c3e923e6-741c-4635-96d9-80f14c4e8034 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1120-779/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25843-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo antstolio I.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Registrų centras“ ieÅ¡kinį atsakovui antstoliui I. G. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo antstolio I. G. 2 321,37 Eur skolÄ , 16,85 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovui už suteiktas paslaugas (duomenų registravimÄ Turto areÅ¡to aktų registre (toliau – TAAR)) pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912068 – už 75,06 Eur sumÄ , 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912070 – už 183,68 Eur sumÄ , 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912071 – už 19,46 Eur sumÄ , 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912072 – už 200,08 Eur sumÄ ; 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912073 – už 22,96 Eur sumÄ ; 2021 m. vasario 26 d.

RC Nr. 10371786 – už 586,58 Eur sumÄ , 2021 m. kovo 31 d. RC Nr. 10444644 – už 428,02 Eur sumÄ , 2021 m. balandžio 30 d. RC Nr. 10589494 – už 409,81 Eur sumÄ ir 2021 m. gegužės 31 d. RC Nr. 10701094 – už 395,72 Eur sumÄ . Pagal Å¡ias sÄ skaitas susidarė 2 321,37 Eur dydžio skola. Atsakovui skolos neapmokėjus, ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu 2021 m. liepos 14 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl skolos apmokėjimo kartu su neapmokėtomis sÄ skaitomis, informuodama, kad, neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, kreipsis dėl skolos priteisimo.

Atsakovas per nustatytÄ terminÄ neatsiskaitė.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

4. Atsakovas I. G. pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti.

5. Atsakovas nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nėra prievolinių santykių, kurių pagrindu ieÅ¡kovė teiktų paslaugas atsakovui. Bylos Å¡alys 2012 m. birželio 28 d. pasirašė Duomenų teikimo Turto areÅ¡to registrui elektroniniu bÅ«du sutartį Nr. AS1-4(12) (toliau – Duomenų teikimo sutartis), pagal kurios 14 punktÄ ieÅ¡kovė atsakovo Centrinei hipotekos įstaigai teikiamus duomenis į TAAR įraÅ¡o neatlygintinai. Nepaisant tokio susitarimo, ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė Duomenų teikimo sutartį ir pradėjo skaičiuoti mokestį už TAAR duomenų įraÅ¡ymÄ ir (ar) pakeitimÄ .

6. Antstolis nurodė, jog jis atlieka valstybės deleguotas funkcijas, vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ir neturi pasirinkimo vykdyti teismo pavedimus ar ne, įskaitant suraÅ¡yti turto areÅ¡to aktÄ , ar nesuraÅ¡yti. Antstolis neveikia savo iniciatyva, o prieÅ¡ingai, antstolio veikla reglamentuota tiek vieÅ¡osios, tiek civilinės ir civilinio proceso teisės ir atlieka konkrečias įstatymo nustatytas funkcijas. Todėl antstolio vykdoma veikla patenka į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo (toliau – IÅ¡teklių valdymo įstatymas) 25 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtį, kad rinkliava ar atlyginimas negali bÅ«ti imami tais atvejais, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.

7. Antstolis nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi duomenų, kokius duomenų pakeitimus atliko TAAR pagal atsakovo pateiktus aktus. IeÅ¡kovės sÄ skaitose nurodyta, kad suteikta tam tikras kiekis paslaugų, tačiau neaiÅ¡ku, kokie turto areÅ¡to aktai buvo įregistruoti ir (ar) iÅ¡registruoti, kada jie pateikti, kokios bylos Å¡alys, ar akto įregistravimas buvo konkretaus antstolio ar teismo sprendimu ir pan. Be to, ieÅ¡kovė tam tikrais atvejais taiko dvigubų turto areÅ¡to aktų įregistravimÄ ir nepagrįstai už tai skaičiuoja mokestį.

8. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimus, kuriame nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu „Dėl Turto areÅ¡to aktų registro reorganizavimo ir Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 314, 401 punktas, kuriame nurodyta, jog už turto areÅ¡to akto įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ , registro duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, iÅ¡skyrus IÅ¡teklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus.

KonkretÅ«s įkainiai už ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuris įsigaliojo 2020 m. spalio 1 d. IeÅ¡kovė, turėdama pareigÄ vykdyti jos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, negalėjo ir negali atsisakyti Nutarime įtvirtintų nuostatų dėl įkainių už teikiamas paslaugas taikymo nepriklausomai nuo Duomenų teikimo sutarties sÄ lygų.

9. Pagal IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį neatlygintinas TAAR objektų registravimas nustatytas iÅ¡imtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Antstoliai negali bÅ«ti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali bÅ«ti laikomi vieÅ¡ojo administravimo subjektais, kaip tai numato IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalis. Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai, pateikiant derinti IÅ¡teklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ , kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ antstoliai turi pareigÄ mokėti už turto areÅ¡to aktų registravimÄ .

10. Visi duomenys apie tai, kokie turto areÅ¡to aktai buvo įregistruoti, iÅ¡registruoti, pakeisti, kokios bylos Å¡alys, koks turto areÅ¡to akto įregistravimo, iÅ¡registravimo, pakeitimo pagrindas, atsakovui, kaip Å¡ių duomenų teikėjui, yra žinomi. IeÅ¡kovė neturi duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų ginčijęs gautÄ PretenzijÄ dėl skolos apmokėjimo Nr. S-80887 (11.1E), kvestionavęs neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ar nesutikęs su PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytais suteiktų paslaugų kiekiais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. 2022 m. vasario 15 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

12. Teismas nustatė, kad iÅ¡ IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normų formuluočių aiÅ¡ku, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įstatyme iÅ¡skirta, kad valstybės rinkliava, jeigu ji yra taikoma, nėra imama, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Tokį pakeitimÄ pagal 2017 m. gruodžio 7 d. IÅ¡teklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-848 aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ lėmė įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, duomenis iÅ¡ valstybės informacinių sistemų gautų, juos registruotų nemokamai.

13. Teismas nurodė, kad IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje pateiktas sÄ vokos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apibrėžimas, pagal kurį nurodyti subjektai – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditÄ , kontrolę (priežiÅ«rÄ ) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai.

14. IÅ¡teklių valdymo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad įstatymo pakeitimo (papildymo cituota sÄ voka) vienas iÅ¡ tikslų – reglamentuoti, kokiems subjektams taikomas neatlygintinas duomenų teikimas ir registravimas. Teismas sprendė, kad IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje apibrėžta sÄ voka neapima antstolių. Nurodė, kad nors antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, tačiau jie aiÅ¡kiais žodžiais IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje nėra įvardyti, o plečiamai aiÅ¡kinti Å¡ios sÄ vokos nėra pagrindo.

15. NurodytÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai, parengiant ir teikiant derinti IÅ¡teklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo projektÄ . Jo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti galimybę antstoliams neatlygintinai teikti duomenis turto areÅ¡to aktams registruoti TAAR. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas, priimdamas IÅ¡teklių valdymo įstatymo pakeitimus, nenumatė, kad antstoliai, prieÅ¡ingai nei valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, bÅ«tų atleisti nuo pareigos mokėti už registro objektų registravimÄ TAAR.

16. Nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusios Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų redakcijos 401 punkte buvo nustatyta, kad už turto areÅ¡to akto įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ , TAAR duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, iÅ¡skyrus IÅ¡teklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus. Å i norma buvo priimta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 775 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl Turto areÅ¡to aktų registro reorganizavimo ir Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Tokių duomenų teikimo įkainiai buvo nustatyti Nutarimu patvirtintame Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡e.

17. Teismas konstatavo, kad pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ apmokestinti atsakovui teikiamas turto areÅ¡to akto įregistravimo, iÅ¡registravimo, TAAR duomenų pakeitimo įraÅ¡ymo paslaugas pagal Nutarimu patvirtintus įkainius. Atsakovas, kaip antstolis, nepatenka į IÅ¡teklių valdymo įstatyme nurodytus subjektus, kurie turi teisę neatlygintinai teikti duomenis registruoti TAAR. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Turto areÅ¡to aktų registro nuostatuose nustatė, kad ginčo paslaugos yra mokamos ir Nutarimu patvirtino paslaugų teikimo įkainius. Aptartos teisės normos pagal savo pobÅ«dį, iÅ¡raiÅ¡kÄ yra imperatyvaus pobÅ«džio ir ieÅ¡kovė neturi teisės nuo jų nukrypti, teikdama ginčo paslaugÄ . Atitinkamai atsakovas turi pareigÄ mokėti už ginčo paslaugos suteikimÄ .

18. Teismas nurodė, kad detalÅ«s duomenys, kokius tiksliai dokumentus atsakovas 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. gegužės 31 d. pateikė ieÅ¡kovei ir kurių pagrindu buvo atlikti turto areÅ¡to akto įregistravimo, iÅ¡registravimo ar duomenų pakeitimo įraÅ¡ymo veiksmai, už kuriuos ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti apskaičiuotÄ paslaugų kainÄ , yra fiksuoti ieÅ¡kovės 2021 m. gruodžio 21 d. pateiktoje Pažymoje apie antstoliui I. G. suteiktų paslaugų kiekius. Atsakovas neneigė, kad ieÅ¡kovės pažymoje nurodyti teisingi duomenys. Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė, apskaičiuodama atsakovo mokėtinÄ sumÄ , taikė tinkamus įkainius, byloje nėra.

19. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo atsikirtimo, jog ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu tų pačių duomenų registravimÄ TAAR bÅ«tų apmokestinusi dvigubai.

20. Teismas nustatė, kad atsakovo nurodytas atvejis – duomenų registravimas pagal 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymÄ Nr. 9 8 2021 05 27 391/21-2 neatitinka dvigubo apmokestinimo požymio. IÅ¡ atsakovės 2022 m. sausio 12 d. pateiktų dokumentų nustatė, kad 2021 m. gegužės 27 d. atsakovas surašė du atskirus patvarkymus, kuriais atskirai panaikino turto areÅ¡tÄ identifikuotam ir neidentifikuotam turtui, ir juos pateikė ieÅ¡kovei dėl TAAR duomenų pakeitimo. Gavusi du patvarkymus, registruotus skirtingais numeriais, ieÅ¡kovė pagrįstai laikė, kad yra pateikti du praÅ¡ymai dėl TAAR duomenų iÅ¡registravo ir kiekvienÄ iÅ¡ atliktų veiksmų atskirai apmokestino.

21. Teismo vertinimu, atsakovas be pagrindo teigia, kad ieÅ¡kovė jam mokesčius apskaičiavo už teismo teiktų duomenų registravimÄ . IeÅ¡kovės kartu su 2022 m. sausio 12 d. paaiÅ¡kinimais pateikti atsakovo parengti turto apraÅ¡ai patvirtina, kad atsakovo minimais atvejais (bylos Nr. eB2-421-278/2019, Nr. e2-33281-960/2020, Nr. eL2-35537-592/2020, Nr. e2-3222-967/2020, Nr. e2-8292-631/2021, Nr. e2-1754-1125/2021) TAAR duomenų pakeitimai buvo atlikti ne teismo, o atsakovo teiktų duomenų pagrindu. Dėl to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai apskaičiavo atsakovui mokesčius už nurodytų atsakovo pateiktų duomenų įregistravimÄ TAAR.

22. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti prieÅ¡taravimai nesudaro pagrindo abejoti tuo, jog ieÅ¡kovė tinkamai apmokestino atsakovo teiktų duomenų registravimo TAAR veiksmus ir pagrįstai atsakovui iÅ¡rašė bei pateikė apmokėti sÄ skaitas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 23.1.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl vykdydamas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai (taip pat ir Valstybei, jos įstaigoms, institucijoms ir kt.), antstolis turi pareigÄ suraÅ¡yti turto areÅ¡to aktÄ / turto apraÅ¡Ä (CPK 624 str., 675 str., 677 str.), kuris perduodamas registruoti Turto areÅ¡to aktų registre.

Antstolis neturi kitokios pasirinkimo laisvės veikti vykdymo procese, kadangi tokiu bÅ«du įgyvendina valstybės jam perduotÄ vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ â€“ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymas antstolį prilygina valstybės institucijai ar valstybės pareigÅ«nui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 „Dėl Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų patvirtinimo“ antstolis taip pat yra prilyginamas valstybinėms institucijoms ir pareigÅ«nams, kurie turi teisę teikti registrui turto areÅ¡to aktus, taip įgyvendinamos valstybės jiems deleguotos funkcijos.

Å iuose teisės aktuose aiÅ¡kiai yra nustatytas antstolio statusas, prilyginant antstolį valstybės įstaigai ir (ar) institucijai / pareigÅ«nui, kuriam yra valstybės suteiktos atitinkamos funkcijos vykdomųjų dokumentų vykdymo srityje, todėl antstolis negali bÅ«ti apmokestinamas vien tik ieÅ¡kovui savaip interpretuojant poįstatyminius teisės aktus. 23.2. Teismas nesigilino ir atitinkamai, antstolio nuomone, neteisingai interpretavo galiojantį teisinį reglamentavimÄ , o bÅ«tent:

a) priimant Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymÄ , Å¡io teisės akto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyti tikslai, kurie neapima papildomo institucijų apmokestinimo. Su Å¡iuo pakeitimu antstoliui nebuvo sukurta pareiga mokėti rinkliavas už duomenų teikimÄ turto areÅ¡to aktų registrui;

b) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 485 pateikė skubos tvarka priimti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo pakeitimus, siekiant užtikrinti svarbiausius valstybės interesus – neatlygintinÄ duomenų teikimÄ ir registravimÄ ;

c) Å¡ių teisės aktų aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad įstatyminis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo keitimo poreikis iÅ¡kilo siekiant iÅ¡spręsti praktines neatlygintino duomenų teikimo ir registravimo sÄ naudų centralizuoto kompensavimo registro tvarkytojui problemas, bet ne nustatyti antstolių apmokestinimÄ už areÅ¡to objektų registravimÄ registruose. 23.3. Turto areÅ¡to aktų registro nuostatos yra poįstatyminis teisės aktas, kurio nuostatos negali prieÅ¡tarauti pagrindiniam įstatymui.

Å iuo konkrečiu atveju pagrindinis įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymas ir jame nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl ko, antstolio nuomone, ieÅ¡kovas virÅ¡ijo savo įgaliojimus, apmokestindamas (teikdamas sÄ skaitas apmokėjimui) antstolio teikiamus duomenis Turto areÅ¡to aktų registrui, nesant įstatymo leidėjo valios sukurti atitinkamÄ apmokestinimÄ , tuo labiau, antstoliui vykdant valstybės jam pavestas funkcijas. 23.4. Nesutiko su teismo pozicija, kad antstolis nepatenka tarp subjektų, kuriems duomenų teikimas Turto areÅ¡to aktų registrui neapmokestinamas.

Anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai, teisės normos ir teisės aktų priėmimo aplinkybės, įstatymo leidžiamosios / vykdomosios valdžios pozicija dėl Turto areÅ¡to aktų registrui teikiamų duomenų neapmokestinimo, prieÅ¡ingai teismo nuomonei, įrodo antstolio buvimÄ tarp subjektų, kurie duomenis privalo teikti be apmokestinimo. 23.5. Pažymėjo, kad kitoks teisinis interpretavimas tiesiogiai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, kadangi vykdydamas jam pavestas funkcijas, antstolis iÅ¡ esmės jas turėtų finansuoti (ir finansuoja) savo sÄ skaita, t. y. privatus fizinis asmuo subsidijuoja valstybės jam deleguotų funkcijų įgyvendinimÄ , o ieÅ¡kovas tokiu atveju iÅ¡sprendžia savo finansinių srautų valdymo problemas, kai tai turėtų vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 29 str. nustatyta tvarka, kas akivaizdžiai įrodo ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ teisiniu reglamentavimu, įstatymo leidėjo valios vykdymo vengimu, sau naudinga linkme interpretuojant galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

24. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, padarė motyvuotas iÅ¡vadas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo. PraÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 24.1. Nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 401 punktas, kuriame nurodyta, kad už turto areÅ¡to akto įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ , registro duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatyme (toliau – VIIVÄ®) nurodytus atvejus.

KonkretÅ«s įkainiai už Registrų centro teikiamas paslaugas buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), kuris įsigaliojo 2020 m. spalio 1 d. Nutarimu buvo patvirtintas Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡as (toliau – SÄ raÅ¡as) bei nustatyti nauji atlyginimo dydžiai už registro tvarkytojo teikiamas paslaugas, kuriuos registro tvarkytojas, suteikdamas paslaugas, privalo taikyti asmenims, iÅ¡skyrus VIIVÄ® numatytas iÅ¡imtis.

Ä® Nutarimo reguliavimo sritį nepatenka subjektų, kuriems yra taikomas konkretus atlyginimo dydis, nustatymas. Å ie subjektai yra nustatyti VIIVÄ® 25 str. 3 d., taip pat VIIVÄ® 29 str. 1 ir 2 d. (kituose įstatymuose ar atitinkamo registro nuostatuose). VIIVÄ® 25 str. 3 d. nenurodyta, jog atlygis negali bÅ«ti imamas, prieÅ¡ingai, minimoje normoje įtvirtintas leidimas imti atlygį už registro objektų registravimÄ iÅ¡ asmenų, kurie nepatenka į VIIVÄ® 25 str. 3 d. įtvirtintÄ iÅ¡imtį – nėra priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas. 24.2.

Neatlygintinas registro objektų registravimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), tačiau antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip tai numato VIIVĮ 2 str. 191 d. (nėra viešojo administravimo subjektai; nėra finansuojami iš valstybės biudžeto). 24.3.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nors antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, tačiau jie VIIVÄ® 2 str. 191 d. nėra įvardyti. Plečiamai aiÅ¡kinti Å¡ios sÄ vokos nėra jokio pagrindo, nes ji kalbiniu požiÅ«riu yra vienareikÅ¡mė. Tai yra, antstoliai nėra prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. NurodytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) parengė ir 2021 m. spalio 5 d. pateikė derinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ (toliau – Ä®statymo projektas).

AiÅ¡kinamajame Ä®statymo projekto raÅ¡te nurodyta, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ antstoliai, valstybės įgalioti atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijÄ , areÅ¡tavę skolininko turtÄ ir turto areÅ¡to aktÄ perdavę TAAR, privalo sumokėti atlyginimÄ už turto areÅ¡to aktų registravimÄ . Pagal VIIVÄ® 25 str. 3 d. teisė neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti numatyta tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarp kurių antstoliai, bÅ«dami valstybės įgalioti asmenys, nepatenka.

Be to, teisės aktai numato galimybę kompensuoti dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtas sÄ naudas registro tvarkytojui tik tuomet, kai duomenis turto areÅ¡to aktams registruoti teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 24.4. Teisingumo ministerija nurodė, kad Ä®statymo projektu siÅ«loma numatyti galimybę neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti ir tais atvejais, kai Å¡ie duomenys teikiami pagal registrų nuostatų nustatytas iÅ¡imtis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti.

Nustačius Å¡iÄ iÅ¡imtį, Å¡iems atvejams mutatis mutandis bus taikoma VIIVÄ® 29 str. 4 d. nustatyta tvarka, pagal kuriÄ teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų finansuojamos registro tvarkytojo patirtos sÄ naudos. Priėmus Ä®statymo projektÄ , antstoliams, atliekantiems valstybės pavestas funkcijas, bus sudaryta galimybė neatlygintinai teikti duomenis TAAR objektams registruoti, o registro tvarkytojui bus užtikrintas dėl tokio neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sÄ naudų kompensavimas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. 24.5.

Lietuvos antstolių rÅ«mai, susipažinę su Teisingumo ministerijos Ä®statymo projektu, nurodė, kad, įvertinę teisės akto projektÄ , pastabų teisės akto projektui neturės. 24.6. Papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurį galiojantys teisės aktai įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Registrų centras negali savo iniciatyva nustatyti nei atskirų subjektų (paslaugų gavėjų) kategorijų, kuriems paslaugos bÅ«tų teikiamos neatlygintinai, nei atskirų paslaugų, kurios gali bÅ«ti suteikiamos neatlygintinai, jei to nenustato įstatymų leidėjas.

Registrų centrui nesuteikta teisė vertinti teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl įstatymų leidėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodžius, kad atlyginimas negali bÅ«ti imamas tik tais atvejais, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, negalėjo savo nuožiÅ«ra nustatytÄ iÅ¡imtį taikyti ir antstoliams. 24.7. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovas turi pareigÄ apmokestinti apeliantui teikiamas turto areÅ¡to aktų įregistravimo, iÅ¡registravimo, duomenų pakeitimo įraÅ¡ymo paslaugas, nes apeliantas, kaip antstolis, nepatenka į VIIVÄ® nurodytų subjektų, kurie turi teisę neatlygintinai teikti duomenis registruoti TAAR, kategorijÄ .

Teigė, jog teismas tinkamai konstatavo, kad aptartos teisės normos pagal savo pobÅ«dį bei iÅ¡raiÅ¡kÄ yra imperatyvaus pobÅ«džio ir Registrų centras neturi teisės nuo jų nukrypti, teikdamas ginčo paslaugÄ , tuo tarpu apeliantas turi pareigÄ mokėti už ginčo paslaugos suteikimÄ . 24.8. Dėl argumento, jog apeliantas patiria iÅ¡laidų, kurios nefinansuojamos, nurodė, kad antstolių patirtų iÅ¡laidų už vykdomas valstybės deleguotas funkcijas, finansavimo mechanizmo nustatymo klausimas nėra priskirtas Registrų centro kompetencijai, todėl Registrų centras neturi nei teisės, nei pareigos jo spręsti.

Pažymėjo, kad antstoliams suteiktas profesines paslaugas teikiančių asmenų statusas ir antstolių profesinės veiklos administracinės iÅ¡laidos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nebefinansuojamos, sprendimų vykdymo iÅ¡laidas teisės aktuose nustatyta tvarka apmoka vykdymo proceso Å¡alys. 24.9. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ atlygis antstoliui už valstybės deleguotų funkcijų vykdymÄ priskirtas vykdymo iÅ¡laidų kategorijai. Vien tai, kad, nustačius prievolę mokėti mokesčius už TAAR duomenų registravimÄ , antstoliams kyla papildomų finansinių netekimų rizika, jeigu nebÅ«tų galima iÅ¡siieÅ¡koti patirtų sÄ naudų iÅ¡ skolininko, savaime nereiÅ¡kia, jog Registrų centras piktnaudžiauja teisiniu reglamentavimu ar galiojantį teisinį reglamentavimÄ interpretuoja sau naudinga linkme. 24.10.

Ä®statymų leidėjas imperatyviu įstatyminiu lygmeniu yra įtvirtinęs registravimo veiksmų TAAR apmokestinimÄ . Vadovaujantis VIIVÄ® 25 str. 3 d., TAARÄ® 14 str., Nuostatai buvo papildyti 401 p., nustatant, kad už turto areÅ¡to akto įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ ir TAAR duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, iÅ¡skyrus VIIVÄ® nurodytus atvejus. Registrų centras, nagrinėdamas praÅ¡ymus dėl neatlygintino duomenų teikimo ar registravimo, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreipęsis subjektas atitinka VIIVÄ® nustatytus neatlygintino objekto registravimo kriterijus, nes registro tvarkytojo patirtų neatlygintino objektų registravimo sÄ naudų kompensavimo mechanizmas nustatytas tik tais atvejais, kai neatlygintino registro objektų registravimo paslaugos teikiamos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.

Kitais atvejais už registro objektų registravimÄ registro tvarkytojui turi bÅ«ti sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas. 24.11. Teismas sprendime tinkamai ir pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino, kad antstoliai nepatenka į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sÄ vokÄ , todėl jiems netaikoma VIIVÄ® 25 str. 3 d. nustatyta teisė neatlygintinai teikti duomenis registrų objektams registruoti. Taip pat Antstolių įstatyme nėra įtvirtinta antstolio teisė neatlygintinai teikti duomenis registrų objektams registruoti.

Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad visais kitais atvejais, t. y. kai duomenis registro objektams registruoti teikia ne valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už registro objektų registravimÄ registro tvarkytojui turi bÅ«ti sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas. 24.12. Pažymėjo, kad Nuostatų 401 p. nenustatomas kitoks teisinis reglamentavimas, nei yra nustatytas VIIVÄ® 25 str. 3 d. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡taravimo tarp poįstatyminio teisės akto ir įstatymo nėra. konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacijos objektas yra tai, ar antstolis I. G. turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei už duomenų įraÅ¡ymÄ TAAR, t. y. ar antstoliams turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 str. 3 d. numatyta iÅ¡imtis. Dėl antstolio statuso 27. Pagal antstolių įstatymo 2 straipsnį antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemÄ , apimančiÄ valstybės ir savivaldybių institucijas, bet ir – tam tikra apimtimi – per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir bÅ«dais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra nurodęs, jog antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiÅ¡ka profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems Å¡ias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.

30. Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, antstolis nėra prilyginamas valstybės institucijai ar valstybės pareigÅ«nui. Be to, antstoliui atlyginimas mokamas ne iÅ¡ valstybės biudžeto, o yra finansuojamas priverstinio vykdymo proceso Å¡alių atitinkamų vykdymo iÅ¡laidų forma ir (arba) gaunamas antstoliams teikiant papildomas paslaugas (teisines konsultacijas, turto saugojimo (administravimo) vykdymo procese, faktų konstatavimÄ , dokumentų įteikimÄ , tarpininkavimÄ , vykdant turtines prievoles ir pan.), susitarus su klientu dėl Å¡ių paslaugų apmokėjimo tvarkos (Antstolių įstatymo 21 str. 2 d., 8 d.).

31. Nors antstolis vykdo tam tikras valstybės funkcijas, tačiau tarp antstolių bei valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės pareigÅ«nų egzistuoja teisinės padėties skirtumai, lemiantys objektyviai pateisinamÄ skirtingÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat valstybės rinkliavos už duomenų, reikalingų registro objektui registruoti, rinkimÄ .

32. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su tuo, jog antstolį valstybės institucijai ar valstybės pareigÅ«nui prilygina Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, numatanti turto areÅ¡to akto sÄ vokÄ ; Å¡io įstatymo 2 straipsnio 6 dalis – numatanti Turto areÅ¡to aktų registro sÄ vokÄ ; Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 17 ir 20 punktai, numatantys, kas yra Registro duomenų teikėjai bei kokie aktai registruojami registre.

Dėl Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies taikymo 33. Pažymėtina, kad pagal Turto areÅ¡to aktų registro nuostatus Registro duomenų teikėjai yra teismai, antstoliai, prokurorai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankas, kitos valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, turintys teisę areÅ¡tuoti turtÄ . Nuostatuose nurodyti TAAR duomenų teikėjai, iÅ¡skyrus antstolius, yra priskiriami prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.

34. Pagal Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį už registro objekto registravimÄ Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektÄ , yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektÄ , yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos Å¡io įstatymo 29 str. 5 d. nuostatos, iÅ¡skyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.

35. Tai reiÅ¡kia, jog valstybės rinkliava nėra imama esant dviem sÄ lygoms: pirma, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, antra, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia duomenis, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.

36. IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje pateiktas sÄ vokos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apibrėžimas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditÄ , kontrolę (priežiÅ«rÄ ) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai.

37. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas – nurodyta sÄ voka IÅ¡teklių valdymo įstatyme (įtvirtinta nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. IÅ¡teklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymu, priimtu 2019 m. liepos 9 d.) atsirado siekiant reglamentuoti, kokiems subjektams taikomas neatlygintinas duomenų teikimas ir registravimas.

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, kad IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje apibrėžta sÄ voka kalbiniu požiÅ«riu yra vienareikÅ¡mė ir neapima antstolių, nepriklausomai nuo to, kad antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliai IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje nėra įvardyti; jie neatitinka Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies vienos iÅ¡ sÄ lygų – antstoliai nėra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos; neatitinka IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje pateiktos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apibrėžimo, nes nėra finansuojami iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, todėl ieÅ¡kovė, kuri yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, galinti veikti tik pagal įstatymo jai suteiktus įgaliojimus ir negalinti savo iniciatyva nustatyti nei atskirų subjektų kategorijų, kuriems paslaugos bÅ«tų teikiamos neatlygintinai, nei atskirų paslaugų, kurios gali bÅ«ti suteikiamos neatlygintinai, jei to nenustato įstatymų leidėjas, įstatymų leidėjui konkrečiai nurodžius, kad atlyginimas negali bÅ«ti imamas tik tais atvejais, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, negalėjo savo nuožiÅ«ra nustatytÄ iÅ¡imtį taikyti ir antstoliams.

Plečiamai aiÅ¡kinti IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje apibrėžtos sÄ vokos nėra jokio teisinio pagrindo.

40. Kad antstoliai nėra prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei jiems netaikoma Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡imtis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė ir 2021 m. spalio 5 d. pateikė derinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ (toliau – Ä®statymo projektas). AiÅ¡kinamajame Ä®statymo projekto raÅ¡te nurodyta, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ antstoliai, valstybės įgalioti atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijÄ , areÅ¡tavę skolininko turtÄ ir turto areÅ¡to aktÄ perdavę TAAR, privalo sumokėti atlyginimÄ už turto areÅ¡to aktų registravimÄ .

Pagal VIIVÄ® 25 str. 3 d. teisė neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti numatyta tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarp kurių antstoliai, bÅ«dami valstybės įgalioti asmenys, nepatenka. Be to, teisės aktai numato galimybę kompensuoti dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtas sÄ naudas registro tvarkytojui tik tuomet, kai duomenis turto areÅ¡to aktams registruoti teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

41. Teisingumo ministerija nurodė, kad Ä®statymo projektu siÅ«loma numatyti galimybę neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti ir tais atvejais, kai Å¡ie duomenys teikiami pagal registrų nuostatų nustatytas iÅ¡imtis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. Priėmus Ä®statymo projektÄ , antstoliams, atliekantiems valstybės pavestas funkcijas, bus sudaryta galimybė neatlygintinai teikti duomenis TAAR objektams registruoti, o registro tvarkytojui bus užtikrintas dėl tokio neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sÄ naudų kompensavimas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

42. Kadangi neatlygintinas registro objektų registravimas pagal esamÄ teisinį reguliavimÄ nustatytas iÅ¡imtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, todėl ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ apmokestinti atsakovui teikiamas turto areÅ¡to akto įregistravimo, iÅ¡registravimo, TAAR duomenų pakeitimo įraÅ¡ymo paslaugas.

43. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antstolis nepatenka tarp Išteklių valdymo įstatyme nurodytų subjektų, kurie turi teisę neatlygintinai teikti duomenis registruoti TAAR.

44. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė buvusį, esamÄ teisinį reglamentavimÄ dėl antstolių pareigos mokėti ieÅ¡kovei už duomenų įraÅ¡ymÄ TAAR ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog aptartos teisės normos pagal savo pobÅ«dį, iÅ¡raiÅ¡kÄ yra imperatyvaus pobÅ«džio ir ieÅ¡kovė neturi teisės nuo jų nukrypti, teikdama ginčo paslaugÄ , o atsakovas turi pareigÄ mokėti už ginčo paslaugos suteikimÄ .

45. Kadangi Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 401 punkte nustatyta, kad už turto areÅ¡to akto įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ , TAAR duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ yra imamas Vyriausybės nustatytas mokestis, iÅ¡skyrus IÅ¡teklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus, todėl ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo, nes pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ antstoliai Å¡iuo metu nėra atleisti nuo nustatyto mokesčio už TAAR objektų registravimo paslaugÄ mokėjimo.

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad, valstybei nustačius prievolę mokėti mokesčius už TAAR duomenų registravimÄ , antstoliams kyla papildomų finansinių netekimų rizika, yra labiau ekonominio, o ne teisinio pobÅ«džio klausimas. Be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ atlygis antstoliui už valstybės deleguotų funkcijų vykdymÄ priskirtas vykdymo iÅ¡laidų kategorijai (CPK 609 str. 1 d. 3 p.). CPK 610 str. 1 d. nurodyta, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais iÅ¡laidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje Å¡ių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui.

Kadangi, kaip minėta, antstoliai, įgyvendindami valstybės jiems pavestas funkcijas vykdymo procese, savo veiklÄ vykdo savarankiÅ¡kos profesinės (privačios) veiklos pagrindais, tai reiÅ¡kia, kad atlyginimas antstoliams yra finansuojamas priverstinio vykdymo proceso Å¡alių atitinkamų vykdymo iÅ¡laidų forma ir (arba) gaunamas antstoliams teikiant papildomas paslaugas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog antstolis veikia savo sÄ skaita.

47. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog, valstybei nustačius prievolę antstoliams mokėti mokesčius už TAAR duomenų registravimÄ , tai savaime ir abstrakčiai pažeidžia bendruosius teisės principus. Dėl procesinės bylos baigties 48. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, padarė motyvuotas iÅ¡vadas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kad atsakovas antstolis I.

G. nuo 2020 m. spalio 1 d. turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei VÄ® Registrų centrui už duomenų įraÅ¡ymÄ TAAR, nes jis nepatenka į Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies taikymÄ . Teismo sprendimo naikinti ar pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo, dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p., apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 49.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Atmetus apeliacinį skundÄ atsakovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

51. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė