Court dismisses divorce for fault and joint debt claims but grants custody and visitation rights to the mother.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the plaintiff's request to dissolve the marriage for the defendant's fault and rejected claims for joint liability on bank debts. However, it granted the plaintiff custody of the minor child and established a detailed visitation schedule for the father. The decision balanced the plaintiff's allegations of domestic violence against the defendant's failure to provide evidence of fault, while prioritizing the child's best interests regarding custody and contact.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code provisions on divorce for fault; Civil Code provisions on child custody and visitation rights; Civil Code provisions on joint debts; Civil Code provisions on legal costs. The court holds that divorce for fault requires proof of specific misconduct, joint debts are not automatically shared without proof of joint intent, and custody arrangements must serve the child's best interests.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsÄjo 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Daina KnezeviÄienÄ,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. A.-R., jos atstovei advokatei Marinai GuÅ¡auskienei,atsakovui D. R., jo atstovui advokatui Antanui BartuseviÄiui,institucijos teikianÄios iÅ¡vadÄ byloje atstovei R. N.-A.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A.
A.-R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dÄl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo D. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. A.-R. dÄl bendravimo tvarkos nustatymo ir tÄvystÄs nuginÄijimo, tretieji asmenys âSwedbankâ, AB, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ A. A.-R. kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä santuokÄ , sudarytÄ 2010-01-23, nutraukti dÄl atsakovo D.
R. kaltÄs; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei iki santuokos sudarymo turÄtÄ pavardÄ A.; nepilnameÄio vaiko D. J. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui periodinÄmis iÅ¡mokomis po 247 Eur kas mÄnesį; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 964 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo; pripažinti prievoles kreditoriams UAB âBIGBANKâ (sutarties Nr. 1316841/96pa) ir UAB âMINIBANKâ solidariomis sutuoktinių prievolÄmis, priteisiant iÅ¡ atsakovo pusÄ sumos, t.y. 2 134 Eur; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad 2010-01-23 su atsakovu sudarÄ santuokÄ Vilniaus miesto CMS. 2010-05-02 Å¡alys susilaukÄ sÅ«naus D. J. R.. IeÅ¡kovÄs nuomone santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, kadangi jau daugiau nei metus sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, atsakovas nebedalyvauja nepilnameÄio vaiko auklÄjime, neprisideda prie jo iÅ¡laikymo. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius, rezultatų nedavÄ. Bendro gyvenimo metu atsakovas elgÄsi agresyviai, nuolatos smurtavo, įžeidinÄjo ieÅ¡kovÄ, nepadÄdavo prižiÅ«rÄti mažameÄio vaiko bei atlikti buities darbų.
Atsakovo pasikeitÄs charakteris ir netoleruotinas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , tapo pagrindu nutraukti santuokÄ dÄl atsakovo kaltÄs. Santuokos metu atsakovas studijavo teisÄ Mykolo Romerio universitete, todÄl sakydavo, jog negali dirbti. IeÅ¡kovei vienai teko atsakomybÄ iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Tam, kad Å¡eima galÄtų pragyventi, bÅ«tina buvo imti greituosius kreditorius, paskolÄ mokslams iÅ¡ âSwedbankâ, A. A. neprisidÄjo prie kreditų grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovÄ pripažįsta, kad paskola, paimta mokslams apmokÄti, yra jos asmeninÄ prievolÄ.
TaÄiau praÅ¡o kreditus UAB âBIGBANKâ ir UAB âMINIBANKâ pripažinti solidariomis prievolÄmis ir priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už jų grÄ Å¾inimÄ . Nepilnametis vaikas nuolat gyveno su motina ir po santuokos nutraukimo liks gyvena su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovÄs teigimu, ji gali geriau užtikrinti jo poreikius ir teisÄtus lÅ«kesÄius. IeÅ¡kovÄs skaiÄiavimais, nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui ji skiria 493 Eur per mÄnesį. Å i suma patenkina nepilnameÄio vaiko poreikius maistui, rÅ«bams, lavinimui, asmens higienai, vaistams.
Mano, kad tÄvas prie vaiko iÅ¡laikymo privalo prisidÄti 247 Eur per mÄnesį periodinÄmis iÅ¡mokomis. Kadangi atsakovas nuo 2014-03-03 nepilnameÄiu vaiku nesirÅ«pina, iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki ieÅ¡kovo padavimo dienos sudaro 2 964 Eur (I tomas, b.l. 26-30). IeÅ¡kovÄ, galutinai sutikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡Ä teismo nustatyti tokiÄ atsakovo ir nepilnameÄio vaiko bendravimo tvarkÄ : Nustatyti vienerių metų pereinamÄ jį laikotarpi emociniam ir dvasiniam ryÅ¡iui tarp tÄvo D. R. ir sÅ«naus D.
J. R. atkurti. Pereinamojo laikotarpio metu nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnameÄiu D. J. R. tvarka:
1. Atsakovas D. R. gali bendrauti (matytis) su sÅ«numi du kartus per savaitÄ, pirmadieniais ir penktadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. dalyvaujant motinai A. A.-R.. Susitikimų vieta nustatoma bendru tÄvų susitarimu.2. Atsakovas turi teisÄ bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype programa ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonÄmis.Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokia bendravimo su nepilnameÄiu sÅ«numi D. J. R. tvarka:1. Atsakovas D. R. gali bendrauti (matytis) su sÅ«numi du kartus per savaitÄ, pirmadieniais ir penktadieniais paimant vaikÄ 18.00 val. iÅ¡ ugdymo, gyvenamosios ar buvimo vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ iki 20.00 val.
į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .2. Atsakovas gali matytis su vaiku kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki 20.00 val. grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .3. Jeigu pagal grafikÄ nustatytu laiku Atsakovas neturi galimybÄs paimti sÅ«nų, jis privalo apie tai informuoti IeÅ¡kovÄ ne vÄliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ .4. Per Atsakovo gimtadienį birželio 27 d., Atsakovas bendrauja su sÅ«numi iÅ¡ anksto suderinÄs susitikimo laikÄ su IeÅ¡kove.5.
Atsakovas galÄs dalyvauti sÅ«naus gimtadienio Å¡ventÄje gegužÄs 2 d., laikÄ ir vietÄ suderinÄs su IeÅ¡kove.6. per StaÄiatikių KalÄdas (sausio 7 d.) ir StaÄiatikių Velykas Atsakovas bendrauja su sÅ«numi laikÄ iÅ¡ anksto suderinÄs su IeÅ¡kove;7. Katalikų Å¡ventes nepilnametis D. J. R. praleidžia su mama A. A.-R..8. TÄvai vienas kitÄ informuoja apie savo atostogas mobiliaisiais telefono numeriais. Pasikeitus telefono abonento numeriui, Å alys privalo vienas kitÄ informuoti.9. TÄvas turi teisÄ praleisti iki 14 dienų kasmetinių atostogų, jų datÄ ir vietÄ iÅ¡ anksto suderinÄs su vaiko motina.10.
Atsakovas gali iÅ¡važiuoti su nepilnameÄiu sÅ«numi D. J. R. į užsienį tik esant raÅ¡ytiniam, notariÅ¡kai patvirtintam vaiko mamos sutikimui.11. Tuo metu, kai sÅ«nus yra pas AtsakovÄ , Atsakovas įsipareigoja nuolat laikyti įjungtÄ mobilųjį telefonÄ , ir atsiliepti, jei skambina IeÅ¡kovÄ.12. Atsakovas turi teisÄ neribotai bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype programa ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonÄmis (III tomas, b.l. 6-7).Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovÄs reikalavimais nesutiko.
Atsakovo teigimu, apie nÄÅ¡tumÄ atsakovÄ jam praneÅ¡Ä jau 5 mÄnesį bÅ«dama nÄÅ¡Äia. Jau tada atsakovui kilo abejonių dÄl savo tÄvystÄs vaiko atžvilgiu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovÄs tÄvai spaudÄ vesti jÄ , kadangi ji laukÄsi. TodÄl Å¡alys 2010-01-23 susituokÄ. IeÅ¡kovÄ ir jos tÄvai neprisidÄjo prie vestuvių organizavimo ir nieko nepadovanojo vestuvių proga. IeÅ¡kovÄ, pagimdžiusi sÅ«nų, nestabdÄ studijų ir nesutiko daugiau laiko skirti naujagimiui sÅ«nui, todÄl tarp tÄvo ir nepilnameÄio vaiko susiklostÄ glaudus emocinis ryÅ¡ys.
IeÅ¡kovei susiradus darbÄ , ji visÄ savo laikÄ pradÄjo skirti darbui, komandiruotÄms ir vakarÄliams, apleido Å¡eimÄ , minimaliai skirdavo dÄmesio sÅ«nui. IeÅ¡kovÄ atsakovÄ nuolatos kritikuodavo, žemindavo ir buvo savanaudiÅ¡ka. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovÄs nuomone, jog santuoka nutrÅ«ko dÄl jo kaltÄs. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį grindžia ieÅ¡kinį abstrakÄiais, neįrodytais teiginiais. Atsakovo teigimu, jis kaip iÅ¡galÄjo rÅ«pinosi Å¡eima, elgÄsi nuoÅ¡irdžiai ir pagarbiai, Å¡eimai buvo lojalus.
IeÅ¡kovÄ visiÅ¡kai eliminavo tÄvÄ iÅ¡ sÅ«naus gyvenimo, iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ bendrų namų skubos tvarka. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovÄ galÄtų bÅ«ti kalta dÄl santuokos iÅ¡irimo, taÄiau teigia, kad santuoka nutrÅ«ko dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Pripažįsta, kad abiem sutuoktiniams pristigo supratimo, tolerancijos vienas kito atžvilgiu, nesprendÄ problemų abipusių nuolaidų bÅ«du ir nedÄjo pakankamai pastangų kuriant bendrÄ ir darnų gyvenimÄ . Nesutinka, kad ieÅ¡kovÄs paimtos paskolos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti.
Atsakovas tų pinigų nematÄ ir nenaudojo savo interesams tenkinti. IeÅ¡kovÄ dar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ turÄjo įsiskolinimų. Atsakovas teigia paskolinÄs ieÅ¡kovei 2 000 Lt, taÄiau tai nebuvo įforminta jokia sutartimi, kadangi atsakovas sutuoktine pasitikÄjo. IeÅ¡kovÄ nÄra įgijusi namų Å«kiui jokių daiktų ar paslaugų. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovÄ ÄmÄ kreditus refinansavimui kitų kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti nepilnameÄiam sÅ«nui 247 Eur iÅ¡laikymÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis.
Mano, kad tokia suma yra per didelÄ. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų apie tai, kokie yra nepilnameÄio vaiko poreikiai, jis yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas dirba valstybÄs tarnyboje, jo pajamos sudaro 430 Eur per mÄnesį, neturi jokio nuosavybÄs teise valdomo turto. IeÅ¡kovÄs pajamos yra ženkliai didesnÄs, ji dirba socialinių mokslų kolegijoje. Sutiktų nepilnameÄiam vaikui mokÄti po 115 Eur periodinÄmis iÅ¡mokomis. IÅ¡laikymo įsiskolinimas, atsakovo nuomone, nesusidarÄ, kadangi ieÅ¡kovÄ, iÅ¡sikraustydama su vaiku iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, iÅ¡sineÅ¡Ä pinigines santaupas, kurios sudarÄ 17 000 Lt.
Tuo tarpu atsakovas liko be pinigų. Atsakovas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, kadangi ieÅ¡kovÄ ignoruoja atsakovo norÄ bendrauti su vaiku ir eliminuoja iÅ¡ jo gyvenimo. PraÅ¡o ieÅ¡kovÄs kreditorinius įsipareigojimus laikyti jos asmeninÄmis prievolÄmis (I tomas, b.l. 55-67).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ kartu su nepilnameÄiu vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kartu su ieÅ¡kovÄs tÄvais.
NepilnameÄiam vaikui yra sudarytos geros buities sÄ lygos. D. J. R. auga prižiÅ«rimas senelių. Berniukas lanko Å¡okius ir Å¡okių bei teatro terapijos užsiÄmimus Å¡okių studijoje âIntrusâ, kurio mÄnesio mokestis yra 23 Eur. Motinos teigimu, nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų. Atsakovas D. R. gyvena vieno kambario bute, kuris nuosavybÄs teise priklauso atsakovo seneliui. Atsakovas dirba teisininku Vilniaus pataisos namuose. Atsakovas nurodÄ, kad su Å¡eima gyveno Å¡iame bute, todÄl nepilnameÄiam vaikui aplinka yra pažįstama.
Neturi galimybÄs reguliariai matytis su sÅ«numi, kadangi ieÅ¡kovÄ neleidžia jo paimti. TeigÄ, kad vaikui iÅ¡laikymo nemokÄjo. Nepilnametis vaikas iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ gyventi su mama. Skyrius palaiko ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dalyje dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo (I tomas, b.l. 73-78). Atsakovas pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo praÅ¡Ä nustatyto jo ir nepilnameÄio vaiko bendravimo tvarkÄ :
1) D. R. turi teisÄ 2 kartus per savaitÄ darbo dienomis (ne vÄliau kaip prieÅ¡ valandÄ Ä¯spÄjÄs A. A. â R. telefonu) atvykti ir paimti sÅ«nų 18 val. iÅ¡ jo ugdymo, gyvenamosios ar buvimo vietos, grÄ Å¾inant jį iki 20 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2) D. R. turi teisÄ kas antrÄ savaitgalį (neinformavÄs A. A. âR.) atvykti ir paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su nakvyne. SÅ«nus gali bÅ«ti paimamas nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (vasaros metu - 20 val.);3) D. R. turi teisÄ paimti sÅ«nų ir kartu su juo praleisti pusÄ kiekvienų atostogų (Velykinių, KalÄdinių ir kt.), taip pat vienÄ kartÄ per kalendorinius metus praleisti su sÅ«numi savo atostogas, kurios gali trukti iki 21 dienos.
Apie savo numatomas atostogas D. R. ir A. A. â R. turi informuoti vienas kitÄ ne vÄliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų;4) sÅ«naus gimtadienius - tikrÄ gimimo dienÄ - tÄvai D. R. ir A. A. â R. praleis su sÅ«numi rotacijos principu: 2016 m. - su tÄvu, 2017 m. - su motina ir t.t.;5) Å¡venÄių dienas tÄvai D. R. ir A. A. â R. praleis su sÅ«numi rotacijos principu: KalÄdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 15 val.): 2015 m. - su tÄvu, 2016 m. - su mama ir t.t.; Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 20 val.): 2015 m. - su mama, 2016 m. - su tÄvu ir t.t.;
Velykas (iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki pirmadienio 20 val.): 2016 m. - su tÄvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; TarptautinÄ darbo dienÄ (gegužÄs 1 d., iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki Å¡ventinÄs dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tÄvu ir t.t.; ValstybÄs (Karaliaus Mindaugo karÅ«navimo - liepos 6 d., iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki Å¡ventinÄs dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su tÄvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; ŽolinÄs (iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki Å¡ventinÄs dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tÄvu ir t.t.;6) mamos A.
A. â R. ir jos artimųjų giminaiÄių gimimo dienomis bei Motinos dienÄ sÅ«nus bus su mama, o tÄvo D. R. ir jo artimųjų giminaiÄių gimimo dienomis ir TÄvo dienÄ sÅ«nus bus su tÄvu;7) D. R. turi teisÄ vežtis sÅ«nų į visus sporto, turizmo, poilsio ir kultÅ«ros renginius, apie vaikų buvimo vietÄ iÅ¡ anksto informuojant mamÄ A. A. âR., taip pat turi teisÄ su nepilnameÄiu sÅ«numi neribotÄ laikÄ bendrauti telefonu (II tomas, b.l. 48-50). Atsakovas D. R. pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio papildymÄ , kuriame praÅ¡Ä teismo skirti biologinÄ DNR ekspertizÄ.
NurodÄ, kad abejoja esantis nepilnameÄio vaiko tÄvu (III tomas, b.l. 1-4). IeÅ¡kovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodÄ, kad nesutinka su atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka. NurodÄ, kad atsakovas nesiekia atkurti santykių su vaiku, o siekia atkerÅ¡yti ieÅ¡kovei dÄl priimto sprendimo nutraukti santuokÄ . Atsakovo bendravimo tvarka sÄ lygoja ateityje teisinius konfliktus. Atsakovas negali informuoti ieÅ¡kovÄs apie tai, kad ketina sÅ«naus atvykti pasiimti prieÅ¡ vienÄ valandÄ darbo dienÄ , kadangi tai pažeidžia vaiko interesus.
TÄ dienÄ , kai atsakovas pageidaus pasiimti vaikÄ , Å¡is gali bÅ«ti bÅ«reliuose ar jam suplanuota kita veikla, kuriÄ teks nutraukti, jei atsakovas praneÅ¡, jog už valandos norÄs pasiimti vaikÄ . Taip pat vaikui reikÄs ruoÅ¡ti pamokas, kai jis pradÄs lankyti mokyklÄ . IeÅ¡kovÄ prieÅ¡tarauja atsakovo bendravimui su vaiku, paimant jį nakvynei. Atsakovas, formuluodamas tokiÄ bendravimo tvarkÄ , visiÅ¡kai neprisiderina prie nepilnameÄio vaiko poreikių, neatsižvelgia į jo užimtumÄ savaitgaliais, darbo dienomis, laisvalaikį.
Atsakovas nesidomi nepilnameÄio vaiko gyvenimu, nežino jo norų, svajonių. NeaiÅ¡kus jo noras pasiimti vaikÄ su nakvyne. IeÅ¡kovÄs manymu, tÄvo ir sÅ«naus santykių atstatymui yra reikalingas adaptacinis periodas. IeÅ¡kovÄ nesutinka su atsakovo reikalavimu rotacijos bÅ«du Å¡vÄsti gimtadienį. Nepilnametis vaikas yra socialiai aktyvi asmenybÄ, jam formuojasi draugų ratas. Vaikui yra svarbu, kad Å¡ventÄje ne tik dalyvautų abu jo tÄvai, taÄiau ir jo draugai. Be to, atsakovas nÄra katalikas ir jo Å¡eimoje katalikiÅ¡kos Å¡ventÄs nÄra Å¡venÄiamas.
TodÄl neaiÅ¡kus jo reikalavimas praleisti su vaiku katalikiÅ¡kas Å¡ventes rotacijos principu. PraÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (II tomas, b.l. 59-61).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikÄ iÅ¡vadÄ dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje nurodÄ, kad buvo bendrauta su nepilnameÄiu vaiku D. J. R., kuris nurodÄ, kad gerai sutaria su mama, myli jÄ ir nori tik su ja gyventi. Berniukas nurodÄ, kad su tÄvu susitinka nenoriai. Paklaustas, ar norÄtų aplankyti tÄvÄ jo namuose, vaikas akivaizdžiai susijaudino ir atsisakÄ.
Apsilankymo metu nepilnametis vaikas atrodÄ linksmas, sveikas, mielai bendravo, jautÄsi labai ramus ir saugus Å¡alia mamos. IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad bendrauti atsakovui su vaiku niekada netrukdÄ. Mano, kad turÄtų bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikas ir tÄvas bendrautų pas psichologÄ . Atsakovas teigÄ, kad sutuoktinÄ trukdo jam bendrauti su vaiku, taÄiau pripažįsta, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta bendravimo tvarka negalÄs bÅ«ti vykdoma, kadangi jo ryÅ¡iai su nepilnameÄiu vaiku yra susilpnÄjÄ, todÄl yra reikalingas pereinamasis laikotarpis.
Skyriaus nuomone, pereinamasis laikotarpis tÄvui ir sÅ«nui yra bÅ«tinas. PažymÄjo, kad atsakovo patiekta bendravimo tvarka yra nekonkreti ir tikslintina (II tomas, b.l. 77-83).Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ A. A.-R. palaikÄ ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai nurodÄ, kad su atsakovu susipažino universitete. Kartu su atsakovu apsigyveno jo senelio bÅ«ste. Ten ir gyveno iki 2014-03-03. Kai gimÄ nepilnametis vaikas, santykiai su atsakovu pablogÄjo. Kadangi atsakovas nebuvo baigÄs mokslų, o ieÅ¡kovÄ studijavo magistrantÅ«rÄ , buvo nutarta, kad vaikÄ prižiÅ«rÄs atsakovas.
