad Å¡iuo metu jo pajamos sudaro apie 435 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 73). IÅ¡analizavus Å¡alių turtinę padėtį, negalima teigti, kad ji yra iÅ¡ esmės skirtinga. Nors atsakovas ir teisingai teigia, kad ieÅ¡kovės pajamos yra didesnės, tačiau ji viena augina nepilnametį sÅ«nų bei nuomojasi bÅ«stÄ , kai tuo tarpu atsakovas gyvena jo seneliui priklausančiame bute ir labiausiai tikėtina, kad apmoka tik komunalinius mokesčius, t.y. jam nereikia už bÅ«stÄ mokėti nuomos mokesčio.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametis D. J. R., gim. 2010-05-02, turi specialiųjų poreikių. Nors ieÅ¡kovė ir pateikė į bylÄ kvitus, jos nuomone patvirtinančius nepilnamečio vaiko poreikius, Å¡ie kvitai nėra susisteminti, nėra pateikta kvitų analizė bei suvestiniai duomenys.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė prie nepilnamečio vaiko poreikių prideda buto nuomÄ ir komunalinius mokesčius. Nėra apskaičiuota vaikui tenkanti buto nuomos dalis bei komunalinių patarnavimų dalis. Visas nuomos mokestis negali bÅ«ti paskirstomas tik vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė VTAS specialistui teigė, kad nepilnametis vaikas turi problemų su sveikata. Tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Jos pateikti į bylÄ medicininiai dokumentai (I tomas, b.l. 169-179) nepatvirtina, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, ar jo ligos nebÅ«tų iÅ¡ esmės bÅ«dingos jo amžiaus nepilnamečiams vaikams.

Visgi, nepilnametis vaikas Å¡iuo metu yra Å¡eÅ¡erių metų amžiaus. Ateina laikas, kai nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklÄ , taigi jam turi bÅ«ti sudaromos galimybės ir sÄ lygos jo gabumams lavinti ir saviraiÅ¡kos bei bendravimo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad tėvo pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamotomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Be to, iÅ¡laikymas vaikui yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas, didesnes pajamas vaiko iÅ¡laikymui. Atsakovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl turėtų imtis visų priemonių geriau apmokamo darbo paieÅ¡koms, o ne visÄ iÅ¡laikymo prievolę permesti vienai ieÅ¡kovei tik dėl to, kad Å¡i gauna didesnes pajamas. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui bÅ«tų apribotas darbingumas, ar jo sveikatos bÅ«klė neleistų jam susirasti kito darbo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus mokėti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus ieškovo išlaikytinius, iš tėvo nepilnamečio vaiko D.

J. R., gim. 2010-05-02, naudai priteistinas 220 Eur dydžio iÅ¡laikymas mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-04-01, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina A. A.-R. (CK 3.185 str. 1 d.). IÅ¡laikymÄ priteisus periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo.Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).Nors baigiamosiose kalbose atsakovas ir nurodė, kad reikalautų, jog ieÅ¡kovė teiktų jam ataskaitas apie nepilnamečiam vaikui panaudotas iÅ¡laikymo lėšas, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, atsakovas nurodė, kad Å¡io reikalavimo nekels.

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo.IÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

IeÅ¡kovės paskaičiavimu iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudaro 2 964 Eur už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki ieÅ¡kinio padavimo – 2015-04-01. Atsakovas nesutiko, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas susidarė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, iÅ¡sinešė santaupas, kurios sudarė 17 000 Lt, taip palikdama atsakovÄ be pinigų. Be to, atsakovo tėvai ne vienÄ kartÄ yra perdavę ieÅ¡kovei pinigų, daiktų, skirtų nepilnamečiam vaikui.Teismas su atsakovo argumentais nesutinka.

Pirma, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo argumentus. AntrÄ , į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui skyrė bent kokį iÅ¡laikymÄ . Tai, kad nepilnamečio vaiko seneliai jam dovanojo dovanas ir lėšas, nepatvirtina, kad iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui skyrė bÅ«tent atsakovas. Byloje nėra duomenų apie aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ jo tėvų valiÄ nepilnamečiam vaikui dovanas dovanoti nuo tėvo, turint omenyje ir tai, kad atsakovas apskritai abejojo savo tėvyste nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ namų iÅ¡sinešė dideles santaupas. TÄ teismo posėdžio metu paliudijo ir atsakovo motina. Teismas sprendžia, kad atsakovo motina yra byloje suinteresuotas asmuo, be to, yra atsakovui itin artimas žmogus, todėl ji yra suinteresuota, kad byloje bÅ«tų patenkinti atsakovo interesai. Taip pat pastebėtina, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas itin daug dėmesio skyrė sutuoktinių turtinės padėties apraÅ¡ymui, teigdamas, kad sutuoktiniai neturėjo arba turėjo itin mažas pajamas, kad atsakovo tėvai nuolatos rėmė Å¡eimÄ tiek maisto produktais, tiek daiktais, tiek finansiÅ¡kai ir t.t.

Jei sutuoktiniai turėjo tokias dideles santaupas, kam jiem reikėjo pagalbos gyvenant kartu. Be to, tai, kad ieÅ¡kovė nuolatos ėmė greituosius kreditus, labiau patvirtina faktÄ , kad sutuoktiniams lėšų pragyvenimui galėjo trÅ«kti. Kadangi vaikui iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o atsakovas neįvykdė savo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje yra tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, naudai priteistinas 2 640 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki 2015-04-01, t.y. ieÅ¡kinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.Å alys pateikė teismui bendravimo tvarkas, kurios, jų manymu, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko ir tėvų interesus.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tėvo ir vaiko bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kadangi tėvo ir nepilnamečio vaiko emociniai ryÅ¡iai yra susilpnėję. Teismas su tokia iÅ¡vada sutinka. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ .

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobÅ«džio jų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma Å¡iam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymÄ .

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.CK 3.3 str.

įtvirtinta nuostata, kad Å¡eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ä®vertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadÄ duodančios institucijos nuomonę, teismas mano, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka labiau atitinka Å¡alių ir vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.). Atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka Å¡iai dienai yra neįmanoma vykdyti. Abiejų Å¡alių pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos yra koreguotinos. Nepilnamečio vaiko emociniai ryÅ¡iai su tėvu Å¡iuo metu yra susilpnėję, todėl bÅ«tina skirti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu nepilnametis vaikas bendrautų su tėvu dalyvaujant psichologui.

Å iuo metu paėmus nepilnametį vaikÄ su nakvyne, Å¡is gali bÅ«ti traumuotas, jis jausis neužtikrintai ir nesaugiai, kadangi nejaučia tarpusavio ryÅ¡io su tėvu. Nors bylos nagrinėjimo metu teismas ir nenustatė jokių pagrindų riboti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu, tačiau Å¡iuo metu maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas, esant įtemptiems Å¡alių tarpusavio santykiams, daro žalÄ nepilnamečio vaiko vystymuisi. Å alys vienÄ kitÄ kaltina iÅ¡ardžius Å¡eimÄ , tačiau bÅ«tent nesibaigiantys kaltinimai ir besitęsiantys konfliktai formuoja nepilnamečio vaiko neigiamÄ nuomonę dėl bendravimo su tėvu.

Nepilnametis vaikas negali bÅ«ti visiÅ¡kai eliminuotas nuo Å¡alių nesutarimų nagrinėjant bylÄ dėl santuokos nutraukimo, tačiau tėvai vaiko neturėtų tiesiogiai traukti į savo konfliktus, o atsakovas turėtų nustoti kreiptis į įvairias institucijas, kaltindamas vaiko motinÄ , kad Å¡i neleidžia bendrauti su sÅ«numi, o stengtis visÄ dėmesį skirti savo nepilnamečiam vaikui ir praleisti su juo kaip įmanoma daugiau laiko, kad sÅ«nus su tėvu jaustųsi saugus ir artimas jam. Nors ieÅ¡kovė ne kartÄ yra paminėjusi, kad ji netrukdo tėvui bendrauti su sÅ«numi ir skatina tai daryti, teismo vertinimu, jos dėtos pastangos vertintinos kaip nepakankamos.Teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku bendraus dalyvaujant psichologui vienÄ kartÄ per savaitę ir papildomai vienÄ kartÄ per savaitę žaidimų kambariuose dalyvaujant motinai.

Kadangi ieÅ¡kovė prašė nustatyti, kad tėvas su vaiku turi teisę bendrauti bet kokiomis ryÅ¡io priemonėmis, teismas sprendžia, kad toks praÅ¡ymas tenkintinas. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad vienerių metų pereinamasis laikotarpis yra itin didelis. Ä®statyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti dukrÄ bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, prieÅ¡ingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 str.).

Jei bus nustatytas per ilgas pereinamasis laikotarpis, jis praras savo prasmę ir tikslÄ . Kadangi vaikus pripratus prie tėvo, bÅ«tina nustatyti maksimalų tėvo ir vaiko bendravimÄ , kad ryÅ¡ys daugiau nenutrÅ«ktų. Ne vien tik tėvas turėtų dėti pastangas, kad jo ir nepilnamečio vaiko ryÅ¡ys bÅ«tų atstatytas, tačiau ir mamos pareiga yra skatinti vaikÄ bendrauti ir praleisti daugiau laiko su tėvu. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Å¡alys prašė nustatytai, kad tėvas gali bendrausi su vaiku du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val.

IeÅ¡kovė prašė nustatytai, kad tėvas gali pasiimti vaikÄ pirmadieniais ir penktadieniais, o atsakovas prašė nustatyti, kad jis apie vaiko paėmimÄ praneÅ¡ vaiko motinai prieÅ¡ vienÄ valandÄ . Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo, kadangi jis prieÅ¡tarauja ne tik vaiko motinos, tačiau ir paties nepilnamečio vaiko interesams. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nusistatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri yra patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai.

Å alių sÅ«nus lanko bÅ«relius ir turi laisvalaikio užsiėmimus. Jei tėvas paskambins prieÅ¡ vienÄ valandÄ ir praneÅ¡ apie ketinimÄ paimti vaikÄ , tai jam teks savo veiklos atsisakyti tÄ dienÄ ir pan. Nors tėvo ir vaiko bendravimas yra skatintinas, tai negali bÅ«ti daroma vaiko užsiėmimu, ugdymo ir laisvalaikio veiklos sÄ skaitÄ . Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nors ir yra privaloma vykdyti, tačiau Å¡alys geranoriÅ¡kai, abipusiu sutarimu gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos, kitomis dienomis, savaitgaliais ir pan.

Tokie susitarimai yra skatintini. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje taip pat yra netikslingas. Kadangi gali susiklostyti situacija kai tėvas su vaiku dėl darbo krÅ«vio ar pan. negalės susitikti. Teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. pasiimdamas jį iÅ¡ ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie tai, kokiomis konkrečiomis dienomis atsakovas ketina bendrauti su vaiku, jis įpareigotinas praneÅ¡ti ir susitarti su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas bet kokiomis ryÅ¡io priemonėmis bei privalo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko užimtumÄ , ugdymo grafikÄ ir pan.

Å alys taip pat prašė nustatyti, kad tėvas ir vaikas bendraus su tėvu kas antrÄ savaitgalį. IeÅ¡kovė prašė nustatyti tėvo ir vaiko bendravimÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, o atsakovas – nuo penktadienio. Teismas sprendžia, kad nustačius tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ tik Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, bus pažeista nepilnamečio vaiko teisė maksimaliai bendrauti su tėvu. Todėl nustatytina, kad tėvas gali sÅ«nų pasiimti nuo penktadienio 19 val. Taip pat tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti, kad tėvui negalint pasiimti nepilnamečio sÅ«naus bendravimui, jis privalo apie tai praneÅ¡ti vaiko motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ , tačiau papildomai teismas nustato, kad nebendravimo dienos tėvui nėra kompensuojamos.

T.y. jos negali bÅ«ti perkeliamos į ateinantį savaitgalį, nustatyti kitomis dienomis ir pan. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis bendraus su sÅ«numi per jo gimimo dienÄ kas antrus metus pagal rotacijos principÄ . IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad tėvas su sÅ«numi per jo gimimo dienÄ galės bendrauti tik iÅ¡ anksto sutaręs su vaiko motina. IÅ¡ esmės teismas sutinka su iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstove, kad nepilnamečiam vaikui per savo gimimo dienos Å¡ventę yra svarbu matyti ne tik abu savo tėvus, tačiau ir savo draugus.

Todėl nėra tikslinga nustatyti tėvo ir vaiko bendravimÄ per jo gimimo dienÄ . Nepilnamečiam vaikui augant ir bręstant vis didesnę reikÅ¡mę jo gyvenime turės ne tik tėvai, tačiau ir kiti asmenys – jo draugai bei su jais praleidžiamas laikas. Vaikas taip pat turi senelius, kurie norės jį pasveikinti. Toks griežtas nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu reglamentavimas laikui bėgant gali kelti nepilnamečio vaiko pyktį ir nepasitenkinimÄ , nenorÄ su tėvais praleisti savo gimimo dienos.

Tarpusavio santykių atkÅ«rimas yra ilgas procesas, todėl tėvas turėtų kantriai, įsiklausydamas į nepilnametį vaikÄ , megzti su juo ryšį. Teismas Å¡alis skatintų dėl nepilnamečio vaiko gimtadienio Å¡ventimo derintis su pačiu nepilnamečiu sÅ«numi. Per savo gimimo dienÄ nepilnametis vaikas pats turi teisę nuspręsti su kuo norėtų praleisti dienÄ ir kÄ norėtų matyti savo gimimo dienos Å¡ventėje. Å alys prašė nustatyti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ metinių Å¡venčių dienomis.

IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovo namuose katalikiÅ¡kos Å¡ventės nėra Å¡venčiamos, todėl prašė nustatyti, kad vaikas su tėvu bendraus tik per stačiatikių Å¡ventes, o su mama liks per katalikų Å¡ventes. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis yra katalikas ir Å¡venčia katalikų metines Å¡ventes, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo tenkinimui pagrindo nėra. Teismas mano, kad atsakovo bendravimo tvarka Å¡ioje dalyje yra nustatytina.Atsakovas prašė nustatyti, kad mamos dienÄ ir jos gimimo dienÄ bei jos artimųjų giminaičių gimimo dienÄ vaikas praleidžia su mama, o tėvo – su tėvu.

Tokia nuostata yra kiek perteklinė. Teismas nenustatinėja skyrium gyvenančių giminaičių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri detaliai apspręstų ir apimtų visus tėvų, vaikų ir artimųjų giminaičių santykius bei tarp jų kylančias situacijas. Å alys privalo tarpusavyje susiderinti laikÄ , kada nepilnametis vaikas galės ar negalės bendrauti su seneliais Å¡iokiadieniais ar per jų Å¡ventes.

Kitoje dalyje praÅ¡ymas tenkintinas. Atsakovas paskutiniu punktu prašė nustatyti, jog tėvas turi teisę vežtis sÅ«nų į visus sporto, turizmo, poilsio ir kultÅ«ros renginius bei bendrauti su sÅ«numi telefonu neribotÄ laikÄ . Å is punktas yra perteklinis. Kaip nurodyta, teismas negali sureguliuoti visų, tarp Å¡alių kylančių sÄ lygų. Dėl dalyvavimo renginiuose Å¡alys turi susitarti atskirai. Teismas nustato, kad atsakovas gali neribotai bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype programa ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonėmis, kadangi ieÅ¡kovė taip pat prašė nustatyti tokį punktÄ .

IeÅ¡kovė prašė nustatyti tėvo bendravimÄ su sÅ«numi atostogų metu. Kadangi jos pateikti punktai atitinka galiojančiÄ teismų praktikÄ ir bei vaiko interesus, Å¡ie punktai nekeičiami. Šalims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto objektų, todėl turto padalijimo klausimas Å¡ioje byloje nespręstinas.

Ieškovė A. A.-R. turi skolinių įsipareigojimų „Swedbank“, A. J. vardu yra paimtos valstybės remiamos paskolos studentams (I tomas, b.l. 42-49). Šiuos kreditorinius įsipareigojimus ieškovė prašė pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis po santuokos nutraukimo. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, prieštaravimų ieškovės reikalavimui nepateikė. Dėl nurodyto skoliniai įpareigojimai „Swedbank“, AB po santuokos nutraukimo pripažįstami asmeninėmis ieškovės A.

A.-R. prievolėmis. Dėl kompensacijos priteisimo. IeÅ¡kovė teismo prašė pripažinti prievoles (Å¡iuo metu prievolės jau yra įvykdytos) UAB „BIGBANK“ ir UAB „Minibank“ solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir priteisti ieÅ¡kovės naudai   2 134 Eur kompensacijÄ už įvykdytas prievoles. IeÅ¡kovė nurodė, kad prievolės atsirado dėl poreikio tenkinti Å¡eimos poreikius, kadangi atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡eimos gerovės ir prie paskolų padengimo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad nė vienai paskolai sutikimo nedavė.

Nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad bent viena paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iÅ¡ jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sÄ Å¾iningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali bÅ«ti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendromis sutuoktinių prievolėmis taip pat, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcijÄ Ä¯tvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. SistemiÅ¡kai CK 3.92 straipsnio 3 dalis susijusi su kitomis Å¡io straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Å ių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus.

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad Å¡is, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to Å¡i prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiÅ¡kia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas Å¡eimos interesais, t. y. kad iÅ¡ tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu.

Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iÅ¡ vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės bÅ«tų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡eimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais tenka Å¡aliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , o pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl Å¡eimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).Remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Minibank“ dėl kredito suteikimo (I tomas, b.l. 34, II tomas, b.l. 179-180). 2012-07-09 jai buvo suteikta 115,85 Eur paskola (grÄ Å¾inta – 2012-08-09). 2013-02-26 ieÅ¡kovei buvo suteiktas 144,81 Eur dydžio kreditas, kuris grÄ Å¾intas 2013-03-29. 2013-05-02 ieÅ¡kovei suteikta dar viena paskola – 434,43 Eur, kuri grÄ Å¾inta 2013-06-04. 2013-06-20 ieÅ¡kovei suteiktas 868,86 Eur kreditas (grÄ Å¾inta – 2014-09-21).

Remiantis Bigbank AS filialo duomenimis ieÅ¡kovei A. A.-R. buvo suteiktas 2 27,34 Eur kreditas, kuris Å¡iai dienai yra visiÅ¡kai padengtas (I tomas, b.l. 35-41, II tomas, b.l. 181).Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje dėl vartojamosios paskolos suteikimo nėra ieÅ¡kovės sutuoktinio atsakovo D. R. paraÅ¡o. Kas reiÅ¡kia, kad Å¡i paskolos sutartis nebuvo sudaryta turint kito sutuoktinio sutikimÄ . Atsakovas, atsiliepdamas į ieÅ¡kinio argumentus nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi atsakovo seneliui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nei ieÅ¡kovė nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

IeÅ¡kovė Å¡ių faktinių aplinkybių neginčijo. Dėl nurodyto Å¡alims neteko pareigos mokėti bÅ«sto nuomos mokesčių, kad ženkliai palengvina jų naÅ¡tÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieÅ¡kovė pradėjo dirbti VÅ Ä® Socialinių mokslų kolegijoje nuo 2011-03-03 (I tomas, b.l. 86). Kas reiÅ¡kia, kad nuo nurodytos datos ieÅ¡kovė gavo pastovias pajamas, kurios Å¡iai dienai ženkliai virÅ¡ija vidutines. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente 2013-07-22 – 2014-09-24, 2014-10-13 – 2015-03-06, 2015-03-09 – 2015-04-17 laikotarpiais.

Vilniaus pataisos namuose atsakovas dirba nuo 2015-04-20 (I tomas, b.l. 90). Nors atsakovas ir dirbo su tam tikromis pertraukomis, jis taip pat gaudavo pajamas. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti kvitai (I tomas, b.l. 128-151) yra rinkti 2015 metų liepos, rugpjūčio mėnesiais, todėl jie neapima laikotarpių, kai paskolos buvo imamos ir grÄ Å¾inamos. IeÅ¡kovė pateikė AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (I tomas, b.l. 152-156), iÅ¡ kurio matoma, kad ieÅ¡kovė yra pervedusi lėšas į atsakovo sÄ skaitÄ laikotarpiu nuo 2013-03-11 iki 2014-01-12.

Teismas, nutraukdamas Å¡alių santuokÄ , konstatavo ir ginčas tarp Å¡alių dėl to nekilo, kad bendrÄ Å«kį jie vedė iki 2014-03-03. Todėl Å¡ie duomenys neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, kadangi Å¡alių gaunamos pajamos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir Å¡iomis pajamomis jie galėjo disponuoti kaip tinkami. IÅ¡ nurodytų iÅ¡rašų taip pat yra matoma, kad ieÅ¡kovė yra apmokėjusi sÄ skaitas už dujas, už telekomunikacijų paslaugas, už kitas komunalines paslaugas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos, lyginant su ieÅ¡kovės pajamomis nebuvo tokio dydžio, jog jiems padengti buvo bÅ«tini kreditai.

IeÅ¡kovės motina iÅ¡ dalies yra apmokėjusi už ieÅ¡kovės paimtus kreditus (I tomas, b.l. 157-158). IeÅ¡kovė taip pat pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ „Swedbank“, AB (I tomas, b.l. 159-161), iÅ¡ kurio taip pat nėra matoma, kad paimti kreditai galėjo bÅ«ti panaudoti Å¡eimos poreikių tenkinimui, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovė nevengė brangių pirkinių iÅ¡ batų parduotuvių Danija ir Step Top bei Elektromarkt. Ä® bylÄ yra pateikti atsakovo D. R. AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (II tomas, b.l. 4-15), iÅ¡ kurių matoma, kad laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2013-01-24 atsakovas gaudavo nedarbo socialinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ Vilniaus teritorinės darbo biržos bei, lygiai taip pat kaip ir ieÅ¡kovė, yra apmokėjęs kelias sÄ skaitas AB Lietuvos dujoms, UAB „Omnitel“ bei už kitas komunalines paslaugas.

Ä® bylÄ yra pateikta eilė kvitų, jog laikotarpiu iki santuokos sudarymo atsakovo motina I. R. mokėjo už komunalines paslaugas bute, kuriame gyveno Å¡alys – (duomenys neskelbtini) (II tomas, b.l. 16-47). Ir nors laikotarpis neapima ginčo laikotarpio, nurodyti kvitai patvirtina atsakovo argumentus apie tai, kad komunalinius mokesčius už bÅ«stÄ mokėdavo jo tėvai, kas ženkliai sumažina kartu apsigyvenusių Å¡alių finansinę naÅ¡tÄ . Todėl lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė pasiraÅ¡inėjo paskolos sutartis ir ėmė greituosius kreditus.

Taip pat lieka neaišku kur buvo panaudoti paimti pinigai. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei aukščiau išdėstyta teismų praktika teigtina, kad ieškovė ne tik neįrodė, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo paimti šeimos poreikių tenkinimui, bet jie buvo paimti be atsakovo žinios ir sutikimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog greitųjų kreditų paėmimui nebuvo jokio būtinumo. Teismas sprendžia, kad sandoriai nebuvo būtini, todėl ieškovės prašymas dėl kompensacijos priteisimo negali būti tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 146 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (I tomas, b.l.

33) ir 144,81 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (II tomas, b.l. 185-188). Atsakovas patyrė tokias – 82 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (II tomas, b.l. 51, III tomas, b.l.

5) ir 450 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 104-105, III tomas, b.l. 69), 330 Eur už biologinę DNR ekspertizę (III tomas, b.l. 40-41). Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra patenkintas iÅ¡ dalies ir Å¡alių santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei yra priteistina pusę jos sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimÄ , t.y. 20,50 Eur (CPK 93 str. 1 d.).Kadangi teismas tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino ir nustatė iÅ¡ dalies abiejų Å¡alių suformuluotÄ bendravimo tvarkÄ , teismas sprendžia, kad žyminiai mokesčiai Å¡alims už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra kompensuojami ( CPK 93 str. 2 d.).Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra atmestas, jai 64 Eur žyminio mokesčio nėra kompensuojama (CPK 93 str. 2 d.).

Kai atsisakoma nuo ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovui (Å¡iuo atveju atsakovui) grÄ Å¾inama 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, t.y. 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 3 d.). Kadangi atsakovas pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir Å¡io reikalavimo atsisakė teismo posėdžio metu, jam iÅ¡laidos už DNR ekspertizės atlikimÄ nėra kompensuojamos. IeÅ¡kovė kėlė tokius reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (patenkintas iÅ¡ dalies), dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo (patenkintas iÅ¡ dalies), dėl kompensacijos priteisimo (Å¡is reikalavimas atmestas) ir bendravimo tvarkos nustatymo (reikalavimas patenkintas).

Laikytina, kad jos ieškinys yra patenkintas 65,60 procentų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo yra priteistina 95 Eur (144,81 Eur x 65,60 proc.) jos patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovo priešieškinio teismas patenkino 50 procentų (atsakovas reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atsisakė, o bendravimo tvarka tenkinta iš dalies). Todėl jo naudai iš ieškovės priteistina 50 procentų jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. 225 Eur (CPK 98 str. 1 d.).

Kadangi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai yra priteista 20,50 Eur žyminio mokesčio ir 95 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, Å¡i suma yra iÅ¡skaitytina iÅ¡ atsakovui priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui iÅ¡ viso priteistina 109,50 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Sprendimui įsiteisėjus, laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08, 2016-08-29 nutartimis, panaikinti (CPK 150 str.).

             IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,98 Eur. IÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 9,17 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 4,81 Eur (CPK 92 str.). Kadangi atsakovui grÄ Å¾intina žyminio mokesčio suma sudaro 30,75 Eur, tai tikslinga atlikti užskaitÄ . Tokiu bÅ«du atsakovui grÄ Å¾intino žyminio mokesčio suma sudaro 21,58 Eur (30,75 Eur – 9,17 Eur).           Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : priimti atsakovo D.

R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Civilinę bylÄ Nr. 2-639-558/2016 nutraukti dalyje dėl tėvystės nuginčijimo.GrÄ Å¾inti D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 21,58 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 58 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-05-12, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi Å¡iuo teismo sprendimu.IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2010-01-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 211, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – A.Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010-05-02, gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui D.

J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 220 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-04-01, iki D. J. R., gim. 2010-05-02, pilnametystės, iÅ¡laikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 640 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimo D.

J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti tokiÄ tėvo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi D. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :Nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas D. R. vienÄ kartÄ per savaitę bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi D. J.

R. poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologÄ Ä¯pareigotinas tėvas D. R. ir prieÅ¡ tris dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ privalo praneÅ¡ti motinai A. A.-R. bet kokiomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.). O motina A. A.-R. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų pas psichologÄ bendravimui su tėvu psichologo paskirtÄ valandÄ .Å eÅ¡ių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu taip pat nustatyti, kad tėvas D.

R. su nepilnamečiu sÅ«numi D. J. R. bendrauja vienÄ dienÄ per savaitę ne mažiau nei vienÄ valandÄ prekybos centrų žaidimų kambariuose. D. R. prieÅ¡ dvi dienas įpareigotinas praneÅ¡ti A. A.-R. apie pasirinktÄ vietÄ ir laikÄ (bendravimo trukmę), atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko dienotvarkę, užimtumÄ ugdymo įstaigoje ir pan., o motina sutartu laiku įpareigotina atvežti vaikÄ Ä¯ sutartÄ prekybos centro žaidimų kambarį. Tėvas D. R. pereinamuoju laikotarpiu turi teisę bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti, kad tėvas D. R. su sÅ«numi bendrauja du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. pasiimdamas jį iÅ¡ ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie tai, kokiomis konkrečiomis dienomis atsakovas ketina bendrauti su vaiku, jis įpareigotinas praneÅ¡ti ir susitarti su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas bet kokiomis ryÅ¡io priemonėmis bei privalo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko užimtumÄ , ugdymo grafikÄ ir pan.Tėvas su sÅ«nui turi teisę bendrauti kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ jo buvimo vietos, ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grÄ Å¾indamas nepilnametį sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val.

Jeigu nustatytu grafiku tėvas negali pasimatyti su sÅ«numi, jis privalo apie tai praneÅ¡ti vaiko motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ . Nebendravimo dienos tėvui nėra kompensuojamos. Å venčių dienas tėvai D. R. ir A. A. – R. praleis su sÅ«numi rotacijos principu: Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 15 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. su tėvu ir t.t.; Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 20 val.): 2016 m. - su tėvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; Velykas (iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki pirmadienio 20 val.): 2016 m. - su tėvu, 2017 m. - su mama ir t.t.;

Tarptautinę darbo dienÄ (gegužės 1 d., iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki Å¡ventinės dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tėvu ir t.t.; Valstybės (Karaliaus Mindaugo karÅ«navimo - liepos 6 d., iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki Å¡ventinės dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su tėvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; Žolinės (iÅ¡vakarėse nuo 17 val. iki Å¡ventinės dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tėvu ir t.t.Mamos A. A.-R. tikrÄ jÄ gimimo dienÄ bei mamos dienÄ nepilnametis vaikas visada praleidžia su motina.Tėvo D.

R. tikrÄ jÄ gimimo dienÄ bei tėvo dienÄ nepilnametis vaikas visada praleidžia su tėvu. Tėvo D. R. gali neribotai bendrauti su sÅ«numi D. J. R. telefonu, Skype programa ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonėmisTėvai vienas kitÄ informuoja apie savo atostogas mobiliaisiais telefonais. Pasikeitus telefono numeriams, Å¡alys privalo viena kitÄ apie tai informuoti. Tėvas turi teisę praleisti iki 14 dienų kasmetinių atostogų su sÅ«numi, jų datÄ ir vietÄ iÅ¡ anksto suderinęs su vaiko motina.

Tėvas turi teisė iÅ¡važiuoti su nepilnamečiu sÅ«numi D. J. R. į užsienį tik esant raÅ¡ytiniam, notariÅ¡kai patvirtintam vaiko motinos sutikimui. Pripažinti prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB po santuokos nutraukimo asmenine A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 109,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devynis eurus 50 euro centų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ A.

A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4,81 Eur (keturis eurus 81 euro centÄ ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).Sprendimui įsiteisėjus, laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08, 2016-08-29 nutartimis, panaikinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos iÅ¡siųsti patvirtintÄ sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos iÅ¡siųsti patvirtintÄ sprendimo kopijÄ Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad bÅ«tų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

             Teisėja                                                                                                 Daina Knezevičienė