c3df3bd0-3b0d-4e16-86a7-06c091e7deff · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-196-825/2017KAUNO APYLINKĖS TEISMAS (S) NUTARTIS2016 m. gruodžio 27 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu nustatė: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnis „Kaltinamojo akto turinys“ numatoma, kad kaltinamajame akte nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti Å¡io Kodekso 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Teisę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui suteikia tik toks Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliÅ«timi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laikÄ ar vietÄ .

Kitais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, bÅ«das, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas paÅ¡alina jas iÅ¡ kaltinimo ir sprendimÄ priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016.).Bet Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio „Kaltinamojo akto turinys“ septintasis punktas imperatyviai nurodo, kad kaltinamajame akte privalomai nurodoma įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.Teismui, susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, akivaizdu, kad įtariamasis nesutinka su įtarimu, ir teismas, pažeisdamas imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ , galėtu priimti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir perduoti jÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Bet, be teismo ir prokuroro, teisminiame baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvauja ir kiti proceso dalyviai, kuriems irgi skirtas kaltinamasis aktas, todėl jis turi bÅ«ti įstatymiÅ¡kai teisingas: jeigu numatyta imperatyvas, jis privalo bÅ«ti iÅ¡pildytas. Susipažinęs su pateiktu kaltinamuoju aktu nukentėjusysis tikrai nesužinos, o su baudžiamosios bylos medžiaga jam, be teisinės pagalbos, susipažinti gali bÅ«ti sudėtinga. Teismas privalo užtikrinti visų proceso dalyvių teises.G. S. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., bet kaltinamajame akte ne tik, kad nėra nurodomi jo parodymai pateikti ikiteisminiame tyrime, bet net nėra iÅ¡dėstyta jo pozicija: sutinka ar nesutinka su įtarimu.Be to, kaltinamajame akte nurodoma, kad G.

S. sunkinančia aplinkybe laikytina, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio „Nusikaltimų recidyvas“ pirmoji dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.“.Pagal kaltinamÄ jį aktÄ patikrinti, ar asmuo yra laikytinas recidyvistu neįmanoma, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio „Kaltinamojo akto turinys“ nuostata, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomi duomenis apie įtariamojo ankstesnį teistumÄ , iÅ¡pildyta nepilnai.

Nurodoma, kad asmuo baustas tris kartus (neaiÅ¡ku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius), kada paskutinį kartÄ , kokia bausmė, bet nenurodoma koks teismas priėmė nuosprendį, ar teistumas iÅ¡nykęs.Nors Å¡ie įstatymo reikalavimų nesilaikymai neesminiai, bet, kaip teismas pažymėjo aukščiau, kaltinamasis aktas skirtas ne tik teismui ir prokurorui, o ir kitiems proceso dalyviams, todėl privalo atitikti įstatymo reikalavimus.Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas byla trÅ«kumų paÅ¡alinimui perduotina prokurorui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 str., 219 str., 233 str., 234 str., teismas nutaria: baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-196-825/2017 perduoti prokurorui.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ Teisėjas                                                                 Bronius Varsackis