c3e2bb74-3ef5-4e3d-b992-2197c462a257 · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

N U T A R I M A S                                                                              NuoraÅ¡asAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-88-486/2011Proceso Nr. 4-04-3-00115-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 73 VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. balandžio 15 d.Vilnius                           Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡as Jaglinskis,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čepulytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. L.,nukentėjusiajam E. L.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo panaikinimo,             n u s t a t ė:

             Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) pareigÅ«nas 2011-01-04 surašė E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad ji 2011-01-04, apie 18.35 val., vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, neįvertino važiavimo sÄ lygų, nepasirinko saugaus greičio, slidžiame provėžuotame kelyje nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, sugadino abu automobilius, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 125, 133 punktų reikalavimus.

Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 dalyje (b.l. 4-5).Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2011-01-17 nutarimu Nr. 865689 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda (b.l. 6-7).Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 8-10) praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2011-01-17 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.

Nurodė, jog 2011 m. sausio 4 d., apie 18.20 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį sutuoktiniui G. L., ir įsukus į daugiabučių, esančių Pupinės g. 8, 10 kiemus, priartėjant prie daugiabučių, esančių Pupinės g. 9,10 kiemo, pamatė iÅ¡ Å¡io kiemo iÅ¡važinėjantį VOLVO markės automobilį. Pastarasis automobilis sustojo, tikėtina pamatė artėjantį E. L. vairuojamÄ automobilį, tačiau staiga iÅ¡ vietos pajudėjo, užšokęs ant Å¡aligatvio iÅ¡ deÅ¡inės pusės dar pavažiavo apie 5-10 metrų ir nuslydęs į kairę pusę trenkėsi priekiniu kairiuoju Å¡onu į jos vairuojamÄ automobilį, kuris stabdydamas slydo važiuojamo kelio kryptimi.

Autoįvykio metu buvo nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. mano, kad:1) atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su KET 182 punkto „Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ gyvenamosios zonos, privalo duoti keliÄ juo artėjančioms transporto priemonėms“ ir 183 punkto „Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose“ reikalavimais.

E. L., žinodama apie Å¡io punkto reikalavimus ir važiuodama į kiemÄ tikėjosi, kad iÅ¡važiuojantis iÅ¡ kiemo ir į jos pusę važiuojantis automobilis VOLVO jų laikysis, tačiau policijos pareigÅ«nai tvirtino, kad taikant nurodytus KET reikalavimus atstumas nuo automobilio iki įvažiavimo į kiemÄ turi bÅ«ti minimalus, t.y. iki 10 metrų, nors KET tokio detalaus reikalavimo apie atstumÄ iki įvažiavimo į daugiabučių kiemus nėra.

2) policijos pareigÅ«nai neįvertino aplinkybės, kad duotu atveju E. L. negalėjo laikytis KET 125 punkte nurodyto reikalavimo, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to“, kadangi tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo tamsus paros laikas, kiemuose buvo daug sniego, kuris kelyje buvo suformavęs slidžias provėžas, kurių gylio pareigÅ«nai neiÅ¡matavo. Jai važiuojant apie 5 km/h greičiu provėžuotu keliu ir abiejose kelio pusėse stovint Å¡iukÅ¡lių konteineriams, atstumas iki kurių yra apie 0,5 m, neįmanoma buvo laikytis KET 125 punkte nurodyto reikalavimo, kadangi iÅ¡važiuoti iÅ¡ provėžų buvo neįmanoma. Todėl negalėdama iÅ¡važiuoti iÅ¡ provėžų ir matydama, kad į jÄ iÅ¡ kairės pusės slysta iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavusi maÅ¡ina, ji bandė stabdyti.

3) pareigÅ«nai neįvertino VOLVO automobilio vairuotojo rizikingo vairavimo manevro, nes jis, neva siekdamas iÅ¡vengti galimo susidÅ«rimo su E. L. vairuojamu automobiliu, užvažiavo ant Å¡aligatvio, t.y. pėsčiųjų zonos, tuo sudarydamas pavojų pėstiesiems bei slysdamas atsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį. Policijos pareigÅ«nai tokį VOLVO vairuotojo veiksmÄ pateisino, motyvuodami tuo, kad jis darė viskÄ , siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau į jos teisėtÄ lÅ«kestį, kad iÅ¡ gyvenamosios zonos iÅ¡važiuojanti transporto priemonė privalo duoti keliÄ juo artėjančioms transporto priemonėms, visiÅ¡kai neatsižvelgė.

Mano, kad VOLVO vairuotojas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo ir sustodamas prie posÅ«kio, turėjo pakankamai laiko įvertinti situacijÄ bei daryti tokio rizikingo manevro, kuris, jos manymu, nulėmė eismo įvykio atsiradimÄ , jam nebuvo jokio reikalo, nes staigumo ir netikėtumo faktoriaus Å¡ioje situacijoje nebuvo. Be to, pareigÅ«nai neįvertino to, kad VOLVO vairuotojas galimai nesilaikė KET 130 punkto reikalavimo, numatančio, kad „draudžiama važiuoti veja, Å¡aligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant Å¡aligatvio kraÅ¡to leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai“.

4) policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytas protokolas neiÅ¡samiai ir nepagrįstai atspindi pažeidimo esmę, kadangi bendri teiginiai ir įvykio apibÅ«dinimas nepagrįstas kitais objektyviais įrodomaisiais duomenimis, t.y. automobilių slydimo atstumas ir provėžų gylis buvo neiÅ¡matuoti, o nurodyti preliminariai. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. palaikė savo skundÄ , prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad VOLVO automobilis, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo, ketino sukti į kairę, rodydamas kairį posÅ«kio signalÄ .

Jai taip pat reikėjo sukti į tÄ patį kiemÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡važinėjo VOLVO. Automobilis VOLVO, įvažiavęs į keliÄ , kuriuo ji važiavo, sustojo. E. L. taip pat sustojo, tačiau pamaniusi, kad VOLVO nori jÄ praleisti, pradėjo važiuoti toliau tiesiai, norėdama pirmiausiai praleisti VOLVO, o tik po to įvažiuoti į kiemÄ . Tačiau nukentėjusiojo vairuojamas automobilis kažkodėl staigiai iÅ¡Å¡oko į keliÄ , kuriuo ji važiavo, ir užvažiavęs ant Å¡aligatvio pradėjo slysti kampu į jos vairuojamo automobilio pusę, ko pasekoje abu automobiliai susidÅ«rė kairiosiomis pusėmis.

Jokių kelio ženklų Pupinės gatvėje nėra. Nukentėjusiojo vairuojamas automobilis E. L. buvo iÅ¡ deÅ¡inės, pasukti deÅ¡iniau ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo ji neturėjo jokios galimybės, kadangi kelyje buvo tik dvi apledėjusios provėžos, pasukti iÅ¡ jų jai nepavyko, nes dėl 20-25 cm susiformavusių gilių ir aplėdėjusių provėžų ji negalėjo pasukti vairo į deÅ¡inę. Pripažįsta, jog laukiant policijos pareigÅ«nų, juos aplenkė 3-4 automobiliai iÅ¡ jos automobilio MAZDA pusės. Viena moteris dėl susidariusių sÄ lygų negalėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, kol jai į pagalbÄ neatėjo vyras.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, policijos pareigÅ«no padaryta iÅ¡vada, kad E. L. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl pažeidimo padarymo. E. L. skundė nurodyti teiginiai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (b.l. 30). Nukentėjusysis E. L. teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti bei nurodė, kad jis 2011-01-04, apie 18.20 val., automobiliu VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini) iÅ¡važinėjo iÅ¡ daugiabučių kiemo Pupinės g., Vilniuje, ir, rodymas kairį posÅ«kio žibintÄ norėjo sukti į kairę.

Pamatęs maždaug už 50 metrų jam iš kairės pusės važiuojantį automobilį MAZDA, v/n (duomenys neskelbtini) savo automobilį pristabdė, tačiau visiškai sustojęs nebuvo. Pamatęs, kad automobilis MAZDA pristabdė, jis per provėžas pasuko į kairę pusę, užvažiuodamas ant šaligatvio. E. L. stengėsi laikytis dešinės kelio pusės, arčiau šaligatvio tam, kad būtų galima prasilenkti automobiliams. Pamatęs, kad automobilio MAZDA vairuotoja nesitraukia iš kelio ir važiuoja juo tiesiai toliau, jis pabandė stabdyti.

Tuomet E. L. taip pat pradėjo stabdyti savo automobilį MAZDA ir slystant atsitrenkė į jo automobilį VOLVO. Susidūrimo metu abudu automobiliai čiuožė. Po eismo įvykio, laukiant policijos pareigūnų, juos pro automobilio MAZDA pusę lenkė dar penki automobiliai ir gana lengvai apvažiavo automobilį MAZDA. Automobilis MAZDA jam važiuojant buvo iš kairės pusės. Liudytojas K. V. teismo posėdyje parodė, kad 2011-01-04, vakare, jis kartu su nukentėjusiuoju E. L. važiavo viename automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Pupinės gatve, Vilniuje.

Kartu su jais važiavo D. K.. Liudytojas sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Jų automobilis VOLVO išvažinėjo iš daugiabučių Pupinės g. 10 kiemo, o MAZDA važiavo Pupinės gatve jiems iš kairės pusės. Automobilį MAZDA K. V. pastebėjo maždaug 50 metrų atstumu nuo jų automobilio, todėl mano, kad automobilis VOLVO turėjo teisę sukti į kairę pusę. Jokių kelio ženklų toje gatvėje nėra. E. L., norėdamas laikytis kuo arčiau dešiniojo kelio kelkraščio, dešiniu ratu užvažiavo ant šaligatvio, o jo kairysis ratas buvo provėžoje, automobilio MAZDA abu ratai buvo provėžose.

Mano, kad susidÅ«rimo bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu MAZDA vairuotoja pasuktų daugiau į deÅ¡inę pusę. Liudytojo teigimu, ji tokiÄ galimybę turėjo, nes laukiant policijos pareigÅ«nų, juos apvažiavo 3-4 automobiliai. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad jis 2011-01-04 kartu su E. L. ir K. V. automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n 460, v/n (duomenys neskelbtini) iÅ¡važinėjo iÅ¡ daugiabučių Pupinės g. 10, Vilniuje, kiemo. Jis sėdėjau galinėje automobilio sėdynėje.

Automobilį VOLVO vairavo E. L.. VOLVO automobilis, iÅ¡važiavęs iÅ¡ kiemo, pradėjo daryti manevrÄ Ä¯ kairę pusę ir tuo metu jie pamatė atvažiuojantį link jų automobilį MAZDA. Kelias buvo provėžuotas. Automobilis VOLVO, stengdamasis laikytis deÅ¡inės kelio pusės, deÅ¡iniu ratu užvažiavo ant Å¡aligatvio, kad bÅ«tų įmanoma prasilenkti, jo kairysis ratas buvo provėžoje. Automobilis MAZDA važiavo keliu tiesiai, per abi provėžas. VOLVO automobilio vairuotojas E. L. bandė stabdyti, tačiau buvo per vėlu, nes autombilis pradėjo slysti.

SusidÅ«rimas įvyko kairiosiomis automobilių pusėmis. Tuo metu oro sÄ lygos buvo prastos, buvo sutemę, gatvė apledėjusi. Po eismo įvykio, belaukiant policijos pareigÅ«nų, juos iÅ¡ automobilio MAZDA pusės aplenkė dar 3-4 automobiliai. IÅ¡ automobilio VOLVO pusės aplenkti susidÅ«rusių automobilių nebuvo įmanoma, nes ten buvo didelės sniego pusnys. Jokių kelio ženklų Pupinės gatvėje nėra. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmusios nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos ATPK 300 str. 1 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo praneÅ¡ta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimÄ , nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant. Skundas netenkintinas.E. L. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , t. y. už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Å ioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei kilti reikÅ¡mingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių nustatymas, t.y. vertinant KET pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidÅ«rimÄ ir žalos atsiradimÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl E. L. KET 125 ir 133 punktų reikalavimų nesilaikymo. KET 125 punkte nustatyta bendra eismo dalyvių pareiga važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÅ¡ vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Byloje nustatyta, kad E. L., vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, neįvertino važiavimo sÄ lygų, nepasirinko saugaus greičio, slidžiame provėžuotame kelyje nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, ko pasekoje apgadino abu automobilius. E. L. neigia savo kaltę motyvuodama tuo, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad automobilio VOLVO vairuotojas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo ir važiuodamas į jos pusę laikysis KET 182, 183 punktų reikalavimų, numatančių, jog daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ gyvenamosios zonos, privalo duoti keliÄ juo artėjančioms transporto priemonėms.

Jos teigimu, automobilio VOLVO vairuotojas Å¡ių taisyklių nesilaikė, pamatęs jos vairuojamÄ automobilį pristabdė, tačiau po to staiga iÅ¡ vietos pajudėjo, užšokęs ant Å¡aligatvio iÅ¡ deÅ¡inės pusės dar pavažiavo apie 5-10 metrų ir nuslydęs į kairę pusę trenkėsi priekiniu kairiuoju Å¡onu į jos vairuojamÄ automobilį, kuris stabdomas slydo važiuojamo kelio kryptimi. Mano, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko dėl VOLVO vairuotojo kaltės. Teismo namymu, Å¡i E. L. iÅ¡kelta versija yra paneigta surinkta bylos medžiaga.

Apklaustas teismo posėdyje VOLVO vairuotojas E. L. nurodė, kad jam išvažiuojant iš kiemo, apie 50 metrų atstumu jis pamatė jam iš kairės pusės važiuojantį automobilį MAZDA, kuris truputį pristabdė, todėl jis per provėžas pasuko į kairę ir stengdamasis laikytis kuo dešiniau, dešiniu ratu užvažiavo ant šaligatvio tam, kad būtų galima prasilenkti automobiliams. Tačiau automobilio MAZDA vairuotoja nesitraukė iš kelio ir tiesiai provėžomis važiavo toliau į jo pusę.

Matydamas, kad automobiliams prasilenkti nepavyks, E. L. pradėjo stabdyti, tačiau automobilis slydo ir atsitrekė į slystantį MAZDA automobilį. E. L. parodymus patvirtino kartu su juo važiavę liudytojai K. V. ir D. K.. Å ie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s bei neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie yra paremti kitais byloje surinktais įrodymais. E. L. teiginys, jog VOLVO automobilis iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo staigiai, užšokęs ant Å¡aligatvio pavažiavo dar 5-10 metrų ir slysdamas atsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį, yra paneigtas  byloje esančia fotolentele ir prie jos pridėta schema (b.l. 26-29).

IÅ¡ Å¡ių byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko ne 5-10 metrų atstumu prie posÅ«kio į kiemÄ , kaip teigia E. L., o maždaug 25 metrų atstumu nuo įvažiavimo į kiemÄ . Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog VOLVO vairuotojas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo ir pamatęs dar pakankamai toli į jo pusę važiuojantį automobilį, pasuko į kairę ir deÅ¡iniu ratu užvažiavo ant Å¡aligatvio, pagrįstai tikėdamasis, jog MAZDA vairuotuoja taip pat pasuks deÅ¡iniau ir jie sėkmingai prasilenks slidžiame bei provėžuotame kelyje.

Pažymėtina tai, kad E. L. apklausos metu pati nurodė, kad matydama iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuojantį automobilį ji truputį pristabdė. Atsižvelgiant į Å¡iuos parodymus, schemoje nurodytÄ automobilių susidÅ«rimo vietÄ bei į tai, kad abu automobiliai važiavo labai nedideliu greičiu, teismo manymu, E. L. turėjo pakankamai laiko įvertinti kelyje susidariusiÄ situacijÄ , važiavimo sÄ lygas ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes, sprendžiant iÅ¡ automobilių susidÅ«rimo vietos, jokio staigaus iÅ¡važiavimo iÅ¡ kiemo nebuvo.

E. L. teiginys, kad ji dėl gilių ir slidžių provėžų bei stovinčių šalikėlyje šiukšlių konteinerių neturėjo galimybės pasukti vairo į dešinę ir taip išvengti susidūrimo, yra paneigtas jos pačios, nukentėjusiojo E. L., liudytojų K. V. bei D. K. parodymais. Nukentėjusysis bei liudytojai nurodė, kad po susidūrimo laukiant policijos pareigūnų, juos iš MAZDA automobilio pusės apvažiavo 3-4 automobilai. Šio fakto neneigė ir E. L.. Iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b.l.

17) matyti, kad automobilių susidÅ«rimas įvykio kairiosiomis jų pusėmis, po susidÅ«rimo nuo automobilio MAZDA deÅ¡iniosios pusės iki kelkraščio dar buvo 1,2 m atstumas. Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio MAZDA vairuotoja turėjo galimybę netrukdomai pasukti vairÄ deÅ¡iniau ir taip iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kaip tÄ darė juos lenkiantys automobilai. Tai, kad automobilio VOLVO vairuotojas deÅ¡iniuoju ratu užvažiavo ant Å¡aligatvio, galimai pažeisdamas KET 130 punkto reikalavimÄ , draudžiantį važiuoti Å¡aligatviu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant Å¡aligatvio kraÅ¡to leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai, nagrinėjamu atveju reikÅ¡mės, nustatant autoįvykio kaltininkÄ , neturi.

Sprendžiant iÅ¡ byloje esančios fotolentelės (b.l. 26-28), esant slidžiant dviejų provėžų keliui, kito bÅ«do prasilenkti automobiliams, kaip tik deÅ¡iniu ratu užvažiuojant ant Å¡aligatvio, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykį sÄ lygojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai, kuri nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, gerai neįvertinio važiavimo sÄ lygų, laiku nesugebėjo sustabdyti automobilio bei atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) vals.

Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi bei administracinis teisės pažeidimas – Kelių eismo taisyklių 125, 133 punktų reikalavimų pažeidimas, nulėmęs kitas asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ - įrodytas. Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir administracinėn atsakomybėn E. L. yra patraukta pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ buvo laikytasi įstatymų nustatytos Å¡ių bylų teisenos tvarkos.

Administracinę nuobaudÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Esant Å¡ioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011-01-17 nutarimas Nr. 865689, kuriuo E. L. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, paliekamas nepakeistas.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302, 3024 straipsniais, n u t a r ė: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011-01-17 nutarimÄ Nr. 8865689 palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ arba tiesiogiai.

Teisėjas                                             (parašas) Nuorašas tikras:Teisėjas                                                                                             Jeugenijušas Jaglinskis