Pabaigusi magistro studijas, ieÅ¡kovÄ Ä¯sidarbino, dÄstÄ paskaitas. Ä®stojo į Vilniaus UniversitetÄ studijuoti doktorantÅ«ros. Kai vaikas sulaukÄ dvejų mÄnesių, atsakovas reikalavo, kad jį prižiÅ«rÄtų ieÅ¡kovÄs tÄvai. Atsakovas liepdavo ieÅ¡kovei, kartu su nepilnameÄiu vaiku, miegoti virtuvÄje, kadangi jam reikÄjo ruoÅ¡tis egzaminams. Atsakovas pradÄjo ieÅ¡kovei priekaiÅ¡tauti dÄl to, kad ji užtrukdavo darbe. VÄliau pradÄjo kelti rankÄ . 2014-03-03 ieÅ¡kovÄ susirado bÅ«stÄ ir iÅ¡Äjo su vaiku iÅ¡ Å¡eimos namų.
Atsakovas teigÄ, kad pasikeis, norÄjo susitikti. Su nepilnameÄiu vaiku atsakovas nebendravo. Per vaiko gimtadienį, nieko jam nepadovanojo. Å iai dienai, atsakovas vaiko nematÄ apie 1,5 metų. Kalbant apie bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovÄ pažymÄjo, kad bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis. IeÅ¡kovÄ neketina mažinti praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo sumos, kadangi nepilnametis vaikas serga atopiniu dermatitu, jam reikalinga speciali mityba, kremai, vaistai. DÄl santuokos metu atsiradusių prievolių ieÅ¡kovÄ pažymi, kad atsakovas mÄgo loÅ¡ti.
Paskolos buvo imamos pragyvenimui, Å¡eimos poreikiams. Kreditus ieÅ¡kovÄ dengÄ viena, Å¡iek tiek padÄjo jos tÄvai. IeÅ¡kovÄ teigia, kad ji nežinanti nieko apie Å¡eimos santaupas, kurios sudarÄ 17 000 Lt. Atsakovo namuose liko visa santuokos metu pirkta buitinÄ technika ir fotoaparatai. IeÅ¡kovÄ nepasiÄmÄ nieko iÅ¡eidama. Atsakovo kaltÄ pasireÅ¡kia ne vien dÄl ekonominių kriterijų, ieÅ¡kovÄ iÅ¡Äjo dÄl smurto vaiko akivaizdoje. Nuo 2014-03-03 ieÅ¡kovÄs teigimu ji viena rÅ«pinasi nepilnameÄiu vaiku, jo poreikių tenkinimu, maistu, bÅ«reliais, sveikata ir pan.Teismo posÄdžio metu atsakovas D.
R. nurodÄ, kad santuoka nutrÅ«ko dÄl abiejų sutuoktiniu kaltÄs. PalaikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai nurodÄ, kad santykiai tarp Å¡alių buvo konfliktiÅ¡ki. Å eima gyveno jo senelio bute. DÄl neaiÅ¡kių priežasÄių ieÅ¡kovÄ atsakovui nurodÄ, kad laukiasi vaiko bÅ«dama jau 5 mÄnesį nÄÅ¡Äia. Vestuves iÅ¡kÄlÄ atsakovo Å¡eima. Teigia, kad Å¡eimÄ iÅ¡laikÄ bÅ«tent atsakovo tÄvai. IeÅ¡kovÄ Ä¯sidarbino tik po metų po studijų baigimo.
Kai pradÄjo gauti atlyginimÄ , ji pervesdavo pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ ir iÅ¡grynindavo. IeÅ¡kovÄ pati paliko Å¡eimÄ , nes ji yra karjeristÄ. Tai ji terorizuodavo atsakovÄ dÄl to, kad Å¡is negali iÅ¡laikyti Å¡eimos. Dalį pinigų, kuriuos ieÅ¡kovÄ iÅ¡sineÅ¡Ä iÅ¡ namų, sutuoktiniams padovanojo giminaiÄiai per vestuves. Å iuos pinigus atsakovas taupÄ pradiniam įnaÅ¡ui už bÅ«stÄ . Atsakovas sutiko, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ bÅ«tų nustatytas pereinamasis laikotarpis.
Atsakovas teigÄ, kad jis yra katalikas ir Å¡venÄia katalikų Å¡ventes. PradÄjus gyventi kartu ieÅ¡kovÄ jau turÄjo skolinių įsipareigojimų. Pripažino, kad nepilnameÄiam vaikui iÅ¡laikymo neteikÄ. Sutiktų sÅ«nuimokÄti po 140 Eur kas mÄnesį periodinÄmis iÅ¡mokomis. Teismo posÄdžio metu buvo apklausta liudytoja R. N., kuri parodÄ, kad yra ieÅ¡kovÄs kolegÄ. Su ieÅ¡kove pažįstamos 2,5 metų. Liudytoja pradÄjo dirbti kolegijoje, kai ieÅ¡kovÄ buvo teisÄs katedros vedÄja.
Kai su ieÅ¡kove gerdavo kavÄ , tai matydavo, kad ieÅ¡kovÄ buvo prisidengusi kaklÄ Å¡alikÄliu, nors lauke buvo labai karÅ¡ta. IÅ¡ po jo matydavosi kraujosruvos. IeÅ¡kovÄ, paklausta apie kraujosruvas, nutylÄdavo. KartÄ , kai susitiko su ieÅ¡kove Palangoje, iÅ¡siÅ¡nekÄjo, kad ieÅ¡kovÄ nesutaria su savo sutuoktiniu. Po darbo ieÅ¡kovÄ negalÄdavo su kolegomis iÅ¡eiti iÅ¡gerti puodelio kavos, nes sakydavo, kad sutuoktinis jÄ bars. Yra girdÄjusi, kaip ieÅ¡kovÄs nepilnametis vaikas, suspaudÄs kumÅ¡Äius, sakydavo, kad nekenÄia Denio, nes Å¡is skriaudžia mamytÄ.
Vaiko poza bÅ«davo agresyvi. Liudytoja teigÄ nežinanti ar ieÅ¡kovÄ turi santaupų, taÄiau matÄ, kad ieÅ¡kovÄ jauÄiasi užguita. IeÅ¡kovÄ iÅ¡Äjo iÅ¡ bendrų namų pavasarį. Teismo posÄdžio metu buvo apklausta liudytoja O. A., kuri parodÄ, kad yra ieÅ¡kovÄs motina. Liudytoja teigÄ, kad atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu. VÄliau atsakovas ieÅ¡kovÄs atsipraÅ¡ydavo ir sakydavo, kad nori gyventi kartu. Kai ieÅ¡kovÄ laukÄsi kÅ«dikio, jai buvo sumuÅ¡ta koja.
Liudytoja padÄdavo ieÅ¡kovei prižiÅ«rÄti nepilnametį vaikÄ , kadangi atsakovas bÅ«davo nuolatos pavargÄs. AnÅ«kas pas senelÄ prabÅ«davo iki kelių savaiÄių. Tuo metu, kai nepilnametis atsakovo sÅ«nus bÅ«davo pas senelÄ, atsakovas nepaskambindavo jam ir nepasidomÄdavo juo. Liudytoja nurodo, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯ atitinkamas institucijas dÄl sumuÅ¡imo nesikreipÄ, nes jai bÅ«davo gÄda. IeÅ¡kovÄ atsakovo namus paliko tuÅ¡Äiomis rankomis. Vaikas tÄvÄ vadina âD.â. Liudytoja negalÄjo nieko pasakyti apie ieÅ¡kovÄs skolas, teigÄ apie jas nieko nežinanti.
Teismo posÄdžio metu buvo apklaustas liudytojas J. R., kuris parodÄ, kad yra atsakovo tÄvas. Sutuoktiniai susipažino kai studijavo. PirmÄ kartÄ susipažino su ieÅ¡kove, kai sÅ«nus pasipraÅ¡Ä gyventi senelio bute. Liudytojas teigÄ, kad padÄdavo sutuoktiniams, apmokÄdavo komunalinius mokesÄius, nes ieÅ¡kovÄ buvo studentÄ. Duodavo ir grynųjų pinigų abiem sutuoktiniams. Liudytojas nurodÄ prižiÅ«rÄjÄs nepilnametį vaikÄ . Pinigus per vestuves Å¡alims yra dovanojÄs, taÄiau nepamena kiek.
Žino, kad sutuoktiniai buvo sukaupÄ apie 15 â 16 tÅ«kstanÄių litų. Tuos pinigus iÅ¡eidama iÅ¡sineÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ. NegalÄjo patikÄti, kad Å¡alys skiriasi, jis laikÄ ieÅ¡kovÄ dukra. Apie atsakovo naudojamÄ smurtÄ nieko nežino. Liudytojas taip pat nurodÄ, kad jis yra provoslavas, o jo sutuoktinÄ yra katalikÄ, todÄl Å¡eimoje yra Å¡venÄiamos visos Å¡ventÄs. Liudytojui niekas nepaaiÅ¡kino dÄl kokių priežasÄių iÅ¡Äjo ieÅ¡kovÄ. Nors pats liudytojas asmeniÅ¡kai nÄra pastebÄjÄs, kad Å¡alys tarpusavyje konfliktuotų.
Teismo posÄdžio metu buvo apklausta liudytoja I. R., kuri parodÄ, kad yra atsakovo motina. NurodÄ, kad tuo metu kai ieÅ¡kovÄ iÅ¡Äjo, vyko didžiulis skandalas. IeÅ¡kovÄ priekaiÅ¡tavo atsakovui, kad Å¡is mažai uždirba. Tada ieÅ¡kovÄ pasakÄ, kad pasiims visas santaupas, kadangi sÅ«nus lieka su ja gyventi. Ji nurodÄ, kad Å¡iuos pinigus ji uždirbo. Liudytoja teigÄ, kad Å¡alims vestuvių proga padovanojo 1 000 Lt ir mano, kad pinigus sutaupÄ jos sÅ«nus (atsakovas). Taip pat teigÄ, kad atsakovui padÄdavo materialiai, apstatÄ butÄ , mokÄjo komunalinius mokesÄius, taip pat pildavo degalus į transporto priemonÄ, kol ieÅ¡kovÄ nedirbo.
Apie smurtÄ Å¡eimoje sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovÄs motinos, taÄiau pati nÄra nieko maÄiusi. IeÅ¡kovÄ liudytojai tik vienÄ kartÄ leido pamatyti anÅ«kÄ . IeÅ¡kovÄs jos praÅ¡Ä paskolinti pinigų, pasakÄ, kad paÄmÄ kreditÄ , kad yra skolinga draugei už bendrabutį. Paskolino apie 2 300 Lt. KitÄ dienÄ papraÅ¡Ä dar 1 200 Lt bei praÅ¡Ä nieko niekam nesakyti. Liudytoja dirbo tuo metu spaustuvÄje, jos atlyginimas sudarÄ 1 300 Lt. Pinigus ieÅ¡kovei skolino 2009 metais, kai Å¡alys nebuvo susituokÄ.
Teismo posÄdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. R., kuris parodÄ, kad yra atsakovo sÅ«nÄnas. NurodÄ Å¾inÄ s apie sutuoktinių nesutarimus. Per liudytojo brolio gimtadienį ieÅ¡kovÄ iÅ¡kÄlÄ skandalÄ , keikÄ visÄ atsakovo Å¡eimÄ . Kitas skandalas buvo 2013 metų rudenį, kai užvažiavo pas jÄ po darbo. Liudytojas net nesuprato kas ieÅ¡kovei nepatiko, bet ji pradÄjo mÄtyti striukes, korteles. Po to ieÅ¡kovÄ iÅ¡vedÄ vaikÄ ir pradÄjo muÅ¡ti atsakovÄ . Ar atsakovui liko muÅ¡tynių pÄdsakų, nežino.
Teismo posÄdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. R., kuris parodÄ, kad yra atsakovo brolis. TeigÄ, kad dÄl santuokos nutraukimo kalta ieÅ¡kovÄ. TeigÄ, kad ji elgÄsi labai keistai, veidmainiavo. NÄra girdÄjÄs, kad smurtÄ atsakovo Å¡eimoje. patvirtino, kad per jo gimimo dienÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡keikÄ visÄ atsakovo Å¡eimÄ ir iÅ¡bÄgo iÅ¡ buto. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovÄs A. A.-R. ir atsakovo D.
R. santuoka sudaryta 2010-01-23 Vilniaus miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 211 (I tomas, b.l. 10). Santuokos metu 2010-05-02 gimÄ nepilnametis Å¡alių sÅ«nus D. J. R. (I tomas, b.l. 11). DÄl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. IeÅ¡kovÄ santuokÄ praÅ¡o nutraukti dÄl atsakovo kaltÄs, kadangi atsakovas nedalyvauja nepilnameÄio vaiko auklÄjime ir neprisideda prie jo iÅ¡laikymo. Atsakovas elgÄsi agresyviai, smurtavo ir įžeidinÄjo ieÅ¡kovÄ, nepadÄdavo atlikti buities darbų, prižiÅ«rÄti sÅ«naus.
Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko, kad santuoka nutrÅ«ko dÄl jo kaltÄs. Kaltino ieÅ¡kovÄ dÄl to, kad nei ji, nei jos tÄvai, neprisidÄjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, vestuvių, nepadÄdavo finansiÅ¡kai. Susiradusi darbÄ , ieÅ¡kovÄ visÄ dÄmesį skyrÄ tik darbui, komandiruotÄms ir linksmybÄms. Atsakovo nuomone, santuoka nutrÅ«ko dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs.CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dÄl kito sutuoktinio kaltÄs, jeigu jis yra nuteisiamas už tyÄinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pina.Å eimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikÄjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Teismas, pagal Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiÅ¡kinimus teismo posÄdžio metu, nustatÄ, kad viso to nebuvo Å¡ioje Å¡eimoje.
Å eimoje nebuvo santarvÄs, abipusis psichologinis diskomfortas privertÄ sutuoktinius negyventi Å¡eimyninio gyvenimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trÅ«ko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengÄ gera valia iÅ¡sprÄsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dÄl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisÄs normomis ginamos vertybÄs lemia Å¡eimos bylų nagrinÄjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, taÄiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
IeÅ¡kovÄ neabejotinų įrodymų, pagrindžianÄių santuokos iÅ¡irimÄ dÄl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltÄs nepateikÄ (CPK 178 str.). IeÅ¡kovÄ nenurodÄ jokių svarių argumentų ar teisinių motyvų, dÄl kurių Å¡alių santuoka turi bÅ«ti nutraukta dÄl atsakovo kaltÄs. Nors ieÅ¡kovÄ ir nurodÄ, kad atsakovas yra agresyvaus bÅ«do, smurtavo prieÅ¡ jÄ ir įžeidinÄjo, tokių įrodymų į bylÄ nÄra pateikta. IeÅ¡kovÄ nenurodÄ jokių neteisÄtų ir konkreÄių atsakovo veiksmų, dÄl įžeidimo ar sumuÅ¡imo nebuvo inicijuotas bent vienas ikiteisminis tyrimas.
Nors ieÅ¡kovÄs motina ir kolegÄ patvirtino ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes dÄl prieÅ¡ jÄ naudojamo smurto, taÄiau Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi abi liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Å alys nepaliaujamai kaltina vienÄ kitÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo, rasdami vis daugiau argumentų ir kaltinimų vienas kito atžvilgiu, kas akivaizdžiai parodo, kad sutuoktiniai nÄra ir nebuvo lojalÅ«s vienas kitam, nesistengÄ Å¡eimoje kilusių nesutarimu sprÄsti geruoju, abipusių nuolaidų bÅ«du.
IeÅ¡kovÄ ilgai neinformavo sutuoktinio apie neÅ¡tumÄ , atsakovas abejojo, kad vaikas yra jo. Å ioje situacijoje negalima pasakyti, kad Å¡eima buvo tolerantiÅ¡ka, pakanti ir elgÄsi pagarbiai vieni kitų atžvilgiu. Nesibaigiantys nesutarimai, konfliktai ir kaltinimai, sÄ lygojo sutuoktinių gyvenimÄ skyrium. AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo apibrÄžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G.
K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26â3.30, 3.35â3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai â lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinÄs bei turtinÄs paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų.
AbipusÄs pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonÄs, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus sprÄsti abipusiu susitarimu. MoralinÄ ir turtinÄ parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dÄjusios dideles pastangas, kad Å¡eima ne tik fiziÅ¡kai gyventų kartu, taÄiau ir bÅ«tų artimi vienas kitam, svarsÄiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, dÄl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks gyvenimas abu juos iÅ¡ dalies tenkino ir dÄl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo yra kalti jie abu. AtsižvelgÄs į tai, teismas konstatuoja, kad abi Å¡alys pažeidÄ savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerÄmÄ vienas kito moraliai, dÄl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padÄtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dÄl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.
Abu sutuoktiniai pažeidÄ savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulÄmÄ santuokos iÅ¡irimÄ . Å iuo atveju neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidÄ daugiau, o kitas â mažiau. Jas pažeidÄ abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turÄjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs.Nutraukus santuokÄ atsakovei paliekama iki santuokos turÄta pavardÄ A. (CK 3.69 str. 1 d.).
Abi Å¡alys neginÄijo ir nurodÄ, kad kartu gyveno ir bendrÄ Å«kį vedÄ iki 2014-03-03. TodÄl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-03-03 (CK 3.67 str. 2d.). DÄl tarpusavio iÅ¡laikymo.NenustaÄius, kad sutuoktiniams bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, po santuokos nutraukimo Å¡alims sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, iÅ¡laikymas nepriteikiamas (CK 3.72 str.). DÄl tÄvystÄs nuginÄijimo.Atsakovas, teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡Ä teismo paskirti biologinÄs tÄvystÄs nustatymo DNR ekspertizÄ ir nustatyti jo ir nepilnameÄio vaiko bendravimo tvarkÄ .
Teismo posÄdžio metu, atsakovas nurodÄ, nekÄlÄs reikalavimo dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, taÄiau patvirtino, kad, paaiÅ¡kÄjus, jog nepilnametis vaikas yra jo, reikalavimas dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo negali bÅ«ti keliamas, dÄl to jis atsisako jo. Bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas (Å¡iuo atveju atsakovas) gal pareikÅ¡ti, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (Å¡iuo atveju prieÅ¡ieÅ¡kinio) (CPK 140 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja, kadangi atlikus ekspertizÄ paaiÅ¡kÄjo, kad nepilnametis D.
J. R. yra atsakovo D. R. sÅ«nus (CPK 42 str. 2 d.), todÄl teismas priima atsisakymÄ nuo dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ir civilinÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).Kai atsisakoma nuo ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovui (Å¡iuo atveju atsakovui) grÄ Å¾inama 75 proc. jo sumokÄto žyminio mokesÄio už nurodytÄ reikalavimÄ , t.y. 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 3 d.). DÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Kai tÄvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tÄvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.).
NagrinÄjamu atveju ginÄo dÄl nepilnameÄio Å¡alių vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, atsakovas nepateikÄ prieÅ¡taravimo ieÅ¡kinio reikalavimui. Nesant ginÄo tarp Å¡alių, ieÅ¡kinis yra tenkintinas Å¡ioje dalyje ir nepilnameÄio vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. A.-R. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.). DÄl nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymo.IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui po 247 Eur periodinÄmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mÄnesį.
Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodÄ, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje nÄra įrodytas. Teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad nepilnameÄiam vaikui sutiktų mokÄti 140 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas. Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklÄti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tÄvų prigimtinÄs prievolÄs bÅ«ti atsakingiems už vaikų padÄtį iki jiems sulaukiant pilnametystÄs. Materiali tÄvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.
Netinkamas tÄvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausanÄiais nuo tÄvų valios atvejais, visais kitais atvejais tÄvams objektyviai esant pajÄgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.192 str. 2 d.). TÄvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinÄ padÄtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tÄvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybÄ, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybÄ už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelÄ socialinÄ rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tÄvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
TÄvo (motinos) turtinÄ padÄtis nÄra viskÄ nulemianti aplinkybÄ nustatant iÅ¡laikymo dydį, kadangi iÅ¡laikymas privalo užtikrinti ne tik bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .
Visos abejonÄs dÄl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ A. A.-R. neturi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l. 8). IeÅ¡kovÄ neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 9). IeÅ¡kovÄ nuomojasi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina 347,54 Eur (1 200 Lt) per mÄnesį (I tomas, b.l. 15). IeÅ¡kovÄ dirba VÅ Ä® Socialinių mokslų kolegijoje, jos pajamos neatskaiÄius mokesÄių sudaro 1 405 Eur per mÄnesį (I tomas, b.l. 86-89).Atsakovas D.
R. neturi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l. 8). Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 9). Atsakovas gyvena jo seneliui priklausanÄiame bute (I tomas, b.l. 73). Atsakovas dirba Vilniaus pataisos namuose nuo 2015-04-20 (I tomas, b.l. 90-95). VTAS specialistei jis nurodÄ, kad Å¡iuo metu jo pajamos sudaro apie 435 Eur per mÄnesį (I tomas, b.l. 73). IÅ¡analizavus Å¡alių turtinÄ padÄtį, negalima teigti, kad ji yra iÅ¡ esmÄs skirtinga. Nors atsakovas ir teisingai teigia, kad ieÅ¡kovÄs pajamos yra didesnÄs, taÄiau ji viena augina nepilnametį sÅ«nų bei nuomojasi bÅ«stÄ , kai tuo tarpu atsakovas gyvena jo seneliui priklausanÄiame bute ir labiausiai tikÄtina, kad apmoka tik komunalinius mokesÄius, t.y. jam nereikia už bÅ«stÄ mokÄti nuomos mokesÄio.
Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisÄs normas, reglamentuojanÄias nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymÄjÄs, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-620/2005).
Vaikui, atsižvelgiant į jo gebÄjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinÄs sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiÄmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. NagrinÄjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametis D. J. R., gim. 2010-05-02, turi specialiųjų poreikių. Nors ieÅ¡kovÄ ir pateikÄ Ä¯ bylÄ kvitus, jos nuomone patvirtinanÄius nepilnameÄio vaiko poreikius, Å¡ie kvitai nÄra susisteminti, nÄra pateikta kvitų analizÄ bei suvestiniai duomenys.
PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ prie nepilnameÄio vaiko poreikių prideda buto nuomÄ ir komunalinius mokesÄius. NÄra apskaiÄiuota vaikui tenkanti buto nuomos dalis bei komunalinių patarnavimų dalis. Visas nuomos mokestis negali bÅ«ti paskirstomas tik vaikui. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ieÅ¡kovÄ VTAS specialistui teigÄ, kad nepilnametis vaikas turi problemų su sveikata. TaÄiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikÄ. Jos pateikti į bylÄ medicininiai dokumentai (I tomas, b.l. 169-179) nepatvirtina, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, ar jo ligos nebÅ«tų iÅ¡ esmÄs bÅ«dingos jo amžiaus nepilnameÄiams vaikams.
Visgi, nepilnametis vaikas Å¡iuo metu yra Å¡eÅ¡erių metų amžiaus. Ateina laikas, kai nepilnametis vaikas pradÄs lankyti mokyklÄ , taigi jam turi bÅ«ti sudaromos galimybÄs ir sÄ lygos jo gabumams lavinti ir saviraiÅ¡kos bei bendravimo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad tÄvo pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamotomis ar iÅ¡laikymo teikÄjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Be to, iÅ¡laikymas vaikui yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje.
SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas, didesnes pajamas vaiko iÅ¡laikymui. Atsakovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todÄl turÄtų imtis visų priemonių geriau apmokamo darbo paieÅ¡koms, o ne visÄ iÅ¡laikymo prievolÄ permesti vienai ieÅ¡kovei tik dÄl to, kad Å¡i gauna didesnes pajamas. Ä® bylÄ nÄra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui bÅ«tų apribotas darbingumas, ar jo sveikatos bÅ«klÄ neleistų jam susirasti kito darbo, todÄl teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajÄgus mokÄti nepilnameÄiam vaikui iÅ¡laikymÄ .
Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad priteistino iÅ¡laikymo dydžio kriterijumi gali bÅ«ti laikoma vienos minimalios mÄnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dÄl iÅ¡laikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovÄs turtinÄ padÄtį, į tai, kad byloje nÄra duomenų apie kitus ieÅ¡kovo iÅ¡laikytinius, iÅ¡ tÄvo nepilnameÄio vaiko D.
J. R., gim. 2010-05-02, naudai priteistinas 220 Eur dydžio iÅ¡laikymas mokamas periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-04-01, iki jo pilnametystÄs (CK 3.201 str.). NepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lÄšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina A. A.-R. (CK 3.185 str. 1 d.). IÅ¡laikymÄ priteisus periodinÄmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama VyriausybÄs nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog iÅ¡ esmÄs pasikeitus Å¡alių turtinei padÄÄiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo.Sprendimas dalyje dÄl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).Nors baigiamosiose kalbose atsakovas ir nurodÄ, kad reikalautų, jog ieÅ¡kovÄ teiktų jam ataskaitas apie nepilnameÄiam vaikui panaudotas iÅ¡laikymo lÄÅ¡as, atnaujinus bylos nagrinÄjimÄ iÅ¡ esmÄs, atsakovas nurodÄ, kad Å¡io reikalavimo nekels.
DÄl iÅ¡laikymo įsiskolinimo.IÅ¡laikymas nepilnameÄiam vaikui yra priteisiamas nuo teisÄs į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, taÄiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisÄ jo reikalauti. Paprastai teisÄ reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tÄvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnameÄius vaikus.
IeÅ¡kovÄs paskaiÄiavimu iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudaro 2 964 Eur už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki ieÅ¡kinio padavimo â 2015-04-01. Atsakovas nesutiko, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas susidarÄ. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, iÅ¡sineÅ¡Ä santaupas, kurios sudarÄ 17 000 Lt, taip palikdama atsakovÄ be pinigų. Be to, atsakovo tÄvai ne vienÄ kartÄ yra perdavÄ ieÅ¡kovei pinigų, daiktų, skirtų nepilnameÄiam vaikui.Teismas su atsakovo argumentais nesutinka.
Pirma, į bylÄ nÄra pateikta jokių įrodymų, kurie galÄtų patvirtinti atsakovo argumentus. AntrÄ , į bylÄ nÄra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas nepilnameÄiam vaikui skyrÄ bent kokį iÅ¡laikymÄ . Tai, kad nepilnameÄio vaiko seneliai jam dovanojo dovanas ir lÄÅ¡as, nepatvirtina, kad iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiam vaikui skyrÄ bÅ«tent atsakovas. Byloje nÄra duomenų apie aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ jo tÄvų valiÄ nepilnameÄiam vaikui dovanas dovanoti nuo tÄvo, turint omenyje ir tai, kad atsakovas apskritai abejojo savo tÄvyste nepilnameÄio vaiko atžvilgiu.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovÄ iÅ¡ namų iÅ¡sineÅ¡Ä dideles santaupas. TÄ teismo posÄdžio metu paliudijo ir atsakovo motina. Teismas sprendžia, kad atsakovo motina yra byloje suinteresuotas asmuo, be to, yra atsakovui itin artimas žmogus, todÄl ji yra suinteresuota, kad byloje bÅ«tų patenkinti atsakovo interesai. Taip pat pastebÄtina, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas itin daug dÄmesio skyrÄ sutuoktinių turtinÄs padÄties apraÅ¡ymui, teigdamas, kad sutuoktiniai neturÄjo arba turÄjo itin mažas pajamas, kad atsakovo tÄvai nuolatos rÄmÄ Å¡eimÄ tiek maisto produktais, tiek daiktais, tiek finansiÅ¡kai ir t.t.
Jei sutuoktiniai turÄjo tokias dideles santaupas, kam jiem reikÄjo pagalbos gyvenant kartu. Be to, tai, kad ieÅ¡kovÄ nuolatos ÄmÄ greituosius kreditus, labiau patvirtina faktÄ , kad sutuoktiniams lÄšų pragyvenimui galÄjo trÅ«kti. Kadangi vaikui iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o atsakovas neįvykdÄ savo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje yra tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo nepilnameÄio vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, naudai priteistinas 2 640 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas, susidarÄs už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki 2015-04-01, t.y. ieÅ¡kinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).
DÄl bendravimo tvarkos nustatymo.Å alys pateikÄ teismui bendravimo tvarkas, kurios, jų manymu, geriausiai atitinka nepilnameÄio vaiko ir tÄvų interesus.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodÄ, kad tÄvo ir vaiko bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kadangi tÄvo ir nepilnameÄio vaiko emociniai ryÅ¡iai yra susilpnÄjÄ. Teismas su tokia iÅ¡vada sutinka. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulÄje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jauÄiant meilÄ ir supratimÄ .
Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisÄ bÅ«ti globojamam tÄvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisÄ nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tÄvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. TÄvų, negyvenanÄių kartu su vaiku, teisÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant, yra asmeninio pobÅ«džio jų teisÄ, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai ne tik nÄra kliudoma Å¡iam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisÄs įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tÄvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklÄjant, įvykdymÄ .
TÄvų dalyvavimas vaiko auklÄjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverÄiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tÄvas gali kreiptis į teismÄ dÄl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklÄjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenanÄio tÄvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ . Maksimalaus dalyvavimo auklÄjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tÄvui, negyvenanÄiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dÄl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.CK 3.3 str.
įtvirtinta nuostata, kad Å¡eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tÄvų, gyvenanÄių skyrium, kilus ginÄui dÄl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklÄjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tÄvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisÄ ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant.
Vaikas, kurio tÄvai gyvena skyrium, turi teisÄ nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tÄvais, nesvarbu, kur tÄvai gyvena. TÄvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisÄs kliudyti antrajam iÅ¡ tÄvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tÄvo ir motinos teisÄs ir pareigos savo vaikams yra lygios. TodÄl tiek motina, tiek tÄvas yra vienodai atsakingi už tÄvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tÄvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Ä®vertinÄs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadÄ duodanÄios institucijos nuomonÄ, teismas mano, kad ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyta bendravimo tvarka labiau atitinka Å¡alių ir vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.). Atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka Å¡iai dienai yra neįmanoma vykdyti. Abiejų Å¡alių pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos yra koreguotinos. NepilnameÄio vaiko emociniai ryÅ¡iai su tÄvu Å¡iuo metu yra susilpnÄjÄ, todÄl bÅ«tina skirti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu nepilnametis vaikas bendrautų su tÄvu dalyvaujant psichologui.
Å iuo metu paÄmus nepilnametį vaikÄ su nakvyne, Å¡is gali bÅ«ti traumuotas, jis jausis neužtikrintai ir nesaugiai, kadangi nejauÄia tarpusavio ryÅ¡io su tÄvu. Nors bylos nagrinÄjimo metu teismas ir nenustatÄ jokių pagrindų riboti nepilnameÄio vaiko bendravimo su tÄvu, taÄiau Å¡iuo metu maksimalus tÄvo ir vaiko bendravimas, esant įtemptiems Å¡alių tarpusavio santykiams, daro žalÄ nepilnameÄio vaiko vystymuisi. Å alys vienÄ kitÄ kaltina iÅ¡ardžius Å¡eimÄ , taÄiau bÅ«tent nesibaigiantys kaltinimai ir besitÄsiantys konfliktai formuoja nepilnameÄio vaiko neigiamÄ nuomonÄ dÄl bendravimo su tÄvu.
Nepilnametis vaikas negali bÅ«ti visiÅ¡kai eliminuotas nuo Å¡alių nesutarimų nagrinÄjant bylÄ dÄl santuokos nutraukimo, taÄiau tÄvai vaiko neturÄtų tiesiogiai traukti į savo konfliktus, o atsakovas turÄtų nustoti kreiptis į įvairias institucijas, kaltindamas vaiko motinÄ , kad Å¡i neleidžia bendrauti su sÅ«numi, o stengtis visÄ dÄmesį skirti savo nepilnameÄiam vaikui ir praleisti su juo kaip įmanoma daugiau laiko, kad sÅ«nus su tÄvu jaustųsi saugus ir artimas jam. Nors ieÅ¡kovÄ ne kartÄ yra paminÄjusi, kad ji netrukdo tÄvui bendrauti su sÅ«numi ir skatina tai daryti, teismo vertinimu, jos dÄtos pastangos vertintinos kaip nepakankamos.Teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti Å¡eÅ¡ių mÄnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu atsakovas kartu su nepilnameÄiu vaiku bendraus dalyvaujant psichologui vienÄ kartÄ per savaitÄ ir papildomai vienÄ kartÄ per savaitÄ Å¾aidimų kambariuose dalyvaujant motinai.
Kadangi ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti, kad tÄvas su vaiku turi teisÄ bendrauti bet kokiomis ryÅ¡io priemonÄmis, teismas sprendžia, kad toks praÅ¡ymas tenkintinas. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad vienerių metų pereinamasis laikotarpis yra itin didelis. Ä®statyme nustatyta, kad suteikti galimybÄ bendrauti kartu negyvenanÄiam tÄvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisÄs kliudyti vaikui bendrauti. NagrinÄjamu atveju, padÄti ir skatinti dukrÄ bendrauti su tÄvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padÄti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, prieÅ¡ingu atveju galÄtų kilti tinkamo tÄvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 str.).
Jei bus nustatytas per ilgas pereinamasis laikotarpis, jis praras savo prasmÄ ir tikslÄ . Kadangi vaikus pripratus prie tÄvo, bÅ«tina nustatyti maksimalų tÄvo ir vaiko bendravimÄ , kad ryÅ¡ys daugiau nenutrÅ«ktų. Ne vien tik tÄvas turÄtų dÄti pastangas, kad jo ir nepilnameÄio vaiko ryÅ¡ys bÅ«tų atstatytas, taÄiau ir mamos pareiga yra skatinti vaikÄ bendrauti ir praleisti daugiau laiko su tÄvu. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Å¡alys praÅ¡Ä nustatytai, kad tÄvas gali bendrausi su vaiku du kartus per savaitÄ darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val.
IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatytai, kad tÄvas gali pasiimti vaikÄ pirmadieniais ir penktadieniais, o atsakovas praÅ¡Ä nustatyti, kad jis apie vaiko paÄmimÄ praneÅ¡ vaiko motinai prieÅ¡ vienÄ valandÄ . Teismas sprendžia, kad nÄra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo, kadangi jis prieÅ¡tarauja ne tik vaiko motinos, taÄiau ir paties nepilnameÄio vaiko interesams. Skyrium gyvenantis tÄvas ar motina neturi siekti nusistatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri yra patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai.
Å alių sÅ«nus lanko bÅ«relius ir turi laisvalaikio užsiÄmimus. Jei tÄvas paskambins prieÅ¡ vienÄ valandÄ ir praneÅ¡ apie ketinimÄ paimti vaikÄ , tai jam teks savo veiklos atsisakyti tÄ dienÄ ir pan. Nors tÄvo ir vaiko bendravimas yra skatintinas, tai negali bÅ«ti daroma vaiko užsiÄmimu, ugdymo ir laisvalaikio veiklos sÄ skaitÄ . PažymÄtina ir tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nors ir yra privaloma vykdyti, taÄiau Å¡alys geranoriÅ¡kai, abipusiu sutarimu gali susitarti ir dÄl kitos bendravimo tvarkos, kitomis dienomis, savaitgaliais ir pan.
Tokie susitarimai yra skatintini. IeÅ¡kovÄs praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje taip pat yra netikslingas. Kadangi gali susiklostyti situacija kai tÄvas su vaiku dÄl darbo krÅ«vio ar pan. negalÄs susitikti. Teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti, kad tÄvas su vaiku bendrauja du kartus per savaitÄ darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. pasiimdamas jį iÅ¡ ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie tai, kokiomis konkreÄiomis dienomis atsakovas ketina bendrauti su vaiku, jis įpareigotinas praneÅ¡ti ir susitarti su vaiko motina ne vÄliau kaip prieÅ¡ 3 dienas bet kokiomis ryÅ¡io priemonÄmis bei privalo atsižvelgti į nepilnameÄio vaiko užimtumÄ , ugdymo grafikÄ ir pan.
Å alys taip pat praÅ¡Ä nustatyti, kad tÄvas ir vaikas bendraus su tÄvu kas antrÄ savaitgalį. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti tÄvo ir vaiko bendravimÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, o atsakovas â nuo penktadienio. Teismas sprendžia, kad nustaÄius tÄvo ir sÅ«naus bendravimÄ tik Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, bus pažeista nepilnameÄio vaiko teisÄ maksimaliai bendrauti su tÄvu. TodÄl nustatytina, kad tÄvas gali sÅ«nų pasiimti nuo penktadienio 19 val. Taip pat tenkintinas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas nustatyti, kad tÄvui negalint pasiimti nepilnameÄio sÅ«naus bendravimui, jis privalo apie tai praneÅ¡ti vaiko motinai ne vÄliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ , taÄiau papildomai teismas nustato, kad nebendravimo dienos tÄvui nÄra kompensuojamos.
T.y. jos negali bÅ«ti perkeliamos į ateinantį savaitgalį, nustatyti kitomis dienomis ir pan. Atsakovas praÅ¡Ä nustatyti, kad jis bendraus su sÅ«numi per jo gimimo dienÄ kas antrus metus pagal rotacijos principÄ . IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti, kad tÄvas su sÅ«numi per jo gimimo dienÄ galÄs bendrauti tik iÅ¡ anksto sutarÄs su vaiko motina. IÅ¡ esmÄs teismas sutinka su iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos atstove, kad nepilnameÄiam vaikui per savo gimimo dienos Å¡ventÄ yra svarbu matyti ne tik abu savo tÄvus, taÄiau ir savo draugus.
TodÄl nÄra tikslinga nustatyti tÄvo ir vaiko bendravimÄ per jo gimimo dienÄ . NepilnameÄiam vaikui augant ir brÄstant vis didesnÄ reikÅ¡mÄ jo gyvenime turÄs ne tik tÄvai, taÄiau ir kiti asmenys â jo draugai bei su jais praleidžiamas laikas. Vaikas taip pat turi senelius, kurie norÄs jį pasveikinti. Toks griežtas nepilnameÄio vaiko bendravimo su tÄvu reglamentavimas laikui bÄgant gali kelti nepilnameÄio vaiko pyktį ir nepasitenkinimÄ , nenorÄ su tÄvais praleisti savo gimimo dienos.
Tarpusavio santykių atkÅ«rimas yra ilgas procesas, todÄl tÄvas turÄtų kantriai, įsiklausydamas į nepilnametį vaikÄ , megzti su juo ryšį. Teismas Å¡alis skatintų dÄl nepilnameÄio vaiko gimtadienio Å¡ventimo derintis su paÄiu nepilnameÄiu sÅ«numi. Per savo gimimo dienÄ nepilnametis vaikas pats turi teisÄ nusprÄsti su kuo norÄtų praleisti dienÄ ir kÄ norÄtų matyti savo gimimo dienos Å¡ventÄje. Å alys praÅ¡Ä nustatyti tÄvo ir sÅ«naus bendravimÄ metinių Å¡venÄių dienomis.
IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad atsakovo namuose katalikiÅ¡kos Å¡ventÄs nÄra Å¡venÄiamos, todÄl praÅ¡Ä nustatyti, kad vaikas su tÄvu bendraus tik per staÄiatikių Å¡ventes, o su mama liks per katalikų Å¡ventes. Teismo posÄdžio metu atsakovas nurodÄ, kad jis yra katalikas ir Å¡venÄia katalikų metines Å¡ventes, todÄl ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo tenkinimui pagrindo nÄra. Teismas mano, kad atsakovo bendravimo tvarka Å¡ioje dalyje yra nustatytina.Atsakovas praÅ¡Ä nustatyti, kad mamos dienÄ ir jos gimimo dienÄ bei jos artimųjų giminaiÄių gimimo dienÄ vaikas praleidžia su mama, o tÄvo â su tÄvu.
Tokia nuostata yra kiek perteklinÄ. Teismas nenustatinÄja skyrium gyvenanÄių giminaiÄių bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenanÄio tÄvo bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkÄ . Teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri detaliai apsprÄstų ir apimtų visus tÄvų, vaikų ir artimųjų giminaiÄių santykius bei tarp jų kylanÄias situacijas. Å alys privalo tarpusavyje susiderinti laikÄ , kada nepilnametis vaikas galÄs ar negalÄs bendrauti su seneliais Å¡iokiadieniais ar per jų Å¡ventes.
Kitoje dalyje praÅ¡ymas tenkintinas. Atsakovas paskutiniu punktu praÅ¡Ä nustatyti, jog tÄvas turi teisÄ vežtis sÅ«nų į visus sporto, turizmo, poilsio ir kultÅ«ros renginius bei bendrauti su sÅ«numi telefonu neribotÄ laikÄ . Å is punktas yra perteklinis. Kaip nurodyta, teismas negali sureguliuoti visų, tarp Å¡alių kylanÄių sÄ lygų. DÄl dalyvavimo renginiuose Å¡alys turi susitarti atskirai. Teismas nustato, kad atsakovas gali neribotai bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype programa ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonÄmis, kadangi ieÅ¡kovÄ taip pat praÅ¡Ä nustatyti tokį punktÄ .
IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti tÄvo bendravimÄ su sÅ«numi atostogų metu. Kadangi jos pateikti punktai atitinka galiojanÄiÄ teismų praktikÄ ir bei vaiko interesus, Å¡ie punktai nekeiÄiami. Šalims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dÄl bendravimo su vaiku ir auklÄjimo tvarkos yra tÄstinio pobÅ«džio, todÄl pasikeitus faktinÄms aplinkybÄms, tÄvo bendravimo su vaiku bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tÄvų turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
DÄl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kÄlimo dienos arba iki teismo sprendimo priÄmimo dienos (CK 3.127 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovÄs ir atsakovo vardu nÄra įregistruotų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto objektų, todÄl turto padalijimo klausimas Å¡ioje byloje nesprÄstinas.
IeÅ¡kovÄ A. A.-R. turi skolinių įsipareigojimų âSwedbankâ, A. J. vardu yra paimtos valstybÄs remiamos paskolos studentams (I tomas, b.l. 42-49). Å iuos kreditorinius įsipareigojimus ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti jos asmeninÄmis prievolÄmis po santuokos nutraukimo. TreÄiasis asmuo âSwedbankâ, AB nepateikÄ atsiliepimo į ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį nepateikÄ, prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovÄs reikalavimui nepateikÄ. DÄl nurodyto skoliniai įpareigojimai âSwedbankâ, AB po santuokos nutraukimo pripažįstami asmeninÄmis ieÅ¡kovÄs A.
A.-R. prievolÄmis. DÄl kompensacijos priteisimo. IeÅ¡kovÄ teismo praÅ¡Ä pripažinti prievoles (Å¡iuo metu prievolÄs jau yra įvykdytos) UAB âBIGBANKâ ir UAB âMinibankâ solidariomis sutuoktinių prievolÄmis ir priteisti ieÅ¡kovÄs naudai   2 134 Eur kompensacijÄ už įvykdytas prievoles. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad prievolÄs atsirado dÄl poreikio tenkinti Å¡eimos poreikius, kadangi atsakovas visiÅ¡kai neprisidÄjo prie Å¡eimos gerovÄs ir prie paskolų padengimo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodÄ, kad nÄ vienai paskolai sutikimo nedavÄ.
Nesutiko su ieÅ¡kovÄs argumentu, kad bent viena paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui. Lietuvos teisiniame reguliavime nÄra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybÄs pagal vieno iÅ¡ jų prisiimtas prievoles principo, todÄl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sÄ Å¾iningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali bÅ«ti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalÄjo turÄti įtakos ir dÄl kurių nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolÄs, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylanÄios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, taÄiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vÄliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolÄs bei solidariosios sutuoktinių prievolÄs (CK 3.109 straipsnio 1â3 dalys). Bendromis sutuoktinių prievolÄmis taip pat, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikÄjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcijÄ Ä¯tvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentuojanÄiame CK treÄiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. SistemiÅ¡kai CK 3.92 straipsnio 3 dalis susijusi su kitomis Å¡io straipsnio dalimis dÄl turto, kuris yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Å ių normų tikslas â apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujanÄio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus.
Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad Å¡is, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturÄtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. DÄl to Å¡i prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiÅ¡kia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas Å¡eimos interesais, t. y. kad iÅ¡ tokio sandorio kylanÄios prievolÄs yra bendros sutuoktinių prievolÄs CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavÄjo kaip bendro turto savininko teisÄs, todÄl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavÄjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu.
Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todÄl, siekiant, kad iÅ¡ vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinÄs prievolÄs bÅ«tų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinÄmis prievolÄmis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡eimos interesai kaip prievolÄs bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). ProcesinÄ pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais tenka Å¡aliai, siekianÄiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinÄ prievolÄ bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisÄ sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklÄjimÄ bei Å¡vietimÄ , o pagal prievoles, kylanÄias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelÄ ir neprotinga. Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinÄs bei socialinÄs padÄties ir kitų veiksnių, lemianÄių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todÄl Å¡eimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-325/2009).Remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į UAB âMinibankâ dÄl kredito suteikimo (I tomas, b.l. 34, II tomas, b.l. 179-180). 2012-07-09 jai buvo suteikta 115,85 Eur paskola (grÄ Å¾inta â 2012-08-09). 2013-02-26 ieÅ¡kovei buvo suteiktas 144,81 Eur dydžio kreditas, kuris grÄ Å¾intas 2013-03-29. 2013-05-02 ieÅ¡kovei suteikta dar viena paskola â 434,43 Eur, kuri grÄ Å¾inta 2013-06-04. 2013-06-20 ieÅ¡kovei suteiktas 868,86 Eur kreditas (grÄ Å¾inta â 2014-09-21).
Remiantis Bigbank AS filialo duomenimis ieÅ¡kovei A. A.-R. buvo suteiktas 2 27,34 Eur kreditas, kuris Å¡iai dienai yra visiÅ¡kai padengtas (I tomas, b.l. 35-41, II tomas, b.l. 181).Atkreiptinas dÄmesys, kad sutartyje dÄl vartojamosios paskolos suteikimo nÄra ieÅ¡kovÄs sutuoktinio atsakovo D. R. paraÅ¡o. Kas reiÅ¡kia, kad Å¡i paskolos sutartis nebuvo sudaryta turint kito sutuoktinio sutikimÄ . Atsakovas, atsiliepdamas į ieÅ¡kinio argumentus nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovas kartu pradÄjo gyventi atsakovo seneliui priklausanÄiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nei ieÅ¡kovÄ nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi.
IeÅ¡kovÄ Å¡ių faktinių aplinkybių neginÄijo. DÄl nurodyto Å¡alims neteko pareigos mokÄti bÅ«sto nuomos mokesÄių, kad ženkliai palengvina jų naÅ¡tÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieÅ¡kovÄ pradÄjo dirbti VÅ Ä® Socialinių mokslų kolegijoje nuo 2011-03-03 (I tomas, b.l. 86). Kas reiÅ¡kia, kad nuo nurodytos datos ieÅ¡kovÄ gavo pastovias pajamas, kurios Å¡iai dienai ženkliai virÅ¡ija vidutines. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente 2013-07-22 â 2014-09-24, 2014-10-13 â 2015-03-06, 2015-03-09 â 2015-04-17 laikotarpiais.
Vilniaus pataisos namuose atsakovas dirba nuo 2015-04-20 (I tomas, b.l. 90). Nors atsakovas ir dirbo su tam tikromis pertraukomis, jis taip pat gaudavo pajamas. IeÅ¡kovÄs į bylÄ pateikti kvitai (I tomas, b.l. 128-151) yra rinkti 2015 metų liepos, rugpjÅ«Äio mÄnesiais, todÄl jie neapima laikotarpių, kai paskolos buvo imamos ir grÄ Å¾inamos. IeÅ¡kovÄ pateikÄ AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (I tomas, b.l. 152-156), iÅ¡ kurio matoma, kad ieÅ¡kovÄ yra pervedusi lÄÅ¡as į atsakovo sÄ skaitÄ laikotarpiu nuo 2013-03-11 iki 2014-01-12.
Teismas, nutraukdamas Å¡alių santuokÄ , konstatavo ir ginÄas tarp Å¡alių dÄl to nekilo, kad bendrÄ Å«kį jie vedÄ iki 2014-03-03. TodÄl Å¡ie duomenys neturi reikÅ¡mÄs teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, kadangi Å¡alių gaunamos pajamos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir Å¡iomis pajamomis jie galÄjo disponuoti kaip tinkami. IÅ¡ nurodytų iÅ¡rašų taip pat yra matoma, kad ieÅ¡kovÄ yra apmokÄjusi sÄ skaitas už dujas, už telekomunikacijų paslaugas, už kitas komunalines paslaugas, taÄiau Å¡ios iÅ¡laidos, lyginant su ieÅ¡kovÄs pajamomis nebuvo tokio dydžio, jog jiems padengti buvo bÅ«tini kreditai.
IeÅ¡kovÄs motina iÅ¡ dalies yra apmokÄjusi už ieÅ¡kovÄs paimtus kreditus (I tomas, b.l. 157-158). IeÅ¡kovÄ taip pat pateikÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ âSwedbankâ, AB (I tomas, b.l. 159-161), iÅ¡ kurio taip pat nÄra matoma, kad paimti kreditai galÄjo bÅ«ti panaudoti Å¡eimos poreikių tenkinimui, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovÄ nevengÄ brangių pirkinių iÅ¡ batų parduotuvių Danija ir Step Top bei Elektromarkt. Ä® bylÄ yra pateikti atsakovo D. R. AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (II tomas, b.l. 4-15), iÅ¡ kurių matoma, kad laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2013-01-24 atsakovas gaudavo nedarbo socialinÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ Vilniaus teritorinÄs darbo biržos bei, lygiai taip pat kaip ir ieÅ¡kovÄ, yra apmokÄjÄs kelias sÄ skaitas AB Lietuvos dujoms, UAB âOmnitelâ bei už kitas komunalines paslaugas.
Ä® bylÄ yra pateikta eilÄ kvitų, jog laikotarpiu iki santuokos sudarymo atsakovo motina I. R. mokÄjo už komunalines paslaugas bute, kuriame gyveno Å¡alys â (duomenys neskelbtini) (II tomas, b.l. 16-47). Ir nors laikotarpis neapima ginÄo laikotarpio, nurodyti kvitai patvirtina atsakovo argumentus apie tai, kad komunalinius mokesÄius už bÅ«stÄ mokÄdavo jo tÄvai, kas ženkliai sumažina kartu apsigyvenusių Å¡alių finansinÄ naÅ¡tÄ . TodÄl lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡inÄjo paskolos sutartis ir ÄmÄ greituosius kreditus.
Taip pat lieka neaiÅ¡ku kur buvo panaudoti paimti pinigai. Remiantis byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta teismų praktika teigtina, kad ieÅ¡kovÄ ne tik neįrodÄ, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo paimti Å¡eimos poreikių tenkinimui, bet jie buvo paimti be atsakovo žinios ir sutikimo. PažymÄtina ir tai, kad teismas nustatÄ, jog greitųjų kreditų paÄmimui nebuvo jokio bÅ«tinumo. Teismas sprendžia, kad sandoriai nebuvo bÅ«tini, todÄl ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas dÄl kompensacijos priteisimo negali bÅ«ti tenkintinas.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IeÅ¡kovÄ patyrÄ tokias bylinÄjimosi iÅ¡laidas â 146 Eur žyminio mokesÄio už ieÅ¡kinį (I tomas, b.l.
33) ir 144,81 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (II tomas, b.l. 185-188). Atsakovas patyrÄ tokias â 82 Eur žyminio mokesÄio už prieÅ¡ieÅ¡kinį (II tomas, b.l. 51, III tomas, b.l.
5) ir 450 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti (II tomas, b.l. 104-105, III tomas, b.l. 69), 330 Eur už biologinÄ DNR ekspertizÄ (III tomas, b.l. 40-41). Kadangi ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra patenkintas iÅ¡ dalies ir Å¡alių santuoka yra nutraukta dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, tai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei yra priteistina pusÄ jos sumokÄto žyminio mokesÄio už šį reikalavimÄ , t.y. 20,50 Eur (CPK 93 str. 1 d.).Kadangi teismas tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovo reikalavimÄ dÄl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino ir nustatÄ iÅ¡ dalies abiejų Å¡alių suformuluotÄ bendravimo tvarkÄ , teismas sprendžia, kad žyminiai mokesÄiai Å¡alims už reikalavimÄ dÄl bendravimo tvarkos nustatymo nÄra kompensuojami ( CPK 93 str. 2 d.).Kadangi ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl kompensacijos priteisimo yra atmestas, jai 64 Eur žyminio mokesÄio nÄra kompensuojama (CPK 93 str. 2 d.).
Kai atsisakoma nuo ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovui (Å¡iuo atveju atsakovui) grÄ Å¾inama 75 proc. jo sumokÄto žyminio mokesÄio už reikalavimÄ dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, t.y. 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 3 d.). Kadangi atsakovas pareiÅ¡kÄ aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo ir Å¡io reikalavimo atsisakÄ teismo posÄdžio metu, jam iÅ¡laidos už DNR ekspertizÄs atlikimÄ nÄra kompensuojamos. IeÅ¡kovÄ kÄlÄ tokius reikalavimus â dÄl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (patenkintas iÅ¡ dalies), dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo (patenkintas iÅ¡ dalies), dÄl kompensacijos priteisimo (Å¡is reikalavimas atmestas) ir bendravimo tvarkos nustatymo (reikalavimas patenkintas).
Laikytina, kad jos ieÅ¡kinys yra patenkintas 65,60 procentų, todÄl ieÅ¡kovÄs naudai iÅ¡ atsakovo yra priteistina 95 Eur (144,81 Eur x 65,60 proc.) jos patirtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas patenkino 50 procentų (atsakovas reikalavimo dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo atsisakÄ, o bendravimo tvarka tenkinta iÅ¡ dalies). TodÄl jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 50 procentų jo turÄtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti, t.y. 225 Eur (CPK 98 str. 1 d.).
Kadangi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai yra priteista 20,50 Eur žyminio mokesÄio ir 95 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti, Å¡i suma yra iÅ¡skaitytina iÅ¡ atsakovui priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti ir iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui iÅ¡ viso priteistina 109,50 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti. Sprendimui įsiteisÄjus, laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015-07-08, 2016-08-29 nutartimis, panaikinti (CPK 150 str.).
             IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,98 Eur. IÅ¡ atsakovo valstybÄs naudai priteistina 9,17 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs â 4,81 Eur (CPK 92 str.). Kadangi atsakovui grÄ Å¾intina žyminio mokesÄio suma sudaro 30,75 Eur, tai tikslinga atlikti užskaitÄ . Tokiu bÅ«du atsakovui grÄ Å¾intino žyminio mokesÄio suma sudaro 21,58 Eur (30,75 Eur â 9,17 Eur).           Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : priimti atsakovo D.
R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. CivilinÄ bylÄ Nr. 2-639-558/2016 nutraukti dalyje dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo.GrÄ Å¾inti D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 21,58 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 58 euro centus) žyminio mokesÄio, sumokÄto 2016-05-12, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija remdamasi Å¡iuo teismo sprendimu.IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.
SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovÄs A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2010-01-23 Vilniaus miesto civilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 211, nutraukti dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs.Po santuokos nutraukimo A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardÄ â A.Nustatyti nepilnameÄio vaiko D. J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010-05-02, gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiam vaikui D.
J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 220 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-04-01, iki D. J. R., gim. 2010-05-02, pilnametystÄs, iÅ¡laikymo sumas indeksuojant kasmet VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . SprendimÄ dalyje dÄl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 640 Eur (du tÅ«kstanÄius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimo D.
J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. NepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui mokamas pinigines lÄÅ¡as pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnameÄio įstatyminiam atstovui â motinai A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti tokiÄ tÄvo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnameÄiu sÅ«numi D. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :Nustatyti Å¡eÅ¡ių mÄnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tÄvas D. R. vienÄ kartÄ per savaitÄ bendrauja su nepilnameÄiu sÅ«numi D. J.
R. poliklinikoje pagal nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologÄ Ä¯pareigotinas tÄvas D. R. ir prieÅ¡ tris dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ privalo praneÅ¡ti motinai A. A.-R. bet kokiomis elektroninio ryÅ¡io priemonÄmis (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.). O motina A. A.-R. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų pas psichologÄ bendravimui su tÄvu psichologo paskirtÄ valandÄ .Å eÅ¡ių mÄnesių pereinamuoju laikotarpiu taip pat nustatyti, kad tÄvas D.
R. su nepilnameÄiu sÅ«numi D. J. R. bendrauja vienÄ dienÄ per savaitÄ ne mažiau nei vienÄ valandÄ prekybos centrų žaidimų kambariuose. D. R. prieÅ¡ dvi dienas įpareigotinas praneÅ¡ti A. A.-R. apie pasirinktÄ vietÄ ir laikÄ (bendravimo trukmÄ), atsižvelgdamas į nepilnameÄio vaiko dienotvarkÄ, užimtumÄ ugdymo įstaigoje ir pan., o motina sutartu laiku įpareigotina atvežti vaikÄ Ä¯ sutartÄ prekybos centro žaidimų kambarį. TÄvas D. R. pereinamuoju laikotarpiu turi teisÄ bendrauti su sÅ«numi telefonu, Skype ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonÄmis.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti, kad tÄvas D. R. su sÅ«numi bendrauja du kartus per savaitÄ darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. pasiimdamas jį iÅ¡ ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie tai, kokiomis konkreÄiomis dienomis atsakovas ketina bendrauti su vaiku, jis įpareigotinas praneÅ¡ti ir susitarti su vaiko motina ne vÄliau kaip prieÅ¡ 3 dienas bet kokiomis ryÅ¡io priemonÄmis bei privalo atsižvelgti į nepilnameÄio vaiko užimtumÄ , ugdymo grafikÄ ir pan.TÄvas su sÅ«nui turi teisÄ bendrauti kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ jo buvimo vietos, ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grÄ Å¾indamas nepilnametį sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val.
Jeigu nustatytu grafiku tÄvas negali pasimatyti su sÅ«numi, jis privalo apie tai praneÅ¡ti vaiko motinai ne vÄliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ . Nebendravimo dienos tÄvui nÄra kompensuojamos. Å venÄių dienas tÄvai D. R. ir A. A. â R. praleis su sÅ«numi rotacijos principu: KalÄdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 15 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. su tÄvu ir t.t.; Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 20 val.): 2016 m. - su tÄvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; Velykas (iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki pirmadienio 20 val.): 2016 m. - su tÄvu, 2017 m. - su mama ir t.t.;
TarptautinÄ darbo dienÄ (gegužÄs 1 d., iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki Å¡ventinÄs dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tÄvu ir t.t.; ValstybÄs (Karaliaus Mindaugo karÅ«navimo - liepos 6 d., iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki Å¡ventinÄs dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su tÄvu, 2017 m. - su mama ir t.t.; ŽolinÄs (iÅ¡vakarÄse nuo 17 val. iki Å¡ventinÄs dienos pabaigos 20 val.): 2016 m. - su mama, 2017 m. - su tÄvu ir t.t.Mamos A. A.-R. tikrÄ jÄ gimimo dienÄ bei mamos dienÄ nepilnametis vaikas visada praleidžia su motina.TÄvo D.
R. tikrÄ jÄ gimimo dienÄ bei tÄvo dienÄ nepilnametis vaikas visada praleidžia su tÄvu. TÄvo D. R. gali neribotai bendrauti su sÅ«numi D. J. R. telefonu, Skype programa ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonÄmisTÄvai vienas kitÄ informuoja apie savo atostogas mobiliaisiais telefonais. Pasikeitus telefono numeriams, Å¡alys privalo viena kitÄ apie tai informuoti. TÄvas turi teisÄ praleisti iki 14 dienų kasmetinių atostogų su sÅ«numi, jų datÄ ir vietÄ iÅ¡ anksto suderinÄs su vaiko motina.
TÄvas turi teisÄ iÅ¡važiuoti su nepilnameÄiu sÅ«numi D. J. R. į užsienį tik esant raÅ¡ytiniam, notariÅ¡kai patvirtintam vaiko motinos sutikimui. Pripažinti prievolÄ kreditoriui âSwedbankâ, AB po santuokos nutraukimo asmenine A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A. A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 109,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devynis eurus 50 euro centų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ A.
A.-R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4,81 Eur (keturis eurus 81 euro centÄ ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).Sprendimui įsiteisÄjus, laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015-07-08, 2016-08-29 nutartimis, panaikinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisÄjimo dienos iÅ¡siųsti patvirtintÄ sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisÄjimo dienos iÅ¡siųsti patvirtintÄ sprendimo kopijÄ Vedybinių sutarÄių registrui CentrinÄje hipotekos įstaigoje, kad bÅ«tų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.
             TeisÄja                                                                                                 Daina KnezeviÄienÄ