c3e9085e-8f73-4ec2-935e-8d2fbc9c57f5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. I-1637-643/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00290-2018-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                               55.1.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui J.

S.,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.              Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d. (skundo iÅ¡siuntimo teismui diena), buvo laikomas netinkamai įrengtose kamerose, dėl kurių netinkamo įrengimo 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveiktos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymi, jog 2017 m. gruodžio 12 d. atliktos kontrolės metu buvo nustatyta, jog Vilniaus PN II lokalinio sektoriaus patalpos neatitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau ir – Ä®sakymas) nustatytų reikalavimų.

PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, jog atliktos kontrolės pažymoje Nr. 2.10-16395 (16.16.8.10.12) buvo patvirtinta, kad į 8–9 bÅ«rių drabužių skalbyklÄ ir kirpyklÄ karÅ¡tas vanduo buvo tiekiamas tik Å¡eÅ¡tadieniais, duÅ¡inėje buvo aptikta vizualiai matomų pelėsių, mokymo klasėse nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių, o tai neatitiko Ä®sakyme nustatytų reikalavimų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įpareigojo Vilniaus PN paÅ¡alinti minėtus trÅ«kumus iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau Vilniaus PN visų trÅ«kumų nepaÅ¡alino, t. y. sanitarinių įrenginių bÅ«klė liko tokia pati.

Anot pareiÅ¡kėjo, tokios gyvenimo sÄ lygos žaloja jo sveikatÄ , o Vilniaus PN administracija net nesistengė pagerinti patalpų įrengimo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ patenkinti.              Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 31–34).             Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas patikrinimas atliktas buvo, o jo metu buvo tikrinami gyvenamosiose patalpose esantys baldai, patalpų dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, drėgmė, vėdinimo galimybė, nariuotakojų graužikų ir kitų kenkėjų kontrolė, minkÅ¡tojo inventoriaus patalynės dezinfekavimas ir skalbimas.

Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti keli nežymus Higienos normos pažeidimai. Vilniaus PN buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, kurie buvo paÅ¡alinti. Vilniaus PN nurodo, kad kirpykloje buvo įrengtas vandens Å¡ildytuvas (boileris), todėl į kirpyklÄ yra nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Skalbyklos patalpoje įrengtos trys skalbimo maÅ¡inos, kriauklė su vandens tiekimo sistema (karÅ¡tas vanduo nuolat tiekimas), klasėse (elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse pakabintos užuolaidos, apsaugančios nuo saulės spindulių. 8–9 bÅ«rių duÅ¡inėse (patalpų lubose) nebeliko pelėsių.

Vilniaus PN teigimu, nustatyti nežymÅ«s pažeidimai buvo nedelsiant paÅ¡alinti ir negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokius nepatogumus, kurie galėtų sÄ lygoti minėtos neturtinės žalos atsiradimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo Vilniaus PN sÄ lygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui pateikė skundÄ dėl laikymo sÄ lygų Vilniaus PN (b. l. 6–8). Operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo patikrinta, ar Vilniaus PN laikosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma) nuostatų. 2017 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte buvo konstatuoti Å¡ie HN 134:2015 pažeidimai: HN 134:2015 18 punkto pažeidimas (į 8–9 bÅ«rių asmeninių drabužių skalbyklÄ ir kirpyklÄ karÅ¡tas vanduo tiekiamas tik Å¡eÅ¡tadieniais, tačiau pagal sudarytÄ ir direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ laikomiems asmenims sudaryta galimybė kirptis plaukus ir skalbtis drabužius ir kitomis dienomis);

HN134:2015 21.3 papunkčio pažeidimas (patikrinimo metu nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių (žaliuzės, roletai, užuolaidos) elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse); HN 134:2015 19 punkto pažeidimas (8–9 bÅ«rių duÅ¡inėje ant lubų buvo matomų pelėsių požymių). HN 134:2015 18 punkto pažeidimÄ Vilniaus PN buvo įpareigoti paÅ¡alinti iki 2018 m. sausio 5 d., o kitų Higienos normos punktų pažeidimus – iki 2018 m. sausio 20 d. (b. l. 51–54).

Vilniaus PN 2018 m. sausio 19 d. rašte (b. l.

49) informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kad 2017 m. gruodžio 28 d. akte nurodyti Higienos normos pažeidimai paÅ¡alinti. Å ias aplinkybes taip pat patvirtinta į bylÄ pateiktos fotografijos (b. l. 35–48). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad patikrinimo akte konstatuoti Higienos normos pažeidimai egzistavo iki 2018 m. sausio 19 d., t. y. beveik visÄ ginčo laikotarpį. PareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamos gyvenimo sÄ lygos žaloja jo sveikatÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokiÄ Ä¯takÄ minėti nustatyti Higienos normų pažeidimai padarė jo sveikatai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis lankė mokymo klases, kuriose nebuvo užuolaidų. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kad naudojantis kirpyklos ar skalbimo paslaugomis, jomis negalėjo tinkamai pasinaudoti bÅ«tent dėl to, jog į patalpas nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

AnalogiÅ¡ka nuostata dėl naudojimosi duÅ¡u dažnumo įtvirtinta ir HN 134:2015 44 punkte. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡inėmis, kuriose buvo konstatuotas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (ant lubų buvo pelėsių), naudojosi sÄ lyginai retai, tačiau argumentų, patvirtinančių, jog dėl konstatuoto pažeidimo jam buvo padaryta neturinė žala, iÅ¡ esmės nenurodė, o pateikė deklaratyvius teiginius, kad nustatytais pažeidimais jam žalojama sveikata.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, praktikoje tam tikrais atvejais nežymÅ«s kalinimo sÄ lygų pažeidimai neilgÄ laiko tarpÄ , netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiÅ¡kėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir neindividualizavo.

Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų pažeidimų mastÄ ir intensyvumÄ , atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjui galbÅ«t kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. PareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai, teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju negalėjo nepasiekti tokio masto, kad juos bÅ«tų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Todėl Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                          Margarita Stambrauskaitė