c3dfc7a1-e68a-48a3-b8c9-eed603e2cff9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Dovilei Baronienei, dalyvaujant atsakovės atstovams advokatui Virginijui Bitei ir vadovui P. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieÅ¡kinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Ablita“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 9 286,50 Eur skolÄ , 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. tarp pradinio kreditoriaus - UAB „Aldmika“ ir atsakovės UAB ,,Ablita‘‘ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartis Nr. 2018/01/02. Pagal sutarties 2.1 punktÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei už suteiktas paslaugas pagal pateiktÄ Ä¯kainių lentelę ir kiekį parengtų ir apdorotų dokumentų už kiekvienÄ mėnesį pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , t. y. apmokėti sÄ skaitas iki kito mėnesio 10 dienos po sÄ skaitos pateikimo.

Nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė skolų suderinimo aktÄ , kuriame pasirašė abi, taip pripažindamos susidariusį įsiskolinimÄ ir jo dydį, tačiau atsakovė skolos pagal aktÄ nepadengė. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. sausio 14 d. sudarė su UAB „Aldmika“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido jai reikalavimo teises į atsakovės susidariusiÄ 9 286,50 Eur skolÄ . Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti tik dalyje dėl 1 212,50 Eur sumos, o likusioje dalyje (dėl 8 074 Eur) atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad iki 2018 m. pradžios jos buhalterinę apskaitÄ tvarkė kita buhalterė, tačiau jai nutraukus paslaugų teikimÄ , teko skubiai ieÅ¡koti kitos buhalterės. Nurodė, kad jai buvo rekomenduota buhalterė A. B. M., su kuria buvo suderintas susitikimas tikslu aptarti galimÄ bÅ«simÄ bendradarbiavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad buhalterė nurodė, kad sutartis bus sudaroma su jos įmone, ir jos atsakovės direktoriui davė pasiraÅ¡yti sutartį, datuotÄ 2018 m. sausio 2 d. Pažymėjo, kad sutarties teksto jos direktorius atidžiai neanalizavo, nes susitikimo metu tvyrojo pasitikėjimo atmosfera, be to, naujoji buhalterė pasiėmė abu sutarties egzempliorius kartu su visais jos dokumentais (visu archyvu), kuriuos ji paprašė jai perduoti paslaugų teikimui.

Nurodė, jog susitikimo metu buvo kalbama, jog paslaugų kainos bus nedidelės t. y. ne didesnės negu kitų įmonių. PaaiÅ¡kino, jog pradėjus gauti sÄ skaitas suprato, jog sÄ skaitose nurodytos sumos yra nepagrįstos, o buhalterės teikiamos paslaugos yra įmonei nuostolingos. Pažymėjo, jog jokio skolų suderinimo akto nepasirašė, o aktÄ pasirašęs asmuo neturi tam jokių įgaliojimų. Be to ieÅ¡kinyje nurodyta informacija yra klaidinanti. Atkreipė dėmesį, jog 2019 m. kovo 12 d. pateikė buhalterei raÅ¡tÄ , kuriuo informavo, jog jos paslaugomis naudosis tik iki 2019 m. kovo 31 d., o 2019 m. balandžio 8 d. paprašė pateikti sutarties su visais priedais kopijas ir tik tuomet pirmÄ kartÄ pamatė sutarties priedus, kurie anksčiau nebuvo atskleisti.

Dėl minėto mano, jog sutartimi nebuvo sulygta dėl konkrečios paslaugų teikimo kainos ir tai yra sutarties spraga, kuriÄ teismas turėtų paÅ¡alinti atsižvelgdamas į sutarties sudarymo metu toje verslo srityje taikomas įprastas kainas – 300 Eur per mėnesį. Nurodė, jog sutartiniai santykiai tęsėsi iki 2019 m. birželio 1 d., t. y. 15 mėnesių. Taikant 300 Eur per mėnesį įkainį, už paslaugas turėjo bÅ«ti sumokėta 4 500 Eur. Kadangi už paslaugas yra sumokėjusi 3 934,50 Eur, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas 1 212,50 Eur dalyje.

Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais. PaaiÅ¡kino, jog, nors atsakovė nurodė, kad paslaugų įkainiai pagal žodinį susitarimÄ neturėjo bÅ«ti didesni nei 300 Eur, tačiau iÅ¡ prie atsiliepimo pateiktų priedų matyti, jog aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, iÅ¡reikÅ¡dama norÄ už suteiktas paslaugas mokėti ne pagal faktÄ , kaip numato sutartis, o nustatyto dydžio pastovų mėnesinį mokestį, parodo, jog atsakovė žinojo kokios yra tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos, ir norėjo susitarti dėl jų pakeitimo, tuo tarpų įkainių kainininkas yra sutarties priedas.

Pažymėjo, jog atsakovė neginčija paslaugų teikimo bei pripažįsta dalį įsiskolinimo, nors nesutinka mokėti ieÅ¡kiniu praÅ¡omos sumos, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad bent dalinai už suteiktas paslaugas ji sumokėjo pradiniam kreditoriui pagal sÄ skaitas faktÅ«ras. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, jog kaip ir nurodė anksčiau sutarties priedus pamatė tik po metų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, be to ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji tokius priedus bÅ«tų pasiraÅ¡iusi.

Pažymėjo, jog ilgesnį laikÄ užtrukęs paslaugų atsiskaitymas ir jos bandymai geruoju iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl įmonės taikomų kainų, virÅ¡ijančių žodinius susitarimus ir pagrįstus jos lÅ«kesčius, yra logiÅ¡ki ir suprantami. Atkreipė dėmesį, jog ir praėjus metams po sutarties nutraukimo, jos buhalteriniai dokumentai jai nėra grÄ Å¾inti. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės 2020 m. lapkričio 25-26 d. teismo posėdyje metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė, papildomai atkreipė dėmesį, jog atsakovės vadovui buvo žinomi teikiamų paslaugų įkainiai, jie buvo numatyti tiek sutartyje tiek iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose.

Gaudama sÄ skaitas, kuriose aiÅ¡kiai ir detaliai buvo nurodytos paslaugų kainos, dėl pastovaus mokesčio taikymo teikiamoms paslaugoms atsakovė kreipėsi tik po metų - 2019 m. pavasario mėnesį. Atsakydama į atsakovės atstovų klausimus ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog sutarties priedas su įkainiais Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas, tačiau su juo atsakovės vadovas buvo supažindintas sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Mano, jog vadovas bÅ«damas verslininku, nepasiraÅ¡ytų sutarties, kurioje aiÅ¡kiai nurodytas sutarties priedas, kurio turinio jis nežino.

Nurodė, jog realiai paslaugos buvo teikiamos. Taip pat paaiÅ¡kino, kad po paslaugų teikimo sustabdymo bei po sutarties nutraukimo paslaugos vis dar buvo teikiamos, nes reikėjo baigti pradėtus darbus, t. y. buvo susitarta, jog be einamųjų metų buhalterinių paslaugų teikimo taip pat buvo susitarta ir dėl ankstesnių metų buhalterijos sutvarkymo, buvo tvarkomi ankstesni metai, už einamuosius mėnesius paslaugos nebuvo teikiamos. Pabaigus darbus už ankstenius laikotarpius buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos vėliau – spalio mėnesį, bet galimai jos buvo iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai ir Å¡ioje dalyje galimai reikalavimų galima bÅ«tų atsisakyti.

Atsakovės atststovai palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ atsakovės pozicija. Papildomai atsakovės advokatas paaiÅ¡kino, jog susitikimas dėl sutarties pasiraÅ¡ymo įvyko vasario pradžioje, bet sutartyje buvo nurodyta sausio mėnesio data, nes buvo sulygta dėl sausio mėnesio apskaitos sutvarkymo. Sutartis buvo standartinė, parengta ponios A., prie sutarties nebuvo jokių priedų, tik pažadai, kad brangiai nekainuos. Pirmos sÄ skaitos buvo gautos tik balandžio mėnesį. Didelis konfliktas dėl kainų įvyko 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo gauta didžiulė sÄ skaita už 2 500 Eur, tuomet buvo atsisakyta pasiraÅ¡yti sÄ skaitÄ .

Atsakovės vadovas paaiÅ¡kino, jog pirmo susitikimo metu su buhaltere A., pastaroji kaip labai garbaus amžiaus žmogus, sukÅ«rė labai gerÄ atmosferÄ , patikrino, jog viskas bus gerai, kad pasirÅ«pins ir kad nebus brangu. Pirmos sÄ skaitos buvo 300-400 Eur, nes kaip paaiÅ¡kino buhalterė, reikėjo suvesti ankstesnius galus, vėliau vėl atėjo didesnės sÄ skaitos, bet galvojo, jog taip ir turėjo bÅ«ti, bijojo prarasti vidury metų buhalterę. Nurodė, jog 2018 m. birželio mėnesį gavo sÄ skaitas už balandžio ir gegužės mėnesius, tuomet su verslo partneriu suprato, jog kaina ženkliai dedesnė, todėl skambino buhalterei ir vėl buvo žadėta, kad viskas bus gerai, iÅ¡silygins.

PaaiÅ¡kino, jog pirmas ir rimtas pokalbis įvyko rÅ«gpjūčio mėnesį. Buvo kalbama ir raÅ¡oma, pradėjo nemokėti už paslaugas, tačiau sutarties negalėjo nutraukti, nes reikėjo pabaigti metus ir pateikti ataskaitas institucijoms. Atsakydamas į teismo klausimus vadovas nurodė, jog toks elgesys buvo pakankamai sÄ Å¾iningas, nes laikė, jog jau už paslaugas permokėjo. Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė Å¡alių liudytojus. Liudytoja A. B. M. paaiÅ¡kino, jog gavo skambutį dėl paslaugų teikimo, nuvyko į vietÄ , buvo kalba apie kainÄ , susitarė dėl paslaugų teikimo pagal konkrečius įkainius.

Pažymėjo, jog paaiÅ¡kino, kad kokia bus kaina, paaiÅ¡kės tik kai sužiÅ«rės kokia yra situacija dokumentuose. PaaiÅ¡kino, jog situacija buvo prasta, buvo suvesti dokumentai tik už 2015 metus, o 2016 ir 2017 metai nebuvo sutvarkyti, atsakovei buvo atimta teisė atlikti PVM atskaitymÄ , reikėjo kuo skubiau atstatyti Å¡iÄ teisę, be to, atsakovė turėjo du kasos aparatus, vienÄ aptarnavo Paysera, kitÄ â€“ kitas bankas, su Paysera užsakymais buvo labai daug vargo, nes buvo mokėjimai, o sÄ skaitų nebuvo, nebuvo aiÅ¡ku kas atliko užsakymÄ , reikėjo viskÄ sutvarkyti.

Nurodė, jog pavėluotai teko teikti duomenis SODRAI, yra padariusi apyraÅ¡Ä kiek ir kokių dokumentų vėlavo vadovas pateikti, tačiau pastarasis sakė nesuprantantis kÄ reikia teikti. Pastebėjo, jog kai norėjo grÄ Å¾inti dokumentus, jos paruoÅ¡tus dokumentus vadovas nepriėmė, nes sakė nesuprantantis, kaip ji paraÅ¡iusi perduodamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä , atėjo atsiimti su antstoliu. Pažymėjo, jog turėjo tik vienÄ Å¾mogų, kuris kartu dirbo, tai jam dar teko primokėti, nes pas atsakovę buvo labai daug dokumentų ir darbo buvo labai daug.

Nurodė, jog buvo susitarta, jog už balansÄ buvo mokama 120 Eur, o už kitus darbus pagal įkainius, sutartį pasirašė į gavo į rankas, o kai vėliau pasakė, kad sutarties neturi, persiuntė kopijÄ . Dėl banko iÅ¡rašų buvo susitarta, kad buvo 50 centų, viskas buvo susitarta. Mano, jog gali bÅ«ti atlikta visų darbų revizija ir įvertinta atliktų darbų vertė. Pažymėjo, jog ilgÄ laikÄ jai nebuvo mokama, todėl jai teko iÅ¡ savo pensijos mokėti atlyginimÄ savo darbuotojai.

Mano, jog iÅ¡ jos buvo pasityčiota. SÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos pagal tai, kiek buvo dokumentų. Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė, jog iÅ¡ pradžių atsakovės vadovas sÄ skaitas priminėjo ir apmokėdavo, o pretenzijas pradėjo kelti 2018 m. rugpjūčio mėnesį, bet mažinti kainos nesutiko, nes darbo buvo labai daug. SÄ skaita už 2016 metus buvo pateikta tik tada, kai sutvarkė Å¡iuos metus ir pateikė Registrų centrui. VisÄ balansÄ parengė, pasirašė ir pateikė registrui pati.

Visus dokumentus dėl balanso parengimo pateikė pats atsakovės vadovas. Už 2017 metus balansas buvo pateiktas tik 2020 metais, nes trÅ«ko sÄ skaitų iÅ¡ Lenkijos. Dokumentus tvarkė ir po sutarties nutraukimo, nes buvo prisiėmusi tokius įsipareigojimus. Dėl automatinio banko įraÅ¡o importo nurodė, jog už šį funkcionalumÄ reikėtų sumokėti 600 Eur „Rivilė“, tačiau tai neapsimokėjo, todėl nurodė, jog to nedarys. Paslaugas teikė, nors ir nebuvo mokama, nes bÅ«tų negarbinga neatlikti buhalterinių paslaugų.

Pažymėjo, jog yra kitos kartos žmogus ir savo pareigas vykdo sÄ Å¾iningai, nepaisant savo amžiaus vis dar dirba, vairuoja automobilį, atidirbusi 60 metų tokių problemų su kitais klientais, kaip su atsakove, nėra turėjusi. Liudytojas K. K. paaiÅ¡kino, jog dirbo kartu su atsakovės vadovu ir dalyvavo susitikime su A. B. M.. Susitikimas paliko dviprasmiÅ¡kÄ Ä¯spÅ«dį: iÅ¡ vienos pusės teigiamas, nes suprato, jog buhalterė yra kvalifikuota specialistė, kartu ir nuoÅ¡irdus žmogus, iÅ¡ kitos pusės viso pokalbio metu buvo klausiama kiek kainos paslaugos, bet atsakymas buvo tik, kad brangiai nekainuos.

Nurodė, jog jau Å¡ito pirmo pokalbio metu A. pradėjo reikalauti dokumentų, nors susitikimas buvo skirtas tik susipažinti ir pasitikrinti ar ji iÅ¡ vis tinka, o ji iÅ¡ karto nusprendė, kad vykdys sutartį ir pradėjo reikalauti dokumentus. Kada buvo sudaryta sutartis ir ar iÅ¡ vis buvo sudaryta, nežino, pirmo pokalbio metu ji tikrai nebuvo pasiraÅ¡yta; taip pat nežino kada buvo pradėta tvarkyti buhalterinė apskaita. Liudytoja J. G. paaiÅ¡kino, jog 2018 metais rugpjūčio – rugsėjo mėnesį atliko praktikÄ pas poniÄ AldonÄ , teko kartu dirbti, UAB „Ablita“ buhalterinės apskaitos netvarkė, bet kartu sėdėjo, todėl teko kažkiek žinoti ir apie Å¡ios įmonės santykius su ponia A., buvo nesutarimų dėl pinigų ir dėl kitų reikalų.

IÅ¡ darbo išėjo tik atidirbusi konkretų laikotarpį, nes darbas buvo subsidijuojamas, bÅ«tų išėjusi anksčiau, nes netiko bendradarbiavimo stilius ir pakeltas balsas, bet savo darbdaviui negalėjo kelti didesnių pretenzijų. Tai pat nurodė, jog jai yra žinoma, kad dar su vienu klientu „Raudona gėlė“ buvo ginčas dėl iÅ¡pustų kainų ir dėl taikomų tarifų, bet pati dokumentų nematė. Matė UAB „Ablita“ taikomus įkainius ir jai kilo abejonių dėl jų dydžio, nes paprastai yra taikoma fiksuota suma ir tik dėl papildomų darbų yra papildomi mokesčiai. 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje tęsiant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atsakovės advokatas atkreipė dėmesį, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike buvo padaryta raÅ¡ytinė aritmetinė klaida, t. y. buvo netinkamai paskaičiuotas skirtumas tarp už visÄ paslaugų teikimo laikotarpį sutinkamos apmokėti sumos 4 500 Eur ir jau sumokėtų lėšų – 3 934,50 Eur, Å¡is skirtumas yra 565,50 Eur ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį pripažįsta, nors buvo nurodoma, jog pripažįsta ieÅ¡kinį 1 212,50 Eur dalyje.

Atstovas pažymėjo, jog nors atsakovės apyvarta Å¡iuo metu yra ženkliai, kelis kartus padidėjusi, dabar finansines paslaugas teikianti įmonė už mėnesį ima apie 200 Eur siekiantį mokestį. Atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ naujai į bylÄ pateiktų dokumentų galima spręsti, kad buhalterė piktybiÅ¡kai nevykdė atsakovės nurodymų ranka nevesti įrašų, kuriuos galima automatiÅ¡kai importuoti iÅ¡ buhalterinės programos, nors atsakovė ne kartÄ Ä¯spėjo, kad tokie veiksmai yra atsakovei nuostolingi.

Pažymėjo, jog importavimo funkcija buvo įdiegta jau tuo metu buhalterės naudojamoje 107 „Rivilė“ versijoje, o atnaujinimas iki dar patogesnės Programos 110 versijos būtų kainavęs tik 210 Eur be PVM. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2018 m. sausio 2 d. data atsakovė UAB „Ablita“ ir UAB „Aldmika“ pasirašė Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 2018/01/02, kurios pagrindu šalys sulygo dėl buhalterinių paslaugų teikimo.

Sutartį pasirašė atsakovės vadovas P. V. ir UAB „Aldmika“ vadovė A. B. M., kuri, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, ir tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitÄ . Nors sutartyje Å¡alys nurodė sutarties sudarymo datÄ â€“ 2018 m. sausio 2 d., tarp Å¡alių nėra ginčo, jog realiai sutartis buvo sudaryta po 2018 m. vasario 5 d. atsakovės vadovo elektroninio laiÅ¡ko A. B. M.. Tarp Å¡alių taip pat nėra ginčo, jog sutartimi buvo susitarta dėl buhalterinės apskaitos sutvarkymo ir už 2018 m. sausio mėnesį. 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡tu atsakovė informavo UAB „Aldmika“, kad balandžio mėnesį bus reorganizuojama, keisis akcininkai, todėl prašė teikti buhalterines paslaugas ir konsultacijas tik iki 2019 m. kovo 31 d. ir perduoti likučius 2019 m. balandžio 1 d. 2019 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu atsakovė informavo UAB „Aldmika“, jog „remiantis sutarties priedu renkasi vienÄ iÅ¡ siÅ«lomų atsiskaitymo bÅ«dų – „Pastovus mėnesinis mokestis“. 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu atsakovė informavo UAB „Aldmika“, kad nuo 2019 m. birželio 1 d. nutraukia 2018 m. sausio 2 d.

Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 2018/01/02. 2020 m. sausio 10 d. UAB „Aldmika“ parengė pagal nutrauktÄ sutartį suteiktų paslaugų suderinimo aktÄ - raÅ¡tÄ â€žDėl skolų suderinimo“, pagal kurį UAB „Ablita“ akto sudarymo dienai liko skolinga 9 286,50 Eur. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nustatyta, jog minėtas raÅ¡tas abiejų Å¡alių vardu pasiraÅ¡yta to paties asmens A. B. M., atsakovės vadovas patvirtino, jog minėto akto iki bylos iÅ¡kėlimo nėra matęs, tačiau jame nurodytų duomenų tikrumo -atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų ir pagal jas sumokėtų sumų neginčijo. 2020 m. sausio 14 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Aldmika“ perleido ieÅ¡kovei -UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ reikalavimÄ Ä¯ 9 286,50 Eur atsakovės UAB „Ablita“ skolÄ . Dėl aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo nėra, Å¡alys taip pat neginčijo nei Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 2018/01/0 nutraukimo nei jos pagrindu atsiradusio reikalavimo perleidimo ieÅ¡kovei teisėtumo. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutartimi sulygtos paslaugų teikimo kainos bei dėl paslaugų teikėjui priklausančio atlygio už suteiktas paslaugas.

Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir atsakovės praÅ¡ymo taikyti sutarties spragų užpildymo institutÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.159 straipsnį, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl susitarimo teikti atlygintinas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Atlygintinumas tokio susitarimo atveju yra privalomas elementas, skiriantis atlygintinų paslaugų teikimÄ nuo talkos ar savanorystės. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratÄ , nustato, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Pagal CK 6.720 straipsnio 1 dalį paslaugų kaina nustatoma Å¡alių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bÅ«ti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Nagrinėjamu atveju Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 2018/01/02 (toliau ir anksčiau – Buhalterinių paslaugų sutartis) 2.1. punkte numatyta, jog už suteiktas paslaugas užsakovas įsipareigoja mokėti pagal pateiktÄ Ä¯kainių lentelę ir kiekį apdorotų ir parengtų dokumentų už kiekvienÄ mėnesį atskyrai iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita atliktų operacijų kiekiui pagal įkainius nurodytus buhalterinių paslaugų teikimo kaininke – priedas: (Buhalterinių paslaugų teikimo kainininkas Eur) už kiekvienÄ mėnesį.

Ieškovė pateikė prie Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties du priedus: Priedas Nr. 1 – Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo darbai ir Nr. 2 – Buhalterinių paslaugų teikimo kaininkas. Tiek procesiniuose dokumentuose tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė laikėsi pozicijos, jog sandorio sudarymo metu atsakovės vadovui buvo pateikta pasirašymui tik Buhalterinių paslaugų sutartis, tuo tarpu minėti sutarties priedai atsakovei nebuvo žinomi iki 2019 m. balandžio mėnesio, kai atsakovės vadovui paprašius sutartis su priedais buvo atsiųsta elektroniniu paštu.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė mano, jog nagrinėjamu atveju yra Å¡alių pasiekto susitarimo spraga dėl kainos, kuria teismas turėtų užpildyti, paslaugų kainai nustatyti taikydamas sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje taikomos įprastos kainos kriterijų (CK 6.198 straipsnis), ir kuri atsakovės nuomone neturėtų bÅ«ti didesnė nei 300 Eur per mėnesį. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina. Visų pirma pažymėtina, jog Å¡alių pasiraÅ¡ytoje Buhalterinių paslaugų sutartyje, kuriÄ atsakovė pasirašė, yra expressis verbis nurodyta, jog bus atsiskaitoma ne tvirta mėnesinio atlygio suma, o pagal įkainius už konkretų atliktÄ veiksmÄ , todėl net tuo atveju, jei egzistuotų spraga dėl sulygtos kainos dydžio, teismas turėtų vertinti konkrečių buhalterinės apskaitos veiksmų – finansinių operacijų įprastus įkainius.

Antra vertus, aplinkybė, jog atsakovės vadovas pasirašė tik patį sutarties tekstÄ , bet nepasirašė ant sutarties priedų, savaime nereiÅ¡kia, jog sutarties priedų turinys jam nebuvo atskleistas ir, kad jis su juo nesutiko. Sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės pozicija, jog įvertinus tai, kad sutartis buvo sudaryta su verslo subjektu, yra mažai tikėtina, kad atsakovės vadovas prisiėmė įsipareigojimÄ atsiskaityti už paslaugas pagal prie sutarties pridedamus įkainius, pačių įkainių nematęs. Be to, kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kilus ginčui dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, be kito ko bÅ«tina atsižvelgti ne tik į sutarties sÄ lygų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iÅ¡ viso už pagal sutartį suteiktas buhalterines paslaugas atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos 20 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (ir 1 PVM sÄ skaita faktÅ«ra už naujos įmonės sukÅ«rimÄ buhalterinėje programoje Rivilė).

Visose 20 sÄ skaitų atlygis už per mėnesį suteiktas paslaugas paskaičiuotas pagal kiekvienai operacijas atskirus įkainius. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė visas jai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras priėmė ir apmokėjo. Atitinkamai iÅ¡ nustatytų aplinkybių viseto konstatuotina, jog, tiek Å¡alių sudarytos sutarties tekstas, tiek Å¡alių faktinis elgesys, byloja apie tai, jog Å¡alys susitarė dėl paslaugų apmokėjimo pagal atskirų operacijų įkainius ir kiekius, o PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti įkainiai, kurie atitinka sutarties Priede Nr. 2 numatytus įkainius, atsakovei tiko, bent jau iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, ir sudarė Å¡alių pasiekto susitarimo dalį.

Dėl Å¡ios priežasties teismas atmeta atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sutartinės spragos užpildymo kaip nepagrįstÄ . Papildomai pažymėtina, jog Å¡io atveju atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės apie tai, jog sandorio sudarymo metu sutarties teksto direktorius atidžiai neanalizavo, nes susitikimo su buhaltere metu tvyrojo pasitikėjimo atmosfera, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimui, nes net tuo atveju, jei sutarties sudarymo metu subjektyviai buvo tikimasi, kad paslaugų teikimo kaina bus iki 300 Eur, tai po pirmų trijų sÄ skaitų už suteiktas paslaugas už 2018 m. sausio – kovo mėnesius pateikimo, teikiamų paslaugų kaina tapo aiÅ¡ki ir apmokėdama pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovė dar kartÄ akceptavo apmokėjimo už teikiamas paslaugas bÅ«dÄ â€“ pagal įkainius bei konkrečių įkainių dydžius, detaliai numatytus kiekvienoje sÄ skaitoje faktÅ«roje.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas, kaip lygiavertė sandorio Å¡alis, pasirašė sutartį ir prisiėmė iÅ¡ jos kylančius įsipareigojimus, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.195 straipsnio nuostatas.

Dėl atlyginimo už suteiktas buhalterines paslaugas priteisimo CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo jÄ vykdyti. Å iuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i norma patvirtina kliento interesų prioriteto principÄ ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali bÅ«ti teikiama per prievartÄ , prieÅ¡ asmens valiÄ . Kita vertus, apie sutarties nutraukimÄ paslaugos teikėjas turi bÅ«ti informuotas, prieÅ¡ingu atveju, suteikęs paslaugÄ laikydamasis sutarties sÄ lygų, jis turi teisę į atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017).

Byloje nustatyta ir dėl to tarp Å¡alių nėra ginčo, jog buhalterinių paslaugų teikimas buvo sustabdytas 2019 m. balandžio 1 d., o sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. birželio 1 d. Dėl Å¡ios priežasties, įvertinus tai, jog tiek apie paslaugų teikimo sustabdymÄ tiek apie paslaugų teikimo nutraukimÄ paslaugų teikėja buvo tinkamai informuota, atsakovei, kai paslaugų gavėjai kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas iki 2019 m. balandžio 1 d. IÅ¡ į bylÄ pateikto raÅ¡to Dėl skolų suderinimo bei prie jo pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad po 2019 m. balandžio 1 d. atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros: 2019 m. spalio 31 d. sÄ skaita faktÅ«ra ALD Nr. 1094 (536 Eur) ir 2019 m. spalio 31 d. sÄ skaita faktÅ«ra ALD Nr. 1095 (490 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. B. M. paaiÅ¡kino, jog nepaisant sutarties nutraukimo atliko tam tikrus darbus, kurių nebuvo atlikusi anksčiau, nes manė, jog pabaigti pradėtus darbus pridera kiekvienam buhalteriui; tuo tarpu atsakovė nesutiko su buhalterės po sutarties nutraukimo atliktų darbų apmokėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta anksčiau, niekas negali bÅ«ti verčiamas naudotis kito paslaugomis per prievarta, konstatuotina, jog po sutarties nutraukimo buhalterė teikė paslaugas savo rizika, todėl atsakovei nekilo pareiga jų apmokėti, atitinkamai reikalavimas pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas po sutarties nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Be minėtų dviejų 2019 m. spalio 31 d. sÄ skaitų faktÅ«rų, praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimÄ sudaro sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. balandžio 1 d. Byloje nustatyta, jog bÅ«tent 2018 m. rugpjūčio mėnesį atsakovės vadovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl per didelių kainų už paslaugas, kai gavo 2 069 Eur sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1053 už 2016 metų apskaitos sutvarkymÄ . IÅ¡ atsakovės vadovo ir liudytojos A.

B. M. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog paslaugų gavėjas nekartÄ Å¾odžiu nurodė, jog jam per brangu mokėti, tačiau buhalterė nurodė, kad pigiau dirbti jai neapsimokės, nes dokumentai yra netvarkingi, reikia daug darbo įdėti. Taip pat nustatyta, jog nors atsakovę paslaugų teikimo kaina netenkino, paslaugų teikimo neatsisakė, nes nenorėjo prarasti buhalterės, nepasibaigus mokestiniams metams. Atitinkamai susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos buvo teikiamos, tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė nustojo mokėti pagal buhalterės iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. 2019 m. sausio 14 d. atsakovės atstovas informavo buhalterę apie tai, jog nepageidauja, kad pastaroji ranka suvedinėtų bankinius iÅ¡raÅ¡us už 2018 m. gruodžio mėnesį, kol nebus sutvarkytas automatinis tokių įrašų importavimas.

Dėl naujo funkcionalumo leisiančio automatiÅ¡kai įkelti visus bankinius pavedimus, už kuriuos buhalterė iki Å¡iol imdavo iki 2 Eur už vieno įraÅ¡o sutvarkymÄ , Å¡alys susiraÅ¡inėjo elektroniniais laiÅ¡kais 2019 m. sausio 23 d., tačiau toks funkcionalumas iki paslaugų sutarties vykdymo sustabdymo ir galiausiai sutarties nutraukimo, nebuvo įdiegtas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“ turi daug versijų ir priklausomai nuo mokamos kainos, yra įdiegti įvairÅ«s funkcionalumai.

Atsakovei buhalterines paslaugas teikusi buhalterė nesinaudojo automatinio įrašų importavimo funkcionalumu, visus įraÅ¡us tvarkė pati ir už kiekvieno įraÅ¡o sutvarkymÄ priskaičiuodavo atsakovei atitinkamÄ mokestį. Atsakovė, nors buvo nepatenkinta jai taikomų įkainių dydžiu, reikalavimÄ dėl įrašų nesuvedinėjimo ranka pareiÅ¡kė tik 2019 m. sausio mėnesį ir pradėjo ieÅ¡koti galimybių įsidiegti naujÄ â€žRivilė“ programos versijÄ . Toks atsakovės reikalavimas vertintinas, kaip dalies buhalterinių paslaugų atsisakymas, todėl konstatuotina, jog nuo 2019 m. sausio mėnesio buhalterė nepagrįstai į iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukdavo įkainius už bankinių pavedimų sutvarkymÄ rankiniu bÅ«du.

Be bankinių iÅ¡rašų sutvarkymo mokesčio, tarp Å¡alių taip pat kilo ginčas dėl interneto mokesčio, „Rivilė” programos mokesčio (kuris tam tikrose sÄ skaitose faktÅ«rose taip pat įvardijamas kaip duomenų suvedimas į programos modulius) ir apskaitos duomenų sutvarkymo už 2016 ir 2017 metus. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl duomenų sutvarkymo už ankstesnius metus nebuvo tariamasi, tuo tarpu liudytoja A. B. M. paaiÅ¡kino, jog jai pradėjus dirbti buvo sutvarkyti ir vieÅ¡ajam registrui pateikti duomenys tik už 2015 metus, o jos buvo papraÅ¡yta sutvarkyti 2016 ir 2017 metus bei tvarkyti einamuosius 2018 metus.

Aplinkybių, jog 2016 ir 2017 metų finansiniai duomenys nebuvo sutvarkyti atsakovės vadovas teismo posėdžio metu neginčijo. Be to, sÄ skaita faktÅ«ra už 2016 metų sutvarkymÄ atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau byloje nenustatyti jokie įrodymai apie tai, kad pateikus sÄ skaitÄ už 2016 metų buhalterinės apskaitos sutvarkymÄ apmokėjimui, atsakovė be pretenzijų kainai, reikÅ¡tų kokias kitas pretenzijas ar atsisakytų sÄ skaitÄ apmokėti dėl to, jog tokių paslaugų neužsakė ir nepageidauja.

IÅ¡ atsakovės vadovo 2019 m. sausio 23 d. elektroninio laiÅ¡ko buhalterei matyti, jog jame be kito ko buvo teirautasi kokių dokumentų trÅ«ksta 2017 metų uždarymui. Todėl iÅ¡ nustatytų aplinkybių viseto yra labiau tikėtina, jog atsakovė pavedė buhalterei sutvarkyti 2016 ir 2017 metų buhalterinę apskaitÄ ir kad jai kilo pareiga už Å¡ių paslaugų suteikimÄ atsiskaityti. Buhalterinės apskaitos sutarties 4.1 punkte Å¡alys numatė, kad buhalterinėms paslaugoms atlikti vykdytojas naudojasi internetu už 10 Eur ir kompiuterine ir programine įranga „Rivilė“ už 60 Eur.

Å ios sumos buvo įtrauktos į kiekvieno mėnesio sÄ skaitas ir neturėjo sudaryti atsakovei staigmenos, tačiau sutiktina, jog iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitÄ už 2016 metų sutvarkymÄ buhalterė nepagrįstai mokestį už internetÄ paskaičiavo 5 kartus, o už modulių suvedimÄ (už naudojimÄ si „Rivilė“ programa) 12 kartų (mėn.). Kadangi 2016 metų dokumentų suvedimas buvo tvarkomas tuo pat metu kaip ir buvo tvarkoma einamoji apskaita, buhalterė pagal sutartį už internetÄ ir už programinės įrangos naudojimÄ galėjo paimti tik vienkartinį mėnesinį mokestį.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas dėl suteiktų buhalterinių paslaugų atlygio paskaičiavimo darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas mažinti visas nuo 2019 m. sausio mėnesio iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras mokesčiais už bankinių iÅ¡rašų sutvarkymÄ bei sumažinti už 2016 metų apskaitos sutvarkymÄ iÅ¡raÅ¡ytos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sÄ skaitos faktÅ«ros ALD Nr. 1053 bendrÄ kainÄ sumomis už internetÄ (50 + PVM) ir už duomenų suvedimÄ Ä¯ modulius (360 + PVM).

Tokiu bÅ«du atsakovė už jos naudai atliktų buhalterinių paslaugų suteikimÄ yra skolinga: pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«rÄ ALD Nr. 1053 – 1 533,40 Eur (2 069 – 39,50 (suma pagal suderinimo aktÄ sumokėta iki teismo) – (50 + PVM) -(360 + PVM); pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1062 – 534 Eur; pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1063 - 543,50 Eur; pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1061 - 599 Eur; pagal 2018 m. gruodžio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1064 – 929 Eur; pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1072 – 244,48 Eur (743 – (68+PVM) – (19 +PVM)-(260+PVM)-(65+PVM); pagal 2019 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1075 – 390,57 Eur (733 – (72+PVM) – (25 +PVM)-(142+PVM)-(44+PVM); pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1077 – 207,16 Eur (563,50 – (78+PVM) – (20 +PVM)-(160+PVM)-(36,50+PVM); pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 1078 – 542,12 Eur (1 411,50 – (16+PVM) – (132 +PVM)-(46,50+PVM)-(109+PVM)-(378+PVM)-(26+PVM)-(11+PVM) iÅ¡ viso – 5 523,23 Eur, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas Å¡ioje dalyje.

Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Tokios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju Å¡alys dėl procesinių palÅ«kanų dydžio nesusitarė, tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ .

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal Buhalterinių paslaugų sutartį už suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinÄ pradelsto mokėjimo apibrėžimÄ , todėl Å¡io įstatymo nuostatos vertintinos kaip lex specialis CK 6.210 straipsnio atžvilgiu, atitinkamai ieÅ¡kovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo minėto įstatymo pagrindu yra pagrįstai ir tenkintintinas.

Procesinės palÅ«kanos priteistinos nuo 5 523,23 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 ir 7 dalimis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti apmokėtas 209 Eur žyminiu mokesčiu. Byloje sumokėtas 231 Eur žyminis mokestis, todėl grÄ Å¾intina 22 Eur žyminio mokesčio permoka, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡alims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡raiÅ¡ka: ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl 9 286,50 Eur priteisimo patenkintas 59,47 procentais, priteisiant 5 523,23 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistini 59,47 procentai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 40,53 procentai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nustačius Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo ir dydžių. Remiantis CPK 98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie byloje patirtas 209 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 90 Eur advokato padėjėjos pagalbos iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ , konsultacijas, iÅ¡ viso – 299 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie 2 450 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir tripliko suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ teismo posėdžių metu. Vertindamas byloje Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl remiantis nustatyta procentine priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 177,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 992,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 22,26 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, jei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Remiantis nustatyta procentine priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška valstybės naudai iš ieškovės priteistina 9,02 Eur, iš atsakovės – 13,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Ablita“, juridinio asmens kodas 303318559, ieÅ¡kovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, 5 523,23 Eur (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus ir 13 euro centus) skolos, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 177,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 81 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, atsakovei UAB „Ablita“, juridinio asmens kodas 303318559, 992,98 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „Ablita“, juridinio asmens kodas 303318559, valstybės naudai 13,24 Eur (trylika eurų ir 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, valstybės naudai 9,02 Eur (devynis eurus ir 2 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, jog valstybės naudai priteistos lėšos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . GrÄ Å¾inti UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, 22 Eur (dvideÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 27 d. (173 Eur) ir 2020 m. sausio 17 d. (58 Eur) (mokėtojas UAB „Aldmika“), mokėjimo užduoties kodai (ID) ZI37135 ir ZI29041, permokÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok