Legislator Case Law & Legislation
c3dd7d72-0f22-41ba-9cdb-231e664d4c02 AI generated

c3dd7d72-0f22-41ba-9cdb-231e664d4c02 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c3dd7d72-0f22-41ba-9cdb-231e664d4c02
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. S. nuteista už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), tyčia pastÅ«mė į nugarÄ I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaÅ¡takoje ir kairiame kelyje, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai.

Legislator headnote

AI generated

c3dd7d72-0f22-41ba-9cdb-231e664d4c02 · Vilniaus apygardos teismas: Nuteistosios nuomone, apylinkės teismas netinkamai individualizavo jai skirtÄ bausmę bei priteisė per didelį neturtinės žalos dydį, kuris prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju priteistas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ne tik dėl to, kad jai inkriminuojamos veikos ji nepadarė, bet ir dėl to, kad kojos sužalojimas nebuvo ilgalaikis, jokie liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiajai nekilo. Nuteistoji vadovaudamasi teismų praktika pažymi, jog tokio dydžio neturtinės žalos sumos priteisiamos tik tuomet kai tyčia smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis, kai konstatuojami daugybiniai lūžiai ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-195/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43050-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1; 2.4.5.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. P. – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei, nuteistajai J.

S. jos gynėjai advokatei Jolantai Teresai Litvinskienei, nukentėjusiajai I. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J.

S. visÄ bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ . Uždrausti J. S. visÄ bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryÅ¡io priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumÄ . IÅ¡ J. S. priteista 314,34 eurų nukentėjusiajai I. A. turtinei žalai atlyginti ir 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 81,09 eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. J. S. nuteista už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), tyčia pastÅ«mė į nugarÄ I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaÅ¡takoje ir kairiame kelyje, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai.

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį ir jÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba alternatyviai, nusprendus jÄ pripažinti kalta, praÅ¡o sumažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 eurų, o laisvės apribojimo terminÄ sutrumpinti iki 6 mėnesių.

3. Savo skunde nuteistoji nurodo, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta bÅ«tent jai, kas baudžiamajame procese nėra leidžiama. Nuteistosios įsitikinimu, nukentėjusi su savo sugyventiniu sako netiesÄ , siekia pasipelnyti jos sÄ skaita. Nurodo, kad jos santykiai su nukentėjusiÄ ja I. A. ir jos sugyventiniu P. J. yra prieÅ¡iÅ¡ki ir nepagarbÅ«s, tačiau pažymi, kad antipatija negali virsti baudžiamuoju persekiojimu.

4. Nuteistosios teigimu, ji 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo užpulta ir sumuÅ¡ta buvusio vaikino P. J., po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į policijÄ . Manė, jog ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ir vyksta, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad niekas nėra daroma, todėl su advokato pagalba pateikė praÅ¡ymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad dėl to paties į policijÄ kreipėsi ir I. A.. Nurodo, jog jai buvo nustatytas nežymus, o I. A. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5. Savo skunde J. S. nurodo, kad nežino kaip susižalojo I. A., mano, jog ji galėjo bėgdama suklupti, šį faktÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog I. A. galėjo pati pargriÅ«ti ir susižeisti. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, kad įvykio nematė jokie paÅ¡aliniai asmenys, neÅ¡aliÅ¡ki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl įvykį mačiusių liudytojų nėra.

6. Nuteistoji nesutikdama su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad ji pirmoji stumtelėjo I. A., o P. J. jÄ gynė, nurodo, kad įvykio metu stotelėje ji buvo viena ir pulti du žmones bÅ«tų labai nelogiÅ¡ka, jėgų santykis akivaizdžiai buvo nelygus. Pažymi, jog abiejų Å¡ių asmenų ji vengia, dėl pastovaus P. J. persekiojimo ji persikraustė gyventi į kitÄ rajonÄ iÅ¡ JustiniÅ¡kių į Pilaitę ir pan.

7. J. S. teigimu, jos santykiai su P. J. nutrÅ«ko dar 2016 m. birželio 9 d., kai jis pirmÄ kartÄ panaudojo smurtÄ jos atžvilgiu. Nurodo, kad iki nagrinėjamo įvykio P. J. jÄ terorizuodavo naktiniais skambučiais, filmuodavo, fotografuodavo, įraÅ¡inėdavo pokalbius ir pan. Nurodo, jog pavargusi nuo buvusio vaikino ir Ingos terorizavimo pakeitė darbÄ , tačiau vis dar sulaukia laiÅ¡kų elektroniniu paÅ¡tu.

8. Nuteistosios manymu, dėl jos kaltumo abejonių yra daugiau nei jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad prieÅ¡taravimai esantys tarp jos ir I. A. ir P. J. parodymų byloje nėra paÅ¡alinti. Nuteistosios teigimu, P. J. įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, jai buvo užlaužta galva ir ji neturėjo laiko dairytis, kas nutiko I. A.. Pažymi, kad ji su nukentėjusiÄ ja I. A. nekontaktavo, todėl jos manymu, ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.

9. Nuteistosios nuomone, apylinkės teismas netinkamai individualizavo jai skirtÄ bausmę bei priteisė per didelį neturtinės žalos dydį, kuris prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju priteistas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ne tik dėl to, kad jai inkriminuojamos veikos ji nepadarė, bet ir dėl to, kad kojos sužalojimas nebuvo ilgalaikis, jokie liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiajai nekilo. Nuteistoji vadovaudamasi teismų praktika pažymi, jog tokio dydžio neturtinės žalos sumos priteisiamos tik tuomet kai tyčia smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis, kai konstatuojami daugybiniai lūžiai ir pan.

Pažymi, kad neturtinės žalos priteisimas negali virsti nukentėjusio asmens pasipelnymo Å¡altiniu, visais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡laikyta protinga pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo interesų. Nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pusiausvyros neiÅ¡laikė, pažeidė proporcingumo principÄ ir nukrypo nuo teismų praktikos. Apylinkės teismas neįvertino, kad ji nėra ankščiau teista, administracine tvarka yra bausta tik dėl nesutarimų su tais pačiais asmenimis, tačiau Å¡iuo metu nuobaudos nebegalioja, nuteistosios vertinimu ji administracinio baustumo neturi.

Mano, jog 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė nėra adekvati susidariusiai situacijai ir turėtų būti mažintinas.

10. Nuteistoji mano, kad jos sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo pilnai nustatytas dėl ne visų medicininių duomenų įvertinimo. Todėl juos prideda prie apeliacinio skundo. III. I. A. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai.

11. Nukentėjusioji I. A. savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad J. S. savo apeliaciniame skunde pateikia daug melagingų duomenų. Nurodo, kad nors J. S. savo skunde teigia, kad apie jos sužalotÄ sveikatÄ ji sužinojo tik po kelių dienų, tačiau nukentėjusioji tvirtina, jog ji puikiai matė, kad po įvykio P. J. padėjo jai atsikelti, kad ji eidama Å¡lubavo ir eiti jai padėjo P. J.

12. Atkreipia teismo dėmesį, kad P. J. ir ji pati kreipėsi į policijos pareigÅ«nus dėl persekiojimo ir kitų įvairių nusikaltimų vykdomų prieÅ¡ juos. Nurodo, kad vėliau J. S. taip pat kreipėsi į policijÄ melagingai kaltindama juos tais pačiais dalykais, kuriuos pati prieÅ¡ juos darė.

13. Pažymi, kad tokiu susitikimu kai J. S. priėjusi jai tampydavo plaukus, stumdydavo, apmėtydavo įvairiais daiktais, trenkdavo su ranka, sakydavo užgaulius žodžius, tokių atvejų buvo daug, tačiau rimtų sužeidimų ji nebuvo patyrusi. Tačiau šį kartÄ J. S. neapskaičiavo jėgų ir jÄ labai stipriai pastÅ«mė ir ji nukrito ant betoninių grindų. Nurodo, kad J. S. buvo P. J. atstumta, todėl nuolat jiems kerÅ¡tavo.

14. Nukentėjusioji nesutinka su J. S. skundo argumentais, kad jie jÄ persekioja, prieÅ¡ingai nurodo, jog persekiojami yra jie patys. Neigia, kad P. J. gatvėje bÅ«tų mušęs J. S., pats jis niekuomet nesiėmė vykdyti teisingumo, o kreipėsi į policijos pareigÅ«nus pagalbos, kÄ patvirtina policijoje surinkta medžiaga.

15. Nukentėjusioji praÅ¡o netenkinti J. S. skunde iÅ¡dėstyto reikalavimo sumažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 eurų. Nurodo, kad po nagrinėjamo įvykio jautė fizinį skausmÄ , turėjo nepatogumų kasdieninėje veikloje, emocinė jos bÅ«sena nėra atsistačiusi ir pan. IV. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. V. Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais, nenustatė esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų nuteitosios veiksmų bei kitų byloje esančių įrodymų vertinimu, taip pat su nuteistajai paskirtu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei nustatytų apribojimų terminu.

17. Patikrinus skundžiamÄ nuosprendį, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, J. S. veika kvalifikuota tinkamai, o jai paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina per griežta.

18. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å iuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas pažeidė ankščiau paminėtus minėtus reikalavimus, vien nuteistajai ar jo gynėjai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadarė, nuosprendį grindė ne tik liudytojo bei nuketėjusiosios parodymais, tačiau ir kitų byloje esančių ir viešame teismo posėdyje ištirtų bei nešališkai įvertintų įrodymų visetu.

20. Nors J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta bÅ«tent jai, kad nukentėjusioji su savo sugyventiniu sako netiesÄ , siekia pasipelnyti jos sÄ skaita, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo P. J. parodymų patikimumu, kadangi pastarųjų asmenų parodymai viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės iÅ¡liko nepakitę ir buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims ir juos tik papildo.

Nors apeliantė nurodo, kad jos santykiai su nukentėjusiÄ ja I. A. ir jos sugyventiniu P. J. yra prieÅ¡iÅ¡ki ir nepagarbÅ«s, atkreipia teismo dėmesį į pastarųjų asmenų parodymų nepatikimumÄ bei jų neatitikimÄ kitiems įrodymams (jos pačios parodymams, specialistų iÅ¡vadoms), tačiau nurodomi nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo P. J. parodymų vertinimo aspektai, kitos nurodytos aplinkybės nekeičia teismo iÅ¡vados dėl I. A. ir P. J. parodymų patikimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nukentėjusiosios pozicijos nepatikimumas grindžiamas ne iÅ¡samia visų bylos aplinkybių analize, o subjektyvia nuteistosios nuomone, todėl nelaikytina pagrįsta.

21. Nors J. S. įsitikinimu, jos veiksmai be pagrindo buvo kvalifikuoti kaip nusikalstami, kadangi ji ne buvo net prisilietusi prie nukentėjusiosios I. A., priešingai pati buvo P. J. užpulta, kad I. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas niekaip nėra susietas priežastiniu ryšiu su jos veiksmais, tačiau šie apeliantės teiginiai yra paneigti byloje surinktų, apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o būtent: 21.1 . nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo išėjusi su P. J. pasivaikščioti.

Pamatė, kad jiems iÅ¡ paskos eina J. S. ir girdėjo kaip ji visokiais necenzÅ«riniais žodžiais juos įžeidinėjo. Nutarusi nekreipti dėmesio, kadangi tai buvo įprasta, tęsė pasivaikščiojimÄ , tačiau vėliau pajuto smÅ«gį į nugarÄ . J. S. jÄ iÅ¡ nugaros pastÅ«mė rankomis, todėl ji nukrito į priekį ant Å¡aligatvio. Tuo metu susižalojo kojÄ , jai skilo padikaulis, buvo nubrozdintas kelias. P. jÄ užstojo ir sulaikė JovitÄ , todėl tarp jų atsirado kontaktas ir ji suplėšė P. marÅ¡kinius.

Tuo metu ji gulėjo ant Å¡aligatvio, jai skaudėjo kojÄ . K. P. J. S. paleido, ji nuėjo į Å¡onÄ . P padėjo jai atsikelti ir nueiti iki namų, ji Å¡lubavo. Kadangi su savimi neturėjo telefono iÅ¡ namų po 10-15 min. iÅ¡kvietėme policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . PaaiÅ¡kino, kad prie savo namų dažnai mato J. S., tačiau abejoja, kad ten gyvena jos draugė (t. 1, b.l.23-24; t.2., b.l.5-6); 21.2.liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad Ä®vykio dienÄ apie 21 val. su I. išėjo pasivaikščioti.

Pamatė J. S.Eidami jie girdėjo, kad ji eina iÅ¡ paskos, kadangi ji jiems sakė užgaulius žodžius. Tai vykdavo dažnai. Jie tęsė pasivaikščiojimÄ , kai staiga J. S. priartėjo ir stÅ«mė IngÄ iÅ¡ nugaros, I. tuomet nugriuvo. Jis sulaikė JovitÄ , kadangi pastaroji buvo agresyvi, jis sugriebė jÄ ir laikė, tai truko neilgai. Pajuto, kad ji suplėšė jam marÅ¡kinius. Kai pajuto, kad J. S. aprimo, pasakė, kad paleistų jį. Tuomet jis nuėjo prie Ingos padėjo jai atsikelti ir jie nuėjo link namų.

V. J. sekė iÅ¡ paskos, stovėjo prie pastato, kažkÄ kalbėjo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad namuose jie pamatė, kad I. susižalojo kojÄ , tuomet iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ pagalbÄ . Nuo įvykio iki policijos iÅ¡kvietimo praėjo gal 10-15 min. J. S. ilgÄ laikÄ juos persekioja, mano, kad ji nori su juo bendrauti. Su ja susipažino jau senai per internetÄ . Bendravo internetu, buvo susitikę, tačiau pora nebuvo. Gal prieÅ¡ 4 metus pasakė I. S., kad su ja bendrauti nenori, bet ji vis tiek persekioja.

Kartais ji jam po 500 kartų per dienÄ paskambina. Buvo atvejų, kai supykęs atsakydavo į skambučius (t. 1, b.l.51-52; t.2, b.l.6-7); 21.3. 2017 m. rugpjūčio 17 d. P. J. skunde pateiktame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato virÅ¡ininkui, nurodyta, jog eidami Rygos gatve buvo užpulti pažįstamos J. S. (t.1,b.l.1); 21.4.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2772/2017(01) nurodyta, kad I. A. nustatyta kairės pėdos V padikaulio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kairiame kelyje.

Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 17 d.). Sužalojimai visumoje dėl V padikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl Å¡io lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nėra. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) individualias savybes, neužfiksavo.

Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (t.1, b. l. 36-37), 21.5. bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu ekspertė R. G. patvirtino, kad specialisto iÅ¡vados Nr. G 2772/2017(01) 4 punkte nurodytas aplinkybes, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant (t.2, b.l.160).

22. Å iais ankščiau iÅ¡vardytais įrodymais paneigus apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ versijÄ dėl nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo parodymų nepatikimumo, darytina iÅ¡vada, jog, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios I. A., liudytojo P. J. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Nr. G2772/2017(01) iÅ¡vada patvirtina, jog nukentėjusiajai I. A. padaryti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent įvykio dienÄ ir tik J. S. smurtiniais veiksmais, tai yra įvykio dienÄ ji tyčia pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ I. A. iÅ¡ nugaros dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaÅ¡takoje ir kairiame kelyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

23. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, jog dėl smurtavimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei subjektyviuosius Å¡io nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formÄ .

24. Patikrinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad apeliantės pateikta versija, jog įvykio dienÄ ji pati buvo sumuÅ¡ta liudytojo P. J. yra nepagrįsta ir teismo visiÅ¡kai teisingai įvertinta kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, Å¡ie J. S. parodymai buvo įvertinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5 -ojo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 14 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal J.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad P. J. jÄ užpuolė ir sužalojo 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., Vilniuje, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å is procesinis sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Ankščiau aptartuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad dėl pačios J. S. įžūlaus elgesio ir I.

A. padaryto sužalojimo kilo konfliktas tarp jos ir P. J., kurio metu pastarasis sugriebė ir laikė J. S., taip siekiant apsaugoti kaltinamosios užpultÄ I. A. (t.2, b.l.16-26).

25. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad nukentėjusiosios ji nelietė, tačiau jos teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės ir ankščiau paminėto liudytojo bei nukentėjusiosios parodymai. Kaip nustatyta byloje, to neginčija ir apeliantė, įvykio vakarÄ nuteistoji J. S., nukentėjusioji I. A. ir liudytojas P. J. susitiko (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) namo. Taip pat byloje nustatyta, kad J. S. nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė iÅ¡ nugaros, kas pastarajai buvo netikėta dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo. Šį faktÄ patvirtino liudytojas P. J. bei byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Nr. G2772/2017(01) iÅ¡vada, kurioje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

26. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusioji galėjo nugriūti ir susižaloti pati. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad I. A. įvykio metu butų buvusi neblaivi, ar tiesiog be priežasties galėjo nugriūti ir susižaloti lipdama laiptais.

27. Svarbu ir tai, kad byloje yra duomenys, jog J. S. už panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus daug kartų bausta administracine tvarka (t.1., b. l. 123-125). Be to, byloje yra kompaktinių diskų su vaizdo įraÅ¡ais apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad J. S. daug kartų stovi prie buto durų, be perstojo skambina į duris, pirÅ¡tu teplioja jas seilėmis, žiÅ«ri pro buto durų akutę, tranko rankenÄ , klausosi, užklijuoja buto durų akutę kramtoma guma ir kitais neaiÅ¡kiais daiktais, vaikÅ¡to laiptinėje ir skambina telefonu, eidama gatve sekioja P. J., seka iÅ¡ paskos P. J. ir I. A. ir pan. (t.1., 58-59, 60-61). Kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jÄ ir nurodo kryptingÄ konfliktiÅ¡kÄ jos elgesį, bet kokiu bÅ«du atkreipti į save dėmesį.

28. Ä®vertinus visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad J. S. tyčia pastÅ«mė į nugarÄ I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaÅ¡takoje ir kairiame kelyje. Tokiu bÅ«du J. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė I. A. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

29. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, kad įvykio nematė jokie paÅ¡aliniai asmenys, neÅ¡aliÅ¡ki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

30. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas reikalavimas sumažinti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalÄ , jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, jÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertino nukentėjusiosios emocinę bÅ«senÄ po kilusio konflikto su nuteistÄ ja, jos juntamu nerimu dėl savo saugumo, kadangi J. S. jos yra laukusi stotelėse, darbovietėje, prie namų. Tai, jog nukentėjusiajai gydytojai paskyrė vaistus, skirtus nerimui ir depresijai gydyti. Taip pat į tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji ilgÄ laikÄ jautė ir jaučia fizinį skausmÄ sužalotos vietos srityje, toje vietoje iÅ¡liko aiÅ¡kiai matoma dėmė. Taip pat į tai, jog nukentėjusiosios patirtas sužalojimas ilgam laikotarpiui apsunkino jos kasdienę buitį, judėjimo laisvę, sužlugdė ir jos planuotas vasaros atostogas, kadangi vasaros laikotarpiu teko gydytis patirtas traumas.

Apylinkės teismas vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, I. A. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalyse nustatytų saugomų vertybių svarbÄ , teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, tai yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos nustatymo, įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Dėl Å¡ių motyvų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai.

Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes I. A. priteista 1500 eurų dydžio neturtinė žala, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisingas ir atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ . Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl laikytina, kad Å¡is klausimas iÅ¡spręstas nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

32. Patikrinus bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkės asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

33. Apibendrinat iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė Aiva Survilienė ArtÅ«ras Å umskas