c3e85656-5bdc-47bd-9acb-97f0169c4fc3 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinės bylos Nr. 2-353/2014             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02351-2013-2             Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5859-345/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NORFOS MAŽMENA“ dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 681 551,16 Lt skolos, 490 716,84 Lt delspinigių, 457 306,99 Lt kompensuojamųjų palÅ«kanos ir 9 proc. palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio padavimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas tinkamai neatsiskaitė pagal 2006-02-23 sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. IeÅ¡kiniui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovo turto areÅ¡tÄ .

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, skola susidariusi nuo 2006 m., dėl to egzistuoja rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nutartį iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad nors ieÅ¡kovas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ vertina kaip didelę, tačiau didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o ieÅ¡kovas įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį ar turto suvaržymus, t. y. sunkiÄ turtinę padėtį nepateikė.

IeÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas vengia mokėti susidariusiÄ skolÄ , taip pat negali bÅ«ti pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybei pagrįsti, nes spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ teismas iÅ¡ esmės nevertina ieÅ¡kovo materialinio-teisinio reikalavimo pagrįstumo ir todėl negali konstatuoti, jog atsakovo elgesys neatsiskaitant su ieÅ¡kovu yra piktybiÅ¡kas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir jo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino vieÅ¡ai prieinamų duomenų apie atsakovÄ , t. y. balanso ir atsakovo turto areÅ¡tų ir įkeitimų. IeÅ¡kovo teikiamas prie atskirojo skundo atsakovo 2012 m. balansas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o duomenys apie turimÄ 110 149 003 Lt vertės trumpalaikį turtÄ bei jo specifiÅ¡kumas (vien atsargų (prekių) turėjimas 83 518 269 Lt sumai), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdo mažmeninės prekybos veiklÄ , nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties.

Taip pat Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovo turto areštuota 2 422 197,39 Lt sumai, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1151/201 areštavo atsakovo turto net 11 766 686,40 Lt sumai. Be to, iš Hipotekos registro duomenų matyti, kad atsakovas įkeitimu yra užtikrinęs bendros Rusijos ir Lietuvos bendrovės „Rivona“ prievoles net   88 224 042,25 Lt sumai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turimas turtas neleidžia vienareikšmiškai padaryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškinio suma, siekianti 187 454,52 Lt, atsakovui nebūtų laikoma didele.

Be to, aplinkybė, jog atsakovo gera turtinė padėtis, jei ir tokia bÅ«tų, nepaÅ¡alina sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galės ne tik laisvai realizuoti savo turtÄ kitiems asmenims, bet ir prisiimti naujų įsipareigojimų, jų įvykdymÄ garantuodamas disponuojamu turtu. Taip pat nesutinka ir su nutarties motyvu dėl atsakovo vengimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu dėl jo nepagrįstumo, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas įsiskolinimo už komunalines paslaugas nedengia nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios, tai rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ bei prastÄ finansinę bÅ«klę, siekimÄ sužlugdyti ieÅ¡kovo verslÄ bei realiÄ grėsmę, kad ir ateityje ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju vengtų vykdyti teismo sprendimÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kinio suma šios bylos atsakovui yra didelė. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateikto 2012 m. balanso, atsakovas turto turėjo 142 513 644 Lt sumai (32 364 641 Lt ilgalaikio ir 110 149 003 Lt trumpalaikio). Nors apeliantas nurodo, kad dalis atsakovo turto yra nelikvidi, bet įrodymų nepateikė. PrieÅ¡ingai, atsakovas yra pelningai veikianti įmonė ir atsakovo finansinė padėtis, palyginti su 2012 m., yra pagerėjusi, tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti 2013-06-30.

Be to, aplinkybė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, teisinės reikÅ¡mės neturi, nes vertintina atsakovo turimo turto ir ieÅ¡kinio sumos proporcijos, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad ieÅ¡kinio suma sudaro nereikÅ¡mingÄ atsakovo turimo turto dalį. Be to, atsakovo turimas turtas yra likvidus ir greitai realizuojamas, prieÅ¡ingai negu nekilnojamasis turtas. Atsakovo turtas gali bÅ«ti atnaujinamas, prekių atsargos permanentiÅ¡kai papildomos, nes atsakovas kaip nemaÅ¾Ä patirtį turintis Å«kinę komercinę veiklÄ vykdantis asmuo, siekia iÅ¡likti konkurencingu.

Taip pat atsakovo turtui taikytos areÅ¡to sumos nėra reikÅ¡mingos, nes areÅ¡to mastas jau yra sumažėjęs iki 1 247 233,95 Lt, be to, dalis areÅ¡tų yra ne dėl sprendimų vykdymo pagal vykdomuosius raÅ¡tus, o tik dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai patvirtina atsakovo teikiami įrodymai prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ . Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieÅ¡kovas teikia nepagrįstus ieÅ¡kinius, kurių didžiÄ jÄ dalį sudaro ne skola, o netesybos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IÅ¡ priedų prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ matyti, kad Å¡alys teikia įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, todėl Å¡alių pateikti įrodymai pridėtini prie nagrinėjamos bylos ir vertintini nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka (CPK 180 str., 302 str., 338 str.).Atskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti įvykdymÄ bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu praÅ¡ymÄ pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius praÅ¡omų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Å iuo atveju teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akcentavo ir vertino bÅ«tent bÅ«simo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybių užtikrinimo prielaidas, todėl pagrįstai atsižvelgė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo kaip juridinio asmens tokiÄ sunkiÄ turtinę padėtį ar elgesį, kurie sudarytų galimybę abejoti teismo sprendimo įvykdymu ateityje.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , asmens turtinė padėtis bet kuriuo atveju turi bÅ«ti vertinama, nes taip užtikrinami ir pagrindiniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai, t. y. ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie atsakovo turtinę padėtį ir atsakovui taikytus apribojimus bei neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę apie atsakovo vengimÄ atsiskaityti su juo, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra grėsmės galbÅ«t palankaus sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsti. Ä®rodymai, pagrindžiantys tokias aplinkybes (apie atsakovo turtinę padėtį bei taikytus turto apribojimus), pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, o savarankiÅ¡kai rinkti įrodymus tokio pobÅ«džio byloje teismui nėra privaloma.

Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo atitinkamus įrodymus, teigdamas, kad jie patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pateikti ieÅ¡kovo duomenys bei nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vados, jog yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui užtikrinti. Kaip jau minėta, įstatymas pirmiausia reikalauja nustatyti ieÅ¡kinio tenkinimo tikėtinumo prielaidas, t. y., ar ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinius reikalavimus, tai pat, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

IÅ¡ apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, taip pat iÅ¡ atsakovo duomenų, pateiktų prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovui ieÅ¡kovo reiÅ¡kiama ieÅ¡kinio suma nėra didelė ir net esant pagrįstiems ieÅ¡kovo reikalavimams, jų patenkinimo atveju, teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė nekiltų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad didelę Å«kinės komercinės veiklos patirtį ir 141 583 404 Lt balansinės vertės turto (b. l. 85–86) turinti, konkurencingai ir pelningai dirbanti (2013 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas – 2 423 035 Lt – ieÅ¡kinio suma – 1 629 574,99 Lt) įmonė yra finansine prasme pajėgi, todėl nėra pagrindo padaryti prielaidas, jog galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 185 str.) Be to, teismo motyvas, kad ieÅ¡kovo nurodytos dėl atsakovo vengimo atsiskaityti aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jos vertintinos per ieÅ¡kovo elgesio aspektÄ tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, yra pagrįstas, kadangi Å¡iuo atveju, pats ieÅ¡kovas dalį ieÅ¡kinio reikalavimų grindžia (netesybų) skolos susidarymo terminu, t. y. skolos nemokėjimu nuo 2006 m., o tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, o ne formali aplinkybė.Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė