Legislator Case Law & Legislation
c3de6071-80b8-4dd0-9e79-cffb96d29cdd AI generated

c3de6071-80b8-4dd0-9e79-cffb96d29cdd · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number c3de6071-80b8-4dd0-9e79-cffb96d29cdd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalies administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10464-2019 panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

c3de6071-80b8-4dd0-9e79-cffb96d29cdd · Klaipėdos apylinkės teismas: Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalies administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10464-2019 panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-5-903/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01445-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

Registro objektas ROIK: 19104605159

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant I. V., Agnei Butkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalies administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10464-2019 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Institucija 2019 m. rugpjūčio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-45864-2019 V. Ž. už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 12 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje neblaivus, norėdamas įlipti į pradėjusį važiuoti autobusÄ , pradėjo rankomis daužyti autobuso galines duris ir bėgo važiuojamuosius dalies pakraščiu, dėl ko, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, nugriuvo ir susižalojo. Tokiais savo veiksmais tyčia siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Institucijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10464-2019 V. Ž. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 428 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 40 eurų bauda.

Skundu V. Ž. praÅ¡o panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ , kadangi jis tik skubėjo į nuvažiuojantį autobusÄ ir nedarė „kitų tyčinių veiksmų“, siekdamas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Kadangi vijosi autobusÄ , parkrito ir sėdėjo ant Å¡aligatvio kraÅ¡to laukdamas medikų pagalbos, bendravo tik su viena jauna moterimi, kuri iÅ¡kvietė medikus. Nutarimas suraÅ¡ytas tendencingai, neįvertinus jo nepakaltinamumo, kaip psichikos negaliÄ turinčio asmens.

Institucija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su V. Ž. skundu.

Teismo posėdžio metu V. Ž. palaikė skundo reikalavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad jis anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, kuri vėliau buvo panaikinta, Å¡iuo metu tebesigydo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre dėl Å¡izoafektinio sutrikimo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiÅ¡kino, kad V. Ž. kaip ir neginčija padarytų pažeidimų. Važiuojamojoje dalyje apie 90 cm. yra kraujo dėmė, todėl spręstina, kad jis bėgo važiuojamÄ ja dalimi. V. Ž. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pasireiÅ¡kė autobuso lango daužymu ir Å¡aukimu. KET 36 punkte numatyta, kad pėstieji privalo eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais deÅ¡ine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu Å¡aligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Turima omenyje, kad jis turėjo eiti Å¡aligatviu, o jis ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi. Jei teismas nuspręs, kad V. Ž. nebėgo važiuojamÄ ja kelio dalimi, tada praÅ¡o jam pakeisti KET 39 punktÄ Ä¯ KET 9 punktÄ , kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Å iuo atveju V. Ž. turėjo imtis atsargumo priemonių ir suprasti, kad autobusas gali tuoj pajudėti, nes durys uždarytos ir jį gali sužaloti. V. Ž. buvo neblaivus, dėl ko galimai jis neįvertino savo elgesio pasekmių, todėl įvyko Å¡is nusižengimas, kurio metu pažeista vieÅ¡oji tvarka ir pažeistos pėsčiojo pareigos. PraÅ¡o palikti galioti V. Ž. priimtÄ nutarimÄ .

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis vairavo 18 marÅ¡ruto autobusÄ , atvažiavo į stotelę, keleiviai iÅ¡lipo ir sulipo. Jis pajudėjo ir iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ langÄ . Pajudėjęs nuvažiavo netoli. Per Å¡oninį veidrodėlį pamatė neblaivų žmogų. Asmuo buvo arti autobuso. Jo nenorėjo įsileisi, nes su neblaiviais bÅ«na daug problemų. Žmogus buvo ant Å¡aligatvio. Jis pavažiavo į priekį, o kaip asmuo nukrito, jis nematė. Jis tikrai nematė, kad asmuo bÅ«tų bėgęs keliu, tai pirmÄ kartÄ dabar iÅ¡girdo. Per veidrodį jis matė tik stovintį asmenį, jo nukritusio tikrai nematė.

IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o Nr. AW_20190812_145737B.mov matyti, kad autobusas įvažiuoja į autobuso stotelę ir sustoja. Ä® autobusÄ Ä¯lipa kleiviai (14:59:00). Autobuso durys uždaromos ir jis pajuda į priekį (14:59:06). V. Ž. bÅ«damas ant Å¡aligatvio beldžia į galinį autobuso langÄ (14:59:08). Autobusas važiuoja į priekį ir matosi, kad V. Ž. nugriÅ«na (14:59:09).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo matyti, 2019 m. rugpjūčio 12 d., kartu su patruliu V. T. dirbant ekipaže L1803, apie 16.05 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmogus. Nuvykus minėtu adresu įvykio vietoje aptiktas autobuso sustojimo stotelėje, ant šaligatvio sėdintis V. Ž.. Pastarajam kraujavo koja. Iškviesta GMP. Iki atvykstant GMP buvo patikrintas V.

Ž. blaivumas, nes asmuo elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nustatyta, kad jis neblaivus alkoholio matuoklio rodmenys 2,41 prom. V. Ž. paklausus, kas įvyko, jis nurodė, kad jį sužalojo 6 marÅ¡ruto autobuso vairuotojas. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , įvykio vietoje buvo nustatyti liudytojai: I. M. bei jos sutuoktinis A. M.. Atsižvelgiant į V. Ž. nurodymus, nedelsiant buvo ieÅ¡komas 6 marÅ¡ruto vairuotojas, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Buvo vykstama iki Mogiliovo gatvėje esančios 6 autobuso marÅ¡ruto galutinės stotelės bei pakeliui tikrinimai bei apklausiami visi 6 marÅ¡ruto vairuotojai.

Nepavykus nustatyti su įvykiu susijusio vairuotojo bei autobuso, grįžus į Klaipėdos AVPK buvo peržiÅ«rimi gatvės stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡ai, tačiau nustatyta, kad įvykio vieta į vaizdo stebėjimo kamerų aprėpiamÄ plotÄ nepatenka. Telefonu susisiekus su įvykio liudytoja I. M., pastaroji patikslino, kad ji minėtoje autobuso stotelėje iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso, kurio marÅ¡ruto numeris 18, o su pastaruoju autobusu ir įvyko incidentas, neblaiviam pėsčiajam bandant įlipti į jau pradėjusį važiuoti autobusÄ .

Susisiekus su Klaipėdos keleivinio transporto atsakingu asmeniu, buvo nustatyta, kad 16.00 val. Vėtrungės stotelėje buvo 18 marÅ¡ruto autobusas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas autobusas galutinėje (duomenys neskelbtini) stotelėje turėjo bÅ«ti apie 17.46 val. Nurodytu laiku nuvykus į Taikos prospekte esančiÄ (duomenys neskelbtini) autobuso stotelę ir sulaukus (duomenys neskelbtini) marÅ¡ruto autobuso „Evobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastarojo autobuso vairuotojas V.

P., pripažino, jog „Vėtrungės“ sustojime įvyko incidentas su pėsčiuoju, kuris norėjo patekti į jau pradėjusį važiuoti autobusÄ . V. P. matė, kaip į jo vairuojamo autobuso deÅ¡inės pusės galinius langus beldė neblaivus pėsčiasis, tačiau kadangi pėsčiasis buvo neblaivus, jis vairuojamo autobuso nesustabdė. Taip pat matė, kaip pėsčiasis nugriuvo, todėl sustabdė vairuojamÄ autobusÄ ir per priekines duris iÅ¡lipo pažiÅ«rėti, kas nutiko. Kadangi stotelėje buvo asmenys jam pamojo, kad nieko nėra, jis prie sužeisto pėsčiojo nepriėjo, nes manė, kad nieko nenutiko, ir tęsė numatytÄ marÅ¡rutÄ .

V. P. apklaustas, autobusas Evobus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėtas, ant jo kontakto su pėsčiuoju pėdsakų neaptikta. Autobuso apžiÅ«ros metu V. P. pateikė vaizdo registratoriaus atminties kortelę, kurios peržiÅ«rėti turimomis priemonėmis nepavyko, reikalingas „adapteris“. Atminties kortelė pridėta prie medžiagos, tačiau perkėlus vaizdo įraÅ¡Ä , tikslinga jÄ grÄ Å¾inti pateikusiam asmeniui. Eismo įvykis užregistruotas EJIS ROIK: 07-19-9506076. 2019 m. rugpjūčio 12 d., 18.29 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ KUL, kad V.

Ž. nustatyta dešinės blauzdos žaizda, gydomas ambulatoriškai (14-15 b. l.).

IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ä®vykio vietoje kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje esančioje autobusų stotelėje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. 12,5 m atstumu nuo autobusų sustojimo vietoje esančios pastogės, t. y. 3 m atstumu ta pačia kryptimi nuo gatvės apÅ¡vietimo stulpo Nr. 88, ant Å¡aligatvio bordiÅ«ro, kojomis į autobuso sustojimo vietoje esančiÄ važiuojamÄ jÄ dalį sėdi V. Ž., kurio viena koja kraujuoja, matoma žaizda. V. Ž. iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežus GMP, Å¡ioje vietoje, važiuojamojoje dalyje 0,19 m. atstumu yra kraujo dėmė (16-19 b. l.).

IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 12 d. V. P. paaiÅ¡kinimo matyti, kad <... jau pradėjus judėti ir pravažiavus iki 4 m į priekį, per deÅ¡inio galinio vaizdo veidrodį pamatė, kaip prie deÅ¡inio Å¡ono galinės dalies esantis asmuo daužo autobuso langÄ . Nutolus keletÄ metrų nuo minėto asmens, jis pamatė kad asmuo nukrito. Tuomet vairuojamÄ autobusÄ sustabdė, iÅ¡lipo iÅ¡ jo ir pamatė ant bordiuro sėdintį asmenį ...> (27 b. l.).

Siekiant įvertinti V. Ž. psichinę sveikatÄ dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismas paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. IÅ¡ teismui pateikto 2020 m. vasario 13 - kovo 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertas padarė tokias iÅ¡vadas: 1. V. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu konstatuojama: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei Å¡izoafektinio sutrikimo, depresijos tipo medikamentinė remisija, dėl psichikos bÅ«senos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. V. Ž. gali suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti teisminio nagrinėjimo metu, suprasti ir vykdyti jam skiriamÄ bausmę už administracinį nusižengimÄ (69-76 b. l.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

V. Ž. pateikė praÅ¡ymus dėl sveikatos bÅ«klės atidėti bylos nagrinėjimÄ 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d., kurie buvo patenkinti. Taip pat V. Ž. pateikė praÅ¡ymÄ dėl sveikatos bÅ«klės atidėti bylos nagrinėjimÄ ir 2020 m. spalio 7 d., tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi V. Ž. nepateikė gydytojo pažymos apie negalėjimÄ dalyvauti teismo posėdyje, ir byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui V. Ž..

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių V. Ž. versijÄ , kad jis tik skubėjo į nuvažiuojantį autobusÄ , t .y. bėgo Å¡aligatviu, nes į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį net neturėjo galimybės įbėgti ir nedarė „kitų tyčinių veiksmų“, siekdamas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Pirmiausia, byloje nėra duomenų, patvirtinančių tÄ aplinkybę, kad V. Ž. įvykio metu bėgo važiuojamosios dalies pakraščiu, kuri nurodyta skundžiamame nutarime ir dėl kurios V. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ liudytojo autobuso vairuotojo V. P. parodymų matyti, kad V. Ž. buvo ant Å¡aligatvio, tai patvirtina ir vaizdo įraÅ¡o turinys. IÅ¡ to seka, kad V. Ž. krito ant Å¡aligatvio ir bÅ«tent tada susižalojo kojÄ , o kraujo dėmė ant važiuojamosios dalies atsirado dėl to, kad V. Ž. susižalojęs kojÄ atsisėdo ant Å¡aligatvio pakraščio, kojÄ padėjęs važiuojamojoje dalyje. Taigi Å¡ioje situacijoje V. Ž. veiksmuose įžiÅ«rėti kelių eismo taisyklių pažeidimus teismas neturi pakankamo pagrindo.

Taip pat teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad V. Ž. įvykio metu savo veiksmais siekė tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kaip to reikalauja ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicija. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V. Ž. priėjo prie autobusų stotelėje stovinčio autobuso, norėdamas į jį įlipti, tačiau autobuso durys užsidarė prieÅ¡ pat jo nosį. IÅ¡ liudytojo autobuso vairuotojo V. P. parodymų matyti, kad jis matė priartėjusį V. Ž., bet jam durų neatidarė ir pradėjo važiuoti, nes nusprendė, kad V. Ž. yra girtas, o su girtais keleiviais yra daug problemų. Taigi tokioje gyvenimiÅ¡koje situacijoje V. Ž. daužimas ranka į nuvažiuojančio autobuso langÄ , teismo nuomone, laikytinas tik neatsargiu V. Ž. elgesiu, ypač atsižvelgiant į anksčiau V. Ž. nustatytÄ psichikos sutrikimÄ ir galimÄ jo medikamentinę remisijÄ bei jo neblaivumÄ Ä¯vykio metu.

Tuo bÅ«du byloje negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad V. Ž. bandydamas patekti į nuvažiuojantį autobusÄ bėgo važiuojamÄ jÄ kelio dalimi, o belsdamas į nuvažiuojančio autobuso langÄ tyčia siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Ž. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, V. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 14 d. administracinio nusižengimo nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-10464-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus