c3ea7bbd-bd91-4f01-9d5c-a1d9942b6601 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53590-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; (S) 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Linai Kopštalytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Romualdui Lincevičui, nukentėjusiajai I. B., jos atstovui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajam J. B., jo atstovei advokatei V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. priteista 3130,55 Eur turtinės žalos. Iš nuteistojo R. B. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 25000 Eur neturtinės žalos, 600 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. 25000 Eur neturtinės žalos, 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai. Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, bet iš nuteistojo R.

B. priteista 200 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o bÅ«tent – 2018 m. lapkričio 8 d. apie 22.31 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 12,700 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 punkto, 119 punkto ir 127 punkto, reikalavimus – privalėdamas važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino važiavimo greičio, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesilaikydamas reikalavimo, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, privalėdamas važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, bÅ«damas pradedančiuoju vairuotoju, esant blogam matomumui (rÅ«kas) žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, tuo apsunkindamas savalaikį reagavimÄ bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu motoroleriu „Yamaha sa14“ valstybinis numeris 43 ATR vairuojamu P. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo motorolerio vairuotojas P. B..

2. Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuosprendyje nurodė, kad visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių R. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat įvertinęs duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį kaip iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, jo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių teismui nekilo abejonių, jog jis skaudžiai iÅ¡gyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jis anksčiau neteistas, sprendė, kad Å¡iuo atveju yra galimybė taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir R. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 2.1.

Apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius atsižvelgė į tai, kad R. B. žalÄ padarė dėl neatsargumo, jo gaunamos pajamos nėra didelės, dėl amžiaus ir turimo iÅ¡silavinimo galimybės gauti didesnes pajamas yra labai ribotos. Nekilnojamojo turto neturi. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad dėl artimo žmogaus netekties patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai Å¡iuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusieji I. B. ir J. B. pačias skaudžiausias pasekmes patyrė ir jautė nelaimės metu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiųjų dėl artimo žmogaus žūties patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes, kad nukentėjusieji ateityje dėl to nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. IeÅ¡kovams padaryta pakankamai didelė turtinė žala, todėl Å¡iuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į bendrÄ ekonominę situacijÄ Å¡alyje, į tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai atsakovai I.

B. ir J. B. buvo iÅ¡situokę ir gyveno atskirai, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į visumÄ nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad nukentėjusiajai bei civilinei ieÅ¡kovei I. B. buvo padaryta 30000 Eur neturtinė žala, o J. B. buvo padaryta 25000 Eur neturtinė žala. Draudimui atlyginus nukentėjusiajai I. B. 5000 Eur, iÅ¡ R. B. priteista 25000 Eur. 2.2. Marijampolės apylinkės teismas spręsdamas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams iÅ¡ kaltinamojo priteistina tam tikra neturtinės žalos dalis, taip pat ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo teismo buvo sumažinti, o nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės D.

K. civilinis ieškinys atmestas, todėl nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams privalo būti kompensuota 50 procentų jų patirtų proceso išlaidų – J. B. – 500 Eur, I. B. – 600 Eur, o D. K. 200 Eur.

3. Nukentėjusioji I. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti: jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; iÅ¡ R. B. priteisti visas jos turėtas bylinėjimo iÅ¡laidas; pripažinus R. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirti griežtesnę bausmę. 3.1. Skunde nurodo, kad sužinojusi, kad P. B. nebėra gyvųjų tarpe, ji patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ dėl jai pačio artimiausio žmogaus netekties.

Ji ir P. B. buvo labai artimi. Po sÅ«naus mirties jÄ iki Å¡iol lydi ir visÄ likusį gyvenimÄ lydės liÅ«desys. Apeliantės nuomone, teismas, sumažindamas jos praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį iki 25000 Eur pasielgė neteisingai. R. B. nuo nusikaltimo padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme neatlygino net dalies padarytos žalos, tai taip pat rodo jo nenuoÅ¡irdumÄ . 3.2. Nukentėjusioji skunde pažymi, kad ji nebegali normaliai dirbti, susikaupti darbe, ji dėl patirto nežmoniÅ¡ko streso ir iÅ¡gyvenimų nuolat pradėjo lankytis VilkaviÅ¡kio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre pas gydytojÄ psichiatrÄ , geria jai skiriamus vaistus.

Taip pat teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai sumažino jos patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktus kvitus, ji turėjo 1200 Eur iÅ¡laidų, nepaisant to, teismas jai priteisė tik 600 Eur. 3.3. Apeliantės nuomone, R. B. teismas paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Nors R. B. jos niekada neatsiprašė, teismui melavo, nepaisant to, teismas paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir jÄ atidėjo minimaliam terminui - vieneriems metams. SpecialiÄ teisę vairuoti transporto priemonę iÅ¡ kaltinamojo teismas atėmė taip pat tik dvejiems metams, todėl mano, kad kaltinamasis nėra teisingai nubaustas, jam turėtų bÅ«ti paskirta griežtesnė bausmė, ilgesniam terminui atimta speciali teisė vairuoti transporto priemonę.

4. Nukentėjusysis J. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o 2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: R. B. paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę; paskirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , jam priteisti didesnę neturtinę žalÄ ir visas turėtas iÅ¡laidas procese, susijusias su advokato pagalba baudžiamojoje byloje; motorolerį sunaikinti arba perduoti jį gauti pageidaujantiems asmenims. 4.1. Skunde nurodo, kad vadovaujantis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, 61 straipsniu nuteistajam R.

B. teismas turėjo skirti bausmės vidurkį, t. y. mažiausia 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, nes kaltininkas blogai elgėsi iki nusikaltimo padarymo momento, neiÅ¡kvietė pagalbos įvykio metu, po įvykio neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ar kitaip apgailestauja dėl įvykio. Apelianto nuomone, R. B. asmenybę vertinti teigiama, taip pat nėra jokio pagrindo, nes iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad jis linkęs prasižengti, iki įvykio nedirbo ir nesimokė, visiÅ¡kai neatsakingai vertino jam oficialiai suteiktÄ teisę vairuoti motorines transporto priemones.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu teismas turėjo taikyti maksimalų specialiosios teisės naudotis transporto priemonėmis terminÄ , atsižvelgiant į tai, kad per labai trumpÄ laikÄ R. B. padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 4.2. Nukentėjusysis skunde nesutinka, ir su teismo nuosprendžio dalimi dėl jam perduotino motorolerio „YAMAHA“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi teismas sprendimÄ Å¡iuo klausimu priėmė nepasitaręs su juo, o jis nesutinka daiktÄ priimti, nes tai sukeltų papildomas dvasines kančias. 4.3.

Apeliantas pažymi, kad teismas priteisdamas tokį maÅ¾Ä neturtinės žalos atlyginimÄ yra aiÅ¡kiai neteisus, nes kitoje to pačio to pačio teismo byloje, neturtinės žalos atlyginimÄ (18000 Eur dydžio) priteisė už vienos akies praradimÄ muÅ¡tynių metu. Apelianto įsitikinimu toks apylinkės teismo sprendimas yra neadekvatus. 4.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo pasirinkta pozicija dėl proceso iÅ¡laidų dydžių nustatymo yra neteisinga ir neteisėta. Nuteistojo turtinė padėtis negali bÅ«ti traktuojama kaip sunki, nes jis dirba, gauna pajamas, yra jauno amžiaus ir turi galimybes realizuoti save darbo rinkoje bei gauti geras pajamas iÅ¡ darbo, nes jis nėra vedęs ir jo neriboja Å¡eima ar vaikai dirbti bei uždirbti viename gerai apmokamame darbe ar keliuose darbuose.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji civilinė ieÅ¡kovė I. B. ir jos atstovas advokatas Dainius Gudas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis J. B. ir jo atstovė advokatė V. K. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, tai yra bausmės atidėjimo terminÄ nustatyti dvejus metus bei nukentėjusiesiems civiliniams ieÅ¡kovams pritiesti po 40 000 Eur neturtinės žalos ir visas jų turėtas proceso iÅ¡laidas. Nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir J. B. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais nėra ginčijama R. B. kaltė, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamÄ jÄ bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R.

B. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl jo kaltės klausimas Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡samiau neanalizuotinas. Dėl bausmės dydžio, bausmės vykdymo atidėjimo trukmės bei baudžiamojo poveikio priemonės termino 7. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji civiliniai ieÅ¡kovai I. B. ir J. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskyrė per Å¡velniÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat nesutinka ir bausmės vykdymo atidėjimo terminu bei BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės trukme. 7.1.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 7.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per Å¡velni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam R. B. skirdamas bausmę už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, todėl paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. 7.3.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę už jo padarytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus. 7.4. Paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog R. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Taip pat įvertino ir tai, jog R. B. anksčiau nėra teistas, nevedęs, dirba. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įvertino visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai R. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamÄ veikÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, tinkamai neįvertino R.

B. asmenybės, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir padarinių, reikÅ¡mingų nustatant bausmės dydį, todėl jam paskyrė neteisingÄ bausmę. 7.5. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti nuteistas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Pažymėtina, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi bÅ«ti atsižvelgta į Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, ar jie padaryti sÄ moningai.

Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja bÅ«tinybę skirti griežtesnes bausmes. Be to, Å¡ių labai sunkių padarinių reikÅ¡mės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibÅ«dinama kaltininko asmenybė. 7.6. R. B. jam inkriminuojamÄ neatsargų nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bÅ«damas pradedančiuoju vairuotoju, esant blogam matomumui (rÅ«kas) žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h važiavimo greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, tuo apsunkindamas savalaikį reagavimÄ bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu motoroleriu.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs tik 2018 m. gegužės 3 d. (2 t., b. l. 12). Be to, Kelių eismo taisyklės pažeidė ne pirmÄ kartÄ , 2018 m. spalio 12 d. jam buvo paskirta pastaba už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nusižengimÄ (2 t., b. l. 179). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. elgesys rodo padidintÄ jo neatsakingumÄ ir abejingumÄ Ä¯statymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, žymiai virÅ¡ijęs didžiausiÄ leidžiamÄ važiavimo greitį, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kurioje susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu motoroleriu ir taip sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais – dėl R.

B. padarytų grubių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti neatstatomi padariniai – žuvo motorolerio vairuotojas P. B.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta trejų metų, BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir R.

B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki ketverių metų. Å iuo atveju taip pat taikytinos ir BK 641 straipsnio nuostatos.

8. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

9. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, R. B. atžvilgiu pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau be jokio pagrindo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nustatė minimaliam vienerių metų laikotarpiui. 9.1. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ , pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl minimalaus bausmės vykdymo atidėjimo termino.

Pagrįstai nuosprendyje įvertinta tai, jog R. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, dirba, kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pažymima, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę (jį apibÅ«dinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tokiais atvejais svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 9.2.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visumÄ aplinkybių, bausmės vykdymo atidėjimo terminas R. B. turi siekti bent jau įstatyme numatyto bausmės vykdymo termino atidėjimo vidurkį – 2 metus. Tokia iÅ¡vada daroma, nes tik paskyrus tokį bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Esant Å¡ios aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Nukentėjusieji civiliniai ieÅ¡kovai I. B. ir J. B. apeliaciniuose skunduose nurodo ir tai, jog nuteistajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas per trumpas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. 10.1. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygÄ â€“ teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip pat pritarta teismų praktikai, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalo bÅ«ti taikoma, kadangi eismo įvykį R. B. sukėlė bÅ«tent naudodamasis Å¡ia teise. 10.2. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. uždraudė naudotis specialia teise 2 metų laikotarpiui. Nukentėjusysis J. B. apeliuoja į tai, kad nuteistajam R. B. paskirtas per trumpas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. 10.3. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. padarė nusikaltimÄ Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – bÅ«damas pradedančiuoju vairuotoju, esant blogam matomumui, esant rÅ«kui, žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, tuo apsunkindamas savalaikį reagavimÄ bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu motoroleriu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. B. Kelių eismo taisykles pažeidė ne pirmÄ kartÄ . Teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs tik prieÅ¡ pusę metų, todėl naudodamasis specialia teise ir valdydamas padidintÄ pavojaus Å¡altinį privalėjo elgtis atsakingai. Tačiau R. B. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes – avarijos metu žuvo jaunas žmogus.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per trumpas. Dėl to, atitinkamai R. B. keistinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas, uždraudžiant R. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones dviem metams šešiems mėnesiams. Dėl neturtinės žalos 11. Taip pat nukentėjusieji civiliniai ieškovai I.

B. ir J. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir jiems priteistais neturtinės žalos dydžiais. Apeliantai įsitikinę, kad jiems turi būti priteista po 100 000 Eur neturtinės žalos.

12. BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Å¡iÄ normÄ taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. 12.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). 12.2. Be to, pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). 12.3.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat didelį dėmesį skyręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡samiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiesiems nustatė teisingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo. 12.4.

Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytų nukentėjusiajai I. B. 30 000 Eur, nukentėjusiajam J. B. 25 000 Eur neturtinės žalos dydžių, negali bÅ«ti laikoma kaip neteisinga ir neatitinkanti teismų praktikos. 12.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, įvertino žuvusiojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, ryšį, taip pat atsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus dėl vienintelio sÅ«naus netekties, dvasinį sukrėtimÄ .

Nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimo dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė ir į R. B. kaltės formÄ â€“ jo padaryta veika priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei tyčiniais kaltininko veiksmais padaryta žala. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, taip pat atsižvelgė į kaltininko jaunÄ amžių, kad yra dirbantis, taip pat į finansinę padėtį (neturi nekilnojamojo turto), į bendrÄ Å¡alies pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybės ir sveikatos – svarbÄ , įvertino tai, kad R.

B. padarė Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 12.6. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ pirmiau paminėtų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas, diferencijuodamas neturtinės žalos dydžius kiekvienam nukentėjusiajam, tinkamai įvertino visas neturtinei žalai atlyginti reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai pasisakė, kodėl mažina jų praÅ¡omas priteisti sumas ir kodėl kiekvienam nukentėjusiajam priteisia bÅ«tent tokius neturtinės žalos atlyginimo dydžius bei savo iÅ¡vadas pagrindė iÅ¡samiais argumentais ir suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, todėl konstatuoti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimÄ , netinkamai taikė BPK ir CK normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, ir dėl to nukentėjusiesiems nustatė aiÅ¡kiai per mažus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl keisti nuosprendį Å¡iuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokiÄ funkcijÄ , t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iÅ¡ kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Dėl proceso iÅ¡laidų 13. Apeliantai taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo R.

B. visas jų turėtas iÅ¡laidas advokatų pagalbai apmokėti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinas iÅ¡laidas advokatų pagalbai apmokėti. 13.1. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų; jis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų iÅ¡laidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 13.2.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį bei civilinį ieÅ¡kovÄ J. B. atstovavusi advokatė V. K. pateikė pinigų priėmimo kvitÄ 1000 Eur sumai (t. 3, b. l. 71), o nukentėjusiÄ jÄ bei civilinę ieÅ¡kovę I. B. atstovavęs advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis pateikė pinigų priėmimo kvitÄ 1200 Eur sumai (t. 3, b. l. 117). Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad proceso iÅ¡laidos mažintinos atsižvelgiant į civilinių ieÅ¡kinių reikalavimų tenkinimo dalį.

Taip pat teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų atstovų atliktų darbų apimtį. 13.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad advokatams už jų atliktÄ darbÄ sumokėtos pinigų sumos nėra aiÅ¡kiai per didelės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiÄ jÄ I. B. atstovavęs advokato padėjėjas parengė civilinį ieÅ¡kinį tiek dėl turtinės žalos, tiek ir dėl neturtinės žalos atliginimo. Be to, jÄ atstovavo ir pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusįjį J. B. atstovavusi advokatė V. K. parengė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, vėliau pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį. Taip pat nukentėjusįjį J. B. atstovavo pirmosios instancijos teisme. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo R.

B. turtinė padėtis yra itin bloga. Kolegijos vertinimu, praÅ¡omos priteisti sumos atitinka advokatų darbo sÄ naudas, yra proporcingos atliktiems advokatų veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iÅ¡ nuteistojo R. B. priteistinos visos nukentėjusiųjų I. B. ir J. B. turėtos proceso iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (BPK 106 straipsnis). Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai iÅ¡spręsto proceso iÅ¡laidų klausimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis). 13.4.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų I.

B. ir J. B. apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2020 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitas, kad I. B. sumokėjo 400 Eur advokatui už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 207). Nagrinėjant bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nukentėjusiÄ jÄ I. B. atstovavo advokatas D. Gudas. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų nagrinėjimo rezultatÄ , t. y., kad apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį skundÄ bei dalyvavo jo nagrinėjime, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios I.

B. prašoma priteisti 400 Eur suma yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijų, todėl turi būti priteista iš nuteistojo R. B..

14. Apylinkės teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atmetė, tačiau iÅ¡ nuteistojo priteisė 200 Eur jos turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai iÅ¡sprendė proceso iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , tačiau pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nevirÅ¡ijant apeliacinių skundų ribų.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto praÅ¡ymai. Å i baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus, kuriuose nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo D.

K., apeliacinių skundų nuteistasis ar prokuroras nėra pateikę, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, procesų išlaidų priteisimo D. K. klausimas nesvarstomas. Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 15. Nukentėjusysis J. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus jam perduoti motorolerį „Yamaha“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad nesutinka, jog motoroleris bÅ«tų grÄ Å¾intas jam, nes tai jam sukeltų papildomas dvasines kančias. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl tokio savo sprendimo jokių motyvų neiÅ¡dėstė. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o.

Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu motoroleris buvo stipriai apgadintas, neatliktus remonto nėra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 39–41). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog motoroleris nėra tinkamas naudoti bei į tai, jog nukentėjusysis J. B. nesutinka su tuo, kad jam būtų gražintas motoroleris „Yamaha“, sprendžia, jog jis turi būti sunaikintas kaip menkavertis ir netinkamas naudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto daikto – motorolerio „Yamaha“, turėjusio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti: R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, padarymÄ paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

IÅ¡ nuteistojo R. B. priteisti: nukentėjusiajai civiliniai ieÅ¡kovei I. B. 1 600 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus) Eur turėtų iÅ¡laidų, atstovo paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, apmokėti, nukentėjusiajam J. B. 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur turėtų iÅ¡laidų, atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme, apmokėti. DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motorolerį „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikÅ¡telėje, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis