c3e2ae6f-af00-475a-96dc-da0fe464eb6f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-7239-428/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01392-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 25 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 900 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–8) nurodė, kad 2020-07-05 jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi jis 2020-07-05 22.50 val. (duomenys neskelbtini) , chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį, t. y. vairuodamas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo spausdamas akceleratoriaus pedalÄ , suko automobilį ratu sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui.

Å ie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-08-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANRJ3474-2020 buvo nubaustas 500 eurų pinigine bauda bei buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn. laikotarpiui. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu apskundė jį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams ir teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , 2021-03-08 nutarimu jį patenkino, Marijampolės AVPK nutarimÄ panaikino, o administracinę teisenÄ nutraukė.

Dėl Marijampolės apylinkės teismo nutarimo Marijampolės AVPK Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo sprendimÄ bei palikti galioti Marijampolės AVPK nutarimÄ . Kauno apygardos teismas 2021-05-17 nutartimi Marijampolės AVPK skundÄ atmetė bei paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo nutarimÄ . PareiÅ¡kėjas, neteisėtai persekiojamas administracine tvarka, o taip pat nubaustas už nepadarytÄ nusižengimÄ , ilgÄ laikÄ nepagrįstai patyrė teisinį savo situacijos neapibrėžtumÄ , didelių nepatogumų ir emocinių iÅ¡gyvenimų, todėl skundu praÅ¡o atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , kilusiÄ iÅ¡ neteisėtų Marijampolės AVPK pareigÅ«nų veiksmų.

Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgęs į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, konstatavo, kad Marijampolės apylinkės teismas, Å¡ioje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Teismo įsitikinimu, Marijampolės apylinkės teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bei liudytojus, iÅ¡tyrė institucijos pateiktus vaizdo įraÅ¡us, padarytus policijos pareigÅ«nų tarnybos metu, 2020-07-05 apie 22.50 val., naudotame automobilyje įrengta vaizdo ir garso fiksavimo sistema ir, teisingai bei neÅ¡aliÅ¡kai įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų nepakanka neginčytinai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas vairavo automobilį chuliganiÅ¡kai.

Kauno apygardos teismo įsitikinimu, o tai iÅ¡ esmės atitinka ir Marijampolės apylinkės teismo padarytas iÅ¡vadas, kad atsakovė pareiÅ¡kėjo kaltę dėl chuliganiÅ¡ko vairavo grindė Marijampolės AVPK vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniu praneÅ¡imu bei vaizdo įraÅ¡ais, padarytais policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo ir garso fiksavimo sistema. Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime vyriausiasis patrulis nurodė, kad 2020-07-05 22.50 val. su vyriausiuoju patruliu L. K. važiuodami tarnybiniu automobiliu iÅ¡girdo automobilio padangų cypimÄ ir pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, automobilio „F.

F.“ vairuotojas (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, P. J.) chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo spausdamas akceleratoriaus pedalÄ , suko automobilį ratu sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui. Teismo posėdžio metu minėtas liudytojas T. M., kaip ir kitas policijos pareigÅ«nas L. K., nurodė, kad automobilio ratų slydimas buvo girdimas visÄ laikÄ , kol vairuotojas suko ratÄ , tai truko apie 5 sekundes.

Tuo metu aikÅ¡telėje buvo dar vienas automobilis, prie kurio buvo vienas asmuo, bei „traliukas“, automobilis „F. F.“ aikÅ¡telėje judėjo didesniu nei leistinas 20 km/h greičiu, chuliganiÅ¡kas vairuotojo paskatas liudytojai, anot teismo, nustatė įvertinę patį važiavimÄ , automobilio iÅ¡važiavimas iÅ¡ aikÅ¡telės buvo lėtas, tačiau, liudytojų manymu, leistinas 20 km/h greitis buvo virÅ¡ytas. Apygardos teismo nuomone, vien pareigÅ«nų, užfiksavusių įvykį, o vėliau ir suraÅ¡iusių administracinio nusižengimo protokolÄ bei nutarimÄ , subjektyvus analizuojamos situacijos vertinimas, traktuojant jÄ kaip chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , savaime kaltės padarius šį nusižengimÄ nepatvirtina.

Apygardos teismo įsitikinimu, policijos pareigÅ«nai perdėtai sureagavo bei užfiksavo kaip pažeidimÄ pareiÅ¡kėjo vairuojamu automobiliu atliktus manevrus. TokiÄ iÅ¡vadÄ apygardos teismas padarė įvertinęs objektyvius bylos duomenis – vaizdo įraÅ¡Ä , pavadinimu M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400, kuriame yra tiesiogiai užfiksuotos inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o, pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros fiksavimo lauke atsirado tuo momentu, kai jis jau buvo atbulomis iÅ¡važiavęs iÅ¡ stovimos padėties.

Galinė automobilio dalis tuo metu buvo pasukta į dešinę pusę. Po kelių sekundžių automobilis sukdamas į kairę pradėjo judėti puslankiu, kol priekine dalimi atsisuko išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės link. Kitu vaizdo įrašu (M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200) nustatyta, kad pareigūnams važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pasigirdo automobilio padangų cypimas, tačiau, tai teisingai nurodė ir apylinkės teismas, jis tęsėsi ne apie 5 sekundes, kaip teisme tvirtino policijos pareigūnas L.

K., bei ne visÄ laikÄ , kol automobilis judėjo kairiojo posÅ«kio trajektorija, kaip teisme nurodė policijos pareigÅ«nas T. M., o iki sekundės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo ir garso įraÅ¡as M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200 yra padarytas vidine tarnybinio automobilio garso ir vaizdo fiksavimo kamera, todėl užfiksuoto chuliganiÅ¡ko vairavimo elementų (ratų prasisukimo, slydimo, stabdymo ir kt.) intensyvumas ir trukmė visiÅ¡kai gali bÅ«ti neatskleista ir negirdima dėl prasisukančių ratų kintančio intensyvumo, papildomų trikdžių (policijos pareigÅ«nų komunikacinė reakcija pastebėjus nusižengimÄ , variklio garsas, racijos burzgesys ir kt.) ir automobilio izoliacinių savybių.

Tokį skundo argumentÄ apygardos teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi vaizdo ir garso įraÅ¡e M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200, padangų praslydimo garsui nutilus, jokių paÅ¡alinių garsų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde (pareigÅ«nų komunikacinė reakcija, pastebėjus nusižengimÄ , variklio garsas, racijos burzgesys ir t. t.), negirdėti. Teismai nenustatė duomenų, patvirtinančių tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos 2020-08-19 nutarime nurodytÄ aplinkybę, kad automobilis buvo sukamas ratu (tai yra buvo sukamas ne mažesniu nei 360 laipsnių kampu), policijos pareigÅ«nai taip pat nenurodė, jog pareiÅ¡kėjo neva chuliganiÅ¡kas vairavimas buvo intensyvus, t. y. aikÅ¡telėje atlikęs ne vienÄ , o daugiau apsisukimų puslankiu, ar kad pats manevras bÅ«tų itin staigus, bent keletÄ kartų, o ne vienÄ padidinęs variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko sukibimo su kelio danga ir priverstinai prasisukę cypė, kėlė didelį triukÅ¡mÄ .

Taigi, anot teismo, iÅ¡ esmės jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina ilgalaikio chuliganiÅ¡ko vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis „F. F.“ taip buvo vairuojamas tyčia. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo automobilis stovėjimo aikÅ¡telėje judėjo nedideliu greičiu ir saugiai. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ Marijampolės AVPK apeliacinio skundo teiginį, kad automobilis aikÅ¡telėje virÅ¡ijo saugų greitį, tiek remdamasis pirmiau minėtais vaizdo įraÅ¡ais, tiek pačių policijos pareigÅ«nų parodymais, kad iÅ¡važiavimas iÅ¡ aikÅ¡telės buvo lėtas, o iÅ¡ to galima spręsti, jog, jei važiavimo greitis iÅ¡ tiesų buvo virÅ¡ytas, jis buvo virÅ¡ytas gana nežymiai.

Kauno apygardos teismas pasisakė, jog policijos pareigÅ«nai atmestinai tyrė įvykio aplinkybes, – o bÅ«tent neužfiksavo įvykio vietoje buvusios aikÅ¡telės dangos, nenustatė, ar toje vietoje buvo kokių nors smulkių akmenėlių, žemių, – kurios paneigtų pareiÅ¡kėjo teiginį, jog ratai prasisukti galėjo dėl ant asfaltuotos aikÅ¡telės dangos buvusių neÅ¡varumų. Teismas nurodė, jog aikÅ¡telės dangos policijos pareigÅ«nai ne tik nefiksavo, padarydami fotonuotraukų ar kitu bÅ«du, bet apskritai jos neapžiÅ«rėjo, kadangi, pastebėję tariamÄ pažeidimÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje automobilio nestabdė, o jį sekė iki pat vairuotojo namų, surašę administracinio nusižengimo protokolÄ bei tarnybinį praneÅ¡imÄ , jokių kitų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų neatliko.

Å iame kontekste teismas paminėjo, kad bÅ«tent policijos pareigÅ«nai, vykdydami savo tiesioginę pareigÄ , tai yra užtikrindami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir saugų eismÄ , privalo ne tik nedelsdami reaguoti ir užkardyti jų akivaizdoje daromÄ administracinį nusižengimÄ , bet ir, užfiksavę galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ , imtis visų priemonių, jog bÅ«tų užfiksuoti visi reikÅ¡mingi galimai padaryto nusižengimo duomenys, o ne apsiriboti vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimu.

Taigi, analizuojant faktines aplinkybes konstatuotina, jog policijos pareigÅ«nai nuo pat įvykio pradžios nevykdė arba atmestinai vykdė jiems pavestus valdinius įgaliojimus. O bÅ«tent pareigÅ«nai, įvykio vietoje užfiksavę tariamÄ pažeidimÄ , neatliko jokių veiksmų, kurie iÅ¡ esmės bÅ«tų skirti jo aplinkybių nustatymui, iÅ¡aiÅ¡kinimui, pareigÅ«nų veiksmai apsiribojo administracinio nusižengimo protokolo bei tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymu. Protokolas buvo suraÅ¡ytas vien pagal pareigÅ«nų subjektyvius vertinimus ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus tikrųjų įvykio aplinkybių, neapklausus tiesioginių liudytojų, tarp jų ir tų, kuriems tariamai buvo sukeltas pavojus ar grėsmė, neapžiÅ«rėta įvykio vieta.

Tolesni policijos pareigÅ«nų veiksmai, susiję jau su nutarimo dėl padaryto administracinio nusižengimo suraÅ¡ymu, pasižymi ypač atmestinai atliekamu darbu, neobjektyvumu ir akivaizdžių faktinių aplinkybių neįvertinimu. Nuo įvykio iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje suraÅ¡ymo praėjo daugiau nei pusantro mėnesio, tačiau pareigÅ«nas, surašęs nutarimÄ , nesivargino peržiÅ«rėti vaizdo bei iÅ¡klausyti garso įrašų, susipažinti su jų turiniu, įvertindamas tariamo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , intensyvumÄ .

Juk akivaizdu (tai savo sprendimuose patvirtino ir abiejų instancijų teismai), kad vien iÅ¡klausius garso įraÅ¡us jau turėjo kilti abejonių, ar pareiÅ¡kėjo automobilio judėjimo pobÅ«dis gali bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas, kadangi pats padangų slydimo garsas girdėti mažiau nei sekundę, o tai rodo, jog jeigu pajudėjimas iÅ¡ vietos ir buvo staigus, tai tolesnis apsisukimas akivaizdžiai niekam pavojaus nekėlė. NutarimÄ surašęs pareigÅ«nas vadovavosi ne byloje esančiais objektyviais duomenimis, o kito policijos pareigÅ«no suraÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu bei administracinio nusižengimo protokolu.

Å iuo atveju pareigÅ«nas, priėmęs nutarimÄ taikyti administracinę nuobaudÄ , juo labiau susijusiÄ su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, turėjo šį sprendimÄ priimti tik visiÅ¡kai iÅ¡tyręs įvykio aplinkybes, įvertinęs visus kaltę patvirtinančius ar paneigiančius duomenis, ir tik tuomet spręsti, ar pažeidimas padarytas, ar ne. Tačiau matyti, jog tiriant apsiribota tik tais subjektyviais duomenimis, kurie patvirtino pažeidimo faktÄ , tačiau patys esminiai objektyvÅ«s duomenys nebuvo nei tinkamai iÅ¡tirti, nei jais vadovautasi.

Maža to, policijos pareigÅ«nų veiksmai teisminio proceso eigoje apskritai kėlė pagrįstų abejonių dėl pareigÅ«nų kompetencijos, jų sÄ Å¾iningumo bei požiÅ«rio į savo atliekamas pareigas. Ir pareigÅ«nas T. M., ir L. K. teismo posėdžio metu teigė, jog pareiÅ¡kėjo vairuojamo automobilio ratai slydo visÄ laikÄ , kol automobilis judėjo puslankiu. L. K. netgi nurodė, jog tai truko ne mažiau nei 5 sekundes. Tačiau, teisingai pasisakė abiejų instancijų teismai, garso įraÅ¡ai, kuriuos pateikė teisminiam nagrinėjimui institucija, akivaizdžiai paneigia tokius pareigÅ«nų teiginius, kadangi padangų slydimo garsas girdėti mažiau nei sekundę.

Taigi kyla klausimas, ar policijos pareigÅ«nai, duodami akivaizdžiai neteisingus bei klaidinančius teismÄ parodymus, taip elgiasi sÄ Å¾iningai klysdami, ar siekdami įrodyti savo, o taip pat ir kito kolegos priimtų sprendimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , pažeisdami įstatymų normas. Pirmosios instancijos teismui priėmus teisingÄ , teisėtÄ bei objektyvų sprendimÄ , Marijampolės AVPK, akivaizdžiai nenorėdamas prisiimti kaltės dėl savo pareigÅ«nų nekompetencijos, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo vėl bandė klaidinti apeliacinės instancijos teismÄ , kritikuodamas priimtÄ teisingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Marijampolės AVPK savo skundÄ motyvavo tais argumentais, kuriais pirmosios instancijos teismas apskritai nesirėmė, o bÅ«tent kritikavo liudytojų P. M., R. K. parodymus, teigė, kad Å¡ie asmenys, o taip pat ir liudytoja S. S. yra suinteresuoti, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Dėl garso įrašų skunde buvo teigiama, jog padangų slydimo garsas girdėti ne visas, o tik dalis, o likusiÄ dalį tariamai užgožia kažkoks mistiniu bÅ«du atsiradęs paÅ¡alinis triukÅ¡mas bei kiti garsai.

Skunde taip pat buvo teigiama apie tariamai sukeltÄ pavojų greta buvusiems asmenims, nors tokio pavojaus, atsižvelgiant tiek į judėjimo intensyvumÄ , pobÅ«dį, tiek ir į tai, jog judėjimo trajektorijoje tokių asmenų apskritai nebuvo matyti, nebuvo. Akivaizdu, jog administracinė teisena, administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas buvo suraÅ¡yti visiÅ¡kai be pagrindo, neįvertinus bylos aplinkybių, duomenų, kuriais disponavo pati institucija. Institucija, priėmusi nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3474-2020, visiÅ¡kai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesurinko bÅ«tiniausių įrodymų, galinčių pagrįsti arba paneigti, kad pareiÅ¡kėjas padarė (ar nepadarė) administracinį nusižengimÄ , be to, nors ir turėdama akivaizdžių duomenų apie faktines įvykio aplinkybes, jais nesivadovavo, jų nevertino (skirtingai nei abiejų instancijų teismai), be to, institucijos atstovai – policijos pareigÅ«nai teismo posėdžio metu akivaizdžiai klaidino teismÄ melagingais parodymais.

Institucija administracinio nusižengimo bylos tyrimÄ vykdė atmestinai, visapusiÅ¡kai bei objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, nerinko ir visiÅ¡kai netyrė papildomų įrodymų, siekdama paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjo pozicijÄ dėl esminių administracinio nusižengimo aplinkybių. Dėl neteisėtų Marijampolės AVPK pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo, t. y. dėl nepagrįstai nesurinkus pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl kaltės, suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo, vėliau priimto nepagrįsto nutarimo, kuris buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo, taip pat apeliacinio skundo, kurį atmetė Kauno apygardos teismas, pareiÅ¡kėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kuri susijusi su iÅ¡laidomis, patirtomis ginant teisėtus interesus nuo neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų. PareiÅ¡kėjo interesus gynusiam atstovui advokatui R. B. sumokėjo 900 eurų už pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ institucijoje, taip pat suraÅ¡ant skundÄ dėl institucijos nutarimo, atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, taip pat rengiant atsiliepimÄ Ä¯ institucijos apeliacinį skundÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turėtų bÅ«ti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimÄ Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Dėl Marijampolės AVPK pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo patyrė ir neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė patirtais iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais, pareiÅ¡kėjÄ kankino nerimas ir netikrumas (teisinis neapibrėžtumas) dėl savo padėties, dėl galimybės prarasti teisę vairuoti transporto priemonę, o tai yra susiję su pragyvenimo Å¡altiniu. Tuo metu jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) rajone, kuri nuo namų yra apie 20 km atstumu, vėliau pakeitė darbovietę bei įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi apie 5 km.

Tačiau bet kuriuo atveju pareiÅ¡kėjui buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes teko važinėti į darbÄ bei grįžti iÅ¡ jo. Praradęs teisę vairuoti transporto priemonę pareiÅ¡kėjas bÅ«tų praradęs ir darbÄ , – tai tuo metu labai slėgė bei dėl to teko gerokai pasinervinti ir iÅ¡gyventi. IÅ¡gyvenimus ir nervinę įtampÄ teko patirti gana netrumpÄ laikÄ , daugiau nei pusę metų, ir dėl to, kad jam, nesusidÅ«rusiam su tokia situacija ir siekiančiam teisybės, teko lankytis tiek policijoje, tiek teisme.

Å i karti patirtis sukėlė netrumpalaikių iÅ¡gyvenimų, neigiamų emocijų ir stresÄ , o patirta nervinė įtampa dėl nepagrįstai suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo buvo reali. Be to, dėl Å¡ios situacijos paÅ¡lijo, o vėliau ir nutrÅ«ko santykiai su drauge S. S., nes dėl iÅ¡gyvenimų tapo irzlus, piktas, tai lėmė nuolatinius ginčus, nesutarimus. Atsakovės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas neteisėtus veiksmus iš esmės grindžia viena aplinkybe – įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad P. J. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio nusižengimo bylos nutraukimo aplinkybės. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas nekonstatavo Marijampolės AVPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo ir nenustatė, jog administracinio nusižengimo nutarimas suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, patraukiant pareiÅ¡kėjÄ administracinėn atsakomybėn, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, o tai laikytina, jog pareigÅ«nai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio sÄ lygos konstatuojant valdžios institucijų atsakomybę.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo surinkti visi bÅ«tini duomenys, reikÅ¡mingi administraciniam nusižengimui iÅ¡siaiÅ¡kinti, tai yra administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymas su pirminės informacijos konstatavimu, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, vaizdo ir garso įraÅ¡as, paties pareiÅ¡kėjo, liudytojų parodymai. Marijampolės AVPK pareigÅ«nas, įvertinęs surinktus įrodymus, buvo įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu) dėl pareiÅ¡kėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog tiek Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai, tiek Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , neturėjo jokių papildomų įrodymų nei buvo surinkta Marijampolės AVPK pareigÅ«nų.

Marijampolės AVPK nuomone, vien aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjantis Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas surinktus įrodymus vertino kitaip nei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai ir Kauno apygardos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės AVPK neteisėtus veiksmus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, praktikoje konstatavęs, jog jei pareigÅ«nas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigÅ«no aplaidumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje suraÅ¡ytas vykdant pareigÅ«nui patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigÅ«nas Å¡ioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl Marijampolės AVPK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų patyrė 900 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro advokato paslaugos.

Marijampolės AVPK nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyta turtinė žala nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Marijampolės AVPK pareigÅ«no veiksmais. Pažymėtina, jog nėra jokio pagrindo spręsti, jog Marijampolės AVPK pareigÅ«nas priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Vien aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Kauno apygardos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigÅ«no neteisėtus veiksmus, taip pat negalima konstatuoti, jog pareigÅ«no veiksmai nulėmė pareiÅ¡kėjo turtinės žalos atsiradimÄ .

Nesant pareigÅ«no veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnį. Pažymėjo, jog kompensuotina neturtine žala gali bÅ«ti laikomi tik gana stiprÅ«s, intensyvÅ«s ir dideli iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurie peržengia įprastų tokioje situacijoje rÅ«pesčių ir nemalonumų ribas. Neturtinė žala turi sukelti nevienkartinių ar trumpalaikių iÅ¡gyvenimų bei emocijų, tai yra gali bÅ«ti kompensuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai yra intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų neteisėtai suraÅ¡yto protokolo ir priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir iÅ¡ to kylančios turtinės (iÅ¡laidos advokato paslaugoms nagrinėjant teismuose administracinio teisės pažeidimo bylÄ ) ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylos (b. l. 10–25) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė O.

P. 2020-08-19 priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANRJ3474-2020 (toliau – ir Nutarimas) P. J. už tai, jog jis 2020-07-05 22.50 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį, t. y. vairuodamas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo spausdamas akceleratoriaus pedalÄ , suko automobilį ratu sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui. Tokiais veiksmais padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 500 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn. laikotarpiui.

Nesutikdamas su Nutarimu pareiÅ¡kėjas apskundė jį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams. Teismas 2021-03-08 nutarimu panaikino Marijampolės AVPK nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nutraukė. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyrius dėl teismo nutarimo pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ , kurį teismas 2021-05-17 nutartimi atmetė ir paliko Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021-03-08 nutarimÄ nepakeistÄ .

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2021-03-08 nutarime pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad P. J. chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį, t. y. be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų vairuodamas automobilį, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo spausdamas akceleratoriaus pedalÄ , suko automobilį ratu sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui.

Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad automobilio ratai sucypė nežymiai. Matyti, jog automobilis judėjo nedideliu greičiu. Vaizdo įraše matyti 4 pašaliniai asmenys, iš kurių nė vienas nebuvo netoliese pareiškėjo vairuojamo automobilio. Šalia pareiškėjo vairuojamo automobilio buvo dar vienas automobilis, kurio pareiškėjo vairuojamas automobilis nekliudė. Teisme duoti liudytojų parodymai taip pat patvirtina, jog jokių emocijų ar sukrėtimų jie nepatyrė. Vieni liudytojai nurodo, kad ratai sucypė išvažiuojant iš aikštelės, kiti – kad išvažiuojant iš automobilio stovėjimo vietos.

Å ie duomenys liudija, kad ratų cypimas nebuvo toks didelis ir įsimintinas, truko labai trumpÄ laiko tarpÄ . Policijos pareigÅ«nai teismo posėdžio metu teigė, jog ratų cypimas truko apie 5 sekundes, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as (M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400). Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo elgesys nebuvo tokio masto ir nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, kad tokį jo elgesį bÅ«tų galima pripažinti kaip chuliganiÅ¡kÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡važiavo atbuline eiga, sukdamas į deÅ¡inę pusę, padarydamas puslankį ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Marijampolės AVPK pareigÅ«no nutarime nurodytÄ aplinkybę, kad automobilis buvo sukamas ratu. Be to, ir apklausti teisme liudytojai nepatvirtino fakto, jog automobilis buvo sukamas ratu, tokių duomenų liudytojai nenurodė ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose.

Automobilio keleivė S. S. taip pat nurodė, jog net nesureagavo į padangų sucypimÄ , streso ar neigiamų emocijų P. J. važiavimas aikÅ¡telėje jai nesukėlė. Å ias aplinkybes ji patvirtino ir raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog girdėti trumpas padangų sucypimas, automobiliui pradėjus judėti atbuline eiga, tačiau, teismo nuomone, tai buvo paprasta jauno žmogaus važiavimo maniera, jokiu bÅ«du nenukreipta į perdėtÄ pasirodymÄ ir pasididžiavimÄ prieÅ¡ draugus ar prieÅ¡ kitus asmenis, juolab kad buvo vakaras, aikÅ¡telė praktiÅ¡kai tuščia.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog teismas nenustatė pareiÅ¡kėjo važiavimo manieroje chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismas byloje nustatė, jog nėra duomenų apie chuliganiÅ¡kas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiÅ¡kė – vien tik transporto priemonės vairavimas ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ apytuÅ¡tės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, padarant puslankį, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar padarinių, savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, aiÅ¡kus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pasipuikuoti prieÅ¡ aplinkinius ar pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.

Teismas konstatavo, jog nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, administracinio nusižengimo teisena P. J. pradėta nepagrįstai, todėl nutrauktina. Kauno apygardos teismas 2021-05-17 nutartyje pažymėjo, jog, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgęs į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, konstatavo, kad Marijampolės apylinkės teismas, Å¡ioje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog P. J. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Nutartyje nurodė, jog vien pareigÅ«nų subjektyvus analizuojamos situacijos vertinimas, traktuojant jÄ kaip chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , savaime P. J. kaltės padarius šį nusižengimÄ nepatvirtina. Apygardos teismo įsitikinimu, 2020-07-05 Marijampolėje patruliavę policijos pareigÅ«nai perdėtai sureagavo bei užfiksavo kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ P. J. vairuojamu automobiliu atliktus manevrus. TokiÄ iÅ¡vadÄ apygardos teismas daro įvertinęs objektyvius bylos duomenis – vaizdo įraÅ¡Ä , pavadinimu M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400, kuriame yra tiesiogiai užfiksuotos P. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o, P. J. vairuojamas automobilis policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros fiksavimo lauke atsirado tuo momentu, kai jis jau buvo atbulomis iÅ¡važiavęs iÅ¡ stovimos padėties.

Galinė automobilio dalis tuo metu buvo pasukta į dešinę pusę. Po kelių sekundžių automobilis sukdamas į kairę pradėjo judėti puslankiu, kol priekine dalimi atsisuko išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės dalies link. Atlikęs šiuos nurodytus manevrus, automobilis pradėjo važiuoti link išvažiavimo iš aikštelės dalies ir dingo iš vaizdo fiksavimo kameros matymo lauko. Kitu vaizdo įrašu (M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200) nustatyta, kad pareigūnams važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pasigirdo automobilio padangų cypimas, tačiau, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, jis tęsėsi ne apie 5 sekundes, kaip teisme tvirtino policijos pareigūnas L.

K., bei ne visÄ laikÄ , kol automobilis judėjo kairio posÅ«kio trajektorija, kaip teisme nurodė policijos pareigÅ«nas T. M., o iki sekundės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo ir garso įraÅ¡as M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200 yra padarytas vidine tarnybinio automobilio garso ir vaizdo fiksavimo kamera, todėl užfiksuoto chuliganiÅ¡ko vairavimo elementų (ratų prasisukimo, slydimo, stabdymo ir kt.) intensyvumas ir trukmė visiÅ¡kai neatskleista ir negirdima dėl prasisukančių ratų kintančio intensyvumo, papildomų trikdžių (policijos pareigÅ«nų komunikacinė reakcija pastebėjus nusižengimÄ , variklio garsas, racijos burzgesys ir kt.) ir automobilio izoliacinių savybių.

Tokį skundo argumentÄ apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi vaizdo ir garso įraÅ¡e M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200, padangų praslydimo garsui nutilus, jokių paÅ¡alinių garsų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde (pareigÅ«nų komunikacinė reakcija, pastebėjus nusižengimÄ , variklio garsas, racijos burzgesys ir t. t.), negirdėti. Akivaizdu, kad ir tarnybinio automobilio izoliacinės savybės negalėjo turėti įtakos viso slydimo garso užfiksavimui įraÅ¡e, kadangi transporto priemonės izoliacinės savybės staiga (vos per sekundę) nepasikeičia.

Todėl spręsti, kad tebesitęsiantis praslydimo garsas galėjo bÅ«ti negirdimas dėl kokių nors kliūčių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, institucijos pateiktais vaizdo įraÅ¡ais nustatyta, kad P. J. vairuojamas automobilis „F. F.“ iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡važiavo atbuline eiga, sukdamas į deÅ¡inę pusę, padarydamas puslankį ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos 2020-08-19 nutarime nurodytÄ aplinkybę, kad automobilis buvo sukamas ratu (tai yra buvo sukamas ne mažesniu nei 360 laipsniu kampu).

Å ios aplinkybės nepatvirtino ne tik kaip liudytojai apklausti P. J. draugai, bet ir policijos pareigÅ«nai L. K. ir T. M.. Pastebėtina, jog policijos pareigÅ«nai taip pat nenurodė, jog P. J. neva chuliganiÅ¡kas vairavimas buvo intensyvus, t. y., jog jis bÅ«tų aikÅ¡telėje atlikęs ne vienÄ , o daugiau apsisukimų puslankiu, ar pats manevras bÅ«tų itin staigus, bent keletÄ kartų, o ne vienÄ padidinęs variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko sukibimo su kelio danga ir priverstinai prasisukę cypė, kėlė didelį triukÅ¡mÄ .

Tokios aplinkybės neužfiksuotos ir pateiktuose vaizdo įrašuose. Taigi iš esmės jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis „F. F.“ taip buvo vairuojamas tyčia. Taip pat iš vaizdo įrašo, pavadinimu M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400, matyti, kad P. J. vairuotas automobilis stovėjimo aikštelėje judėjo nedideliu greičiu ir saugiai. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad jokiomis techninėmis priemonėmis automobilio judėjimo greitis nebuvo nustatytas, o liudytojai T.

M. bei L. K. nurodė, jog mano, kad automobilis virÅ¡ijo leistinÄ stovėjimo aikÅ¡telėse 20 km/h važiavimo greitį, tačiau pažymėtina, jog L. K. taip pat nurodė, kad iÅ¡važiavimas iÅ¡ aikÅ¡telės buvo lėtas, dėl to spręstina, jog, jei važiavimo greitis iÅ¡ tiesų buvo virÅ¡ytas, jis buvo virÅ¡ytas gana nežymiai. Kaip minėta, visiÅ¡kai objektyvÅ«s vaizdo įraÅ¡ai taip pat patvirtina, kad automobilio „F. F.“ ratai sucypė nežymiai. P. J. teisme nurodė, kad jo vairuojamo automobilio ratai galėjo sucypti jiems prasisukus dėl ant kelio dangos esančių medžiagų (žemių bei smulkių akmenėlių), po to, kai jis per stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalÄ .

Taip pat jis nurodė visiÅ¡kai logiÅ¡kÄ priežastį, kas galėjo turėti įtakos per stipriam akceleratoriaus pedalo paspaudimui – paaiÅ¡kino, kad tariamo pažeidimo padarymo dienÄ vairavo „traliukÄ â€œ, po to vairuodamas lengvÄ jį automobilį galėjo ir neapskaičiuoti jo pedalų jautrumo. Kita vertus, situacijos, kai automobilio vairuotojai paspaudžia akceleratoriaus pedalÄ stipriau, nei to reikėtų susiklosčiusioje eismo situacijoje, yra pasitaikančios pakankamai dažnai ir vien toks veiksmas, net ir tuomet, kai dėl to prasisuka automobilio ratai, sukeldami padangų cypimo garsÄ , jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas pakankamu asmens vairavimÄ traktuoti kaip chuliganiÅ¡kÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad ant asfaltuotos stovėjimo aikÅ¡telės dangos buvo žemių bei smulkių akmenėlių, byloje surinktais duomenimis nėra paneigta, nes stovėjimo aikÅ¡telės dangos policijos pareigÅ«nai ne tik nefiksavo, padarydami fotonuotraukų ar kitu bÅ«du, bet apskritai jos neapžiÅ«rėjo, kadangi, pastebėję tariamÄ pažeidimÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje P. J. automobilio nestabdė, o jį sekė iki pat vairuotojo namų, kur surašę P. J. administracinio nusižengimo protokolÄ bei tarnybinį praneÅ¡imÄ , jokių kitų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų neatliko.

Å iame kontekste paminėtina, kad bÅ«tent policijos pareigÅ«nai, vykdydami savo tiesioginę pareigÄ , tai yra, užtikrindami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir saugų eismÄ , privalo ne tik nedelsdami reaguoti ir užkardyti jų akivaizdoje daromÄ administracinį nusižengimÄ , bet ir, užfiksavę galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ , imtis visų priemonių, jog bÅ«tų užfiksuoti visi reikÅ¡mingi galimai padaryto nusižengimo duomenys, o ne apsiriboti vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimu ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniu paaiÅ¡kinimu.

Tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Byloje iÅ¡ esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareigÅ«nų vertinimus bei kartu ir apeliacinio skundo argumentus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia naudojo automobilio akceleratoriaus pedalÄ , važiuodamas puslankiu, taip priversdamas automobilio varančiuosius ratus prasisukti, t. y. kad toks ratų prasisukimas buvo P. J. kontroliuojamas. Be to, Å¡iuo atveju byloje nėra duomenų ne tik apie chuliganiÅ¡kas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paskatas, bet ir apie tai, kad P. J. bÅ«tų spaudęs akceleratoriaus pedalÄ bei atlikęs apsisukimo manevrÄ stipriai ir nesaugiai, kad dėl to bÅ«tų sukėlęs potencialų pavojų eismo, savo bei kartu tame pačiame automobilyje važiavusios draugės ar kitų žmonių saugumui, kad kitų transporto priemonių vairuotojai ar pėstieji bÅ«tų turėję keisti judėjimo kryptį, bÅ«tų buvę iÅ¡gÄ sdinti ar Å¡okiruoti.

Teisme apklaustų liudytojų S. S., P. M. bei R. K. parodymai patvirtina, jog jokių neigiamų emocijų, išgyvenimų dėl P. J. automobiliu atliktų manevrų jie nepatyrė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, be šių žmonių, įvykio vietoje buvo dar 4 pašaliniai asmenys, tačiau, teisingai nustatė apylinkės teismas, nei vienas iš jų nebuvo netoliese P. J. vairuojamo automobilio, nėjo jo judėjimo kryptimi, todėl, akivaizdu, realaus pavojaus dėl atlikto apsisukimo manevro ir didesnių automobilio variklio apsukų jiems kilti negalėjo.

Be to, šie pašaliniai asmenys tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti, ar dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų juto kokį nors pavojų savo sveikatai ar gyvybei, o tai patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai. Taip pat, nors vaizdo įrašas patvirtina, kad šalia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės buvo dar vienas automobilis, tačiau jis nebuvo kliudytas. Todėl apeliaciniame skunde daroma išvada: tai, kad P. J. sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, yra paremta ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia policijos pareigūnų nuomone.

Kauno apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad P. J. veikoje nėra nei subjektyviosios, nei objektyviosios jam institucijos inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, kadangi byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti kokie nors Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ar tokio pavojingumo, kad bÅ«tų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui ir galėtų bÅ«ti vertinami kaip aiÅ¡kus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas.

Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021-03-08 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . ChuliganiÅ¡kas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Asmuo gali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ tik tuo atveju, kai:

1) yra nustatytos chuliganiÅ¡kos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasipuikuoti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Marijampolės apylinkės teismas 2021-03-08 nutarimu bei Kauno apygardos teismas 2021-05-17 nutartimi aiÅ¡kiai konstatavo Marijampolės AVPK 2020-08-19 nutarimo neteisėtumo pagrindus, t. y. institucija suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ bei priimdama nutarimÄ P. J. veikoje tinkamai nenustatė inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (tiek subjektyvios, tiek ir objektyviosios) elementų, institucija neįrodė, jog jo veiksmuose buvo nustatyti kokie nors Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kad nurodyti veiksmai sukėlė grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Pagal administracinio nusižengimo byloje surinktus ir įvertintus įrodymus spręstina, jog institucija minėtoje administracinio nusižengimo byloje tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai. Vertintina, jog Å¡iuo atveju tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir nutarimas buvo priimti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl nebuvo tinkamai nustatyti inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ (nutarimÄ ), neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės atstovas, suraÅ¡ydamas administracinio nusižengimo protokolÄ ir priimdamas 2020-08-19 nutarimÄ , tinkamai nenustatęs inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, taigi iÅ¡ esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pabrėžtina, kad bÅ«tent Marijampolės AVPK (jo pareigÅ«nai), nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo administracinio nusižengimo bylÄ dar prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ ir bylai pasiekus teismÄ turėjo iÅ¡tirti visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, teisingai įvertinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus, pagrįsti savo vidinį įsitikinimÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, t. y. surinkti neabejotinus įrodymus, kurių nebÅ«tų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiÅ¡kėjas vairavo chuliganiÅ¡kai, tačiau, akivaizdu, to nepadarė, kadangi, kaip minėta, įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021-03-08 nutarimu pareiÅ¡kėjo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. nesurinkus pakankamai įrodymų pareiÅ¡kėjo padarytam pažeidimui konstatuoti.

Kadangi institucijos pareigÅ«nai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai, siekdami visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, tokiais veiksmais vieÅ¡ojo administravimo subjektai padarė pareiÅ¡kėjui žalÄ , kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl netinkamų pareigÅ«nų veiksmų patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 900 Eur už pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ institucijoje, taip pat suraÅ¡ant skundÄ dėl institucijos priimto nutarimo, atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, taip pat rengiant atsiliepimÄ apeliacinei instancijai.

Marijampolės AVPK 2020-08-19 nutarimas patvirtina, jog priimant jį pareiškėjo atstovas nedalyvavo (b. l. 10), todėl spręstina, jog pareiškėjas išlaidų dėl atstovavimo institucijoje nepatyrė. Iš pateiktų kvitų (b. l. 9–9A) bei teismo procesinių sprendimų (b. l. 11–25) matyti, jog išlaidos buvo patirtos advokatui pareiškėjui atstovaujant teismuose. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir iÅ¡laidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms atlyginimÄ â€“ įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo tvarka yra eksplicitiÅ¡kai reglamentuota. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020-05-27 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, iÅ¡nagrinėjusi iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių iÅ¡laidų kompensavimÄ gynimo bÅ«das turėtų bÅ«ti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) praÅ¡yti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Taigi, tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Dėl to praÅ¡ymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas gali bÅ«ti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius praÅ¡ymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-27 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020). Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020-06-26 pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

LVAT vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo priėmimas ir jame pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-27 sprendime suformuluotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ praÅ¡ymo dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindÄ tokį praÅ¡ymÄ tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (LVAT 2021-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad ši pareiškėjo skundo dalis netenkintina, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

PareiÅ¡kėjas teismo prašė priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad tai pasireiÅ¡kė patirtais iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais, pareiÅ¡kėjÄ kankino nerimas ir netikrumas (teisinis neapibrėžtumas) dėl savo padėties, dėl galimybės prarasti teisę vairuoti transporto priemonę, o tai yra susiję su pragyvenimo Å¡altiniu, tai truko netrumpÄ laikÄ , daugiau nei pusę metų, ir dėl to, kad jam teko lankytis tiek policijoje, tiek teisme siekiant teisybės. Tai sukėlė netrumpalaikių iÅ¡gyvenimų, neigiamų emocijų ir stresÄ , o patirta nervinė įtampa dėl nepagrįstai suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo buvo reali.

Be to, dėl šios situacijos pašlijo, o vėliau ir nutrūko santykiai su drauge. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.

Å iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, turi aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, užsitęsusio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiÅ¡kėjui ir t. t.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Å iame sprendime konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, yra pagrindas spręsti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad, atsakovės atstovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėn., skirta 500 Eur bauda), pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresÄ , iÅ¡gyvenimų, o Å¡ios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sÄ naudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų (procesas tęsėsi daugiau nei 9 mėnesius), reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui tenkintinas iš dalies, pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 300 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų už skundo parengimÄ . PraÅ¡ymas grindžiamas 2021-06-11 pinigų priėmimo kvitu Nr. 1087592 (b. l. 9B). ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo naudai, taigi pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimÄ koeficientas – 2,5. PareiÅ¡kėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2021-06-14, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje – 1 524,2 Eur.

Atitinkamai už skundo parengimÄ maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3 810,5 Eur (1524,2 x 2,5). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma nevirÅ¡ija nustatytos maksimalios sumos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015, 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui reiškė du materialinius reikalavimus ir vienas iš jų patenkintas visiškai (50 proc.), o kitas ne, todėl išlaidų apskaičiavimui taikytinas koeficientas 0,5. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui iš atsakovės atstovo Marijampolės AVPK priteistina 150 Eur (300 x 0,5) bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui P. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė