2017-10-18 Nr. AB-18797-3-63-3-01097-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-882-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01097-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 11 d. raštą Nr. ISS-1275-(9.5) ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas skundą 2017 m. gegužės 30 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas šio skundo nagrinėjimas priskirtas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakius priimti skundą ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. liepos 19 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikus nepakeistą, pareiškėjui grąžintas jo skundas ir jis iš naujo kreipėsi skundu į teismą, kuriam priskirtas tokio ginčo nagrinėjimas. Skundas pašto įstaigai išsiųsti pateiktas 2017 m. rugpjūčio 17 dieną. Teismas darė išvadą, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio kreipimosi skundu į teismą terminas yra praleistas ir pareiškėjas jo neprašo atnaujinti.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nepateikė, teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui nustatyti terminą skundo trūkumų pašalinimui, o savo iniciatyva atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ir nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjo manymu, konstatavęs, kad praleistas skundo padavimo terminas, teismas turėjo nustatyti terminą, per kurį pareiškėjas galėtų prašyti atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas paaiškina, kad suklydo, paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi Tarnybos buveinė yra Vilniuje, be to, ankstesniame Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. ISS-506-(9.5) buvo nurodyta, kad Tarnybos raštą galima skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame jo skundas dėl pastarojo rašto buvo priimtas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, tarp kurių yra reikalavimas ginčyti administracinius aktus per įstatymo nustatytus terminus.

Pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. raštas Nr. ISS-1275-(9.5) buvo pareiškėjui buvo įteiktas tuojau po jo priėmimo, nes pareiškėjas jau 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taigi, skundas tinkamam teismui dėl šio sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2017 m. birželio mėnesio vidurio. Pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 17 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas tuo metu buvo praleidęs skundo padavimo terminą. Aplinkybė, kad prieš tai pareiškėjas laiku kreipėsi į kitą teismą, gali būti reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, tačiau nelemia kitokios termino skundui paduoti skaičiavimo tvarkos.

Kadangi pareiškėjas, pateikdamas skundą, jo padavimo termino atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai jo skundą atsisakė priimti. Teismas, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, neprivalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, t.y. pasiūlyti pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Tai yra teismo teisė, bet paprastai skundo trūkumų šalinimo institutas skirtas kitokių skundo trūkumų šalinimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde pateikiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje nesvarstytinas, nes toks prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėjui papildomai paaiškintina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis neužkerta pareiškėjui kelio su skundu pakartotinai kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kartu pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki skundo šiam teismui pateikimo dienos.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. M. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas